- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-18
- Bylos Nr.
- 1A-355-518/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis, Justas Namavičius, Linas Žukauskas
- Nuteistasis
- G. A.
- Nukentėjusysis
- I. B.
- Civilinis ieškovas
- UAB „A“
- Advokatai
- Eugenija Liutvinskienė
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Albino Bielskio, Justo Namavičiaus,
gynėjams advokatams Eugenijai Liutvinskienei, Vidmantui Baumilai, Jūratei Tamulevičiūtei, Viktorui Muravskiui, Pavelui Ravluševičiui, Elenai Šajaukaitei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 13 d. nuosprendžio, kuriuo
G. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas 100 MGL dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, G. A. paskirta 66 MGL (2 485,56 Eur) dydžio bauda.
V. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas 100 MGL dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, V. A. paskirta 66 MGL (2 485,56 Eur) dydžio bauda.
P. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas 100 MGL dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, P. G. paskirta 66 MGL (2 485,56 Eur) dydžio bauda.
G. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas 100 MGL dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, G. L. paskirta 66 MGL (2 485,56 Eur) dydžio bauda.
T. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas 100 MGL dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, T. S. paskirta 66 MGL (2 485,56 Eur) dydžio bauda.
O. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas 100 MGL dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, O. V. paskirta 66 MGL (2 485,56 Eur) dydžio bauda.
Nukentėjusiosios I. B. civilinis ieškinys dėl 3 801,06 Eur turtinės žalos atlyginimo ir civilinio ieškovo UAB „A“ (duomenys pakeisti) civilinis ieškinys dėl 9 305,83 Eur turtinės žalos atlyginimo atmesti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. G. A., V. A., P. G., G. L., T. S., O. V. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu atskirtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-59559-17, įgijo nusikalstamu būdu – sukčiavimu, gautą didelės vertės turtą – UAB „A“ (duomenys pakeisti) pinigines lėšas – 14 830,83 Eur, buvusius AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), o būtent:
asmeniui, kurio atžvilgiu atskirtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-59559-17, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose, esančiuose Pravieniškių g. 5, Pravieniškės II, Kaišiadorių raj., siekiant įgyti Kybartų pataisos namuose bausmes atliekančių asmenų, kurių atžvilgiu atskirtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-59559-17, apgaule užvaldytą turtą – pinigus, t. y. žinodami, kad jie bus įgyti nusikalstamu būdu, subūrus bendrininkų grupę ir sukursčius jos narius, laisvėje esančius: G. A., V. A., G. L., T. S., O. V. ir P. G., įgyti nusikalstamu būdu gautą turtą – pinigus, o būtent:
asmeniui, kurio atžvilgiu atskirtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-59559-17, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2017 m. rugsėjo 20 d., telefoninio pokalbio metu susisiekus su laisvėje esančiu G. L. ir sutarus, kad jis pats ar pasitelkdamas kitus asmenis už piniginį atlygį suras įmonę, į kurios banko sąskaitą būtų galima pervesti ir išgryninti nusikalstamu būdu įgytus pinigus,
po ko G. L. vykdant nusikalstamą susitarimą su asmeniu, kurio atžvilgiu atskirtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-59559-17, juridinio asmens įkūrimui ir banko sąskaitos atidarymui, į kurią būtų galima pervesti nusikalstamu būdu įgytus pinigus, pasitelkus T. S., T. S. – G. A., G. A. – V. A., V. A. – O. V., o O. V. – P. G., visiems iš anksto susitariant ir žinant, jog įsteigs juridinį asmenį, kuris realiai jokios ūkinės komercinės veiklos nevykdys ir fiktyvios įmonės banko sąskaita bus naudojama nusikalstamu būdu įgyto turto – išgryninimui,
po ko V. A. iš L. Ž. už 100 Eur nupirkus MB „M“ (duomenys pakeisti) ir iki 2017 m. rugsėjo 20 d. suruošus bendrijos pirkimo-pardavimo dokumentus, juos perdavus O. V., kuriam 2017 m. rugsėjo 20 d. palydėjus P. G. iki VĮ „Registrų centro“ Šiaulių filialo, esančio Paukščių takas 2, Šiauliuose, kur P. G. 2017 m. rugsėjo 20 d. įregistravo juridinį asmenį MB „M“ (duomenys pakeisti) (į.k. (duomenys neskelbtini)) ir tapo fiktyviu bendrijos direktoriumi, po ko O. V. ir P. G. 2017 m. spalio 31 d. nuvykus į AB „Swedbank“, esantį Aido g. 8, Šiauliuose, kur P. G. atidarė MB „M“ (duomenys pakeisti) AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos numerį perdavė V. A., šiam sąskaitos numerį perdavus T. S., T. S. sąskaitos numerį persiuntus G. L., po ko G. L. sąskaitos numerį persiuntus Pravieniškių pataisos namuose bausmę atliekančiam asmeniui, kurio atžvilgiu atskirtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-59559-17, po ko jam sąskaitos numerį perdavus kartu bausmę atliekančiam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, o šiam sąskaitos numerį perdavus kartu bausmę atliekančiam asmeniui, kurio atžvilgiu atskirtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-59559-17, ir pastarajam MB „M“ (duomenys pakeisti) AB „Swedbank“ sąskaitos numerį Nr. (duomenys neskelbtini) persiuntus Kybartų pataisos namuose bausmę atliekančiam asmeniui, kurio atžvilgiu atskirtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-59559-17,
