Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Nijolės Piškinaitės (pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Pontem“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1126-124/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Pontem“ ieškinį atsakovui Radviliškio rajono savivaldybės Švietimo ir sportinių paslaugų centrui, dalyvaujant trečiajam asmeniui viešajai įstaigai „Kretingos maistas“, institucijai, teikiančiai išvadą, Viešųjų pirkimų tarnybai, dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovo įsitikinimu, atsakovas neskaidriai ir neteisėtai vykdė maitinimo paslaugų pirkimo procedūras, nes atmetė ieškovo mažiausios kainos pasiūlymą ir suteikė nepagrįstą konkurencinį pranašumą konkrečiam dalyviui - trečiajam asmeniui. Taip atsakovas pažeidė viešųjų pirkimų principus: skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo. Tai įrodo pasirinkta viešojo pirkimo forma (derybų būdu), kuri sudaro galimybę jo metu nutekinti informaciją apie kainas kitam tiekėjui, kuris vėliau dalyvauja derybose. Tokias faktines aplinkybes įrodo derybų su VšĮ „Kretingos maistas“ protokolas, kadangi šio tiekėjo kainos fiksuojamos mažesnės tik 1-2 centais. Ankstesnis supaprastinto pirkimo konkursas buvo nutrauktas, ieškovui apskundus jo sąlygas, todėl mano, kad atsakovas ieškojo būdų sudaryti sąlygas laimėti pirkimą konkrečiam tiekėjui. Be to, dar nepasibaigus sprendimų apskundimo laikui, trečiasis asmuo patalpino skelbimą dėl darbuotojų paieškos Radviliškio rajone.

Atsakovas nepagrįstai pripažino, kad jis (ieškovas) nepateikė visų reikalaujamų dokumentų, o būtent dėl gamybos ir administravimo kaštų pagrįstumo. Ieškovo gamybos kaštų dydis, kuris apima visas gamybines išlaidas, įskaitant ir administracines išlaidas, yra 0,59 Lt. Tai įrodo Kėdainių rajono savivaldybės administracijos išrašas. Atsižvelgiant į pirkimo sąlygų 2013 m. liepos 19 d. paaiškinimą Nr. S-210, visas paslaugos kainos dalis ieškovas įskaičiavo į gamybos kaštus, t. y., į vieną eilutę. Bet kuriuo atveju perkančioji organizacija privalėjo pareikalauti pasiūlymo kainos pagrindimo, jei nusprendė, kad trūksta konkrečių dokumentų (VPĮ 39 str. 1d., 40 str., derybų sąlygų 64, 66 p.).

Priešingai nei konstatavo atsakovas, pasiūlyme nurodyta kaina atitiko minimalias galimos kainos ribas (derybų sąlygų 110 p.). Ieškovo pasiūlyta kaina yra 6.30 Lt ir ši suma patenka į įstatymo nurodytas ribas nuo 1,56 Lt iki 9,10 Lt (Socialinės paramos mokiniams įstatymo 7 str. 2 d.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

1) Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas neturėjo teisės galutiniame pasiūlyme sumažinti kainas, kurios buvo užfiksuotos žodinių derybų metu. Ši teismo išvada prieštarauja VPĮ 57 straipsnio 1 dalies 4 punktui, 58 straipsnio 1 dalies 5 punktui, pirkimo sąlygų 75 punktui, Viešųjų pirkimų tarnybos išvadai. Pagrindinis ir galutinis derybų tikslas yra kainos sumažinimas (pirkimo sąlygų 75 p.), tačiau perkančioji organizacija negali užkirsti kelio tiekėjams pasiūlyti dar mažesnių kainų, nei buvo susitarta žodinių derybų metu. Taigi tiekėjų galutinių pasiūlymų su kainomis pateikimas yra laikomas vienu iš derybų proceso etapų (VPĮ 57 str. 1 d. 4 p., 58 str. 1 ir 5 p.). Dėl šios priežasties pagal pirkimo sąlygų 74.5 punktą derybų galutiniu pasiūlymu turi būti laikomas ne tik rezultatas, pasiektas žodinių derybų metu, bet ir tiekėjo pasiūlyta galutinė kaina, kuri yra įdedama į užklijuotą voką. Tokias išvadas pagrindžia ir VPĮ 58 straipsnio 1 dalies 5 punktas, numatantis, kad tiekėjai galutines pasiūlymų kainas užfiksuoja ne derybų su perkančiąja organizacija metu, bet po žodinių derybų teikdami pasiūlymą su galutine kaina. Be to, Viešųjų pirkimų tarnyba šioje byloje pateikė 2013 m. spalio 28 d. išvadą Nr. 4S-4426, kurioje nurodė, kad pirkimo sąlygų 78 punktas prieštarauja Radviliškio rajono savivaldybės švietimo ir sporto paslaugų centro direktoriaus 2012 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-89 patvirtintų Taisyklių 116.3 punktui, nes Taisyklės nedraudžia tiekėjui teikiant galutinį pasiūlymą keisti kainą, kuri užfiksuota derybų protokole, o pagal pirkimo sąlygų 78 punktą tiekėjas tokios teisės neturi. Pažymėjo, kad teismas neatkreipė dėmesio į Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą, nevertino pirkimo sąlygų 78 punkto su kitomis pirkimo sąlygomis ir supaprastinto viešojo pirkimo taisyklėmis, neanalizavo ar pirkimo sąlygų 78 punkto sąlyga yra teisėta. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas padarė grubių teisės aiškinimo ir taikymo klaidų, o tai lėmė neteisėto sprendimo priėmimą;

2) Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovo pasiūlymas neatitiko pirkimo sąlygų 37 ir 110 punktų reikalavimų dėl pasiūlytos kainos. Pirkimo sąlygose negali būti nustatytos minimalios leistinos produktų įsigijimo kainos, o jeigu ji nustatyta – tokia minimali kaina negali būti taikoma. Ieškovo UAB „Pontem“ pasiūlyme nurodyta kaina (6,30 Lt) sudaro 4,9 procentus bazinės socialinės išmokos dydžio, o tai reiškia, kad ieškovo pasiūlyta kaina pateko į Socialinės paramos mokiniams įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nustatytas ribas (nuo 1,2 iki 7 procentų bazinės socialinės išmokos dydžio). Kadangi pagrindinis viešųjų pirkimų tikslas yra įsigyti reikiamų prekių ar paslaugų už racionalią kainą (VPĮ 3 str. 2 d.), todėl dėl šios priežasties tiekėjas, sugebėjęs pasiūlyti dar mažesnę kainą, vien dėl šios priežasties negali būti laikomas pateikęs netinkamą pasiūlymą. Aplinkybė, kad ieškovo siūlyta kaina (6,30 Lt) yra šiek tiek mažesnė, nei nustatytas finansavimas Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2010 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. T-1055, yra nesusijusi su ieškovo teikiamų paslaugų kokybe. Maitinimo paslaugų kokybė yra nustatyta pirkimo sąlygose, o tiekėjas, teikdamas pasiūlymą, įsipareigoja suteikti kokybiškas ir reikalavimus atitinkančias maitinimo paslaugas. Be to, perkančioji organizacija nenustatė, kad ieškovo pasiūlymas neatitinka paslaugos kokybės reikalavimų;

3) Priešingai nei konstatavo teismas, ieškovas, teikdamas pasiūlymą bei galutinę siūlomą pirkimo kainą, pateikė tinkamus dokumentus, įrodančius siūlomas mažesnes maisto gaminimo išlaidas. Realiai vykdoma pirkimo sutartis su Kėdainių rajono savivaldybės administracija neabejotinai turi būti laikoma tinkamu ir pakankamu įrodymu pirkimo sąlygų 1 priedo sąlygai užtikrinti. Ieškovas jau pirminiame pasiūlyme pateikė atsakovui sutarties su Kėdainių rajono savivaldybės administracija išrašą, iš kurio matyti, kad gamybos kaštų dydis, kuris apima visas gamybines išlaidas, įskaitant ir administracines, yra 0,59 Lt. Taigi šis gamybos kaštų dydis yra net mažesnis nei UAB „Pontem“ nurodytas galutiniame kainos pasiūlyme (0,63 Lt). Galutiniame pasiūlyme ieškovas gamybos ir administravimo išlaidų nenumažino iki šio skaičiaus (0,59 Lt) ir jas nurodė kaip 0,63 Lt, todėl papildomų įrodymų ieškovas pateikti atsakovui neprivalėjo, nes gamybos ir administravimo kaštai, nurodyti galutiniame pasiūlyme, pateko į įrodymus, pateiktus pirminiame pasiūlyme. Ieškovas turėjo teisę gamybos ir administravimo išlaidas nurodyti vienoje eilutėje, nes tą leido perkančiosios organizacijos 2013 m. liepos 19 d. pirkimo sąlygų paaiškinimai Nr. S-210;

4) Priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas neatsižvelgė į vieną esminių viešųjų pirkimų tikslų – įsigyti reikiamų prekių ar paslaugų už racionalią kainą (VPĮ 3 str. 2 d.). Perkančioji organizacija, be pakankamo teisinio pagrindo atsisakiusi pripažinti ieškovo pasiūlymą su mažesne pasiūlyta kaina tinkamu, pažeidė racionalaus lėšų naudojimo tikslą (VPĮ 3 str. 2 d.), o tai savaime, net ir nesant jokių kitų pažeidimų, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra laikoma neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmais, kurie turėtų būti panaikinti.

Atsakovo motyvai: ieškovas neturėjo teisės galutiniame pasiūlyme keisti derybų galutinio rezultato, užfiksuoto derybų protokole, nes tai draudė pirkimo sąlygų 78 punktas. Šios pirkimo sąlygos ieškovas neginčijo iki tol, kol jo pasiūlymas buvo atmestas. Ieškovas neginčijo ir pirkimo sąlygų 67.7 punkto, kuris kartu su 78 punktu yra nurodytas kaip tiekėjų pasiūlymų atmetimo pagrindas. Ieškovas remiasi Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, tačiau tokia išvada yra tik šios institucijos nuomonė, kuri nėra privaloma teismui.

Ieškovas nepagrįstai vadovaujasi VPĮ 57 ir 58 straipsniais, kurie netaikytini nagrinėjamam pirkimui, nes vykdomas viešasis pirkimas buvo supaprastintas pirkimas ir tokiam pirkimui šios nuostatos nėra privalomos. Supaprastintų pirkimų vykdymo tvarkoje (VPĮ 85 str. 1 d.) nenurodyta, kad perkančioji organizacija, atlikdama supaprastintus pirkimus, privalo vadovautis VPĮ 57 ir 58 straipsnių reikalavimais. Pagal VPĮ 85 straipsnio 2 dalį perkančioji organizacija supaprastintus pirkimus atlieka pagal pasitvirtintas taisykles.

Ieškovui „Pontem“ buvo aišku ir suprantama, kad pagal pirkimo sąlygų 37 ir 110 punktus tiekėjai negali į pasiūlymo kainą įskaičiuoti mažesnių maisto produktams įsigyti skiriamų lėšų, negu nustatyta pirkimo sąlygose. Priešingai nei teigia ieškovas, UAB „Pontem“ pirminiame pasiūlyme nebuvo pateikta jokių maisto gaminimo išlaidų pagrįstumo įrodymų. Šie įrodymai nebuvo pateikti ir derybų metu.

Teismas neturėjo pagrindo vadovautis Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, nes ji neatitiko įstatyme nustatytos jos pateikimo tvarkos, t. y., ji buvo pateikta net nepasibaigus pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimui stadijai. Be to, pateikta išvada nėra nešališka, išsami.

Ieškovas nepagrįstai ginčija Radviliškio rajono savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatytos minimalios skiriamos sumos nemokamam mokinių maitinimui įsigyti, nes šis sprendimas nėra susijęs su viešaisiais pirkimais. Kasacinio teismo praktikoje nėra išaiškinta, jog maisto produktams įsigyti skiriamų sumų ribojimas nustatant žemutinę ribą ar netgi tam tikros kainos dalies „fiksavimas“ (nustatant konkretų dydį) visuomet yra draudžiamas. Konkurenciją ribojančios pirkimo sąlygos, taip pat ir tam tikros pirkimo dalies tikslios, nekintamos kainos nustatymas turi būti objektyviai pateisinamas, pagristas kitų vertybių apsaugos prioritetu. Šiuo atveju nustatant mažiausią kainą maisto produktams įsigyti, buvo siekiama užtikrinti, kad nebus perkami prastesni bei minimalaus kokybės standarto neatitinkantys maisto produktai ir taip nebus taupoma mokinių gerovės sąskaita.

