- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-06-12
- Bylos Nr.
- 1-580-606/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22163-2015-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė
- Kaltinamasis
- R. J.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Viešieji darbai (BK 46 str.)
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Edita Lapinskienė, išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokurorės Nijolės Žemaitytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje
R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ suvirintoju, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis R. J. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui.
2015 m. balandžio 18 d., apie 14.00 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pastūmė savo sutuoktinę J. J., kumščiu smogė jai į dešinę ausį, galvą, bei smaugė ir tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai J. J. fizinį skausmą.
Kaltinamasis R. J. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, dėl to nuoširdžiai gailisi ir parodė, kad gyvena santuokoje su J. J. ir augina du vaikus. Jis dirba bendrovėje, kuri jį komandiruoja dirbti į užsienį. 2015 m. balandžio 18 d. grįžo iš Belgijos, kur dirbo tris savaites. Į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, atvyko apie 19.00 val., nors sutuoktinei buvo sakęs, kad grįš apie 21.00 val. Jam sugrįžus, namuose sutuoktinės nebuvo. Kaip paaiškino sutuoktinės mama, ji su kažkokiu vyru kažkur buvo išvažiavusi. Tai jį labai sunervino. Todėl jis nusipirko du butelius degtinės ir nuėjo pas brolį, gyvenantį adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m, kur iki kitos dienos gėrė degtinę ir buvo labai girtas. Jis visiškai neprisimena kaip atėjo į namus. Dėl girtumo taip pat neprisimena kas vyko namuose. Tik jį sulaikius ir jam būnant policijos komisariate pradėjo susivokti. Jis neneigia ir pripažįsta, kad panaudojo smurtą prieš sutuoktinę J. J.. Tai turėjo įtakos jo girtumas. Sutinka, kad jam būtų paskirta viešųjų darbų bausmė (b. l. 40, 44).
Nukentėjusioji J. J. parodė, kad 2007 m. susituokė su R. J. ir kartu turi bendrą vaiką K. J., gimusią 2008m. Nuo 2008 m. jų santykiai labai komplikavosi. R. J. dirba užsienyje ir grįžta į Lietuvą porai savaičių. R. J. į Lietuvą sugrįžo 2014 m. balandžio 17 d.. Tą dieną ji buvo išvykusi iš Lietuvos. Po to, vakare ji sugrįžusi į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pamatė, kad bute yra palikti R. J. daiktai, o jo paties namuose nebuvo. Ji suprato, kad jis bus išėjęs pas savo tėvą. 2015 m. balandžio 18 d., apie 13.00 val., ji paskambino R. J. ir paklausė, kaip jam sekasi. Jis pradėjo verkti į ragelį, skųstis gyvenimu, kad nebenori gyventi. Tada ji pasakė, kad grįžtų į namus, kad padarys valgyti, kad jis išsipraus, pasikeis rūbus. Po ko, po keliolikos minučių į namus sugrįžo R. J., kuris buvo neblaivus. Jis norėjo pasimatyti su dukra bei ją išsivesti pasivaikščioti. Ji neleido R. J. išsivesti dukros, nes bijojo dėl jos saugumo. Po to jos mama išsivedė dukrą į kiemą. Tada tarp jos ir vyro R. J. įvyko žodinis konfliktas. R. J. buvo agresyviai nusiteikęs. Konflikto metu prasidėjo stumdymasis, jis mėtė jos daiktus. Jų tarpusavio susistumdymo metu ji nugriuvo ant lovos. Jai nukritus, R. J. prispaudė ją savo kūnu ir ne mažiau dviejų kartų kumščiu sudavė jai į galvos dešinę pusę, pataikydamas į ausį ir į galvą, bandė spausti jai kaklą. Ji tuo metu veidą buvo užsidengusi rankomis. Po ko, ji išsilaisvinusi nubėgo į kitą kambarį ir iškvietė policijos pareigūnus. Labai greitai atvyko policijos pareigūnai, kuriems ji paaiškino, kad nori, jog R. J. būtų išvestas ir taip pat nurodė, kad jis jai sukėlė fizinį skausmą. Ji dėl sumušimo pas medikus nesikreipė, nes didelių sužalojimų nepatyrė. Šiuo metu su R. J. santykiai normalūs, jis jos atsiprašė, pažadėjo daugiau taip nesielgti (b. l. 12-13).
Klaipėdos apskrities VPK Patrulių rinktinės patrulės R. B. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nustatyta, jog 2015 m. balandžio 18 d., apie 14.09 val., jai patruliuojant, iš Klaipėdos apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, smurtas artimoje aplinkoje. Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad pareigūnus kvietė J. J., kuri pastariesiems paaiškino, jog, apie 13.00 val., į namus sugrįžęs vyras, t. y. R. J. buvo neadekvatus, pradėjo mėtyti gėles ir daiktus, ją pastūmė, pradėjo kumščiu mušti į ausies sritį, mušė kumščiais į galvą (b. l. 1-4).
Alkotesterio parodymų kvitu nustatyta, jog 2015 m. balandžio 18 d., 14.44 val., R. J. konstatuotas 2,22 proc. promilių neblaivumas (girtumas) (b, l. 34).
Motyvuojamoji dalis
Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, jog kaltinamojo R. J. kaltė padarius jam inkriminuojamą baudžiamajame įstatyme numatytą, taigi pavojingą veiką, įrodyta visa apimtimi. Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, kadangi nustatyta, jog kaltinamasis sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui – nukentėjusiajai – sutuoktinei J. J..
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra tyčinio pobūdžio nusikaltimas, nukreiptas prieš fiziškai silpnesnį asmenį – moterį, be to, nukreiptas prieš šeimos narį – sugyventinę, pastarosios atžvilgiu panaudojant fizinio pobūdžio veiksmus.
Kaltinamasis anksčiau nėra teistas. Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, suvirintoju. Kaltinamojo padaryta veika yra nesunkus nusikaltimas. Kaltinamasis kaltu padarius įstatymui priešingą veiką prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Tai pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė, laikytina, nusikalstamiems kaltinamojo veiksmams įtakos neabejotinai turėjo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Vertinant išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus trijų mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
R. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti trijų mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę pagal šį baudžiamąjį įsakymą R. J. paskirti – dvejų mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką - nuo 2015 m. balandžio 18 d. iki 2015 m. balandžio 20 d., 2 paras, kas atitinka 12 viešųjų darbų valandų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunktis).
Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.