po ko asmeniui, kurio atžvilgiu atskirtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-59559-17, 2017 m. lapkričio 17 d., nuo 11.22 val. iki 11.56 val., apgaulės būdu iš I. B. išviliojus jai ir UAB „A“ (duomenys pakeisti) AB „Swedbank“ išduotus elektroninių bankininkysčių prisijungimo duomenis: prisijungimo vardą, nuolatinį slaptažodį ir identifikavimo kodus pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, kuriuos asmeniui, kurio atžvilgiu atskirtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-59559-17, telefoninio pokalbio metu su nukentėjusiąja užrašius bei perdavus kartu bausmę atliekančiam asmeniui, kurio atžvilgiu atskirtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-59559-17, po ko šiam duomenis telefoninio pokalbio metu perdavus laisvėje esančiam asmeniui, kurio atžvilgiu atskirtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-59559-17, ir pastarajam bute, (duomenys neskelbtini), planšetiniu kompiuteriu „Lenovo Tab3“, IMEI (duomenys neskelbtini), IP adresu (duomenys neskelbtini), priskirtam galiniam tinklo įrenginiui, sietinam su UAB „Tele2“ išankstinio apmokėjimo paslaugos SIM kortele, Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. lapkričio 17 d., 12.09 val., internetiniame tinklapyje https://ib.swedbank.lt panaudojus apgaule įgytus svetimus – UAB „A“ (duomenys pakeisti) elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, prisijungus prie UAB „A“ (duomenys pakeisti) AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės paskyros bei neteisėtai inicijavus finansinę operaciją į MB „M“ (duomenys pakeisti) AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini),
2017 m. lapkričio 17 d., 12.09 val., iš UAB „A“ (duomenys pakeisti) AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į MB „M“ (duomenys pakeisti) AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 15 000 Eur, po ko asmeniui, kurio atžvilgiu atskirtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-59559-17, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens gavus informaciją apie įvykdytą finansinę operaciją, G. L. nurodant išgryninti nusikalstamu būdu įgytus pinigus ir juos padalinti, po ko G. L. vykdant asmens, kurio atžvilgiu atskirtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-59559-17, nurodymus, telefonu susisiekus su T. S., pastarajam nurodant išgryninti nusikalstamu būdu įgytas pinigines lėšas, po ko T. S. davus nurodymus V. A. dėl pinigų išgryninimo, o V. A. davus nurodymus O. V., pastarajam davus nurodymus P. G. ir kartu su P. G. nuvykus iki bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), P. G. 2017 m. lapkričio 17 d., nuo 12.30 val. iki 12.32 val., per tris kartus išgrynino 2 900 Eur ir juos perdavė O. V., pastarajam 2 900 Eur perdavus T. S., po ko O. V. kartu su P. G. nuvykus iki bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), P. G. 2017 m. lapkričio 17 d., nuo 13.21 val. iki 13.38 val., per septynis kartus išgrynino 11 100 Eur ir juos perdavė O. V., pastarajam 11 100 Eur perdavus T. S., po ko O. V. kartu su P. G. nuvykus iki bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), P. G. 2017 m. lapkričio 17 d., 13.38 val., išgrynino 500 Eur ir juos perdavė O. V., pastarajam 500 Eur perdavus T. S., po ko G. L. davus nurodymus už likusius pinigus nupirkti 50 vnt. pakelių cigarečių „Marlboro Gold Original“, po ko T. S. šiuos nurodymus perdavus O. V., o O. V. vykdant T. S. nurodymus ir nuvežus P. G. iki prekybos centro „Promo Cash Carry“ ir nurodant jam nupirkti 50 vnt. pakelių cigarečių, po ko P. G. 2017 m. lapkričio 17 d., 14.31 val., minėtame prekybos centre vykdydamas asmens, kurio atžvilgiu atskirtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-59559-17, nurodymus nupirko 50 vnt. pakelių cigarečių „Marlboro Gold Original“, atsiskaitė MB „M“ (duomenys pakeisti) banko kortele ir už cigaretes sumokėjo 172,50 Eur, po ko G. L. vykdant asmens, kurio atžvilgiu atskirtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-59559-17, nurodymus, susisiekus su T. S. bei jam nurodant kaip padalinti nusikalstamu būdu įgytus 14 500 Eur ir T. S. vykdant G. L. nurodymus bei padalinus pinigus tokiomis dalimis: 1 650 Eur ir 10 vnt. pakelių cigarečių „Marlboro Gold Original“, kurių vertė 34,50 Eur, T. S. pasilikus sau kaip atlygį, viso turto už 1 684,50 Eur, 1 275 Eur perdavus V. A., 1 650 Eur – G. A., 1 050 Eur – O. V., pastarajam 900 Eur pasiėmus sau kaip atlygį, o 150 Eur perdavus P. G., po ko 8 870 Eur ir 40 vnt. pakelių cigarečių „Marlboro Gold Original“ T. S. vykdant G. L. nurodymus nuvežus bei perdavus J. L., nesuvokusiai nusikalstamos veikos pobūdžio, po ko J. L. vykdant G. L. nurodymus 2 370 Eur ir 40 vnt. pakelių cigarečių „Marlboro Gold Original“, kurių bendra vertė 138 Eur, iš viso turto už 2 508 Eur atidėjus kaip G. L. dalį, o 6 500 Eur perdavus K. R., nesuvokusiai nusikalstamos veikos pobūdžio, po ko K. R. vykdydama G. L. nurodymus 6 500 Eur perdavus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, po ko užblokavus MB „M“ (duomenys pakeisti) banko sąskaitą 169,17 Eur buvo grąžinti į UAB „A“ (duomenys pakeisti) banko sąskaitą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Žydrūno Kungio apeliaciniame skunde prašoma pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 13 d. nuosprendžio dalį dėl G. A., V. A., P. G., G. L., T. S., O. V. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 189 straipsnio 2 dalį bei:
1) G. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 216 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinus trečdaliu, paskirti G. A. galutinę bausmę – 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudą;
2) V. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 216 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 180 MGL (9 000 Eur) dydžio bauda, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinus trečdaliu, paskirti V. A. galutinę bausmę – 120 MGL (6 000 Eur) dydžio baudą;
3) P. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 216 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinus trečdaliu, paskirti P. G. galutinę bausmę – 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudą;
4) G. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 216 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinus trečdaliu, paskirti G. L. galutinę bausmę – 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudą;
5) T. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 216 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 90 MGL (4 500 Eur) dydžio bauda, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinus trečdaliu, paskirti T. S. galutinę bausmę – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą;
6) O. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 216 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinus trečdaliu, paskirti O. V. galutinę bausmę – 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudą.