Bylos duomenys įrodo, kad ieškovas taip pat nesilaikė pirkimo sąlygų reikalavimų pateikti kainos pagrindimą su galutiniu pasiūlymu.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės ir motyvai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Apeliaciniu skundu ieškovas (apeliantas) UAB „Pontem“ ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, nesutikdamas su teismo išvadomis, kad atsakovo Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto paslaugų centro sprendimas atmesti apelianto (ieškovo) UAB „Pontem“ pasiūlymą tuo pagrindu, kad jis neatitiko pirkimo sąlygų 35.1, 37, 77, 78 ir 110 punktų reikalavimų, buvo teisėtas ir pagrįstas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad supaprastintų skelbiamų derybų būdu atsakovas Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto paslaugų centras pirko Radviliškio rajono mokymo įstaigų mokinių ir ikimokyklinio ugdymo grupių vaikų maitinimo paslaugas. Nusprendę dalyvauti atsakovo paskelbtame pirkime, savo komercinius pasiūlymus atsakovui pateikė trys tiekėjai: ieškovas UAB „Pontem“, VšĮ „Kretingos maistas“ ir UAB „Dussmann Service“. Susipažinęs su tiekėjų pasiūlymais bei įvertinęs jų (tiekėjų) minimalius kvalifikacinius reikalavimus, atsakovas atmetė UAB „Dussmann Service“ pasiūlymą, o ieškovas ir trečiasis asmuo buvo pakviesti dalyvauti derybose. Vykusių derybų su UAB „Pontem“ metu, 2013 m. rugpjūčio 28 d. posėdžio protokolu buvo nustatytos galutinės šio tiekėjo ir perkančios organizacijos suderėtos pasiūlymo kainos. Derybų su trečiuoju asmeniu VšĮ „Kretingos maistas“ rezultatai buvo užfiksuoti 2013 m. rugpjūčio 29 d. protokole. Pasibaigus deryboms, atsakovas prašė tiekėjų UAB „Pontem“ ir VšĮ „Kretingos maistas“ pateikti galutinius kainos pasiūlymus, nustatytus 2013 m. rugpjūčio 28 d. ir 2013 m. rugpjūčio 29 d. derybų protokoluose. 2013 m. rugpjūčio 30 d. apeliantas UAB „Pontem“ pateikė galutinį pasiūlymą, pakeitęs kainas. Atsakovas 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimu jį atmetė, nurodydamas, kad pasiūlymas neatitiko pirkimo sąlygų 78, 35.1 ir 77, 37 ir 110 punktų reikalavimų. Dėl perkančiosios organizacijos sprendimo UAB „Pontem“ pateikė pretenziją, bet ji buvo atmesta. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovo sprendimas atmesti UAB „Pontem“ pasiūlymą buvo teisėtas ir pagrįstas, nes tiekėjo UAB „Pontem“ pasiūlymas neatitiko nurodytų pirkimo sąlygų reikalavimų. Apeliantas UAB „Pontem“ nesutinka su teismo sprendimu bei įrodinėja, kad jis atitiko pirkimo sąlygas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, apeliacinio skundo bei atsiliepimų į jį argumentus, prieina prie išvados, kad apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų apie tai, kad jo (UAB „Pontem“) pasiūlymas neatitiko pirkimo dokumentų (derybų sąlygų) reikalavimų.

Pagal derybų sąlygų 67.7 punktą, perkančioji organizacija turi atmesti tiekėjo pasiūlymą, jeigu pateikto galutinio pasiūlymo kaina skirsis nuo kainos, užfiksuotos derybų protokole. Atmesdamas apelianto UAB „Pontem“ pasiūlymą, atsakovas nurodė, kad jo (UAB „Pontem“) pasiūlymas neatitiko pirkimo sąlygų 35.1 ir 77, 37 ir 110. Be to, UAB „Pontem“, pateikdamas galutinį pasiūlymą su pakeistomis kainomis, pažeidė pirkimo dokumentų 78 punkto reikalavimą, numatantį, kad galutiniame pasiūlyme negalima keisti derybų galutinio rezultato, užfiksuoto derybų protokole. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, konstatavo, kad tiekėjas UAB „Pontem“, pateikdamas galutinį pasiūlymą, negalėjo pakeisti galutinio derybų rezultato (suderėtos kainos), nes tai draudė pirkimo sąlygos. Teismas pažymėjo ir tai, kad derybų protokole bei atsakovo prašyme pateikti galutinius pasiūlymus buvo nurodyta, kad tiekėjas negali keisti derybose užfiksuotus galutinius kainos pasiūlymus. Apeliantas nesutinka su šiomis teismo išvadomis, teigdamas, kad tiekėjui nebuvo draudžiama galutiniame pasiūlyme pakeisti derybų metu sulygtas kainas. Savo teiginius apeliantas grindžia VPĮ 57 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 58 straipsnio 1 dalies 5 punktu, pirkimo sąlygų 75 punktu, Viešųjų pirkimų tarnybos išvada. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus kaip nepagrįstus.

