Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2015-05-26 · Byla Nr. A2.6.-5798-988/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-05-26
Bylos Nr.
A2.6.-5798-988/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-05092-2015-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Darius Pranka
Pažeidėjas
M. J.
Advokatai
Romualdas Samaitis
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-5798-988/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-05092-2015-5Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.3.; 45.4.7. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. gegužės 26 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Pranka,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. J.,M. J. atstovui advokato padėjėjui Romualdui Samaičiui,

sekretoriaujant Aistei Bareikei, teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje M. J., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 126 straipsnio 1 dalį, 124¹ straipsnio 2 dalį, 124¹ straipsnio 8 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J. 2015-04-06, apie 00.20 val. pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 8, 14, 16 p. reikalavimus Vilniuje, Pylimo g. ties 20 namu vairavo automobilį Mercedes Benz ML 350, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (po paklaidos 1,33 prom.) girtumo laipsnis. M. J. policijos pareigūnams nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo. Vairuodamas automobilį pažeidė kelio ženklinimą Nr. 1.2 „Plati ištisinė linija“, ją kirto bei kelio ženklinimą Nr. 1.21 „Raidė A“ eismo juosta skirta tik keleiviniam transportui“, ja važiavo, tuo jis savo veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, 124¹ straipsnio 2 dalyje, 124¹ straipsnio 8 dalyje.

Pažeidėjas M. J. apklausas teisme su pažeidimais sutiko iš dalies ir paaiškino, kad pripažįsta, kad kirto ištisinę liniją ir važiavo keleiviniam transportui skirta juosta, nepripažįsta, kad vairavo automobilį išgėręs. Pareigūnai teigia, kad apsisuko, tačiau taip nėra, nes išsuko iš kiemo. Nesutinka, kad apsisuko, suko į kairę, bet nežiūrėjo kas darėsi gale. Prieš policijos priemonę nusuko į dešinę. Išvažiavęs iš kiemo reido nepastebėjo. Nusuko į kairę ir nuvažiavo į tą gatvę, dabar pavadinimo nepamena. Sustojo, išėmė raktus kol jo draugas atsuko ir padavė jam degtinės butelį išgerti ir iš karto išlipo iš automobilio. Draugas paskubino ir jis išgėrė kokių 100 g. degtinės. Automobilyje sėdėjo apie 20 sekundžių. Net nežinojo, kad jį seka. Pareigūnai buvo sustoję už jo ir pats įlipo į pareigūnų automobilį, nes iš pareigūnų veido suprato, kad galbūt pasuko per ištisinę liniją. Turi alkotesterį, tai išgėręs visada pasitikrina. Pradžioje pareigūnams atsakė, kad išgėręs. Nuvykus iki kitų pareigūnų, davė „pūsti“, pradėjo rašyti protokolą, padavė pasirašyti, pradėjo pasirašyti, bet po to nubraukė ir parašė kitą. Pasirašė, nes pareigūnas pasakė, kad jam blogai baigsis. Nurodė, kad pareigūnas ant jo pyksta. Važiuodamas nepastebėjo, kad paskui važiuoja ir jį su garso bei šviesos signalais persekioja pareigūnai. Važiavo nedidindamas greičio, apie 40-50 km/h greičiu.

Liudytojas D. B. parodė, kad M. J. yra jo draugas. 2015 m. balandžio mėn. pas jį į namus atvažiavo M. J. ir jie išvažiavo į miestą pasivažinėt. Ten pakalbino merginas, jos įsėdo į jų automobilį ir važinėjo visi kartu. Jis kartu su merginomis sėdėjo automobilio gale. M. atvažiavo blaivus, taip mano, nes jis vairuodamas negeria alkoholio. Bevažinėjant jis su merginomis gėrė alkoholį, tačiau M. negėrė. Tada sugalvojo važiuoti į klubą, ten nuvažiavo (vietos nežino), sustojo ir abu su M. išgėrė degtinės. Stovėjo gal 2-3 minutes, po to išlipo. Kai buvo išlipę, privažiavo policijos pareigūnai ir įsodino M. į automobilį. Papasakojo ką pamena, negali paaiškinti kodėl jo paaiškinimai nesutampa su M., gal dėl to, kad buvo išgėręs, gali kažką painioti.