2.1. Apeliaciniame skunde nesutinkama su nuteistųjų veikos perkvalifikavimu iš BK 216 straipsnio 1 dalies (nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo) į BK 189 straipsnio 2 dalį (nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas) bei teigiama, jog perkvalifikuodamas nuteistųjų veiką pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kadangi nuteistųjų veika atitinka būtent BK 216 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Pagal BK 216 straipsnį atsakomybė kyla asmeniui, kuris, siekdamas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens pinigus ar turtą, žinodamas, kad jie įgyti nusikalstamu būdu, atlieka su tuo turtu ar pinigais, ar jų dalimi susijusias finansines operacijas, sudaro sandorius ar naudoja juos ūkinėje, komercinėje veikloje ar melagingai nurodo, kad tai gauta iš teisėtos veiklos. Veiksmai su turtu ar pinigais, gautais nusikalstamu būdu, kaip veikos pasireiškia: tokių pinigų įnešimu į privačių asmenų arba įmonių banko sąskaitas, jų pervedimu iš sąskaitos į sąskaitą, pagrobtų materialinių vertybių įtraukimu į įmonės apskaitą ir pan.
2.2. Nurodoma, kad apygardos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nuteistieji neturėjo tikslo įteisinti nusikalstamu būdu gautų pajamų, o tik norėjo pasidalinti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus. Byloje neginčytinai nustatyta nusikalstama pinigų kilmė (apgaulės būdu įgytos piniginės lėšos) bei kad nusikalstamu būdu gautais pinigais buvo papildyta specialiai tam užregistruoto juridinio asmens banko sąskaita, iš kurios pinigai buvo išgryninti ir naudojami nusikalstamos veikos bendrininkų poreikiams tenkinti. Nuteistieji atliko visą eilę pasiruošimo veiksmų, kuriais buvo siekiama nuslėpti nusikalstamu būdu įgytų pinigų kilmę ir padėti nusikalstamoje veikoje (sukčiavime) dalyvaujantiems asmenims išvengti teisinių šios veikos pasekmių, t. y. G. L., vykdydamas R. G. prašymą surasti būtent įmonės sąskaitą, į kurią būtų galima pervesti apie 50 000 Eur, kreipėsi į T. S., kuris kreipėsi į G. A., o šis jį suvedė su V. A., po ko pastarasis padėjo surasti ir įsigyti MB „M“ (duomenys pakeisti), parengti dokumentus dėl MB „M“ (duomenys pakeisti) perrašymo P. G. vardu, kurį kaip nominalų MB „M“ (duomenys pakeisti) direktorių V. A. nurodymu surado O. V., padėjęs P. G. nuvykti į VĮ „Registrų centras“ ir P. G. vardu registruoti MB „M“ (duomenys pakeisti), o vėliau ir atidaryti MB „M“ (duomenys pakeisti) sąskaitą banke.
2.3. Apelianto nuomone, vertinant patį pinigų plovimo faktą turi būti atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 17 dalies nuostatas, numatančias, jog pinigų plovimas tai: turto teisinės padėties pakeitimas arba turto perdavimas, žinant, kad šis turtas yra gautas iš nusikalstamos veikos arba dalyvaujant tokioje veikoje, siekiant nuslėpti arba užmaskuoti neteisėtą turto kilmę arba siekiant padėti bet kokiam nusikalstamoje veikoje dalyvaujančiam asmeniui išvengti teisinių šios veikos pasekmių; turto tikrojo pobūdžio, tikrosios kilmės, šaltinio, vietos, disponavimo, judėjimo, nuosavybės ar kitų su nuosavybe susijusių teisių nuslėpimas arba užmaskavimas, žinant, kad šis turtas yra gautas iš nusikalstamos veikos arba dalyvaujant tokioje veikoje; turto įgijimas, valdymas ar naudojimas, įgijimo (perdavimo) metu žinant, kad šis turtas gautas iš nusikalstamos veikos arba dalyvaujant tokioje veikoje.
