Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2013-06-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-68-434/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-06-11
Bylos Nr.
1-68-434/2013
Teisminio proceso Nr.
1-54-1-00348-2012-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nida Solovjovienė
Kaltinamasis
M. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-68-434-2013 m.Teisminio proceso Nr.1-54-1-00348-2012-1Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.6.; 1.1.7.2.7.;1.1.8.10.2.;1.1.8.13.;1.1.10.1.;.;1.2.7.1.2.2.;1.2.7.2.2.2.;1.2.20.3.;1.2.20.7.;2.1.15.1.2.;2.1.15.3.3.2.;.;2.3.6.4.5 (S)
BIRŽŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 11 d.Biržai

Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Nida Solovjovienė, sekretoriaujant Irenai Zamauskienei, dalyvaujant prokurorui I. R., gynėjams adv. Ričardui Makštelei, Nijolei Petkevičienei, J. A. Pakarkliui, nukentėjusiosios atstovui adv. Raimundui Kurkliečiui ir įstatyminiams atstovams N. J. ir K. Š., Biržų rajono savivaldybės administracijos VTAS atstovei Virginijai Ruplėnienei, neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. D. (a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., lietuvis, LR pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini)teistas 3 k., paskutinį kartą 2006-10-09 d. Pasvalio r.ap. teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. 8 MGL (1000 Lt) bauda, Pasvalio r.ap. teismo 2010-01-27 d. nutartimi likusi nesumokėta baudos dalis 378 Lt buvo pakeista į areštą trims dienoms, bausmė atlikta 2010-02-18 d., paskutinis teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal LR BK 149 str. 3 d. ir 150 str. 3 d., E. T. (a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., LR pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, išsituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini)teistas 3 k., teistumas išnykęs, kaltinamas pagal LR BK 233 str. 3 d., o R. K. (a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)lietuvė, LR pilietė, netekėjusi, 9 klasių išsilavinimo, bedarbė, gyv. (duomenys neskelbtini)neteista, kaltinama pagal LR BK 237 str. 1 d. ir 233 str. 3 d. ir

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

Nustatė:

K. M. D. ne anksčiau kaip 2012 m. liepos 21 d. ir ne vėliau kaip 2012 m. liepos 22 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis valandomis, (duomenys neskelbtini) R. K. kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, galimam pasipriešinimui įveikti panaudodamas fizinį ir psichinį smurtą ir pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle dėl jos neįgalumo, ir taip atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis, ne mažiau kaip du kartus išžagino nepilnametę I. Š., gim. 1998-03-29 d., o būtent: sakydamas, kad jei ji priešinsis, jai bus blogai, suimdamas ją už riešo ir pargriaudamas ją ant fotelio, tyčia suduodamas ranka į veidą, užlauždamas rankas, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, visiškai nurengdamas I. Š., užguldamas nukentėjusiąją savo kūnu ir tokiu būdu atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis, liesdamas savo lytiniu organu jos burną, laižydamas nukentėjusiosios lytinius organus, po to įvesdamas savo varpą į I. Š. makštį, atliko lytinį aktą ir tokius veiksmus atlikdamas ne mažiau kaip du kartus, taip lytiškai santykiavo prieš I. Š. valią, dėl ko nukentėjusiajai išsivysčius depresinio elgesio ir reakcijos sutrikimams, jai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Motyvuojamoji dalis

Ši veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d.

K. R. K., iš anksto nepažadėjusi paslėpė bei sunaikino kito asmens padaryto sunkaus nusikaltimo pėdsakus ir kitus su slepiamu nusikaltimu susijusius dalykus, turinčius įrodomosios reikšmės, o būtent 2012 m. liepos 21 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą (duomenys neskelbtini)savo bute, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, M. D. ne anksčiau kaip 2012 m. liepos 21 d. ir ne vėliau kaip 2012 m. liepos 22 d. nenustatytomis valandomis ne mažiau kaip du kartus išžaginus nepilnametę I. Š., gim. 1998-03-29 d., su E. T., iš namų išsiųsdama savo vaikus, E. T. pagarsinant televizoriaus garsą, kad nesigirdėtų nukentėjusiosios pagalbos šauksmo, žinodama, kad po išžaginimo yra iškruvinta paklodė ir nukentėjusios I. Š. rūbai, perrengdama nukentėjusios I. Š. iškruvintus, jos duotais kitais drabužiais, E. T. išmetant nukentėjusiosios perrengtus drabužius, bei iškruvintą paklodę į šiukšlių konteinerį, tokiu būdu pašalindama nusikalstamos veikos pėdsakus ir juos sunaikindama.

Ši veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 237 str. 1 d.

Kaltinamieji E. T. ir R. K. 2013 m. sausio 8 d. (duomenys neskelbtini), tarp 15 ir 17 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliai laiku, R. K. bute, veikdami bendrininkų grupėje, E. T. panaudojus psichinę prievartą, ir kartu padarydami psichologinį - emocinį poveikį nukentėjusiajai I. Š., kad ši ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus, o būtent: E. T. grasinant nukentėjusiajai I. Š. susidoroti, išsakant, kad jai bus blogai, pagaus ir išveš į mišką, R. K. palaikant šiuos grasinimus ir išsakius žodinę agresiją, priekaištų srautą, sukuriant baimės atmosferą ir įbauginant, darė poveikį nukentėjusiajai nepilnametei I. Š., kad ji ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 54-1-00348-12 dėl nepilnamečio asmens išžaginimo, kurioje yra pripažinta nukentėjusiąja ir apklausta, pakeistų savo parodymus duodama melagingus parodymus apie įtariamųjų M. D., R. K. veiksmus prieš ją, kad ji anksčiau melagingai parodė, jog M. D. ją išžagino. E. T. pakvietus A. S., o R. K. pakvietus R. B., jiems dalyvaujant, E. T. surašius „prisipažinimą“ nukentėjusiosios nepilnametės I. Š. vardu, ir padavus nukentėjusiajai nepilnametei I. Š. savo ranka pasirašyti, o šiai baimės įtakoje sutikus ir pasirašius „prisipažinimo“ teksto apačioje, po to E. T. šį „prisipažinimą“ pateikus įtariamojo M. D. gynėjui, kuris su prašymu apklausti nukentėjusiąją I. Š. pateikė „prisipažinimą“ Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK KPS tyrėjai.

Ši veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 233 str. 3 d.

Kaltu kaltinamasis M. D. neprisipažino ir parodė, kad R. K., kuri tuo metu gyveno kartu su jo broliu E. T., buvo jį pakvietusi į savo dukros gimtadienį. 2012-07-21 d. jis atvažiavo pas ją į svečius, kur buvo R. K. ir jo brolis E, po to atėjo R. M. su vyru, jie visi virtuvėje išgėrinėjo, o vaikai, t.y. R. K. keturi vaikai, jo brolio sūnus A ir I žaidė po kambarius, išeidavo ir į lauką, ateidavo ir į virtuvę. Vienu metus jam pasirodė, kad I yra nėščia ir jis apie tai garsiai pasakė bei paklausė apie tai I, kuri pasisakė, kad ją išprievartavo „Vitaminas“, todėl jis liepė ją nuvesti Į Vaikų teisių apsaugos skyrių. Su ja bendravo tik apie 5 min., jos neprievartavo ir neišžagino. Kodėl ji nurodo, kad jis ją išprievartavo, negali pasakyti, tikriausiai taip jai liepia sakyti jos tėvai. Pas R. K. jis buvo atvažiavęs ir liepos 22 d., kur taip pat gėrė. Jam būnant R. K. I. nei prausė, nei perrenginėjo.

Kalta kaltinamoji R. K. neprisipažino ir parodė, kad liepos 22 d. buvo jos dukros G gimtadienis, į kurį jinai pakvietė M. D.. Jis atėjo pasveikinti dukros ir su E. T. virtuvėje jie gėrė sidrą, gal buvo ir degtinės. Pas ją namuose, be 4 jos vaikų, buvo E. T. sūnus A ir I, kuri žaidė su vaikais. Kadangi ji atėjo nešvari, jinai ją nuprausė vonioje ir išskalbė jos drabužius bei davė apsirengti savo drabužius. Iišskalbtus rūbus jinai po kelių dienų jai pačiai ir atidavė. M. D. prie jos nebuvo prisilietęs. Jis vienu metu jos paklausė, ar ji ne nėščia, o I ėmė sakyti, kad ją išprievartavo Marius, todėl jinai, parvedusi Iį namus, jos mamai pasakė, kad ji žiūrėtų, nes Inėščia. Kodėl taip pasakė, negali paaiškinti, nes jai I nėščia neatrodė. Liepos 22 d. dar buvo atėję R. M. su vyru Petru, tačiau kai buvo kalba apie Inėštumą, jie jau buvo išėję į namus. Jokios kruvinos patalynės ji iš savo namų neišnešė ir neišmetė. Sausio 8 d. jiems su T būnant namuose, atėjo kuri verkė ir sakė, kad jos M. D. neprievartavo, todėl iš pradžių ji buvo sutikusi parašyti raštą, kad jos jis neprievartavo, tačiau paskui atsisakė, todėl E. T. surašė raštą, o Ilpasirašė. Jie dar buvo pasikvietę liudytojais R. B. ir A. S., kurie viską girdėjo. N. I. negrasino ir jos nei gąsdino, nei mušė.

