Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ montuotoju, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

V. M. 2024 m. vasario 17 d., apsvaigęs nuo alkoholio (2024 m. vasario 17 d. 18 val. 54 min. nustatytas jo neblaivumas – 2,63 promilių), važiuodamas Kauno rajono keliais ir gatvėmis, vairavo automobilį „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kol sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu Universiteto g. 10B, Akademijos miestelyje, Kauno rajone, kur nusikaltimo liudytojai iš jo paėmė automobilio užvedimo raktelius bei užrakino automobilį, neleisdami jam toliau dalyvauti eisme.

Šiais savo veiksmais V. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis V. M., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad neprisimena, kaip atsidūrė mašinoje. Įvykio dieną vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė daug, buvo neblaivus. Neprisimena, kaip išėjo iš namų. Kaltinime nurodyta data yra teisinga. Prisimena akimirką, kai atvažiavo policija, tuo metu buvo šalia automobilio arba jame. Automobilyje kitų asmenų nebuvo. Pripažįsta, kad vairavo automobilį. Pareigūnai neblaivumą tikrino du kartus, su nustatytu neblaivumo laipsniu sutinka. Automobilis priklauso jam, juo naudojasi jis, nors jis yra įgytas santuokoje. Teisę vairuoti yra įgijęs 9-10 metų, ji niekada nebuvo atimta. Darbe teisė vairuoti yra reikalinga, kadangi darbas yra važinėjimas po visą Lietuvą, su kolega vairuojama pakaitomis. Taip pat reikia nuvykti į (duomenys neskelbtini), dirba viršvalandžius, grįžta naktį. Šiuo metu viską daro sutuoktinė – vežioja sūnų ir jį. Vairavimo teisę sutuoktinė yra įgijusi, tačiau ji labai pavargusi. Darbinę veiklą vykdo, reikia uždirbti pinigų. Automobilio vertė nurodyta teisingai. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, palaiko šį prašymą. Laiduotoja pasirinko sutuoktinę, kadangi ji yra nuostabus žmogus, jam autoritetas, daro teigiamą įtaką. Sutuoktinė nėra teista ar bausta administracine tvarka. Apie įvykį su sutuoktine kalbėjo, ji dėl to „davė velnių“. Apie įvykį pasakė, kai sutuoktinė atvažiavo į įvykio vietą. Savo poelgį vertina blogai ir pats jo nesupranta. Žino, kad vairuoti išgėrus negalima, vairuodamas net nekalba telefonu. Išgyvenimų tuo metu neturėjo, taip pasielgė dėl neblaivumo. Kur važiavo neprisimena. Turi vieną vaiką, taip pat vieną vaiką globoja. Pajamos yra minimalios ir kiek uždirba sutuoktinė. Turi būsto paskolą, mašinos paskolą, per mėnesį susidaro 800 Eur.

Kaip galima laiduotoja teisiamojo posėdžio metu apklausta R. M. paaiškino, kad palaiko prašymą būti laiduotoja. Kaltinamasis yra jos sutuoktinis. Jos manymu, ji yra autoritetas sutuoktiniui, daug metų yra kartu, santuokoje 9 metus, o bendrai pažįstami 21 metus. Dirba daugiau nei metus UAB „(duomenys neskelbtini)“, sandėlio darbuotoja. Nėra teista ar bausta administracine tvarka. Į vairavimą esant neblaiviam jos požiūris yra blogas, tuo metu jie apsipyko, gal tai įtakojo tokius sutuoktinio veiksmus. Jos požiūris apskritai į alkoholio vartojimą yra neigiamas, tai pasakė sutuoktiniui, todėl susipyko. Po įvykio jis gailėjosi, visai šeimai labai sunku. Jų santykiai artimi, gali daryti jam teigiamą įtaką. Sumokėti užstatą būtų didelė našta. Uždirba 1 200 Eur. Turi būsto ir mašinos paskolą, taip pat reikia mokėti mokesčius. Šiuo metu vežioja sutuoktinį, grįžta ir vyksta į savo darbą, taip pat veža sūnų. Prisiima atsakomybę už sutuoktinį, tiki, kad jis daugiau taip nedarys. Turi vieną sūnų ir nuo mažens augina sesers vaiką. Vienas vaikas nepilnametis.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti įrodymai.