2.4. Anot prokuroro, nuteistųjų atlikti veiksmai iš esmės atitinka visus būtinus pinigų plovimo požymius: jiems buvo žinoma apie neteisėtą turto kilmę, apgaulės būdu gavus UAB „A“ (duomenys pakeisti) elektroninės bankininkystės duomenis ir jais pasinaudojus į fiktyvios įmonės MB „M“ (duomenys pakeisti) (kuri buvo perregistruota būtent šiam tikslui) vardu atidarytą banko sąskaitą buvo pervestos piniginės lėšos, tai yra siekis maskuoti tikrąją šių piniginių lėšų kilmę (kad jie gauti neteisėtu būdu), siekis nuslėpti jų judėjimą, kad būtų galima juos išgryninti ir jais disponuoti legalioje apyvartoje, nes tarp juridinių asmenų atliekamos finansinės operacijos, disponuojant didelėmis pinigų sumomis, finansinėms institucijoms kontroliuojančioms lėšų judėjimą (bankams) kelia mažiau įtarimų, o tai palengvina tokių, neteisėtai įgytų, piniginių lėšų patekimą į legalią apyvartą. Be to, teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, jog atvejai, kai nusikalstamu būdu įgytais pinigais Lietuvoje buvo papildomos įvairių asmenų banko sąskaitos, šie pinigai bankomatuose buvo išgryninami kitoje šalyje ir naudojami organizuotos grupės dalyvių poreikiams tenkinti, nusikalstamai veiklai palaikyti, atitinka BK 216 straipsnio 1 dalies požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-467/2012, 2K-222-489/2018). Atsižvelgiant į atliktas finansines operacijas, nekyla abejonių, kad taip buvo siekiama būtent legalizuoti nusikalstamu būdu gautus pinigus. Siekio nuslėpti tikrąją pinigų kilmę ar juos įteisinti legalioje apyvartoje nepaneigia ir teismo konstatuota aplinkybė apie bendrininkų ketinimą pasidalinti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus.
2.5. Skiriant bausmes, atsižvelgtina į tai, kad nuteistieji, veikdami tiesiogine tyčia, padarė vieną sunkų nusikaltimą, taip pat individualiai įvertintina kiekvieno iš nuteistųjų atlikti veiksmai, asmenybė, jų atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. G. A. teisiamas pirmą kartą, baustas administracine tvarka, nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino padarytą žalą, atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe. V. A. teisiamas pirmą kartą, baustas administracine tvarka, dirba, nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad pripažino kaltę ir savo noru atlygino padarytą žalą, atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe. P. G. nusikaltimo padarymo metu buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, nedirbantis, neregistruotas užimtumo tarnyboje, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe. G. L. nusikaltimo padarymo metu buvo teistas, teistumas neišnykęs, nebaustas administracine tvarka, nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe. T. S. nusikaltimo padarymo metu buvo teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, dirbantis, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe. O. V. nusikaltimo padarymo metu buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe. Įvertinus nurodytas aplinkybes, prokuroro vertinimu, bausmės tikslai bus pasiekti skiriant nuteistiesiems sankcijoje numatytą švelniausią bausmę – baudą bei G. A., P. G., G. L., O. V. nustatant minimalų jos dydį, V. A., įvertinus šio vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme (surado įmonę, parengė ir organizavo jos perregistravimą, disponavo fiktyvios įmonės dokumentais) baudos dydį parenkant didesnį nei minimalus, T. S., įvertinus tai, kad jis iš karto geranoriškai grąžino iš nusikalstamos veikos įgytas pinigines lėšas, ėmėsi iniciatyvos padėdamas atskleisti padarytą nusikalstamą veiką, padėjo nustatyti veikos bendrininkus, bendradarbiavo su tyrimą atliekančiais pareigūnais, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskiriant mažesnę baudą už numatytą minimalų dydį.
Šalies argumentai
3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis G. A., nuteistųjų gynėjai advokatai E. Liutvinskienė, V. Baumila, J. Tamulevičiūtė, V. Muravskis, P. Ravluševičius, E. Šajaukaitė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas atmetamas.
5. Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nuteistųjų G. A., V. A., P. G., G. L., T. S., O. V. padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 189 straipsnio 2 dalį kaip nusikalstamu būdu gauto didelės vertės svetimo turto įgijimą. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes apygardos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kadangi nuteistųjų nusikalstama veika atitinka BK 216 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo požymius.
6. Tačiau tokie prokuroro apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad Šiaulių apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, teismo išvados yra paremtos išsamiu įrodymų ir faktinių bylos aplinkybių vertinimu, su kuriuo nėra pagrindo nesutikti. Tuo labiau kad apeliaciniame skunde nekeliami klausimai, susiję su įrodinėjimo procesu, papildomo įrodymų tyrimo atlikti nebuvo prašoma ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, skunde prašoma pagal byloje nustatytas aplinkybes nuteistųjų veiką kvalifikuoti pagal kitą BK straipsnį nei tai buvo padaryta skundžiamame nuosprendyje. Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Proceso dalyviai teismui gali teikti tik savo nuomonę, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų išvadų vertinant įrodymus, tačiau jiems nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ar veikos kvalifikavimo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui ar patvirtinančios bylą nagrinėjusio teismo šališkumą. Skundžiamas nuosprendis iš esmės surašytas nepažeidžiant BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nuosprendyje ne tik išsamiai išdėstyti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, bet ir aiškiai bei išsamiai motyvuota, kokias aplinkybes vadovaudamasis įrodymais teismas nustatė ir kodėl pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes nuteistųjų veika kvalifikuota pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, o ne pagal BK 216 straipsnio 1 dalį. Taip pat byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų gaunant duomenis, kurie teismo buvo pripažinti įrodymais, juos vertinant bei nagrinėjant baudžiamąją bylą.