Liudytojas A. N. teismo posėdyje parodė, kad žino dėl kokio įvykio pakviestas. Dirba Vilniaus apskr. VPK VTV MK 1-ojo būrio vyresniuoju patruliu. Balandžio 6 d. apie 12.00 val. nakties vykdė spec. priemonę šalia Pylimo-Klaipėdos g. sankryža. Tarnybinis automobilis stovėjo priekiu link Trakų g. Nuo Pylimo g. iki Trakų g. 7 kokie 100 metrų nevisai Pylimo g. ir Trakų g. yra stačiu kampu. Šiek tiek namai užstoja Trakų g. Būdamas Pylimo g. nuo sankryžos 20-30 m. puikiai matė kas dedasi Trakų g. Pastebėjo nuo Pylimo-Trakų g. sankryžos link Pamėnkalnio g. važiuojantį tamsų džipą, galėjo būti juodas Mercedes Benz. Tuo metu stovėjo ir matė kaip atvažiavo automobilis ir apsisukinėjo 20-25 metrų atstumu nuo jų. Įtariant, kad vairuotojas juos pamatęs apsisuko bandė sprukti, todėl įjungę šviesos ir garso signalus nuvažiavo paskui Mercedes. Su kolega V. G. sėdo į tarnybinį automobilį ir nuvažiavo paskui. Po to automobilis nusuko į Trakų g., kur jį pasivijo ties Trakų g. 7 namu. Po sekundės ar pusantros privažiavo prie automobilio ir jiems sustojus vairuotojas iš karto išlipo ir įlipo į jų automobilį. Jiems privažiavus prie automobilio iš vairuotojo pusės išlipo pažeidėjas ir atsisėdo į jų tarnybinio automobilio galą. Jiems tai pasirodė keista, nes niekas taip nedaro. Pažeidėjas važiavo su mergina, kuri sėdėjo gale, galbūt buvo dar vienas vyras. Vairuotojas pasakė, kad viskas tvarkoje. Tiek iš veido, tiek iš kalbos buvo akivaizdu, kad jis neblaivus. Į kolegos klausimą atsakė, kad gėrė. Vairuotojui buvo nustatytas 1,36 ‰ girtumas. Vairuotojas sakė, kad gėrė, tą akimirką pripažino, tačiau pasakius, kad bus surašytas ATP protokolas pasakė, kad jis nevairavo ir panašiai ir pradėjo neigti vairavimą. Kai vairuotojo paprašė pateikti dokumentus pastarasis atsakė, kad su savimi jų neturi. Į jų klausimą atsakė, kad automobilio neužrakino ir prašė vietoje išspręsti šį klausimą. Pasakė, kad vietoje jokių klausimų nespręs. Su kolega negalėjo surašyti protokolo, reikėjo vykti atgal pas kolegas. Užrakinęs savo automobilį, grįžo atgal į tarnybinį automobilį ir nuvažiavo atgal į tą vietą kur jį pirma pastebėjo, ten kolega surašė ATP protokolą už vairavimą neblaiviam, už tai, kad apsisuko ir važiavo keleiviniam transportui skirta juosta. Vairuotojas važiavo Pylimo g. link Gedimino pr., apsisuko ir išvažiavo į keleiviniam transportui skirtą juostą, todėl dėl kelio ženklo nepaisymo vairuotojui taip pat buvo surašytas protokolas, nes jis apsisukdamas įvažiavo į viešojo transporto juostą ir kirto ištisinę liniją. Vairuotojas neturėjo vairuotojo pažymėjimo, teisę vairuoti turėjo, minėjo, kad vairuotojo pažymėjimo neturi, o tik laikiną.

Liudytojas V. G. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Vilniaus apskr. VPK VTV MK. Vykdė policijos priemonę Pylimo g. Žiūrėjo link Trakų g. pusės. Stovėjo gatvėje šalia tarnybinio automobilio ir pastebėjo, kad automobilis Mercedes stovi ant šaligatvio, kur važinėja viešasis transportas. Pamatęs policijos pareigūnų automobilį Mercedes apsisuko neleistinoje vietoje be šviesų ir važiavo viešajam transportui skirta eismo juosta. Atstumas nuo jų iki Mercedes apsisukimo buvo apie 70 metrų. Tada liudytojas su kolega A. N., sėdo į automobilį, įjungė garso ir šviesos signalus, nepaleisdami iš akių pradėjo vytis. Džipas važiavo ir didino greitį. Negali pasakyti kokiu greičiu važiavo, tarp jų jokio automobilio nebuvo. Iš akiračio Mercedes buvo paleidę vieną sekundę, tuo metu, kai jis nusuko į Trakų g. Automobilis pasuko į Trakų g., sustojo prie 7 namo. Nuo Pylimo g. iki Trakų g. 7 namo yra 50-70 m. Matė kaip parkavo automobilį. Kadangi danga akmeninė, tai staigiai nenorėdamas stabdyti, gal kokį metrą pavažiavo į priekį. Policijos pareigūnai sustojo pačioje gatvėje, o džipo automobilis stovėjo stovėjimo vietoje. Jiems privažiavus atsidarė vairuotojo durelės ir džipo vairuotojas iš karto atsisėdo į jų automobilį. Iš priekinės keleivio sėdynės išlipo keleivis, o iš galo mergina, jie buvo prie automobilio. Nuvažiavo į transporto priemonės vietą, kad nustatyti girtumą ir surašė protokolą. Protokolą surašė ne liudytojas. Vairavo šis pilietis, čia sėdintis, kažkas kitas vairuoti negalėjo. Keleivių asmenybių nenustatė.