Liudytoja R. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. vasario 17 d. nuo 07.52 val. iki 18.30 val. dirbo darbe, baigusi darbą grįžo namo, nerado kieme stovinčios kitos mašinos, parėjus namo, sūnus pasakė, kad tėtis yra išvažiavęs. Kadangi vyras gėrė alų dienos metu, jai tai yra žinoma iš jų pokalbių telefonu, todėl jai kilo įtarimas kur ir kaip jos vyras išvažiavo. Ji jam skambino 7 kartus, tačiau jis nekėlė telefono ragelio. Tada ji sėdo į automobilį, apvažiavo šalia esančias parduotuvių „Šilas“, „Lidl“ aikšteles, tuo tarpu telefono ragelį V. pakėlė jųdviejų sūnui ir pranešė, kad jis yra Akademijoj, prie studentų bendrabučių. Tada ji sustojo į degalinę, užsipilti kuro ir iškart nuvažiavo į Akademijos miestelį. Apie vyro buvimo vietą suprato iš policijos automobilių degančių švyturėlių. Nuvykusi prie jų, pamatė vyro automobilį, paklausus policijos pareigūno pašnekėti porą žodžių su savo vyru ir šiems leidus, nuėjo prie policijos automobilio, ten rado sėdintį vyrą, šiam paprašius cigaretės, policijos pareigūnas užtrenkė duris. Taip pat policijos pareigūnas perspėjo, kad vyro laukti reikės apie 2 valandas, todėl nusprendė nelaukti ir vykti namo, kadangi kitą dieną jai reikėjo į darbą. Tą naktį vyras namo negrįžo. Daugiau apie įvykį jai nėra žinoma, kadangi jos ten nebuvo. Jos manymu vyras yra pareigingas ir doras žmogus, todėl yra nesuvokiama kaip tai galėjo nutikti. Ji žino, kad vyras yra pateikęs prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nori pasakyti, kad už jį galėtų laiduoti ji. Ji nėra teista, nuobaudų neturi, yra teigiamai charakterizuojama darbe, atsakinga, todėl mano, kad vyrui galės daryti teigiamą įtaką. Su vyru yra artimi, dažnai bendrauja, todėl mano, kad gali laiduoti už savo vyrą (1 t., b. l. 48–51).

Liudytojas E. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. vasario 17 d. dieną važiavo iš namų pas draugą, kuris gyvena šalia (duomenys neskelbtini). Bevažiuojant A5 keliu, ties tiltu per Nemuną, pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį, kuris buvo su įjungtu avariniu signalu. Automobilis blaškėsi po visą kelią, tartum butų nevaldomas, važiavo lėtai, apie 50-60km/h. Vairuotojas jam pasirodė įtartinas, todėl bandė aplenkti automobilį ir pažiūrėti kas jį vairuoja, tačiau buvo tamsu ir nieko nepastebėjo. Suprato, kad automobilio pats nesustabdys, todėl sulėtino greitį ir sekė paskui, bevažiuodamas paskambino policijai, numeriu 112. Visą kelią, kol sekė automobilį, vairuotojas sukėlė daug pavojingų situacijų – kelis kartus beveik atsitrenkė į stulpą, taip pat važiavo „bordiūrais“, kiaurai žiedines sankryžas. V. M. nusukus iš A5 kelio į Akademiją, vairuotojas, galimai supratęs, kad jį seka, sustojo aikštelėje. Bandė išlipti iš automobilio „Škoda“, tačiau neišlaikęs pusiausvyros įkrito atgal į automobilį, bandė iš naujo užvesti automobilį. Aikštelėje jis pamatė šalia stovintį „Audi“ automobilį, paprašė jo vairuotojo pagalbos sulaikyti neblaivų vairuotoją, todėl automobiliais užstatė girto vairuotojo automobilį, priėjo prie automobilio, ištraukė automobilio raktelius iš spynelės, alkoholio kvapo nuo vyro nejuto, užspaudė automobilio dureles su ranką, vairuotojas bandė išlipti iš automobilio, todėl užrakino automobilį ir laukė atvykstančių policijos pareigūnų. Šiems atvykus, pareigūnai išleido vairuotoją iš automobilio, pabendravo su juo, taip pat apklausė jį patį, jis papasakojo viską ką matė ir išvažiavo (1 t., b. l. 54–57).