7. Byloje yra kilęs ginčas, kurios baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos sudėties (nusikalstamu būdu gauto didelės vertės svetimo turto įgijimo (BK 189 straipsnis) ar nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo (BK 216 straipsnis) požymius atitinka nuteistųjų padaryta veika. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nenustačius bent vieno nusikalstamos veikos sudėties požymio, asmuo negali būti pripažįstamas kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos.
8. Pagal BK 216 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, siekdamas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens turtą, žinodamas, kad jis gautas nusikalstamu būdu, tą turtą įgijo, valdė, naudojo, perdavė jį kitiems asmenims, atliko su tuo turtu susijusias finansines operacijas, sudarė sandorius, naudojo jį ūkinėje, komercinėje veikloje, kitaip jį pertvarkė ar melagingai nurodė, kad tai gauta iš teisėtos veiklos, taip pat tas, kas slėpė savo paties ar kito asmens turto tikrąjį pobūdį, šaltinį, buvimo vietą, disponavimą juo, judėjimą arba nuosavybės ar kitas su tuo turtu susijusias teises, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. Ši BK norma saugo valstybės finansų sistemą nuo pastangų įteisinti nusikalstamu būdu įgytus pinigus ir kitokį turtą legalioje apyvartoje. Nusikaltimo objektyvieji požymiai pasireiškia alternatyviais straipsnio dispozicijoje nurodytais veiksmais. BK 216 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo bent vieno alternatyvaus veiksmo atlikimo (atlikus finansinę operaciją, sandorį ir pan.) siekiant legalizuoti pinigus, jų dalį ar kitokį turtą. Aptariamos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai suponuoja būtinumą nustatyti: 1) pinigų ar kitokio turto nusikalstamą kilmę; 2) bent vieną alternatyvią veiką, dėl kurios tokie pinigai ar kitoks turtas patenka į legalią apyvartą (finansinę operaciją, kitokį sandorį, naudojimą ūkinėje, komercinėje veikloje, melagingą nurodymą, kad tai gauta iš teisėtos veiklos). Tačiau vien tik formalus nustatymas, kad buvo atliktas, vienas ar kitas sandoris su nusikalstamu būdu gautu turtu (pvz., kad toks turtas buvo parduotas), nesuteikia pagrindo kvalifikuoti veiką pagal šį BK straipsnį, nenustačius ir byloje nesant įrodytiems visiems būtiniesiems šios nusikalstamos veikos sudėties požymiams (t. y. iš nusikalstamos veikos gauto turto, pinigų kilmės, subjektyviųjų požymių – kaltės, tikslo) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-251/2014). BK 216 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, kuri apima ne tik suvokimą, kad minėtos finansinės operacijos ir sandoriai atliekami su nusikalstamu būdu įgytu turtu ar pinigais, taip pat norą taip veikti, bet ir siekį nuslėpti tikrąją tų pinigų ir kitokio turto kilmę arba juos įteisinti. Būtinas šios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis yra tikslas nuslėpti ar įteisinti nusikalstamu būdu įgytus pinigus ar turtą.
9. BK 189 straipsnyje nustatyta atsakomybė už nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą, naudojimąsi arba realizavimą, kaltininkui žinant, kad šis įgytas, naudotas ar realizuotas turtas gautas nusikalstamu būdu. Turto įgijimas, naudojimasis ir realizavimas yra alternatyvūs objektyvieji požymiai, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno jų. Šie objektyvieji požymiai aiškiai susieti su įrodytais aktyviais kaltininko veiksmais disponuojant nusikalstamos kilmės turtu. BK 189 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė, pasireiškia tiesiogine tyčia, ir jos turinį sudaro tai, kad kaltininkas žino, jog jis įgyja, naudoja arba realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir nori taip veikti. Baudžiamajame įstatyme nereikalaujama, kad kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, pakanka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupės) padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamą turto gavimo būdą.
10. Taigi, tiek BK 216 straipsnyje, tiek BK 189 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų objektyviosios pusės požymiai yra gana panašūs. Tiek vienu, tiek kitu atveju disponuojama nusikalstamu būdu gautu turtu, tačiau esminis skirtumas, leidžiantis atriboti, aptariamas nusikalstamas veikas yra nusikalstamas tikslas ir jį apimanti tyčia. Kaip jau buvo nurodyta, BK 216 straipsnyje numatyto nusikaltimo būtinasis požymis yra tikslas – siekis nuslėpti ar įteisinti savo ar kito asmens nusikalstamu būdu įgytus pinigus ar turtą. Šio nusikaltimo atveju tyčia apima ne tik suvokimą, jog finansinės operacijos ir sandoriai atliekami su nusikalstamu būdu įgytu turtu ar pinigais, bet taip pat ir siekį tokiu būdu nuslėpti tikrąją tokių pinigų ir kitokio turto kilmę arba juos įteisinti. Nustačius minėtus subjektyviuosius požymius, veika kvalifikuotina pagal BK 216 straipsnį, priešingu atveju – pagal BK 189 straipsnį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-96/2012).
11. Nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta, kad 14 830,83 Eur pinigų suma, už kurios įgijimą nuteisti G. A., V. A., P. G., G. L., T. S., O. V., buvo gauta nusikalstamu būdu. Tiek civilinio ieškovo atstovės I. B., tiek ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotais A. S., V. Ą., E. R., A. R. parodymais nustatyta, kad apgaule užvaldžius UAB „A“ (duomenys pakeisti) prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis, 2017 m. lapkričio 17 d. iš civilinio ieškovo banko sąskaitos į MB „M“ (duomenys pakeisti) banko sąskaitą buvo perversta 15 000 Eur, kuriuos vėliau išgrynino bendrai veikdami nuteistieji.
12. Dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos nuteistieji savo kaltę iš esmės pripažino. Nuteistųjų parodymai yra nuoseklūs, vienas kitą papildantys, taip pat nuteistųjų parodymai atitinka kitą bylos rašytinę medžiagą (anksčiau minėtus civilio ieškovo atstovės ir galimai sukčiavimą įvykdžiusių asmenų parodymus, liudytojų L. Ž., K. R. parodymus, banko sąskaitų išrašų ir telekomunikacijos ryšių analizę, apžiūrų ir kratų protokolus, kitą bylos rašytinę medžiagą). Jais netikėti teisėjų kolegija neturi pagrindo.
12.1. Nuteistasis G. L. parodė, kad su juo 2017 m. rugpjūčio mėnesį susisiekė Pravieniškių pataisos namuose bausmę atliekantis R. G. ir pasiūlė surasti įmonę, į kurios sąskaitą būtų galima pervesti didelę pinigų sumą, o po to pinigus išgryninti, už tokią paslaugą G. L. buvo pasiūlyta pusę sumos pasilikti sau, su tokiu pasiūlymu G. L. sutiko. Kaip paaiškino nuteistasis, sutikęs T. S., šiam nurodė, jog reikia surasti įmonę, į kurią būtų galima pervesti pinigus, po kiek laiko T. S. informavo įmonę suradęs, apie tai G. L. pranešė R. G., vėliau pastarasis pranešė apie į įmonės sąskaitą pervestus 15 000 Eur, kuriuos reikėjo išgryninti, G. L. tai nurodė padaryti T. S..
12.2. Nuteistasis T. S. parodė, kad G. L. į jį kreipėsi prašydamas padėti surasti įmonę, į kurią būtų galima pervesti pinigus, už tai pažadėjo atsilyginti, bet konkretaus atlygio nenurodė, vykdydamas G. L. prašymą, T. S. kreipėsi į G. A., o šis suvedė su V. A., kuris ir atidarė įmonę kartu su O. V. ir P. G., vėliau G. L. parašė apie į įmonės sąskaitą pervestus 15 000 Eur ir liepė išgryninti pinigus, apie tai T. S. pranešė V. A., o pinigus išgrynino O. V. su P. G., išgrynintą pinigų sumą G. L. liepė padalinti per pusę, vieną dalį nuvežė G. L. mamai, o kitą dalį nuteistieji pasidalino tarpusavyje.
12.3. Nuteistasis G. A. parodė, kad su juo susisiekė T. S., klausinėjo apie įmonę, į kurią būtų galima pervesti pinigus, tuo klausimu jis T. S. suvedė su V. A., daugiau nesidomėjo, kas buvo daroma su įmone ir pinigais.
12.4. Nuteistasis V. A. parodė, kad su juo susisiekė G. A., prašė pasidomėti dėl įmonės, V. A. per pažįstamą asmenį surado nebereikalingą įmonę, kurią tereikėjo perregistruoti, tada G. A. jį suvedė su T. S., pats V. A. įmonės direktorių surasti pasiūlė O. V., o šis surado P. G..
12.5. Nuteistasis O. V. parodė, kad 2017 m. rugsėjį V. A. paprašė surasti žmogų, kuris sutiktų būti įmonės direktoriumi, O. V. užsidirbti pasiūlė P. G., kuris sutiko, nurodymus dėl įmonės atidarymo, o vėliau ir dėl pinigų išėmimo, davė V. A., o jis su P. G. juos vykdė.
12.6. Nuteistasis P. G. parodė, kad jam O. V. pasiūlė užsidirbti pinigų, nurodė, jog bus atidaryta įmonė ir reikės tapti jos direktoriumi, į įmonės sąskaitą bus pervedamos piniginės lėšos, kurias reikės išgryninti, tiek atidaryti įmonę, tiek iš bankomatų nuimti pinigus vyko kartu su O. V..
12.7. Nuteistieji neneigė gavę jiems inkriminuotas pinigų sumas, t. y. T. S. – 1 650 Eur, V. A. – 1 275 Eur, G. A. – 1 650 Eur, O. V. – 1 050 Eur, iš kurių 900 Eur skirti jam pačiam, o 150 Eur – P. G., G. L. – 2 370 Eur, o 6 500 Eur per K. R. buvo perduoti nepažįstamam asmeniui, taip pat dalis pinigų buvo išleista perkant cigaretes.