Liudytojas A. N. teismo posėdžio metu parodė, kad tiksliai nepasakys įvykio aplinkybių. Asmuo nelabai pažįstamas. Balandžio mėnesį buvo vykdoma specialioji policijos priemonė, dirbo su kitais pareigūnais Pylimo g. Tuo momentu nebuvo kitų automobilių ir nuo Trakų g. pusės atvažiavo automobilis. Matyt pamatęs pareigūnus, apsisuko, kirto ištisines linijas. Kai apsisukinėjo nuo jų buvo 30-50 metrų atstumu. Ten negalima apsisukti, nes nuo Pamėnkalnio g. link stoties pusės draudžiamas eismas, galimas tik viešėjam transportui. Matė tą apsisukimą, tačiau kiti pareigūnai buvo arčiau. Kolegos atsisėdo į automobilį ir nusivijo. Po to kolegos atvažiavo su vairuotoju, priėjo ir pasakė, kad reikia surašyti protokolą vairuotojui, kuriam nustatytas neblaivumas. Vadovaudamasis kolegų tarnybiniais pranešimais surašė protokolą. Vairuotojas neprieštaravo, neneigė. Bet kai reikėjo pasirašyti protokolą, tai parašė kažką vieną, bet perbraukė ir parašė kitą.

M. J. apklaustas teisme su pažeidimais, numatytais LR ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje, 124¹ straipsnio 8 dalyje sutiko. Jo kaltė, padarius šiuos administracinės teisės pažeidimus, įrodyta rašytine bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų A. N. ir V. G. tarnybiniais pranešimais, šių asmenų parodymais teisme. Todėl teismas konstatuoja, kad M. J. padarė pažeidimus, numatytus LR ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje, 124¹ straipsnio 8 dalyje.

M. J. nepripažino vairavęs automobilį būdamas neblaivus ir paaiškino, kad išgėrė alkoholio tik sustojęs. Prieš tai buvo blaivus ir automobilį vairavo blaivus. Teismas tokius M. J. paaiškinimus vertina kritiškai ir laiko juos gynybine jo versija. Tokią išvadą teismas daro, įvertinęs liudytojų A. N., A. N. ir V. G. tarnybinius pranešimus, jų parodymus, asmens blaivumo testą, kuriuo M. J. 2015-04-06, 00:31 val. buvo nustatytas po paklaidos 1,33 ‰ girtumas, pranešimą dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo bei kitą rašytinę bylos medžiagą. Liudytojai A. N. ir V. G. parodė, kad jie abu apie 00.20 val. pamatė link jų stovėjimo vietos (kurioje jie vykdė specialią priemonę ir stabdė visus automobilius) Pylimo gatve atvažiuojantį automobilį - džipą Mercedes Benz. Likus 25-70 metrų iki jų stovėjimo vietos, šis automobilis apsisuko neleistinoje vietoje, pažeisdamas kelio ženklinimą Nr. 1.2 „Plati ištisinė linija“, ir važiavo jau nuo jų eismo juosta, skirta tik keleiviniam transportui, pažeisdamas kelio ženklinimą Nr. 1.21 „Raidė A“. A. N. ir V. G. su tarnybiniu automobiliu, įjungę specialiuosius šviesos ir garso signalus, pradėjo vytis Mercedes Benz automobilį. Abu liudytojai nurodė, kad Mercedes Benz iš akių buvo išleidę tik 1-2 sekundes, o šiam automobiliui sustojus, jie po 1-2 sekundžių privažiavo, o iš jo iškart (nors pats M. J. nurodė, kad po 20 sekundžių, o liudytojas D. B. po 2-3 minučių visi išlipo) iššoko M. J. ir iš karto įsėdo į jų tarnybinį automobilį, teigdamas, kad viskas gerai. Liudytojas V. G. nurodė, kad važiavo iš paskos, siekdamas pasivyti Mercedes Benz automobilį ir leistiną viršydamas greitį. Atsižvelgiant į pareigūnų buvimo vietą ir Mercedes Benz sustabdymo vietą, darytina išvada, kad M. J. važiavo pakankamai greitai, didindamas greitį (V. G. parodymai). Priešingu atveju, policijos pareigūnai, jį būtų pasiviję ir sustabdę anksčiau. Tiek minėtų liudytojų, tiek liudytojo A. N. teigimu, M. J. iš pradžių pripažino vairavęs neblaivus, prašė nerašyti protokolo ir, tik pradėjus rašyti protokolą, jis pradėjo neigti vairavęs neblaivus. Nei vienas iš apklaustų pareigūnų nenurodė, kad M. J. būtų teigęs, jog alkoholį gėrė sustojęs. To M. J. nenurodė ir protokolo paaiškinime, o tokią versiją pateikė tik teisme. Tuo tarpu liudytojas A. N. paaiškino, kad M. J. neaiškino kodėl neigia vairavęs neblaivus, kiek atsimena, tiesiog neigė. Teismo nuomone, M. J. per kelias sekundes negalėjo suspėti išgerti alkoholio, be to, jo tokiam elgesiui nebuvo jokios pagrįstos priežasties.