2024 m. vasario 17 d. A. I. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. vasario 17 d. patruliuojant nustatytame maršrute radijo šaukiniu „723“, kartu su policijos rėmėju A. Č. iš Kauno apskr. VPK OVS budėtojo, apie 18.36 val. buvo gautas pranešimas, kad Šakių pl., Akademijos miestelyje, pavojingai manevruoja, galimai neblaivus asmuo. Atvykus į įvykio vietą apie 18.53 val. adresu Universiteto g. 10B Akademijos miestelis, stovėjimo aikštelėje rado raudonos spalvos automobilį „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis stovėjo užgesintu varikliu ir užrakintas. Vairuotojo vietoje sėdėjo, kaip vėliau paaiškėjo V. M.. Prie automobilio stovėjo pranešėjas E. P., kuris paaiškino, kad važiuodamas A5 keliu, aplinkkeliu link Garliavos, pamatė įtartinai važiuojantį automobilį. Automobilis važiavo nedideliu greičiu, tačiau blaškėsi po kelią, išvažiuodavo iš savo juostos ir rikiuodamasis nerodė jokių posūkio signalų. Įtaręs, kad vairuotojas gali būti neblaivus, apvažiavo automobilį iš kairės pusės, kad pažiūrėtų kas jį vairuoja. Škoda automobilio vairuotojas atrodė akivaizdžiai girtas ir vos neatsitrenkė į pranešėjo automobilį, bet E. P. eismo įvykio išvengė. Pranešėjas pristabdęs praleido „Škoda“ automobilį į priekį, o pats pradėjo važiuoti iš paskos ir skambinti bendruoju pagalbos telefonu, pranešti apie įvykį. E. P. automobilį sekė ir pranešinėjo, kur šis važiuoja, kol automobilis sustojo Universiteto g. 10B, Akademijos miestelyje, automobilių stovėjimo aikštelėje. Pranešėjas sustojo už minėto automobilio ir paprašęs aikštelėje buvusio jaunuolio V. P. pagalbos, nuėjo prie automobilio, kad paimti iš „Škodos“ vairuotojo V. M. raktus nuo automobilio. Atidarius priekines automobilio duris pranešėjas pamatė, kad vairuotojas visiškai girtas, todėl paėmė iš automobilio užvedimo spynelės raktus. V. M. dar bandė reikšti pretenzijas ir išlipti iš automobilio, tačiau dėl girtumo to padaryti nesugebėjo. Rankomis kabinosi už automobilio durelių ir bandė atsistoti, tačiau rankos neišlaikė ir įkrito atgal į automobilį. Pranešėjas, dėl saugumo ir kad vairuotojas nepasišalintų, užrakino „Škoda“ automobilį. Vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, nepastovėjo ant kojų, judesiai nekoordinuoti, kalba nerišli, tačiau pranešėjas alkoholio kvapo nuo jo nejuto. Kartu su pranešėju, prie automobilio buvęs V. P., vairavimo fakto nematė. Kol laukė atvykstančių policijos pareigūnų pranešėjas E. P. labai sušalo ir sušlapo, be to turi neatidėliotinų asmeninių reikalų, todėl negali pasilikti įvykio