12.8. Taip pat nuteistieji, nors ir tvirtino nesidomėję, iš kur ir kokiu būdu gauti pinigai bus pervedami į MB „M“ (duomenys pakeisti) banko sąskaitą, bet iš esmės pripažino supratę, jog gauna nusikalstamu būdu gautus pinigus. G. L. paaiškino, jog dėl jam pažadėtos pusės pinigų sumos suprato, kad tokia pinigų suma paprastai būna duodama tik už neteisėtą veiklą. T. S. nurodė, kad dalijantis pinigus suprato, jog jų veikla yra neteisėta. G. A. taip pat kilo įtarimas dėl veiklos teisėtumo gavus pakankamai didelį atlygį už tarpininkavimą surandant įmonę. O. V., nors ir nurodė, kad įmonė buvo atidaryta galimai siekiant išvengti PVM mokėjimo, bet kaip ir P. G. bendrąja prasme suprato, jog į įmonės sąskaitą buvo pervedamos neteisėtai gautos piniginės lėšos.
13. Įvertinusi byloje surinktus įrodymus ir pagal juos nustatytas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus prokuroro apeliacinio skundo argumentus, jog nuteistųjų veiksmai nagrinėjamoje byloje turi būti kvalifikuojami kaip nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas.
13.1. Galima sutikti su prokuroru, jog teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo alternatyvieji objektyvieji požymiai pasireiškia įvairiais veiksmais: nusikalstamu būdu įgytų pinigų įnešimu į privačių asmenų arba įmonių banko sąskaitas, jų pervedimu iš sąskaitos į sąskaitą, pagrobtų materialinių vertybių įtraukimu į įmonės apskaitą ir pan. Tačiau netgi apeliaciniame skunde cituojamoje teismų praktikoje yra pažymėta, kad vien tik formalus nustatymas, kad buvo atliktas vienas ar kitas sandoris su nusikalstamu būdu gautu turtu, pavyzdžiui, kad toks turtas buvo parduotas, nesuteikia pagrindo kvalifikuoti veiką pagal BK 216 straipsnį, bet svarbu nustatyti nusikalstamą tikslą nuslėpti tikrąją tokio turto kilmę arba jį įteisinti, o kartu ir tyčią, kuri apimtų šį tikslą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-467/2012).
13.2. Prokuroro apeliaciniame skunde nepagrįstai akcentuojamos Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nuostatos, kuriose pateikiamas pinigų plovimo apibūdinimas. Nepaisant to, kad nagrinėjamoje byloje nuteistų veika galimai iš dalies atitinka minėtame įstatyme nurodytus veiksmus, vertinamus kaip pinigų plovimas, tačiau ir šiame įstatyme pinigų plovimo veikla yra siejama su konkrečiu tikslu – siekiant nuslėpti arba užmaskuoti neteisėtą turto kilmę arba siekiant padėti nusikalstamoje veikoje dalyvaujančiam asmeniui išvengti teisinių šios veikos pasekmių. Taigi, nenustačius atitinkamo tikslo Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nuostatomis besąlygiškai negali būti remiamasi ir nagrinėjant baudžiamąją bylą.
13.3. Atribojant nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą nuo nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BK 216 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektas yra valstybės finansų ir kredito sistema, jos stabilumas, kai BK 189 straipsnyje numatyta veika kėsinamasi tik į nuosavybę.
13.4. Iš bylos medžiagos matyti, kad sukčiavimą, kurio metu buvo apgaule užvaldytos civilinio ieškovo banko sąskaitoje buvusios piniginės lėšos, galimai įvykdė įkalinimo įstaigoje bausmę atliekantys asmenys, kurie dėl laisvės atėmimo vietose taikomų apribojimų negali laisvai disponuoti grynaisiais pinigais, dėl to norint realiai užvaldyti pinigines lėšas jas buvo būtina pervesti į kitą banko sąskaitą, kam buvo pasirinkta G. L. su kitų nuteistųjų pagalba surastos įmonės banko sąskaita, iš kurios pinigai tą pačią dieną buvo išgryninti. Taigi, šiuo atveju pinigų pervedimas iš civilinio ieškovo banko sąskaitos į kitą banko sąskaitą buvo pasirinktas, nes kitaip realiai užvaldyti nusikalstamu būdu gautų piniginių lėšų nebuvo galima. Vertinant atskirus nuteistųjų atliktus veiksmus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad galimai sukčiavimą įvykdę asmenys tiesiogiai buvo susitarę tik su G. L. bei pažadėję už leidimą pasinaudoti surastos įmonės banko sąskaita ir pinigų išgryninimą pusę visos išgrynintos pinigų sumos. Tačiau G. L. savo iniciatyva nusprendė pats įmonės neieškoti, jos savo vardu neregistruoti ir pervestų piniginių lėšų asmeniškai neišgryninti bei tam pasitelkė kitus asmenis, kuriems sumokėjo tam tikrą dalį nuo G. L. tekusios atlygio dalies. G. L. ir galimai sukčiavimą įvykdžiusių asmenų susitarimas per pusę pasidalinti nusikalstamu būdu gautus pinigus akivaizdžiai suponuoja išvadą, jog susitariančių asmenų pagrindinis tikslas buvo nukreiptas į nusikalstamu būdu gautų pinigų užvaldymą, o ne jų įteisinimą. Lygiai taip pat ir kiti nuteistieji, suradę ir perregistravę įmonę, išgryninę pinigus, visų pirma turėjo tikslą gauti tam tikrą jų dalį. Tuo labiau kad šiuo atveju nei piniginių lėšų pervedimas, nei jų išgryninimas sukčiavimo būdų užvaldytų civilinio ieškovo piniginių lėšų statuso nepakeitė, šiais veiksmais jos nebuvo kokiu tai būdu įteisintos.