Liudytojai A. N., A. N. ir V. G. jokių asmeninių santykių su M. J. nepalaiko, teismas nenustatė, kad jie turėtų pagrindą jį apkalbėti, visi liudytojai buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jų parodymai iš esmės sutampa su jų rašytais tarnybiniais pranešimais bei kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Todėl teismas, nešališkai ir objektyviai įvertinęs įrodymų visumą, remiasi šių liudytojų parodymais, kitais aukščiau išvardintais rašytiniais įrodymais ir konstatuoja, kad M. J. vairavo automobilį būdamas neblaivus. Be to, M. J. versija ne tik prieštarauja minėtų liudytojų parodymams, bet ir atrodo nelogiška bei neįtikima. M. J. nurodytos aplinkybės neįtikinamai atrodo dėl to, kad jis, policijos pareigūnų matomumo zonoje grubiai pažeidęs KET, apsisuko ir ramiai, neskubėdamas važiavo į priešingą pusę visuomeniniam transportui skirta eismo juosta, tuo tarpu policijos pareigūnams važiuojant iš paskos su specialiaisiais garso ir šviesos signalais nesuprato, kad yra persekiojamas. Esant tokioms aplinkybėms, jis pasukęs sustojo (tuo metu iš karto sustojo iš paskos važiavęs policijos automobilis) ir greitai (jo teigimu per keliolika sekundžių) išgėrė degtinės, po to išlipo iš savo automobilio ir neprašomas staiga atsisėdo į pareigūnų automobilį. Tokie M. J. parodymai kelia abejonių, todėl jais teismas nesivadovauja. Analogiškai kritiškai, atsižvelgdamas į M. J. ir liudytojo D. B. santykius, liudytojo neblaivumą ir jo parodymų prieštaravimą bylos medžiagai, taip pat net ir paties M. J. parodymams, teismas vertina ir liudytojo D. B. parodymus.

Motyvuojamoji dalis

M. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, kiekį – padaryti trys pažeidimai, iš kurių vienas – vairavimas neblaiviam – kelia didelį pavojų ne tik eismo saugumui bet ir kitų žmonių gyvybei. Teismas taip pat vertina pažeidėjo asmenybę, kad M. J. dažnai pažeidinėja KET, vien per 2014 metus jis baustas 6 kartus, o iš viso baustas (ne tik už KET pažeidimus) daug kartų, kas rodo sistemingą, piktybinį ir nuolatinį KET ir ATPK pažeidinėjimą bei ignoravimą. Atsižvelgiama į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į sunkinančią aplinkybę, kad už kelių eismo taisyklių pažeidimus eilę kartų baustas administracine tvarka (nuobaudos galioja). Todėl jam skirtinos artimos maksimaliam dydžiui nuobaudos, numatytos LR ATPK 126 straipsnio 1 dalies, 124¹ straipsnio 2 dalies, 124¹ straipsnio 8 dalies sankcijose su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ATPK 30 str., 30² str., 32 str., 124¹ str., 126 str., 224 str., 287 str., teismas,-

nutarė:

pripažintiM. J., a.k. (duomenys neskelbtini), kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 straipsnio 1 dalyje ir už tai jį nubausti administracine nuobauda - 400 € (keturių šimtų eurų) bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimu 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

pripažintiM. J., a.k. (duomenys neskelbtini), kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje ir už tai jį nubausti administracine nuobauda – 80 € (aštuoniasdešimt eurų) bauda.

pripažintiM. J., a.k. (duomenys neskelbtini), kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje ir už tai jį nubausti administracine nuobauda – 10 € (dešimt eurų) bauda.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir M. J. skirti galutinę subendrintą nuobaudą - 400 € (keturių šimtų eurų) bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimu 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Pagal LR ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, įmokos mokesčio kodas 6030, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank” arba sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Pranka