vietoje, nes jau ir taip vėluoja. E. P. sutinka būti apklaustas, kaip įvykio liudininkas ir lauks, kada su jo nurodytu telefonu susisieks atsakingas pareigūnas. Išlaipinus vairuotoją V. M. iš automobilio ir paklausus kada jis paskutinį kartą vartojo alkoholinius gėrimus, šis atsakė, kad visą dieną vartojo alkoholinį gėrimą „Starką“, kiek išgėrė tiksliai nurodyti negali. Aiškino, kad automobilio išgėręs nevairavo. Paskui sakė, kad į aikštelę atvyko ryte, nes susipyko su žmona ir visą dieną alkoholį vartojo automobilyje. Kiek vėliau pakeitė savo pirminius parodymus ir aiškino, kad jį atvežė draugas ir paliko aikštelėje apie 22.00 val. Aiškindamas įvykio aplinkybes nieko rišliai paaiškinti nesugebėjo, dažnai keitė ir painiojosi savo parodymuose, nesiorientavo laike. Nustatyta, kad vairuotojas negalėjo paeiti tiesia linija pėda po pėdos ir negalėjo užsimerkęs pirštu pataikyti į nosies galiuką. Panaudojus alkoholio kiekio matuoklį „Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros Nr. (duomenys neskelbtini), pirmu pūtimu 18.54 val. nustatytas 2,63 prom. neblaivumas. Praėjus laikui, tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu, antru pūtimu 19.21 val. V. M. buvo nustatytas 2,76 prom. neblaivumas. Įvykio vietoje buvo surašytas neblaivumo nustatymo aktas. Apie įvykį vairuotojas nieko rišliai paaiškinti nesugebėjo. Apie vairuotojo neblaivumą, buvo informuotas Kauno apskr. VPK OVS budėtojas ir įvykiui įforminti atsiųstas reagavimo valdybos ekipažas r. š. „1724“. Įvykio vietoje apžiūrėjus automobilį „Škoda“, pastebėjo, kad yra apgadintas priekinis kairės pusės automobilio kampas. Mato, po eismo įvykio likusias braukimo žymes, su likusiais pilkos spalvos dažais, kurios galėjo atsirasti atsitrenkus į kelio atitvarą. Automobiliui yra apgadintas priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas ir priekinis kairės pusės žibintas. Kur galėjo įvykti eismo įvykis vairuotojas nepasakė, kategoriškai neigė vairavimo faktą. Apie pasišalinimą iš eismo įvykį niekas bendruoju pagalbos telefonu nepranešė. Pretenzijų niekas neturi. Stovėjimo aikštelė adresu Universiteto g.10B Akademijos miestelis ir vieta aikštelėje kur sustojo automobilis Škoda yra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis. Kam priklauso vaizdo stebėjimo kameros nustatyti nepavyko. Vairuotojas nesulaikytas, paleistas įvykio vietoje. Automobilis „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežtas į UAB „Augenas“ automobilių saugojimo aikštelę, adresu Technikos g. 18A Kaune. Filmuota „Body cam“ (1 t., b. l. 38–39).