Kaltinamasis E. T. kaltu neprisipažino ir parodė, kad pernai metais prieš R. K. dukros gimtadienį I atėjo murzina, todėl jis Rpasakė, kad teguls ji nusiprausia, todėl R ją nuprausė. Atėjo M. D., su kuriuo sėdėjo virtuvėje ir su juo išgėrinėjo, vaikai žaidė, jų buvo šeši. Jie žaidė tiek kambaryje, tiek lauke, nes jis jiems liepė netriukšmauti. Tą vakarą I miegojo pas juos. Vienu metu jis nuėjo į kambarį prie televizoriaus, po kiek laiko atėjęs brolis ėmė sakyti, kad žiūrėk, I nėščia, tada jis jam pasakė, kad jam pasivaideno. A. R. ir ėmė sakyti, kad reikia pasišnekėti, todėl jis nuėjo į vaikų kambarį, kur sėdėjo I ir verkė, sakė, kad ją išprievartavo „Vitaminas“, vardu Marius, tačiau jis liepė jai nefantazuoti ir išėjo. Sekančią dieną iš ryto atvažiavo brolis M. D., su juo jie vėl išgėrinėjo, atėjo Rasa su vyru ir jie visi buvo virtuvėje. Po kurio laiko visi išsiskirstė. I taip pat tą vakarą išėjo į namus. Š.m. sausio 8 d. jis atėjo pas R. K. apie 17 val., nors ir buvo uždrausta jiems tarpusavyje bendrauti, tačiau jis atėjo pasiimti savo sūnaus Arūno. A. I., ji buvo apsiverkusi, ji sakė, kad atėjo prisipažinti, kad viską melavo, kad jai taip liepė sakyti tėvai. Jis pasiskambino brolio advokatui ir klausė, ką daryti, šis patarė surasti du liudytojus, todėl Rpakvietė R. B., o jis paskambino draugui A. S., kad jie ateitų ir prie jų jis savo ranka rašė I prisipažinimą. Iš pradžių liepė rašyti pačiai I, tačiau ji nerašė sakydama, kad nemoka rašyti, todėl jis tekstą sugalvojo ir parašė pats ir davė I pasirašyti. Jos niekas negąsdino ir nemušė. Pasirašė ant to rašto ir abu liudytojai. Tą vakarą skambino į Vaikų teisių apsaugos skyrių pasakyti, kad pas juos namuose yra I. Š., o skyriaus darbuotoja pasakė, kad Igrąžintume tėvams. Tą raštą nunešė brolio advokatui.

Kaltinamųjų kaltė dėl jiems inkriminuotų nusikaltimų įrodyta.

Nuk. I. Š. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, dalyvaujant psichologei, kad neprisimena kada tai buvo. Tą dieną buvo Rdukros gimtadienis, ji su Rimute nusipirko tortą. Gimtadienis vyko kitą dieną. Tą dieną kai buvo gimtadienis, ją nurenginėjo. Vyko viskas pas Rimutę namuose netoli picerijos, kur ji gyvena su draugu Egidijumi ir jo sūnumi. R turi keturis savo vaikus. Rimute yra antros eilės pusseserė. Parėjo į namus pasiėmė dovaną. Grįžo, pradėjo valgyti tortą. E, M ir R visi tą dieną gėrė degtinę. Atėjo daugiau žmonių R draugė Rasa, Rasos draugas, vardo nežino, dar buvo Rasos mama.

Ji žaidė su vaikais. Rdraugas pasikvietė visus vaikus, padavė pinigų, kad nueitų ir nusipirktų ledų. Jai pasakius, kad ji taip pat nori eiti kartu, jos neleido. Ją uždarė vaikų kambaryje, liepė dėlioti dėlionę. A. M., pradėjo lįsti prie jos. M jai sudavė per veidą. tempė už plaukų, nutempė ant fotelio, pradėjo nurenginėti. Ji gulėjo ant fotelio. Fotelis buvo ištiestas, gulėjo ant nugaros. Pradėjo mauti džinsinį sijoną, triusikus, triusikai buvo balti, pradėjo rengti maikutę, kuri buvo geltona su drugeliais. T. M. nusirengė pats. M buvo apsivilkęs megztiniu, juoda maike, kelnėmis, triusikais. N. M. užlaužė jos rankas ir lindo prie jos. Mjai laižė rankas, „putę“. Su ranka paėmė „pimpę“ ir bandė kišti į burną, bet ji nesileido, sukiojosi, neįkišo. Prisilietė su „pimpe“ prie lūpos. Sakė, kad vis tiek jai įkiš į burną. Buvo nemalonu. Jai pradėjus rėkti, buvo pagarsintas televizoriaus garsas. E pasigarsino televizorių, kad negirdėtų. Ji labai smarkiai verkė, rėkė „padėkit“. Jos rankos buvo užlaužtos, jos rankas laikė M Paėmė jos rankas ir užlaužė į viršų. Kur buvo M galva neatsimena. M kojos buvo ant jos kojų. Jos kojos buvo plačiai. M du kartus bandė kišti „tą dalyką“. M su pirštais bandė užkišti burną, kad neberėktų. Užlaužus rankas Mbandė kišti „tą dalyką“. Kišo į tokią skylutę, jai nedrąsu sakyti kas ta skylutė. Skylutę, iš kurios daro sysiu, ji vadina „pute“, ten jai kišo. Kišo „pimpę“. Kai jai kišo, ji buvo vaikų kambaryje ant fotelio, nutempta už plaukų. M pilvas buvo ant jos pilvo, o „pimpė“ jos „putėje“. „Pimpę“ pats įkišo į „putę“. „Pimpę“ laikė skylutėje. Kad „pimpis“ „putėje“ suprato iš to, kad pradėjo bėgti kraujas. Kai kišo pirmą kartą, iš „pūtės“ labai bėgo kraujas. Kai jai kišo į „putę“ jausmas buvo blogas, jai sunku apibūdinti. Buvo kraujo, skaudėjo. Jautėsi blogai, labai verkė, šaukė mamą. Kraujo buvo pirmą ir antrą kartą. Pirmą kartą kraujo buvo ant fotelio, patalynės. Patalynė buvo balta. Buvo paklodė ir dar kas buvo neatsimena, patikslina, buvo paklodė ir kaldra. Kaldra buvo baltos spalvos. Kraujas buvo ant paklodės, ant kaldros kraujo nebuvo. Kraujo dar buvo ant „putės“. Ant kitų kūno dalių kraujo nebuvo. Kraujo buvo ant M „pimpelio“. Jai davė tualetinio popieriaus nusivalyti kraują nuo „putės“. Tualetinį popierių davė R. R matė kraują. Rimutė kraują pamatė ant baltos patalynės. M kraują nuo savo „pimpelio“ nusivalė į tualetinį popierių. Kruviną patalynę Rįdėjo į maišelį, o E išnešė. Matė, kaip patalynę įdėjo į maišelį ir patalynę su maišeliu išnešė į savo konteinerį. Konteineris stovi aikštelėje netoli jų namų. Kaip išnešė maišelį į konteinerį matė pro langą. E į konteinerį sukruvintą patalynę, kurią R sudėjo į maišelį, nešė 2 kartus. Pirmą kartą buvo taip pat, patalynę kruviną išnešė. Abu kartus buvo kruvina paklodė, abu kartus R sudėjo į maišelį, Eišnešė į konteinerį. Mnulipus nuo jos, ji labai verkė. M nulipus nuo jos, tada atėjo E, tada pradėjo ją raminti, paguldė į lovą. Kol užmigo buvo šalia E. R pamatė kraują ir suprato. Suprato, kas atsitiko, pamačiusi daug kraujo. E žinojo. E kalbėjo su M, todėl jis ir žinojo. Matė kaip Ekalbėjo su M. Neatsimena ką kalbėjo, bet girdėjo kaip Epaklausė „ar pavyko“. M atsakė „taip“. Mpasakė, kad „dabar man bus blogai“, daugiau nieko nesakė. Paskui atėjo pradėjo raminti. R pasakė M „ar žinai ką padarei“. M pasakė „žinau“.

Ji nešioja liemenėlę. Pirmą kartą buvo be liemenėlės. Antrą kartą buvo su liemenėle. Antrą kartą nurengiant atsegė liemenėlę ir nuėmė, anksčiau tai pasakyti pamiršo. Atsimena, kad buvo su liemenėle, atsegė ir nuėmė. Nurengus, po to Mliepė apsirengti. Tai buvo pirmą kartą, kai Mliepė apsirengti ką buvo apsirengusi. Antrą kartą davė apsirengti kelnes ir maikę. Kelnės buvo raudonos spalvos, maikė baltos spalvos. Apsirengti davė R savo dukros rūbais, o jos rūbus R išmetė. K. R. išmetė jos rūbus nežino. Rūbai buvo kruvini. Kraujas buvo ant džinsinio sijono, ant maikės. M nusišluostė kraują nuo „pimpelio“ ant jos rūbų, sijono ir maikės. Rūbus, kuriuos jai davė persirengti R, atidavė atvykusiems policininkams.