Nagrinėjamai bylai reikšmingos faktinės aplinkybės, jog, vykdydamas supaprastintą maitinimo paslaugų pirkimą (VPĮ 84 str. 1 d.), atsakovas pasirinko skelbiamų derybų pirkimo būdą (VPĮ 42 str. 1 d. 4 p.). Perkančioji organizacija nustatė, kad pasiūlymai bus vertinami pagal mažiausios kainos kriterijų (VPĮ 39 str. 4 d. 1 p., derybų sąlygų 69 p.). Atsižvelgiant į atsakovo pasirinktą pirkimo būdą, tokiam pirkimui taikytinos VPĮ V skirsnio „Derybos“ bei IV skyriaus „Supaprastinti pirkimai“ nuostatos. Apelianto nurodytas VPĮ 57 straipsnis reglamentuoja skelbiamų ir neskelbiamų derybų vykdymą, nustato derybų etapus. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad perkančioji organizacija skelbimas derybas vykdo keturiais etapais. Ginčui aktualūs trečias ir ketvirtas etapai. Trečiame etape (3 p.) kandidatai kviečiami pateikti pasiūlymus, o juos pateikus, pagal VPĮ 58 straipsnyje (čia apibrėžti reikalavimai deryboms) nustatytas sąlygas perkančioji organizacija derasi su kiekvienu iš kandidatu, siekia geriausio rezultato. Iš trečio punkto nuostatos akivaizdu, kad derantis bei siekiant geriausio rezultato turi būti laikomasi pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Ketvirtame etape nustatomas geriausias pasiūlymas. Čia vėlgi turi būti paisoma pirkimo dokumentuose nustatytos pasiūlymų vertinimo tvarkos ir kriterijų, derybose pasiekto rezultato, užfiksuoto pasiūlymuose ir derybų protokoluose. Įstatymo leidėjas 57 straipsnio 3 dalimi išskiria pasiūlymo, vertinamo pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus, vertinimą, nukreipdamas į VPĮ 39 straipsnio 6 dalyje nustatytus reikalavimus, tačiau nagrinėjamoje byloje atsakovas pirkimo dokumentuose pasirinko vertinti pasiūlymą pagal mažiausios kainos kriterijų (sąlygų 69 p., VPĮ 39 str. 4 d.), todėl nuostatos dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo šiam ginčui neaktualios. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, pasiūlymų kainų vertinimas ir nustatymas, atliekamas skelbiamų derybų metu, atsižvelgiant į pasirinktą pasiūlymo vertinimo kriterijų (mažiausia kaina ar ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas), iš esmės skiriasi. Kai pasirinktas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijus, derybos vyksta dviem pakopom: I) patikrinami ir įvertinami tik pasiūlymų techniniai duomenys, pranešant dalyviams rezultatus; 2) tikrinami ir vertinami pasiūlymai, pateikti užklijuotuose vokuose, po ko dalyviai kviečiami derėtis. VPĮ 57 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad geriausias pasiūlymas nustatomas vadovaujantis pirkimo dokumentuose nustatyta pasiūlymų vertinimo tvarka ir kriterijais, pagal derybų rezultatus, užfiksuotus pasiūlymuose ir derybų protokoluose. Atsakovas vykdė derybas parengtų ir patvirtintų sąlygų pagrindu, nustatęs, kad bus deramasi tik dėl kainų sumažinimo (pasirinktas mažiausios kainos kriterijus), o derybų galutiniai pasiūlymai yra šalių pasirašyti derybų protokolai ir pirminiai pasiūlymai, kiek jie nebuvo pakeisti derybų metu. Taip pat nustatyta, kad po derybų tiekėjai turės pateikti galutinius kainos pasiūlymus, užfiksuotus derybų metu (sąlygų 74.5, 75 ir 77 p.). Tai neprieštarauja aptartai VPĮ 57 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatai bei VPĮ 18 straipsnio 3 daliai, kurioje nustatyta, kad sudarant pirkimo sutartį, joje negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina, derybų protokole ar po derybų pateiktame galutiniame pasiūlyme užfiksuota galutinė derybų kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos. Nors šioje teisės normoje kalbama apie galutinės pasiūlymo kainos nustatymą ne tik derybų protokole, bet ir po derybų patiektame galutiniame pasiūlyme, tačiau nuostata dėl galutinio pasiūlymo suformulavimo momento turi būti aptarta konkurso sąlygose. Atsakovas tokios sąlygos (galutinio pasiūlymo suformavimo ir patiekimo po derybų) nenustatė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo parengti pirkimo dokumentai aiškūs ir be dviprasmybių. Teismui nekilo abejonių dėl to, kad galutinis pasiūlymas turėjo būti pateiktas toks, koks nustatytas derybų protokole. Atsakovo rašto tiekėjams, pateikto po derybų, prašant pateikti galutinį pasiūlymą, įformintą derybų protokole, turinys aiškus ir atitinka sąlygų nuostatas.