2024 m. vasario 20 d. apžiūros protokole nurodyta, kad peržiūrėti į įvykį reagavusių pareigūnų „Body cam“ vaizdo įrašai.

Vaizdo įraše, filmuotame pareigūno A. I. „Body cam“, pavadinimu „PSS-20240217- 184941UTC+0200“, matoma kaip pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, tikrina asmens neblaivumą. 18.53 val. V. M. nustatytas 2,63 prom neblaivumas. Vėliau pareigūnai atlieka procesinius veiksmus.

Vaizdo įraše, filmuotame pareigūnės E. Š. „Body cam“, pavadinimu „PSS-20240217- 191716UTC+0200“ matoma, kaip pareigūnai tikrina sulaikyto asmens neblaivumą, V. M. nustatytas 2,76 prom neblaivumas. Asmuo tikina, kad automobilio nevairavo, o jame tik miegojo (1 t., b. l. 72–73).

2024 m. vasario 17 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta – automobilių stovėjimo aikštelė adresu Universiteto g. 10B, Akademijos mstl., Kauno r. Įvykio vietoje užfiksuotas raudonos spalvos automobilis „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atidarius automobilio kairės pusės galines keleivio dureles ant kilimėlio matomas baltos spalvos maišelis, kurio viduje matomas tamsios spalvos stiklinis butelis ant kurio matomas užrašas „Stumbro STARKA orginali 43%” 0,5 l tūrio, kuri yra prasukta. Pradarius butelį iš jo sklido specifinis alkoholio kvapas, butelyje yra apie ¾ turinio. Taip pat maišelyje matome plastikinį butelį ant, kurio užrašyta „Pepsi“, juodos spalvos alkotesterį „M40”, stiklainį su silke, plastikinį mineralinio vandens butelį, bei įvairius drabužius. Automobilyje esantys kiti daiktai nufotografuoti. Apžiūrėjus transporto priemonės vidų, jos stovėjimo vietą, prieigas, objektų ir pėdsakų, turinčių reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ar draudžiamų daiktų, medžiagų – nerasta. Apžiūrėjus aplink transporto priemonės stovėjimo vietą esančių apšvietimo stulpų, matome įrengtą vaizdo stebėjimo kamerą. Daugiau tyrimui reikšmingų pėdsakų, objektų ar medžiagų nenustatyta (1 t., b. l. 12–37).

2024 m. vasario 27 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas automobilis „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio apžiūros metu, atvertus apsaugą nuo saulės matome įvairius dokumentus – privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kurie paimti ir supakuoti į popierinį voką (1 t., b. l. 76–77).

Iš 2024 m. vasario 17 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad V. M. pirmu tikrinimu 18.54 val. nustatytas 2,63 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 19.21 val. nustatytas 2,76 promilių neblaivumas (1 t., 41–42).

VĮ „Regitra“ duomenų bazės informacijoje nurodyta, kad automobilis „Škoda Octavia“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) savininkas ir valdytojas yra V. M. (1 t., b. l. 66–67).

VŠĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio „Škoda Octavia“ charakteristikas atitinkančio automobilio vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 1 760 Eur (1 t., b. l. 68).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

Kaltinamasis V. M. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojo įstatymo nuostatoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas: 1) vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba 2) vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba 3) vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi aptariamo straipsnio dispozicijoje numatyti keli alternatyvūs nusikalstamos veikos požymiai, kurių bent vieno pakanka tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Šiuo atveju V. M. inkriminuota tai, kad jis vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam buvo nustatytas didesnis kaip 1,51 prom. neblaivumas, iki kol sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu Universiteto g. 10B, Akademijos miestelyje, Kauno rajone, kur nusikaltimo liudytojai iš jo paėmė automobilio užvedimo raktelius bei užrakino automobilį, neleisdami jam toliau dalyvauti eisme.

Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, pirmojo patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu metu 18.54 val. jam nustatytas 2,63 promilių neblaivumas, antruoju patikrinimu alkoholio kiekio matuokliu 19.21 val. nustatytas 2,76 promilių neblaivumas. Pats kaltinamasis šios aplinkybės nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje neginčijo. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio dieną vartojo alkoholinius gėrimus, daug išgėrė, buvo neblaivus. Nurodė, kad neprisimena, kaip išėjo iš namų, tačiau pripažino, kad vairavo automobilį, su nustatytu neblaivumo laipsniu sutinka. Taigi, ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra, kaltinamasis visiškai prisipažino dėl to, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.