Pirmą kartą buvo dieną, maždaug į vakarą, antrą kartą panašiai. Kiek buvo valandų nežino, buvo tamsu, matė pro langą. Antrą kartą buvo pusiau šviesu. Antrą kartą buvo pusiau šviesu. Pirmą kartą šviesu, švietė saulė. Pirmą kartą Mišėjus, ją užmigdė. Atsikėlus, visiems vaikams buvo pataisyta valgyti, davė ir jai. Sakė nusiraminti, niekam nieko nesakyti.

Jai grasino M, sakė, kad jei pasakys teisybę, tai brolis pasisamdys draugų, pagaus bus blogai, išveš į mišką. Liepė meluoti, kad viskas buvo pas jos brolį, kad taip padarė brolio draugas M. M jai pasakė, kad ji laukiasi vaiko, R pasakė, kad tikrai turės vaiką. Sakė nusiraminti, niekam nieko nesakyti. Anksčiau lytinių santykių neturėjo. Į namus parvedė R. Kai su Rimute parėjo į namus, mamai Rpasakė, kad ji laukiasi (t. 1, b. l. 110-121).

Nukentėjusiosios I. Š. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui dalyje dėl poveikio nukentėjusiajai, dalyvaujant psichologui, kad sausio 8 d. ji pabėgo iš mokyklos pas draugę į Pasvalį. Paskui nuėjo pas pusseserę R. Ji nežino kaip nusprendė eiti pas ją. Ji palydėjo Esūnų A, nes jis sakė bijo eiti ir prašė palydėti jį į namus. A ėjo iš centro, pašaukė ir paprašė palydėti. Palydėjo jį iki durų, o pusseserė Rpakvietė užeiti. Išlindo iš kambario E. Ki liepė sakyti, kad tėtis su mama liepė meluoti. Ten jai liepė pakeisti parodymus. Liepė sakyti, kad nieko nebuvo ir M nieko jai nedarė. Viskas vyko Rkambaryje, baltą lapą atnešė R dukra, vaikams liepė eiti į virtuvę. Jie pasikvietė R ir A ir visi jai sakė, kad ji meluoja, visi pradėjo ant jos rėkti. E sakė, kad jeigu jo brolis sės, tai jai bus blogai, pagaus ir išveš į mišką. Jis sakė, kad atras ją ir globos namuose. Kai jis ant jos rėkė, jai buvo labai baisu, jautėsi labai blogai. E sakė, kad padarys viską, kad brolis išeitų į laisvę. Visi tada puolė ant jos. Ji sakė, kad nieko nerašys, nes ji nemelavo. E sakė, kad jeigu ji nerašys ant balto lapo, tai jai bus blogai. P. E. parašė, kad jos tėvai liepė jai meluoti, o ji bijo sakyti teisybę, nes jai tėvai grasina. E jai perskaitė ir liepė rašytis. Ji sakė, kad nerašys. Ji labai bijojo ir pasirašė, nes jie jai grasino. Ji blogai jautėsi, kad pasirašė, bijojo. Kai liepė pasirašyti ant lapo kambaryje buvo E, R, R, ir A. K. A. ir Rasa išėjo, tai R ir E sakė, kad reikės tą lapą nešti advokatui, kuris gina M. D.. Jie dar kalbėjo, kad ji bijos keisti parodymus, nes kai Ebrolis išeis į laisvę, tai jai gyvenimo nebus. Ji pradėjo verkti, o E sakė, kad jos ašaros netikros, o dirbtinės. Rpaskambino vaikų teisėms ir klausė ką daryti su ja. Vaikų teisės liepė ją palydėti iki namų. R lydėjo kol sutiko tėtį, o R pabėgo. Kai parėjo į namus, tai viską pasakė tėčiui ir mamai (t. 1, b. l. 132-134).

Liud. K. Š. parodymais, E. T. ėmė sakyti, kad jo seserį I jo namuose išprievartavo M, tačiau jam paklausus sesers, ji sakė, kad ją išprievartavo M. D., o M jai nieko nedarė. Buvo toks atvejis pernai metais, kai liepos 2 d. jo vaikai išvažiavo į Druskininkus į sanatoriją, jis buvo pasikvietęs pas save pagyventi I, kuri buvo jo namuose savaitę laiko. Vieną dieną pas jį buvo atėjęs pravarde „Vitaminas“, su kuriuo jie tą vakarą išgėrė, todėl M nebeišėjo į namus, o miegojo pas jį namuose vaikų kambaryje. Ten jis miegojo vienas, o I miegojo kartu su juo ir jo drauge jų kambaryje vienoje lovoje, kuri yra labai plati. Jos tą naktį M tikrai negalėjo išprievartauti. Taip pat buvo atvejis, kai jis kartu su savo drauge R. J. ir vaikais buvo pas R. B., kur buvo A. S., I buvo atbėgusi ir ji sakė, kad ją verčia sakyti, kad ją išprievartavo M. D., tačiau tai netiesa, tėvai jokio tikslo versti I sakyti, kad ją išprievartavo būtent M. D., tikrai neturi.

Liud. R. J. parodymais, pernai metais liepos 2 d. jos vaikai išvažiavo į sanatoriją, todėl jie apie liepos 4-5 d. pasiėmė pas save pagyventi draugo seserį I. Š.. Vieną dieną pas juos buvo užėjęs Marius, pravarde „Vitaminas“, kuris atsinešė išgerti alaus ir jie jį su vyru išgėrė. Tą vakarą jie leido Mariui permiegoti jų vaikų kambaryje. I tuo metu miegojo pas juos jų kambaryje jų lovoje. Jos tą naktį M niekaip nebūtų galėjęs išprievartauti, nes ji būtų girdėjusi. Kai pasklido kalbos apie I išprievartavimą, ji jos apie tai klausė, o jai Ipapasakojo, kad ją išprievartavo M. D. pas R. K. vaikų kambaryje, sakė, kad draskė jos drabužius, K užrėmė duris ir pagarsino muziką, kad negirdėtų jos riksmo kaimynai, po to R. K. surinko patalynę, paklodes ir išmetė į konteinerį. Sakė, kad K liepė jai nusirengti ir davė apsirengti vyresnės dukros drabužius. I iš savo namų pas juos ateidavo švari, nėra buvę, kad ji vaikščiotų nešvariais drabužiais. I jai pati sakė, kad jai kaltinamieji vertė sakyti, jog ją išprievartavo „Vitaminas“ ir viskas įvyko pas brolį, sakė, kad kitaip jai bus blogai, tačiau ji jai sakė, jog ji jiems ir tėvams nemelavo, sakė tiesą.

Liud. R. V. parodymais, M. D. gyvena jos namuose ūkiniame pastate įrengtame kambaryje. Liepos 21 d. jis jai siūlė eiti kartu pas R. K. į jos dukros gimtadienį, tačiau kadangi ji jos nepažįsta, ji nėjo. M. D. išėjo vienas apie 16 val., o po kelių valandų grįžo blaivus. Jis pas R. K. išėjo ir kitą dieną, tačiau tą dieną iš jos jis sugrįžo jau neblaivus.

Liud. R. M. parodymais, pas R. K. kartu su vyru P. K. ji nuėjo apie 17 val. viena diena prieš jos dukros gimtadienį. R turėjo nusipirkusi degtinės ir alaus. Ten jau buvo E ir M. D., taip pat visi keturi R vaikai, E sūnus, taip pat buvo ir Jie visi suaugę sėdėjo virtuvėje ir gėrė, o vaikai buvo atskirai. Jie su vyru pabuvo apie kokias dvi valandas, tačiau per tą laiką apie I niekas nekalbėjo. Vienu metu buvo užėjęs I tėvas K, kuris pabuvo trumpai, kvietė eiti Iloną namo, bet ši nėjo, o nuėjo prie vaikų. Kęstas pabuvo trumpai. Kai jie su vyru P. K. išėjo apie 19 val. namo, pasiliko pas R M. D. ir E, ten liko ir Ilona. Liepos 22 d. buvo R. K. dukros G. B. gimtadienis, ji nuėjo viena pas R. K. jos pasveikinti. Ten jau buvo ir M. D.. Pabuvusi apie kokias dvi valandas išėjo. Tuo metu apie I niekas nekalbėjo.

Liud. P. K. parodymais, buvo R. K. dukros gimtadienis, R nuėjo jos pasveikinti, o jis ten nuėjo gal po valandos parsivesti žmonos. Pas R. K. virtuvėje buvo jo žmona, R. K., E ir M. Jis tą dieną kartu su jais pabuvo gal pusvalandį ir jie su žmona išėjo. Taip pat pas R. K. jie su žmona buvo nuėję ir viena diena iki dukros gimtadienio, nuėjo pavakary, ten buvo du broliai, kurių jis iki tol nepažinojo. Ten buvo ir vaikų. Jis klausė, kas ta nepažįstama mergaitė, jam atsakė, kad giminaitė. Gerai nepamena, bet vienu momentu buvo tos mergaitės tėvas K, kuris I norėjo išsivesti, bet ji nėjo, ji lakstė kartu su vaikais. Kol jis buvo pas R. K., niekas apie jokį I nėštumą nekalbėjo.