Apeliantas ginčija teismo sprendimą bei atsakovo veiksmus Viešųjų pirkimų tarnybos išvada 4 t., 162 b. l.), kurioje teigiama, kad pirkimo sąlygų 78 punktas prieštarauja atsakovo parengtų ir 2012m. birželio 13 d. direktoriaus įsakymu Nr. V-89 patvirtintų Radviliškio rajono savivaldybės Švietimo ir sporto paslaugų supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 116.3 punktui, nes šios Taisyklės nedraudžia teikiant galutinį pasiūlymą, keisti kainą, kuri užfiksuota derybų protokole.

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad Viešųjų pirkimų tarnybos išvada yra oficialus dokumentas, ir teismas turėtų į ją atsižvelgti, tačiau nagrinėjamoje byloje šia išvada remtis nėra pagrindo, nes ji nėra argumentuose, joje nesiremiama VPĮ, išvadoje nėra išsamios ginčo sąlygų bei Taisyklių analizės, neįsigilinta į jų (Taisyklių) esmę, santykį su Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis, be to, padarytos išvados, teisėjų kolegijos nuomone, prieštarauja bylos duomenims.

Viešųjų pirkimo tarnybos išvadoje nurodyta ir pacituota Taisyklių 116.3 punkto nuostata suformuluota gana aiškiai ir kurios sprendžiama, kad toks galutinių pasiūlymų pateikimo būdas taikytinas tuomet, kai perkančioji organizacija pasiūlymas vertinti pasirenka ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų. Atsakovas sąlygose pasirinko mažiausios kainos vertinimo kriterijų, todėl nėra pagrindo teigti, kad sąlygos, nustačiusios galutinio pasiūlymo nustatymo momentą – jų užfiksavimą derybų protokole, prieštaravo Taisyklių 116.3 punktui. Aptarta, kad atsakovo parengtos sąlygos atitiko VPĮ nuostatas. Vadovautis neargumentuota, neišsamia Viešųjų pirkimų tarnybos išvada nėra pagrindo.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas po derybų visiems teikėjams, vienodo turinio raštais paprašė pateikti galutinius kainos pasiūlymus, užfiksuotus derybų metu, todėl ir šioje situacijoje skaidrumo, lygiateisiškumo, kitų viešųjų pirkimų principų pažeidimo nėra.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad vykstant deryboms su UAB „Pontem“, 2013 m. rugpjūčio 28 d. protokole, kuriame pasirašė apelianto atstovas, buvo aiški nuostata, kad galutiniame pasiūlyme negalima keisti derybų galutinio rezultato, užfiksuoto derybų protokole. Minėta, kad atsakovo 2013 m. rugpjūčio 29 d. prašyme UAB „Pontem“ ši nuostata buvo tik pakartota, todėl negalima pripažinti, kad apeliantui galutinio pasiūlymo suformulavimas ir pateikimas buvo neaiškus. Jei buvo neaišku, apeliantui nebuvo kliūčių kreiptis į atsakovą, kad neaiškumai būtų pašalinti. Tokia teise apeliantas nepasinaudojo, todėl dėl tokio savo nerūpestingumo turi prisiimti pasekmių riziką.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantas UAB „Pontem“, 2013 m. rugpjūčio 30 d. pateikdamas galutinį pasiūlymą, pakeitė 2013 m. rugpjūčio 28 d. derybų su perkančiąją organizacija metu sulygtas kainas, nors keisti derybų galutinį rezultatą, užfiksuotą derybų protokole, draudė derybų sąlygų 78 punktas. Nurodytos sąlygos nei apeliantas, nei kiti tiekėjai neginčijo, todėl ji (sąlyga), kaip galiojanti, yra privaloma tiekėjams bei pačiai perkančiajai organizacijai. Jei apelianto UAB „Pontem“ pakeistą pasiūlymą (sumažinta kaina) atsakovas būtų priėmęs, jis (atsakovas) tuo būtų pažeidęs esminius viešųjų pirkimų principus: lygiateisiškumo ir skaidrumo principus (VPĮ 3 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad perkančioji organizacija visų viešojo pirkimo procedūrų metu turi pareigą griežtai laikytis pačios nustatytų ir paskelbtų pirkimo sąlygų, užtikrinant tiekėjų teisėtus lūkesčius dėl viešojo pirkimo sąlygų nekeičiamumo, neiškraipant tiekėjų tarpusavio konkurencijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos mėn. 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009).