Be to, kaltinamojo kaltę padarius BK 281¹ straipsnyje nurodytą nusikaltimą patvirtina ne tik paties kaltinamojo parodymų turinys, tačiau ir kiti byloje surinkti įrodymai. Kaip liudytoja apklausta galima laiduotoja R. M. parodė, kad įvykio dieną vyras gėrė alų, todėl jai grįžus iš darbo ir jo neradus namuose, kilo įtarimas, kur ir kaip kaltinamasis išvažiavo. Liudytojas E. P. parodė, kad jam bevažiuojant A5 keliu, ties tiltu per Nemuną, pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį, kuris buvo su įjungtu avariniu signalu. Automobilis blaškėsi po visą kelią, tartum butų nevaldomas, važiavo lėtai, apie 50-60km/h. Suprato, kad automobilio pats nesustabdys, todėl sulėtino greitį ir sekė paskui, bevažiuodamas paskambino policijai. Visą kelią, kol sekė automobilį, vairuotojas sukėlė daug pavojingų situacijų. Vairuotojas, galimai supratęs, kad jį seka, sustojo aikštelėje, bandė išlipti iš automobilio, tačiau neišlaikęs pusiausvyros įkrito atgal į jį, bandė iš naujo užvesti automobilį. Liudytojas minėtoje aikštelėje pamatęs kitą automobilį, paprašė jo vairuotojo pagalbos sulaikyti neblaivų vairuotoją, todėl automobiliais užstatė girto vairuotojo automobilį, priėjo prie automobilio, ištraukė automobilio raktelius iš spynelės, užspaudė automobilio dureles su ranka, neleisdamas vairuotojui išlipti iš automobilio, užrakino jo automobilį ir laukė atvykstančių policijos pareigūnų. Policijos pareigūno A. I. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad išlaipinus V. M. iš automobilio ir paklausus, kada jis paskutinį kartą vartojo alkoholinius gėrimus, šis atsakė, kad visą dieną vartojo alkoholinį gėrimą „Starka“, kiek išgėrė tiksliai nurodyti negali. Kaltinamasis iš pradžių nurodė, kad pats automobilio nevairavo, tačiau aiškindamas įvykio aplinkybes nieko rišliai paaiškinti nesugebėjo, dažnai keitė ir painiojosi savo parodymuose, nesiorientavo laike. Nustatyta, kad vairuotojas negalėjo paeiti tiesia linija pėda po pėdos ir negalėjo užsimerkęs pirštu pataikyti į nosies galiuką. V. M. alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), pirmuoju patikrinimu 18.54 val. nustatytas 2,63 prom. neblaivumas, antruoju patikrinimu 19.21 val., tuo pačiu alkoholio matuokliu, nustatytas 2,76 prom. neblaivumas. Įvykio vietoje buvo surašytas neblaivumo nustatymo aktas. Iš neblaivumo nustatymo akto, su kurio duomenimis kaltinamasis tiek iškart po įvykio, tiek viso proceso metu, sutiko, matyti, kad jam buvo nustatyti ir išoriniai neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, negalėjimas eiti tiesia linija – pėda po pėdos.

Kaltinamojo neblaivumas buvo nustatytas galiojantį patikros sertifikatą turinčiu alkoholio kiekio matuokliu, laikantis nustatytos tvarkos, o tarp patikrinimų buvo praėjęs ilgesnis kaip 15 min. laiko tarpas. Tokiais savo veiksmais – padidinto pavojaus šaltinio vairavimu apsvaigus, kaltinamasis neabejotinai sukėlė pavojų tiek sau pačiam, tiek ir aplinkiniams, nesant jokio objektyvaus būtinumo tokiems veiksmams. Taigi, be kita ko, įvertinus ir kaltinamajam nustatytą apsvaigimo laipsnį, daroma išvada, jog jis turėjo ir galėjo suprasti tai, kad jis dėl savo neblaivumo negalėjo vairuoti padidinto pavojaus šaltinio. Nesant jokios objektyvios būtinybės pasirinkęs tokį elgesio variantą, kuris neabejotinai sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams ir tik laimingo atsitiktinumo dėka, išvengė rimtesnių padarinių ir nebuvo sutrikdyta žmonių sveikata ar padaryta turtinė žala, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis V. M. 2024 m. vasario 17 d., apsvaigęs nuo alkoholio (2024 m. vasario 17 d. 18 val. 54 min. nustatytas jo neblaivumas – 2,63 promilių), važiuodamas Kauno rajono keliais ir gatvėmis, vairavo automobilį „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kol sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu Universiteto g. 10B, Akademijos miestelyje, Kauno rajone, kur nusikaltimo liudytojai iš jo paėmė automobilio užvedimo raktelius bei užrakino automobilį, neleisdami jam toliau dalyvauti eisme. Šie jo veiksmai kvalifikuoti tinkamai ir atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo būtinųjų objektyviųjų bei subjektyviųjų požymių visumą.