Liud. R. B. parodymais, pernai metų gruodžio 12 d. pas ją namuose buvo atėjusi R, K, A. S.. A. I. Š. verkdama ir sakė, kad ją tėvai verčia meluoti, kad jos M nelietė. Apie tai ji papasakojo R. K.. Po to sausio 8 d. valandų nepamena, buvo užėjusi pas R. K. išgerti kavos, atėjo I. Š. verkdama ir sakė, kad Mjos nelietė, o taip sakyti ją verčia tėvai. Ji pasirašė, kad I taip tvirtino. Raštą rašė E, tačiau I viską sakė, diktavo. R. K. jai buvo pasakojusi, kad M. D. nekaltas, o E advokatas patarė, kad reikia paaiškinimo. Jokio spaudimo tuo metu Inebuvo, tačiau ji buvo susijaudinusi, po kambarį vaikščiojo susinervinusi, jai labai drebėjo rankytės, todėl jinai jai diktavo po raidę, kad ji ant to rašto pasirašytų.

Liud. A. S. parodymais, jam prieš tai E, R M buvo pasakoję apie tai, kad kaltina M, jog jis išprievartavo I. Sausio mėnesį jam paskambino E ir paklausė, ar jis gali pabūti liudininku, sakė, kad susiskambino su advokatu ir klausė patarimo, sakė, kad reikės pasirašyti, jog nieko nebuvo. Sutiko ir nuėjo pas Kį namus apie 17-18 val., kur jau buvo I, E, R, jos vaikai, po to atėjo R. B.. Ipradėjo pasakoti, kad nieko nebuvo, kad jai taip liepė sakyti tėvai, ji buvo susijaudinusi, pati nerašė, jai drebėjo rankos, bijojo eiti namo, nes ką pasakys tėvai. Prisipažinimą rašė avais žodžiais, I pasirašė, tada pasirašė ir jie. V. I. klausinėjo, ar ją išprievartavo D, tačiau ji sakė, kad ne. N. I. negrasino ir balso nekėlė.

Liud. A. V. parodymais, su N. J. nebendrauja, su ja tik pasisveikina ir apkalbėti bei keršyti M. D. su ja nesitarė ir apie tai A. A. niekada nesakė.

Liud. E. A. parodymais, ji dirba socialine darbuotoja. Visų kaltinamųjų šeimos yra įrašytos į rizikos grupę, joms teikiamos socialinės paslaugos. Pernai metais grįžusi iš po atostogų liepos 28 d. sužinojo apie įvykį. Lankėsi N. J. šeimoje ir domėjosi, kuo galima padėti, po to rugpjūčio mėnesį vežė mergaitę į Vilnių dėl psichiatro pagalbos suteikimo. N. J. sakė, kad I buvo išprievartauta, ji įvardino kaltus asmenis M. D. ir T, kurie buvo suimti. Su mergaite apie įvykį nekalbėjo ir jos neklausinėjo, kadangi negalima vaiko traumuoti. Dar ir iki tol buvo problemos dėl I. Š. bėgimo iš namų, tačiau kodėl ji bėgdavo, negalėdavo paaiškinti nei ji pati, nei tėvai, konkrečių priežasčių, dėl kurių ji bėga iš namų, nebuvo nustatyta. I kaip atrodydavo, taip ji ir pasielgdavo. Kad šeimoje jos atžvilgiu būtų buvęs naudotas smurtas, nenustatyta. Iš tiesų, jos nuomone, tėvai ypatingą dėmesį skirdavo būtent šiam vaikui, nors šeimoje yra keturi vaikai, tačiau būdavo tenkinami visi šios mergaitės norai. R. K. šeima taip pat įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą dėl vaikų nepriežiūros ir socialinių įgūdžių stokos, tačiau ji reaguoja į pastabas ir susitvarko.

Įstatyminės atstovės N. J. paaiškinimu, praeitų metų liepos 21 d. I pasiprašė išleidžiama pas R. K. į svečius, nes norėjo pažaisti su jos vaikais. Ji ją išleido 12 val., o vakare liepė grįžti į namus, tačiau pavakary paskambino ir prašė, kad leisčiau jis permiegoti, iš pradžių neleido, tačiau kai iš I telefoną perėmė sutiko, nes ji sakė, kad jei vaikas nori, reikia leisti. D. R. paklausė, ar jai netrukdys jos dukra, ji atsakė kad ne, todėl ji leido permiegoti. Dukrą į svečius išleido švariais rūbais. Liepos 22 d. ryte paskambino Rir paprašė leisti I dar pabūti pas juos, nes švęs dukros G gimtadienį. Tačiau ji liepė parvesti dukrą persirengti, todėl R. I. į namus parvedė apie 9.30 val., tik įėjusi paklausė „kalbėsim čia ar kur kitur“. Visos trys nuėjo į svetainę, R klausė I, ar ji pati pasisakys, ar jai pasakyti. Ji tą rytą buvo labai išbalusi, iki tol ji jos tokios niekada nebuvo mačiusi. T. R. jai pasakė, kad jos I laukiasi, tačiau ji jai atsakė, kad tai nesąmonė ir klausė, kas jai taip pasakė. R atsakė, kad M. Po to R. I. išsivedė vėl pas save švęsti dukros gimtadienio. Dukra išėjo apsirengusi baltą sijonėlį, buvo su liemenėliu, tačiau liepos 23 d. grįžo su svetimais rūbais, be liemenėlio, sakė, kad paliko pas Rimą išskalbti, tačiau iki šiol jos rūbų niekas taip ir negrąžino. Tuo metu ji nieko nesiėmė, nes žinojo, kad jos dukra nenėščia, tačiau po miestą ėmė sklisti kalbos. Atvažiavo VTAS darbuotojos G. Gedvilienė ir D. Pranaitienė, kurios pasakė, kad jos I išprievartavo. Tuo metu ji nei tikėjo, nei netikėjo tuo, nes pati I nieko nebuvo pasisakiusi. Tačiau po to Il pasisakė, kad ją išprievartavo M pas K vaikų kambaryje, bet M. D. jai prigrasino, kad jei pasisakys tėvams, daugiau ant žemės nebevaikščios, todėl ji bijojo. Ji papasakojo, kad suaugę gėrė, o vaikai valgė tortą, saldainius, tačiau vienu metu kitiems vaikams davė pinigų ledams ir liepė eiti nusipirkti, o jos neišleido. Sakė, kad M vaikų kambaryje užlaužė ranką, sudavė du kartus per veidą, nudrėskė rūbus ir išprievartavo. Po šio įvykio ji pasidarė nervinga, viskas jai blogai, sunku įtiki, pradėjo ant visų pykti. Sausio 8 d. jai paskambino mokytoja ir pasakė, kad I nėra mokykloje, todėl jie jos visur ieškojo. Apie tai žinojo ir VTAS darbuotojos. D. Pranaitienė vakare paskambinusi pasakė, kad dukra yra pas K ir ją reikia pasiimti, todėl vyras išėjo jos parsivesti, susitiko pakeliui dukrą, kurią lydėjo R. K.. Po to dukra pasisakė, kad buvo pas R. K., kur ją spaudė duoti melagingus parodymus, kad davė pasirašyti ant tuščio lapo. Apie tai, kad ją būtų išprievartavęs kitas asmuo, ji niekada nėra sakiusi, visą laiką tvirtino, kad ją išprievartavo Ms.

Įstatyminio atstovo K. Š. paaiškinimu, pernai metais liepos 21 d. ėjo iš talkos ir užėjo pas R. K., kur jie ten visi sėdėjo. M buvo neblaivus, jis prie jo prisikabino, pasakė, kad jis nežino, jog jo dukra nėščia. Jis jam atsakė, kad mažiau gertų. Po 10-15 min. išėjo į namus, o dukra pasiliko, nes sakė, kad mama jai leido pasilikti. Dukra jiems apie įvykį pasisakė tik tuomet, kai policijoje viską papasakojo. Kad dukrą išprievartavo M. D., sužinojo iš policijos. I jam pasipasakojo, kad K vaikus išleido pirkti ledų, o viskas įvyko vaikų kambaryje, kur ji sėdėjo ant sofos, atėjo M, pradėjo jai draskyti rūbus, po to kažkas paleido garsiau televizorių, kad nesigirdėtų jos riksmo, nes šaukėsi pagalbos. Sakė, kad tampė už plaukų, grasino, kad neprisipažintų. Sakė, kad patalynė buvo kruvina, kad Rpatalynę sunaikino. Buvo likusios žymės ant kaklo. Dukra buvo tiek prigrasinta, kad nieko ir nesisakė. Žiemą ji sakė, kad jai darė spaudimą, liepė rašyti ir pakeisti parodymus. Sausio 8 d. dukra pabėgo iš mokyklos ir taip pateko pas R. K.. Dukros niekada nėra mušęs, tik pabardavo.

