Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Šilalės rajono apylinkės teismo teisėja Lina Šakarnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės miškų tarnybos ieškinį atsakovui V. M. dėl neteisėtu medžių kirtimu padarytos žalos aplinkai atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui V. M. procesiniai dokumentai įteikti pasirašytinai 2016 m. liepos 5 d. Atsakovas per nustatytą terminą be pateisinamos priežasties nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl ieškovės prašymu, priimamas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas V. M. 2015 m. spalio mėnesį Kalnyčių k., Kvėdarnos sen., Šilalės r., Rietavo miškų urėdijos Girėnų girininkijos 470 kvartalo 5 miško sklype ir 466 miško kvartalo 25 miško sklype, nuosavybės teise priklausančiame T. M., A. K., R. S., L. K., savavališkai neplynai nukirto 10 žalių medžių: 8 egles, 1 pušį ir 1 drebulę, kurių bendras likvidinis tūris 9,18 m³. Kirsdamas medžius, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo, atsakovas V. M. pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalį, Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 "D. P. miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo" 20 punkto reikalavimus ir tuo padarė žalą aplinkai. Dėl šių neteisėtų veiksmų V. M. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 62¹ straipsnio 1 dalį ir pagal 62² straipsnio 1 dalį. 2016 m. kovo 15 d. nutarimu, administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VMTN-54223070-16, atsakovui buvo skirta administracinė nuobauda - 57,00 Eur bauda už savavališką medžių kirtimą privačiame miške. Atsakovas paskirtos administracinės nuobaudos neginčijo ir 2016 m. kovo 21 d. baudą sumokėjo.

Atsakovas savo neteisėta veika padarė žalą aplinkai, nes neteisėtai iškirto mišką. Ieškovė žalą aplinkai paskaičiavo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D 1-249 patvirtintos "Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodikos" 1.4.2., 2.2. punktais. Neplynai iškirtus mišką IV miškų grupės miškuose, aplinkai padarytos žalos dydis skaičiuotinas po 60,00 Eur už 1 m³ medienos. Padaryta žala aplinkai, neteisėtai nukirtus 10 augančių medžių, yra: (6,33 m³ x 60 Eur/m³ x 2,0 (koeficientas)) + (2,85 m³ x 60 Eur/m³ x 1,5 (koeficientas)) = 1016,10 Eur. Aplinkybių, leidžiančių skaičiuoti žalos atlyginimą kita tvarka, nei paskaičiavo ieškovė, nenustatyta. Žalą įrodantys rašytiniai dokumentai: 2016 m. kovo 3 d. privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažyma Nr. 3; 2016 m. kovo 3 d. nupjautų medžių kelmų matavimo, medienos tūrio ir žalos aplinkai skaičiavimo lapas; paties V. M. 2016 m. kovo 2 d. paaiškinimas, fotonuotraukos ir kt.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.263 straipsnį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 23 straipsnis numato, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, kitam turtui ir teisėtiems interesams ar miškui, kaip aplinkos objektui, privalo visiškai ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę. Išanalizavus ir įvertinus visą byloje surinktą medžiagą, matyti, kad atsakovas pripažino savo veiksmus savavališkai iškertant medžius kaip neteisėtus. 2016 m. kovo 14 d. ieškovė atsakovui pateikė pretenziją dėl padarytos 1016,10 € žalos aplinkai atlyginimo. Gautas atsakovo prašymas leisti padarytą žalą aplinkai mokėti dalimis per vienerius metus. Ieškovė šį prašymą patenkino, žalos mokėjimą išdėstė lygiomis dalimis vieneriems metams, tačiau atsakovas gera valia padarytos žalos aplinkai vis tiek nemoka (CPK 178 str., 185 str.).

Byloje atsakovo padarytos žalos aplinkai paskaičiuotas dydis sudaro 1016,10 €. Atsakovas gera valia aplinkai padarytos žalos neatlygino, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 1016,10 € padarytos žalos atlyginimo (CK 6.249, 6.251, 6.263 straipsniai).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 23 € žyminis mokestis už ieškovės pareikštą turtinį reikalavimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 286 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv(duomenys neskelbtini), 1016,10 € (vieno tūkstančio šešiolikos eurų 10 centų) žalos atlyginimą ieškovės Valstybinės miškų tarnybos, į. k. 302471705, adresas Kauno m., Pramonės pr. 11a, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB DnB bankas, naudai.

Priteisti iš atsakovo V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 23 € (dvidešimt trijų eurų) žyminį mokestį. Žyminis mokestis turi būti sumokėtas į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: žyminis mokestis.

Atsakovas V. M. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šilalės rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė Valstybinės miškų tarnyba per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.