13.5. Taip pat nepagrįstai prokuroro apeliaciniame skunde siūloma vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtomis nutartimis bylose Nr. 2K-467/2012, 2K-222-489/2018, kai nusikalstamu būdu įgytais pinigais buvo papildomos įvairių asmenų banko sąskaitos, šie pinigai bankomatuose buvo išgryninami ir naudojami organizuotos grupės dalyvių poreikiams tenkinti, nusikalstamai veiklai palaikyti, bei tai pripažinta nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimu. Tačiau susipažinus su prokuroro nurodytų baudžiamųjų bylų faktinėmis aplinkybėmis, matyti, jog nagrinėjamos bylos ir prokuroro cituojamų baudžiamųjų bylų faktinės aplinkybės skiriasi iš esmės, to tai itin svarbu, nes būtent pagal nustatytas faktines aplinkybes konstatuojama, ar kaltininkų veiksmai buvo nukreipti į nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą, ar buvo tiesiog siekiama įgyti nusikalstamu būdu gautą turtą. Baudžiamojoje byloje Nr. 2K-467/2012 nustatyta, kad realizavus pagrobtą svetimą turtą gautos piniginės lėšos buvo pervedamos į kitų asmenų banko sąskaitas, vėliau pinigai išgryninami ir toliau naudojami nusikalstamoje veikloje, organizuotos grupės nariams išlaikyti. Baudžiamojoje byloje Nr. 2K-222-489/2018 nustatyta, kad siekiant nuslėpti, jog pajamos gaunamos iš prostitucija užsiimančių asmenų reklamos, būdavo nurodoma atlygį už suteiktas paslaugas pervesti atskirų fizinių asmenų vardu per tarptautines piniginių perlaidų sistemas, o šie fiziniai asmenys už atskirą (simbolinį) atlygį išgrynindavo pinigines perlaidas ir pinigus perduodavo kaltininkams. Taigi, šių bylų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kadangi nagrinėjamos bylos atveju piniginės lėšos buvo pervestos, išgrynintos ir tiesiog pasidalintos, toliau tikėtina jas naudojant asmeniniams poreikiams tenkinti.
13.6. Įvertinus BK 216 straipsnio taikymo tikslus ir iš nustatytų bylos faktinių aplinkybių, daroma išvada, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta visų būtinųjų nusikalstamos veikos, numatytos BK 216 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistuosius pripažino kaltais padarius ne BK 216 straipsnio 1 dalyje, o BK 189 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.
14. Teisėjų kolegijos nuomone, skirdamas nuteistiesiems bausmes pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir baudžiamajame įstatyme numatytų bausmės skyrimo reikalavimų nepažeidė.
14.1. Pažymėtina, kad kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kuria būtų pasiekti jos tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta neteisinga – aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.
14.2. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, skaičiuojant nuo jos vidurkio.
14.3. BK 189 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Skundžiamu nuosprendžiu G. A., V. A., P. G., G. L., T. S. ir O. V. pagal BK 189 straipsnio 2 dalį buvo paskirtos 100 MGL dydžio baudos. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 47 straipsnio redakcijoje už apysunkį nusikaltimą buvo numatyta bauda iki 1 000 MGL dydžio (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas).
14.4. Atkreiptinas dėmesys, kad prokuroro apeliacinio skundo prašymas nuteistiesiems paskirti griežtesnes bausmes visų pirma siejamas su nuteistųjų veikos perkvalifikavimu pagal BK 216 straipsnio 1 dalį. Pastaroji nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, kai BK 189 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. Tačiau anksčiau jau buvo konstatuota, kad nuteistųjų padarytos veikos nėra pagrindo perkvalifikuoti į sunkesnį nusikaltimą.
14.5. Skirdamas bausmes pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistieji pripažinti kaltais padarę baigtą tyčinį nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai, į nuteistųjų atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jog prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padarę nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), G. A., V. A., O. V. savo noru atlygino padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat buvo įvertinta tai, kad G. A., V. A. neteisti, nusikalto pirmą kartą, P. G., O. V. anksčiau teisti, teistumas išnykęs, G. L., T. S. anksčiau teisti, nusikalto neišnykus teistumui. Be to, atsižvelgta į nuteistųjų patraukimą administracinėn atsakomybėn, kitas asmenybę charakterizuojančias aplinkybes (dirba ar registruoti užimtumo tarnyboje).
14.6. Taigi, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos dydį pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumą, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kiekvieno iš nuteistųjų asmenybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistiesiems paskirtos baudos, kurių dydžiai ženkliai mažesni už BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte (pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią redakciją) numatytos baudos už apysunkį nusikaltimą vidurkį, neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, padės įgyvendinti bausmės tikslus bei negali būti vertinamos kaip aiškiai per švelnios.
15. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad Šiaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 13 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą atmesti.