Liud. G. Gedvilienės parodymais, ji dirba Biržų rajono savivaldybės administracijos VTAS vedėja, o pernai metų liepos 25 d. skyriuje buvo gauta žodinė informacija, kad galimai yra išprievartauta I. Š.. Apie tai pranešė (duomenys neskelbtini), kuris gyvena jos kaimynystėje, tačiau jokių įtariamųjų pavardžių jis nenurodė. Todėl ji kartu su specialiste D. Pranaitiene tą pačią dieną nuvyko pas tėvus ir pasikvietusios motiną N. J. su ja viena, niekam negirdint, apie tai kalbėjosi. Jos klausė, ar jai, kaip motinai, yra kas nors žinoma apie dukros I išprievartavimą. Motina pasakė, kad irgi girdėjo tokius gandus ir kažką negero įtaria. Jos motinai jokių įtariamųjų pavardžių neįvadino, nes nežinojo. Jos pačios I apie tai nieko neklausė, kadangi mano, jog tai turi aiškintis pagal kompetenciją tyrimą atliekanti institucija. Tą dieną jos N. J. klausė, ar ji pati kreipsis į policiją, ji atsakė, kad taip. Jos motinai paaiškino, kad jei ji pati į policijos įstaigą nesikreips, tą turės padaryti jos, kad būtų išsiaiškinta gauta informacija. Su N. J. šeima dirba socialinė darbuotoja E. A., kuri nuolat lanko šeimą. VTAS neturi duomenų apie tai, kad N. J. šeimoje būtų smurtaujama prieš vaikus ar jie varomi iš namų. Šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl anksčiau pasitaikiusių girtavimo atvejų šeimoje, netinkamos tvarkos. R. K. šeima taip pat yra įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl to, kad ji viena augina daug vaikų, trūksta savitvarkos įgūdžių, buvo gauta žodinės informacijos apie tai, kad vaikai į darželį ateina nešvarūs, todėl su jos šeima tuo klausimu ir dirba socialinė darbuotoja.

Liud. M. L. parodymais, jis apie I. Š. išprievartavimą nieko nežino. Yra buvęs atvejis, kai jis pernai metais vasarą, tikslaus laiko negali pasakyti, buvo nuėjęs pas K. Š. į namus, kur su juo ir jo drauge R išgėrė alaus. Tuo metu jų vaikų namuose nebuvo, tik buvo I, kiek žino, ji yra sesuo. Kadangi pasigėrė, Kastytis su Rasa pasiūlė jam nebeiti į namus, o permiegoti pas juos namuose vaikų kambaryje, ką jis ir padarė. Miegojo vaikų kambaryje lovoje, kurią parodė Rasa. Miegojo su rūbais, nes buvo girtas ir nebenusirengė. Kai naktį buvo prabudęs, lovoje miegojo vienas. Kai ryte apie 7 val. nuėjo į tualetą, grįžus atgal lovoje pamatė gulinčią apsirengusią I, tačiau jis jai nieko nesakęs atsigulė ir dar užmigo. Ryte atsikėlęs apie 8 ar 8.30 val. dar kartu su Kastyčiu išgėrė alaus ir išėjo į namus. Lytinių santykių su I neturėjo, jos neprievartavo. Visas šias aplinkybes nurodė policijoje, kai buvo iškviestas į apklausą. Po kurio laiko, kai buvo apklaustas policijos pareigūnų, jam skambino tai vienas iš kaltinamųjų, kuris ėmė jam sakyti, kad Iyra nėščia nuo jo, tačiau jis su juo nieko nesiaiškino, kadangi žinojo, jog I negali būti nėščia nuo jo, nes jis niekada su ja neturėjo lytinių santykių.

Liud. G. Gribauskienės parodymais, ji dirba Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK KPS vyresniąja tyrėja ir jai buvo pavesta atlikti ikiteisminį tyrimą šioje byloje. Vieną dieną, datos nepamena, pas ją į kabinetą atėjo I. Š. su R. K.. R. K. sakė I. Š. „papasakok“. I. Š. buvo apsiverkusi, ji sakė, kad nieko nebuvo, tačiau nedetalizavo. Ji iš to suprato, kad I yra tokia momentinė nuotaika ir ji sako netiesą. R. K. neprašė apklausti I. Š., ji joms sakė laukti teismo, nes nematė pagrindo papildomai apklausinėti I. Š.. Jos jokio prisipažinimo tą dieną jai neatnešė. Raštelį ir prašymą atnešė advokatas J. Pliekaitis, todėl jie buvo prijungti prie bylos.

Kaltinamojo M. D. kaltę dėl nepilnametės I. Š. išžaginimo, be nukentėjusiosios parodymų, jos įstatyminių atstovų N. J., K. Š., liudytojų K. Š., R. J. parodymų, pagrindžia ir rašytiniai bylos duomenys: įvykio vietos apžiūros protokolas (b.l.24-32, 1 t.), iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtas R. K. butas Rotušės g.26-1, Biržų m.; daiktų pateikimo protokolas (b.l.54, 1 t.), iš kurio matyti, kad N. J. pateikė moteriškus marškinėlius, moteriškas raudonos spalvos sportines kelnes ir kelnaites, daiktų apžiūros protokolas (b.l.55-56, 1 t.), iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėti šie paimti daiktai ir prijungti prie bylos medžiagos; specialisto išvada (b.l.66, 1 t.), iš kurios matyti, kad I. Š. nustatytas mergystės plėvės plyšimas, padarytas ne mažiau kaip prieš 6-14 dienų iki apžiūros, padaryta poodinė kraujosruva dešiniame žaste, dėl kurios jos sveikata sutrikdyta nežymiai; specialisto išvada (b.l.73, 1 t.), iš kurios matyti, M. D. nustatytas nubrozdinimas dešinės plaštakos II-ro piršto srityje, padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2012-07-21 d; teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas (b.l.97-102, 1 t.), iš kurio matyti, kad I. Š., atsižvelgiant į jos protinio išsivystymo lygį, pažintines ir veiklos bei individualius psichologinius ypatumus, tiek įvykio metu, tiek šiuo metu gali teisingai suprasti konkrečias faktines reikšmingas bylai aplinkybes (įvykio vietą, apytikslį jo laiką, įvykio dalyvius, jų veiksmus) ir duoti apie tai parodymus. Jos parodymai realistiški: jie atitinka jos protinio išsivystymo lygį, žodyną, gyvenimišką patirtį. Ji ekspertizės metu iš esmės patvirtina anksčiau duotus parodymus. I. Š., atsižvelgiant į jos amžių ir turimas žinias, byloje nagrinėjamų įvykių metu primityviai bei paviršutiniškai galėjo suprasti su ja atliktų veiksmų pobūdį, tačiau nesuprato jų reikšmės. Jai padidintas polinkis fantazuoti nenustatytas, taip pat nenustatytas ir padidintas polinkis į įtaigumą, tačiau dėl savo protinio išsivystymo lygio ji gali būti patiklesnė, lengviau pasiduoti aplinkinių įtaigai. Nustatyta, kad patirta seksualinė prievarta ir nustatytas depresinis elgesio sutrikimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susiję ir vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Visų šių įrodymų visumos pakanka kaltinamojo M. D. kaltei dėl jam inkriminuoto šio nusikaltimo pagrįsti. Jo veiksmai pagal LR BK 149 str. 3 d. kvalifikuoti tinkamai, kadangi jis, panaudodamas fizinį ir psichinį smurtą bei pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle dėl jos neįgalumo, lytiškai santykiavo su nepilnamete I. Š. prieš jos valią, taip ją išžagindamas.