IV. Dėl laidavimo instituto taikymo

Kaltinamasis prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį R. M. atsakomybėn be užstato. Byloje yra pateiktas galimos laiduotojos prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tokį prašymą tiek kaltinamasis, tiek ir galima laiduotoja palaikė ir teisiamojo posėdžio metu.

Teismo vertinimu, šioje byloje yra pagrindas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytos formaliosios bei materialiosios sąlygos, kurioms esant asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai yra galimybė taikyti šį institutą numatyta tada, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Be to, laidavimui taikyti būtina nustatyti tai, kad asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi nusikaltęs, ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta.

Šiuo atveju, V. M. padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą. Jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, anksčiau nebuvo teistas, o civilinis ieškinys šioje byloje nepareikštas. Taigi visos formaliosios sąlygos laidavimui taikyti yra nustatytos.

Tačiau vien formaliųjų sąlygų laidavimui taikyti nepakanka, kadangi būtina įvertinti ir motyvus, kurie galėtų sudaryti pagrindą spręsti apie materialiųjų sąlygų, tai yra manymo, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų bei laiduotojo, kuris vertas teismo pasitikėjimo, galimybės daryti teigiamą įtaką kaltininkui, egzistavimą.

Šiuo atveju, kaip matyti iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, paties kaltinamojo bei R. M., kuri išreiškė sutikimą būti laiduotoja, paaiškinimų, kaltinamasis yra galimos laiduotojos sutuoktinis. Su kaltinamuoju santuokoje yra 9 metus, o kartu bendrai – 21 metus. Jų santykiai artimi, ji gali daryti jam teigiamą įtaką, jos manymu, yra jam autoritetas. R. M. kaltinamąjį apibūdino kaip dorą ir tvarkingą pilietį, neteistą, nepiktnaudžiaujantį alkoholiu, dėl šio įvykio jis labai gailisi ir išgyvena, gali laiduoti, kad naujų nusikalstamų veikų jis nebedarys. Patį jo poelgį pati vertina neigiamai. Kaip minėta, kaltinamasis nėra teistas, nors vieną kartą baustas administracine tvarka, tačiau jam skirtą baudą sumokėjęs, dirbantis. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo. Turėdamas specialiąją teisę vairuoti apie 9-10 metų, kaltinamasis iki šiol nebuvo jos praradęs, nebuvo teistas ar baustas dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio. Kaltinamasis neregistruotas įskaitoje dėl priklausomybės psichiką veikiančioms medžiagoms. Šios aplinkybės teismui sudaro pagrindą manyti, jog nusikaltimo padarymas buvo ne kaltinamojo susiformavusių delinkventinių nuostatų padarinys, o labiau atsitiktinio pobūdžio veikimas. Taigi byloje egzistuoja pagrindas manyti, kad V. M., jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, laikysis įstatymų ir nebenusikals, o galima laiduotoja, įvertinus jos asmenybę charakterizuojančius duomenis, pateiktus byloje, yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Teismui nepateikta jokių duomenų, kurie laiduotoją apibūdintų kaip teisės pažeidimus linkusią daryti, nepaisančią įstatymų bei visuomenėje priimtų elgesio normų asmenybę, ji neteista, nebausta administracine tvarka. Kaltinamojo bei pačios laiduotojos teisiamajame posėdyje išsakyti argumentai sudaro pagrindą spręsti, kad ji iš tiesų gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam bei padėti jam laidavimo laikotarpiu tinkamai įsisąmoninti savo netinkamo, teisei priešingo elgesio pasekmes bei ateityje tokių veiksmų nebekartoti. Dėl šios priežasties, teismo vertinimu, egzistuoja visos, tiek formaliosios, tiek ir materialiosios, sąlygos atleisti V. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant įstatyme numatytą galimą laidavimo terminą – 2 metus, kuris atitinka BK 40 straipsnio 4 dalyje numatyto minimalaus ir maksimalaus galimo skirti laidavimo termino vidurkį. Įvertinus aptartas aplinkybes, kaltinamojo bei galimo laiduotojo finansinę padėtį, laidavimas skirtinas be užstato.