Europos Teisingumo Teismas savo praktikoje yra taip pat pažymėjęs, kad remiantis lygiateisiškumo principu, tuo atveju, kai perkančioji organizacija viešojo pirkimo kvietime nustatė tam tikras sąlygas, tiekėjų pasiūlymai turėtų jas atitikti tam, kad garantuotų objektyvų šių duomenų palyginimą. Jau pradėjus viešojo pirkimo procedūras, nebegalima keisti ar kitaip modifikuoti sąlygų, t. y., perkančioji organizacija privalo laikytis tų viešojo pirkimo sąlygų, kurios buvo nustatytos ir konkurso dalyviams nurodytos pirkimo proceso pradžioje (Teisingumo Teismo 2003 m. gruodžio 4 d. sprendimas EVN ir Wienstrom, C-448/01).

Kadangi apeliantas pažeidė imperatyvią derybų sąlygą, atsakovas teisėtai ir pagrįstai atmetė apelianto pasiūlymą (derybų sąlygų 67.7 p.).

Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Kad atmesti tiekėjo pasiūlymą pakanka nustatyto vieno, esminio pirkimo sąlygų pažeidimo, todėl teismas netiria ir nevertina kitų apelianto argumentų dėl jo pasiūlymo neatitikimo ir kitoms pirkimo sąlygoms (35.1, 37, 77 ir 100 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Nepatenkinus apelianto (ieškovo) UAB „Pontem“ apeliacinio skundo, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 str. 1 d.). Pateikdamas atsiliepimą į apeliacinį skundą, atsakovas Radviliškio rajono savivaldybės Švietimo ir sporto paslaugų centras neprašė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o taip pat nepateikė tokias išlaidas pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 str. – 179 str.). Trečiasis asmuo VšĮ „Kretingos maistas“ prašė priteisti iš ieškovo 8 355,78 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Byloje pateikti duomenys įrodo, kad šias trečiojo asmens išlaidas sudarė teisinės paslaugos: 6 596,40 Lt be PVM atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas ir 552 Lt be PVM prašymo dėl bylinėjimo išlaidų atlyginimo paruošimas. Atsižvelgiant į tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas (8.11 p., 8.15 p.), byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių (11 p.), dėl kurių būtų teisinis pagrindas priteisti trečiajam asmeniui didesnes už Rekomendacijose nustatytas maksimalias už advokato teisinę pagalbą atlygintinas išlaidas, todėl prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki maksimalių Rekomendacijose nustatytų atlygintinų išlaidų dydžių (CPK 98 str. 2 d.). Iš apelianto (ieškovo) UAB „Pontem“ priteistina trečiajam asmeniui VšĮ „Kretingos maistas“ iš viso 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto (ieškovo) uždarosios akcinės bendrovės „Pontem“ (į. k. 221412030) trečiojo asmens viešosios įstaigos „Kretingos maistas“ (į. k. 164687871) naudai 2 000 Lt (du tūkstančius litų) bylinėjimosi išlaidų.