Nors kaltinamasis M. D. savo kaltę neigia teigdamas šios nepilnametės kaltinime nurodytu laiku neišžaginęs, tik tomis dienomis buvęs R. K. bute, kur kartu su broliu E. T. išgėrinėjęs, o jam pasirodžius, kad galbūt I yra nėščia, apie tai garsiai pasakęs, o pati I pradėjusi verkti ir pasakiusi, jog ją išprievartavo „Vitaminas“, ir manantis, kad sakyti, jog jis ją išžagino, verčia tėvai, tačiau tokie jo paaiškinimai vertintini siekimu išvengti atsakomybės už padarytą nusikaltimą ir atmetami, kadangi juos paneigia byloje surinkti įrodymai. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti nukentėjusiosios I. Š. parodymais, kurie esmėje buvo nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, juos patvirtina ir kiti objektyvūs bylos duomenys: specialisto išvados ir teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas. Tiek tyrėjai (b.l.107-109, 1 t.), tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui (b.l.110-121, 1 t.), tiek ekspertams ji nurodė tas pačias nusikalstamos veikos padarymo esmines aplinkybes: kad ji buvo išžaginta savo giminaitės R. K. bute, vaikų kambaryje, kad tai, panaudodamas fizinį smurtą ir grasindamas, padarė kaltinamasis M. D., nurodė, kad suaugę prieš tai gėrė, po to kitus vaikus išsiuntė pirkti į parduotuvę ledų, o jos neišleido, atėjęs į kambarį M pagriebė už plaukų, nutempė ant lovos, trenkė į veidą, nurengė rūbus, užlaužė rankas virš galvos, ji rėkė, šaukėsi pagalbos, dėl ko kitame kambaryje buvę E ir Rpagarsino televizorių, o kai M ranka bandė uždengti jai burną, jam įkando, jis bandė savo lytinį organą įkišti jai į burną, tačiau ji sukiojosi ir nesileido, po to jis užgulė ir įkišo savo lytinį organą jai į makštį, tai darė du kartus, jai skaudėjo, bėgo kraujas. Kruvinus jos drabužius ir paklodę R sudėjo į maišelį, o E išnešė ir išmetė į konteinerį. R jai davė apsirengti savo dukros drabužius. Po visko jai M grasino, kad ji niekam nesakytų, nes kitaip bus blogai, liepė sakyti, kad ją išprievartavo „Vitaminas“ brolio Kastyčio bute. Visas šias aplinkybes ji nurodė ir savo artimiausiems žmonėms: tėvams N. J. bei K. Š., broliui K. Š. bei jo gyvenimo draugei R. J.. Visi šie asmenys teismui patvirtino, kad nuo pat pradžių ir iki šiol I jiems tvirtina, kad ją išprievartavo Liud. M. L. taip pat tiek ikiteisminio tyrimo metu (b.l.158, 1 t.), tiek teisme patvirtino, kad iš tiesų jis yra buvęs bute pas K. Š., kur jie kartu su Kastyčiu išgėrė, o pasigėręs pas jį liko nakvoti, tačiau lytinių santykių su I neturėjo, nors ji ten ir buvo. Šis liudytojas teismui patvirtino, kad nors po kurio laiko jam ir skambinęs E. T., kuris ėmęs jam sakyti, kad I nėščia, tačiau jis su juo nieko nesiaiškino, kadangi žinojo, kad ji nuo jo negali būti nėščia, nes lytinių santykių jis su ja niekada neturėjo. Nors šis liudytojas negalėjo nurodyti tikslaus laiko, kada jis gėrė pas K. Š. namuose ir liko ten nakvoti, tačiau K. Š. ir R. J. patvirtino teismui, kad tai buvo liepos mėnesio pradžioje, nes jie savo vaikus liepos 2 d. išleido į sanatoriją, o tada pas juos namuose apie savaitę laiko gyveno I ir vieną dieną buvo atėjęs M, kuris pasigėręs liko nakvoti jų namuose. Tuo tarpu iš 2012-07-30 d. specialisto išvados (b.l.66, 1 t.) matyti, kad I. Š. mergystės plėvės plyšimas buvo padarytas ne mažiau kaip prieš 6-14 dienų iki apžiūros, t.y. tai atitiktų laikotarpį nuo liepos 17 iki 24 d. Be to, nukentėjusioji nurodė, kad įvykio metu ji įkando M. D. į ranką, kai šis bandė jai uždengti burną, o iš specialisto išvados (b.l.73, 1 t.) matyti, kad jam buvo nustatytas nubrozdinimas dešinės plaštakos II-ro piršto srityje, galimai padarytas aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2012-07-21 d. Nukentėjusioji parodė, kad kai ją M. D. išprievartavo, tuomet R. K. surinko jos kruvinus drabužius ir kruviną patalynę, sudėjo į maišelį ir E. T. nunešė juos į lauke esantį konteinerį bei išmetė. Tai, kad I. Š. į namus grįžo su svetimais rūbais, patvirtino teismui ir jos motina N. J., kuri policijos pareigūnams pateikė ir ne jos dukrai priklausančius rūbus (b.l.54-56, 1 t.) bei nurodė, kad dukros rūbai nebuvo grąžinti iki šiol. Nors kaltinamoji R. K. teigia I. Š. perrengusi todėl, kad ši atėjusi į svečius nešvariais drabužiais, o juos išskalbusi ir vėliau atidavusi I, tačiau tokių jos paaiškinimų nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai. Priešingai, tiek socialinė darbuotoja E. A., tiek VTAS vedėja G. Gedvilienė teismui patvirtino, kad R. K. yra teikiamos socialinės paslaugos dėl to, kad jai trūksta socialinių įgūdžių, namuose trūksta tvarkos, jos pačios vaikai ateina į darželį nešvarūs. Nors kaltinamasis M. D. teigia, kad I. Š. nurodo, jog ją išprievartavo būtent jis todėl, kad taip ją verčia sakyti tėvai, tačiau tokių jo paaiškinimų nepagrindžia jokie bylos duomenys. Jis pats teismui patvirtino, kad nei su nukentėjusiąja, nei su jos tėvais jokių konfliktų nėra buvę, be to, byloje surinkti duomenys patvirtina, kad iniciatyva kreiptis į policijos pareigūnus dėl kilusių įtarimų dėl I. Š. išžaginimo buvo ne iš nukentėjusiosios tėvų, tačiau iš Biržų rajono savivaldybės administracijos VTAS darbuotojų, šioms gavus žodinį pranešimą apie galimai padarytą nusikaltimą prieš nepilnametę. Apklausta liud. G. Gedvilienė patvirtino, kad jokių įtariamųjų pavardžių nebuvo įvardinta, apie tai jos kalbėjosi su nukentėjusiosios mama N. J., kuri irgi patvirtino tik girdėjusi gandus, tačiau kažką negero įtarianti dėl pasikeitusio dukros elgesio, tačiau pokalbio metu taip pat neįvardijo jokio konkretaus įtariamo asmens. Nors kaltinamasis M. D. dar ikiteisminio tyrimo metu buvo iškėlęs versiją, kad nukentėjusioji I. Š. nurodo, kad jis ją išžagino todėl, kad jo motina N. J. susitarė su A. V. jam atkeršyti, tačiau tokius jo paaiškinimus paneigė ne tik N. J., bet tiek ikiteisminio tyrimo metu (b.l.171, 1 t.), tiek ir teisme apklausta liudytoja A. V.. Tuo tarpu nukentėjusioji, kaip jau buvo aptarta aukščiau, nuosekliai tvirtina, kad ją išžagino M. D..

Tuo tarpu byloje surinkti duomenys teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis M. D., išprievartavęs nukentėjusiąją I. Š., atsižvelgiant į jos protinio išsivystymo lygį, kartu su R. K. ir broliu E. T., bandė įteigti nukentėjusiajai, kad neva ją išprievartavo M, pravarde Vitaminas“, ir tai įvyko pas jos brolį K ir kad ji yra nėščia, tačiau tokią jų iškeltą versiją nukentėjusioji neigė nuo pat pradžios (b.l.107-109, 1 t.), tai paneigia ir kiti byloje surinkti ir virš aptarti įrodymai.

Tuo būdu, kaltinamojo M. D. iškelta gynybos versija yra paneigta, o byloje surinktų ir virš aptartų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina jo kaltę išžaginus nukentėjusiąją I. Š..

Iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad įvykio metu I. Š. buvo padaryta poodinė kraujosruva dešiniame žaste, dėl ko jos sveikata sutrikdyta nežymiai, kadangi iš specialisto išvados matyti, kad šis sužalojimas buvo padarytas 2-5 dienos iki apžiūros 2012-07-30 d., t.y. ne įvykio metu.

Taip pat kaltinamasis M. D. buvo perduotas teismui ir pagal LR BK 150 str. 3 d. dėl to, kad jis tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, panaudodamas fizinį ir psichinį smurtą bei pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle dėl jos neįgalumo, liesdamas savo lytiniu organu jos burną, laižydamas nukentėjusiosios lytinius organus, tenkino savo lytinę aistrą prieš I. Š. valią, tačiau iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad šie M. D. veiksmai buvo atlikti tuo pačiu metu, siekiant išžaginti nukentėjusiąją ir šiuo konkrečiu atveju tokie kaltinamojo atlikti veiksmai vertintini noru pasiekti atitinkamą lytinio susijaudinimo laipsnį kaip būtiną lytinio santykiavimo sąlygą, dėl ko jis pagal LR BK 150 str. 3 d. išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Nors kaltinamoji R. K. kalta dėl nusikaltimo slėpimo neprisipažino, teigdama kaltinime nurodytu laiku perrengusi savo rūbais nukentėjusiąją I. Š. ir ją nupraususi todėl, kad ši pas ją atėjusi nešvari, tačiau tokie jos parodymai vertintini siekimu išvengti atsakomybės ir atmetami, nes juos paneigia byloje surinkti įrodymai. Nukentėjusioji parodė, kad kai ją M. D. išprievartavo, tuomet R. K. surinko jos kruvinus drabužius ir kruviną patalynę, sudėjo į maišelį, o maišelį su šiais daiktais E. T. išnešė į lauke esantį konteinerį bei juos išmetė. Tai, kad po įvykio I. Š. į namus grįžo su svetimais rūbais, patvirtino teismui ir jos motina N. J., kuri policijos pareigūnams pateikė ir ne jos dukrai priklausančius rūbus (b.l.54-56, 1 t.) bei nurodė, kad dukros rūbai nebuvo grąžinti iki šiol. Nors kaltinamoji R. K. teigia I. Š. perrengusi todėl, kad ši atėjusi į svečius nešvariais drabužiais, o juos išskalbusi ir vėliau atidavusi I, tačiau tokių jos paaiškinimų nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai. Mergaitės motina N. J. patvirtino teismui, kad dukrą į svečius pas R. K. išleido švariais rūbais. Tiek socialinė darbuotoja E. A., tiek VTAS vedėja G. Gedvilienė teismui patvirtino, kad R. K. yra teikiamos socialinės paslaugos dėl to, kad jai trūksta socialinių įgūdžių, namuose trūksta tvarkos, jos pačios vaikai ateina į darželį nešvarūs. Apklausta liudytoja R. J. taip pat patvirtino teismui, kad I. Š. pas juos visada ateidavo švariai apsirengusi. Kaip jau buvo pasisakyta aukščiau, teismas neturi jokio pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais, kurie esmėje buvo nuoseklūs, o juos patvirtina ir kiti byloje surinkti ir virš aptarti įrodymai.