V. Dėl skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių ir kitų klausimų

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę naudodamasis jam suteikta specialia teise vairuoti transporto priemones ir jam nustatytas neblaivumo laipsnis reikšmingai viršijo 1,51 prom. neblaivumą, siekiant užkirsti kelią tokio pobūdžio veikas daryti ateityje, įvertinus jau aptartas kaltinamąjį bei jo veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, taip pat kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi), vadovaujantis BK 67 straipsniu, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 2 metams (BK 68 straipsnio 2 dalis), jį skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2024 m. vasario 21 d. Pagrindo netaikyti šios poveikio priemonės byloje nėra, kadangi nenustatyta, kad tokios poveikio priemonės taikymas būtų neproporcingas ir neadekvatus kaltinamojo asmenybę bei jo veiką apibūdinančioms aplinkybėms, kurios nustatytos šioje baudžiamojoje byloje. Nors kaltinamasis nurodė, kad jo darbo veikloje teisė vairuoti jam yra reikalinga, tačiau, teismo vertinimu, pripažinti kaltinamojo nurodomus asmeninius interesus išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios leistų šią baudžiamąją poveikio priemonę vertinti kaip per griežtą, nėra pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis, žinodamas, jog teisė vairuoti jam yra būtina darbo veiklai vykdyti, turėjo visas objektyvias galimybes pasirinkti tokį elgesio variantą, kuris nekeltų rizikos šios teisės netekti. Kaltinamasis ir galima laiduotoja teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad kaltinamasis šiuo metu tęsia darbo veiklą, jį bei sūnų vežioja sutuoktinė, kuri yra įgijusi teisę vairuoti, o dirba kartu su kolega, kuris taip pat yra vairuojantis. Todėl jo galimybės toliau dirbti šia baudžiamojo poveikio priemone nėra absoliučiai apribojamos.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas ir dokumentų paėmimas – paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintinos. V. M. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas prie baudžiamosios bylos voke (1 t.), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“.

BPK 94 straipsnyje nurodyta, kad BK 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas. BK 72 straipsnyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis transporto priemone, be kurios objektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai negalėtų būti realizuojami, automobilis „Škoda Octavia“ šiuo atveju pripažįstamas nusikaltimo darymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Šiuo atveju, transporto priemonės savininkas ir valdytojas yra pats kaltinamasis, be to, teisiamojo posėdžio metu jis taip pat patvirtino, kad šeimoje būtent jis šiuo automobiliu naudojasi. Atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinus VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodytą automobilio vertę (1 760 Eur su PVM), teismas sprendžia, kad šiuo atveju transporto priemonė – automobilis „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, saugomas UAB „Augenas“ aikštelėje, Technikos g. 18, Kaunas, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotina ir šios baudžiamojo poveikio priemonės pritaikymas bus adekvati ir proporcinga priemonė, padėsianti įgyvendinti bausmės paskirtį.

2024 m. vasario 21 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas.

Proceso išlaidų byloje nėra. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaita, saugoma voke prie baudžiamosios bylos (1 t.), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotina turto (automobilio) konfiskavimą vykdysiančiai institucijai;

– kompaktinis diskas su vaizdo įrašu (1 t. b. l. 75), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. M., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį R. M. (gim. (duomenys neskelbtini)), atsakomybėn 2 (dvejų) metų laikotarpiui be užstato, ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti V. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dviem) metams, šios poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2024 m. vasario 21 d., apie tai pranešant VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, BK 72 straipsniu, transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, saugomą UAB „Augenas“ aikštelėje, Technikos g. 18, Kaunas, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos darymo priemonę.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąsias priemones panaikinti. V. M. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą prie baudžiamosios bylos voke (1 t.), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.

2024 m. vasario 21 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaita, saugomą prie baudžiamosios bylos voke (1 t.), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti turto (automobilio) konfiskavimą vykdysiančiai institucijai;

– kompaktinį diską su vaizdo įrašu (1 t. b. l. 75), saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės ir laiduotojui, kad:

1. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

3. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio, ar žodinio proceso tvarka.