Tuo būdu, visais šiais virš aptartais duomenimis R. K. kaltė dėl nusikaltimo slėpimo yra neginčijamai įrodyta. Jos veiksmai pagal LR BK 237 str. 1 d. kvalifikuoti tinkamai, nes ji iš anksto nepažadėjusi paslėpė bei sunaikino kito asmens padaryto sunkaus nusikaltimo pėdsakus ir kitus su slepiamu nusikaltimu susijusius dalykus, turinčius įrodomosios reikšmės, nes M. D. išžaginus nepilnametę I. Š., su E. T., kuris neatsako už šią veiką, nes yra kaltinamojo brolis, iš namų išsiųsdama savo vaikus, E. T. pagarsinant televizoriaus garsą, kad nesigirdėtų nukentėjusiosios pagalbos šauksmo, žinodama, kad po išžaginimo yra iškruvinta paklodė ir nukentėjusios I. Š. rūbai, perrengdama nukentėjusiąją I. Š. savo duotais kitais drabužiais, E. T. išmetant nukentėjusiosios perrengtus drabužius bei iškruvintą paklodę į šiukšlių konteinerį, tokiu būdu pašalino nusikalstamos veikos pėdsakus ir juos sunaikino.

Nors kaltinamieji R. K. ir E. T. savo kaltę dėl poveikio nukentėjusiajai neigia, teigdami jai jokio poveikio nedarę, o ji pati pasakiusi, kad M. D. jai nieko nedaręs, tačiau tokie jų paaiškinimai atmetami, kadangi juos paneigia byloje surinkti įrodymai. Nukentėjusioji I. Š., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją (b.l.132-134, 1 t.)ewq, parodė, kad sausio 8 d. ji pabėgo iš mokyklos ir vakare atėjo į butą pas R. K., kur jai liepė pakeisti parodymus, liepė sakyti, kad nieko nebuvo ir M jai nieko nedarė, o taip sakyti ją verčia tėvai, davė popieriaus ir liepė rašyti, tačiau ji nerašė. T. E., M brolis, parašė ir liepė jai pasirašyti. Kadangi labai bijojo, ji pasirašė. R liepė sakyti, kad tėtis su mama liepė meluoti, ji sakė, kad reikės eiti pas tyrėją ir ji pradėjo verkti. Jie pasikvietė Rir A ir visi jai sakė, kad ji meluoja ir pradėjo ant jos rėkti. E sakė, kad jei jo brolis sės į kalėjimą, jai bus blogai, kad ją pagaus ir išveš į mišką, visi tada ant jos puolė. Ji apklausoje nurodė, kad kaltinamieji kalbėjo apie tai, kad tą raštą neš M advokatui. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti šiais nukentėjusiosios parodymais, kadangi jos apklausoje nurodytos aplinkybės sutampa su visais kitais byloje surinktais įrodymais ir įvykių seka. Kad ji tą dieną abiejų kaltinamųjų buvo verčiama pakeisti parodymus, ji pasisakė savo tėvams N. J. ir K. Š.. Apklausta liudytoja tyrėja G. Gribauskienė patvirtino teismui, kad kažkurią dieną pas ją į kabinetą atėjo R. K. kartu su I. Š.. K sakė I „pasakok“, ši buvo apsiverkusi ir ėmė sakyti, kad nieko nebuvo, tačiau tuo metu ji iš jos elgesio suprato, kad tai yra tik jos tokia momentinė nuotaika ir kad ji sako netiesą, todėl liepė eiti į namus ir laukti teismo. Po kelių dienų M. D. gynėjas adv. J. Pliekaitis į bylą pateikė prašymą ir pridėjo „prisipažinimą“. Tai patvirtina byloje esantys raštai (b.l.62-63,1 t.). Nors apklausti liudytojais R. B. ir A. S. parodė, kad jokio poveikio R. K. bei E. T. tuo metu nukentėjusiajai nedarė, ji pati sakė, kad Mjai nieko nedarė, tačiau tokie jų paaiškinimai atmetami, nes juos paneigia nukentėjusiosios parodymai. Be to, šie liudytojai patvirtino teismui, kad I. Š., kai jie buvo pakviesti ir atėjo į R. K. butą, buvo labai susijaudinusi, nervinosi, vaikščiojo, buvo apsiverkusi, jai drebėjo rankos, ji pati nieko nerašė. Tas pačias aplinkybes jie buvo nurodę ir ikiteisminio tyrimo metu (b.l.165-170, 1 t.). Nors liud. R. B. parodė, kad nors „prisipažinimo“ tekstą ir rašė Es, tačiau jam diktavo I, tačiau tokių jos parodymų nepatirtina jokie kiti įrodymai. Apklaustas kaltinamuoju E. T. pats pripažino, kad tekstą jis surašė pats, o perskaitė I, kuri po to pasirašė. Tokias pačias aplinkybes nurodė ir nukentėjusioji, apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Nors teismo posėdyje ši liudytoja ėmė tvirtinti, kad tą dieną pas R. K. užėjo atsitiktinai atsigerti kavos, tačiau tokius jos teisme duotus parodymus paneigia kiti byloje surinkti duomenys. Kaltinamoji R. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad sausio 8 d. jie patys paskambino ir pasikvietė ateiti R. B. ir A. S., kad šie paliudytų, jog I tvirtina, kad jos Mneprievartavo. Tokias pačias aplinkybes R. B. buvo nurodžiusi ir ikiteisminio tyrimo metu, kad jai paskambino ir paprašė ateiti R. K. (b.l.165-167, 1 t.). Liud. A. S. patvirtino, kad jie visi nukentėjusiosios klausinėjo apie tai, ar ją išprievartavo M. Apklausoje nukentėjusioji iš pradžių negalėjo nurodyti, kodėl tą dieną ji užėjo pas R. K., po to parodė, kad palydėjo E. T. sūnų A. Kad mergaitė ne visada gali paaiškinti savo elgesio priežastis, tame tarpe ir bėgimą iš namų, patvirtina ir jos tėvų paaiškinimai, VTAS darbuotojų bei socialinės darbuotojos parodymai. Tuo tarpu abiems kaltinamiesiems R. K. ir E. T. buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (b.l.40,105, 3 t.) ir jie buvo įpareigoti nebendrauti su nukentėjusiąja I. Š. bei tarpusavyje, tačiau byloje surinkti duomenys rodo, kad jie 2013-01-08 d. šio draudimo nesilaikė, pakvietė į butą užeiti nukentėjusiąją, E. T. jos vardu surašė „prisipažinimą“, liepdami jį pasirašyti nukentėjusiajai, E. T. panaudojus psichinę prievartą, ir kartu padarydami psichologinį - emocinį poveikį nukentėjusiajai I. Š., kad ši ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus, t.y. E. T. grasinant nukentėjusiajai I. Š. susidoroti, išsakant, kad jai bus blogai, pagaus ir išveš į mišką, R. K. palaikant šiuos grasinimus ir išsakius žodinę agresiją, priekaištų srautą, sukuriant baimės atmosferą ir įbauginant, taip darė poveikį nukentėjusiajai nepilnametei I. Š., kad ji ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje dėl nepilnamečio asmens išžaginimo, kurioje yra pripažinta nukentėjusiąja ir apklausta, pakeistų savo parodymus duodama melagingus parodymus apie įtariamųjų M. D., R. K. veiksmus prieš ją, kad ji anksčiau melagingai parodė, jog M. D. ją išžagino. E. T. pakvietus A. S., o R. K. pakvietus R. B., jiems dalyvaujant, E. T. surašius „prisipažinimą“ nukentėjusiosios nepilnametės I. Š. vardu ir padavus nukentėjusiajai nepilnametei I. Š. savo ranka pasirašyti, o šiai baimės įtakoje sutikus ir pasirašius „prisipažinimo“ teksto apačioje, po to E. T. šį „prisipažinimą“ pateikus įtariamojo M. D. gynėjui, kuris su prašymu apklausti nukentėjusiąją I. Š. pateikė „prisipažinimą“ Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK KPS tyrėjai, tokiais bendrais veiksmais darė poveikį nukentėjusiajai, todėl jų veiksmai pagal LR BK 233 str. 3 d. kvalifikuoti tinkamai.

Visa virš išdėstytų ir aptartų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina abiejų kaltinamųjų kaltę dėl šio nusikaltimo padarymo.

Kaltinamojo M. D. padarytas nusikaltimas yra sunkus (LR BK 11 str. 5 d.), o kaltinamųjų R. K. ir E. T. padarytas nusikaltimas pagal LR BK 233 str. 3 d. – apysunkis (BK 11 str. 4 d.), R. K. padarytas nusikaltimas pagal LR BK 237 str. 1 d. – nesunkus (BK 11 str. 3 d.).

Kaltinamojo M. D. atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, o jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamųjų R. K. ir E. T. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką pagal LR BK 233 str. 3 d. jie padarė bendrininkų grupėje, o jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Praeityje M. D. teistas, paskutinis teistumas jam neišnykęs, kadangi 2006-10-09 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu už nesunkų nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 1 d., paskirta bausmė buvo atlikta tik 2010-02-18 d. (b.l.99, 107-109, 2 t.) (LR BK 97 str. 3 d. 3 p. a) papunktis), todėl jis yra recidyvistas (LR BK 27 str. 1 d.). iki nusikalstamos veikos padarymo metų laikotarpyje baustas administracine tvarka 4 kartus, yra bedarbis.

Skiriant jam bausmę, taip pat atsižvelgiama ir į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, į jo kaltės formą ir rūšį, t.y. kad buvo padarytas tyčinis sunkus smurtinis nusikaltimas, į tai, kad nusikaltimas buvo padarytas neįgalios nepilnametės atžvilgiu, į tai, kad dėl šio padaryto sunkaus nusikaltimo nukentėjusiajai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, į kaltinamojo asmenybę – nedirba, registruotas darbo biržoje, yra recidyvistas, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą.

R. K. praeityje neteista, 2 k. bausta administracine tvarka dėl nedidelio chuliganizmo ir vaikų nepriežiūros. Nedirba, registruota darbo biržoje, viena augina keturis nepilnamečius vaikus, pragyvena iš socialinių išmokų bei išlaikymo vaikams. R. K. šeima dėl socialinių įgūdžių stokos įrašyta į rajono socialinės rizikos šeimų apskaitą nuo 207-06-27 d.

Skiriant jai bausmes už padarytus nusikaltimus, atsižvelgiama į jų pavojingumo laipsnį, jos kaltės formą ir rūšį, kad buvo padaryti tyčiniai vienas apysunkis ir vienas nesunkus nusikaltimai, į tai, kad nusikaltimas buvo padarytas neįgalios nepilnametės giminaitės atžvilgiu, į kaltinamosios asmenybę – bedarbė, viena augina 4 nepilnamečius vaikus, jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Kadangi buvo padaryti du nusikaltimai, iš kurių vienas apysunkis, o kitas – nesunkus, jai skirtina laisvės atėmimo bausmė. Tačiau kadangi kaltinamoji praeityje neteista, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai jos atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo.

E. T. praeityje teistas 3 k., tačiau teistumas išnykęs, iki nusikalstamos veikos padarymo metų laikotarpyje 3 kartus baustas administracine tvarka, nedirba, registruotas darbo biržoje, yra iš dalies darbingas. Jis vienas augina nepilnametį sūnų, jam skirtas socialinis būstas, tačiau su sūnumi gyvena pas R. K., pragyvena iš socialinių išmokų. Nuo 2013-01-22 d. jo šeima dėl girtavimo įrašyta į rajono socialinės rizikos šeimų apskaitą, seniūnija šeimai teikia socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas bei kitą reikalingą pagalbą įvairiais krizių atvejais.

Skiriant jam bausmę už padarytą nusikaltimą atsižvelgiama į jo pavojingumo laipsnį, jo kaltės formą ir rūšį, kad buvo padarytas vienas tyčinis apysunkis nusikaltimas, kad nusikaltimas buvo padarytas neįgalios nepilnametės atžvilgiu, į kaltinamojo asmenybę – bedarbis, vienas augina nepilnametį sūnų, jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Kadangi įstatymo prasme jis teisiamas pirmą kartą, jam už šio vieno nusikaltimo padarymą skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė (LR BK 55 str.).

Nukentėjusiosios įstatyminė atstovė nukentėjusiosios interesais pareiškė civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti ir prašo priteisti iš M. D. 100000 Lt, o iš kaltinamųjų R. K. bei E. T. solidariai 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti. LR CK 6.250 str. 2 d. reglamentuoja, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai. To paties straipsnio 1 d. nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, emocinė depresija. Nukentėjusiosios paaiškinimais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuriuos patvirtina ir baudžiamojoje byloje esanti specialisto išvada, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas bei kiti byloje surinkti įrodymai, nustatyta, kad dėl tyčinių nusikalstamų kaltinamojo M. D. veiksmų buvo padarytas mergystės plėvės plyšimas, suduoti smūgiai ranka jai į veidą, užlaužtos rankos, dėl ko ji patyrė fizinius skausmus, taip pat dėl šio nusikaltimo ji patyrė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, nes buvo gąsdinama, kad jei priešinsis ir skųsis, jai bus blogai, dėl ko jai buvo nustatyti sutrikimai: reakcija į stresą ir konstatuotas depresinis elgesio sutrikimas, dėl ko jos sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai. Visa tai neginčijamai patvirtina, kad kaltinamasis, prievartaudamas nepilnametę nukentėjusiąją, kuri turi neįgalumą, jai sukėlė kančias, dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, baimę, nes po patirtų išgyvenimų ji jautėsi blogai, turėjo gydytis ir vartoti vaistus. Nukentėjusioji patyrė pažeminimą, nes seksualinis nusikaltimas prieš ją buvo įvykdytas giminaitės namuose, į kuriuos ji ateidavo.

Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į tai, kad neturtinė žala buvo padaryta kaltinamojo tyčiniais nusikalstamais veiksmais, t.y. jo kaltę, sužalojimo pasekmes, t.y. kad nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą bei jos sveikata dėl patirtų dvasinių sukrėtimų buvo sutrikdyta nesunkiai, į tai, kad ekspertai nurodo, jog kitos neigiamos bylos įvykių pasekmės I. Š. emocinei būsenai, elgesiui gali pasireikšti ateityje, kai ji pilnai suvoks su ja atliktų veiksmų reikšmę, taip pat ir į tai, kad kaltinamasis yra bedarbis bei jokio turto neturi, taip pat į tai, kad jis yra sveikas ir darbingas.

Todėl, esant visoms šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, bei atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, formuojamą teismų praktiką analogiškose bylose (Klaipėdos apygardos teismo 2011-03-21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr.1A-256-462/2011), nukentėjusiosios atstovės ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo šioje dalyje tenkinamas iš dalies, nustatant jo dydį 30 000 Lt (LR CK 6.250 str. 2 d.).

Byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamųjų R. K. ir E. T. bendrais nusikalstamais veiksmais dėl poveikio nukentėjusiajai taip pat buvo naudojama psichinė prievarta bei psichologinis-emocinis poveikis neįgalios I. Š. atžvilgiu, verčiant ją pakeisti parodymus, E. T. išsakant grasinimus, o R. K. išsakant priekaištų srautą, sukuriant baimės atmosferą bei išsakant žodinę agresiją, dėl ko nukentėjusioji vėl patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, baimę, nes nurodė, kad ji labai bijojo, verkė, kas rodo jos patirtą dvasinį sukrėtimą.

Nustatant neturtinės žalos dydį šioje dalyje, atsižvelgiama taip pat ir į tai, kad neturtinė žala buvo padaryta kaltinamųjų bendrais tyčiniais nusikalstamais veiksmais, t.y. jų kaltę, kad žala neįgaliai nepilnametei, turinčiai psichikos sutrikimų (konstatuotas lengvas protinis atsilikimas iš mažens) padaryta dvasinio pobūdžio pakenkimais, taip pat ir į tai, kad kaltinamieji yra bedarbiai bei jokio turto neturi, pragyvena iš socialinių išmokų, taip pat į tai, kad R. K. yra sveika ir darbinga, augina 4 nepilnamečius vaikus, o E. T. yra iš dalies darbingas, augina vieną nepilnametį vaiką.

Todėl, esant visoms šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, bei atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, nukentėjusiosios atstovės ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo šioje dalyje tenkinamas iš dalies, nustatant jo dydį 2000 Lt, ją priteisiant iš šių kaltinamųjų solidariai (LR CK 6.250 str. 2 d., 6.279 str. 1 d.).

Iš kaltinamųjų išieškotinos teismo turėtos proceso išlaidos į valstybės pajamas (LR BPK 105 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304-307 str., teismas

Nusprendžia:

M. D. pripažinti kaltu pagal LR BK 149 str. 3 d. ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą septyneriems metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose, jos pradžią skaičiuojant nuo nuteistojo sulaikymo dienos.

Į atliktą bausmę jam įskaityti laiką, išbūtą sulaikyme ir suėmime nuo 2012-07-30 d. iki 2013-02-19 d.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuteistąjį sulaikius, panaikinti.

M. D. pagal LR BK 150 str. 3 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

R. K. pripažinti kalta pagal LR BK 237 str. 1 d. ir BK 233 str. 3 d. ir paskirti bausmę: pagal LR BK 237 str. 1 d. – areštą 60 parų; pagal BK 233 str. 3 d. – laisvės atėmimą 3 mėnesiams. LR BK 63 str. 1,3 d. pagrindu paskirtas bausmes subendrinti visiškai jas sudedant ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą penkiems mėnesiams laiko.

LR BK 75 str. pagrindu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą jai atidėti vieneriems metams šešiems mėnesiams laiko, įpareigojant per šį laiką atsiprašyti nukentėjusiosios, dalyvauti elgesio pataisos programoje bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

E. T. pripažinti kaltu pagal LR BK 233 str. 3 d. ir nubausti areštu 90 parų.

Bausmę paskirti atlikti areštinėje, jos pradžią skaičiuojant nuo sulaikymo dienos.

Į atliktą bausmę jam įskaityti laiką, išbūtą sulaikyme ir suėmime nuo 2012-08-10 d. iki 2012-08-19 d.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuteistojo sulaikymo.

Priteisti iš M D. I. Š. trisdešimt tūkstančių litų neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš E. T. ir R. K. solidariai I. Š. du tūkstančius litų neturtinei žalai atlyginti.

Daiktinius įrodymus: marškinėlius, kelnes ir kelnaites, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Išieškoti iš kaltinamųjų M. D., E. T. ir R. K. po 13,71 Lt teismo turėtų proceso išlaidų į valstybės pajamas.

Nuosprendis per 20 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant šiame teisme. Nuteistasis M. D. gali apskųsti nuosprendį per tą patį terminą, gavęs jo nuorašą.

Teisėja Nida Solovjovienė