Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-01-21 · Baudžiamoji byla Nr. T-65-1013/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-21
Bylos Nr.
T-65-1013/2020
Teisminio proceso Nr.
1-18-1-00361-2014-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgita Šėlienė
Nuteistasis
V. M.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-65-1013/2020
Teisminio proceso Nr. 1-18-1-00361-2014-8Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. sausio 21 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Šėlienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 59-263 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Bylos duomenimis, bausmės pradžia – 2014 m. kovo 10 d., bausmės pabaiga – 2024 m. kovo 10 d.; 1/2 bausmės dalis atlikta 2019 m. kovo 10 d.; neatliktos bausmės dalis 2019 m. gruodžio 19 d. – 4 metai 2 mėnesiai 20 dienų.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija), remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2019 m. gruodžio 19 d. Vilniaus pataisos namuose, protokolu Nr. 58-54 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, 2019 m. gruodžio 20 d. priėmė nutarimą taikyti nuteistajam V. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir siūlyti teismui nustatyti nuteistajam šias baudžiamojo poveikio priemones: neišeiti iš namų tam tikru laiku. Komisija nustatė, kad V. M. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirbo. Laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Nusikaltimo aplinkybių neneigė, pripažino savo smurtinius veiksmus, nuoširdžiai gailėjosi ir tai teismas konstatavo, kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Per visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį baustas 1 kartą, skatintas 10 kartų. Bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Nuo 2017 m. lapkričio 25 d. kiekvieną savaitgalį nuteistajam suteikta galimybė trumpalaikei 2 parų išvykai į namus, iš išvykų grįžta laiku, tvarkos pažeidęs nebuvo. Nuteistasis įvykdė visas Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos rekomendacijas – baigė programas „intervencinėje programoje smurto kaltininkams šeimoje“ ir „Agresijos ir autoagresijos valdymas“, atliko savanoriškai neatlygintinai aplinkos tvarkymo darbus, tęsė ieškinių mokėjimą. Nuteistasis turi gyvenimo draugę. Ryšius palaiko su ja, savo suaugusiais sūnumis, kurie gyvena Anglijoje, bendraudamas per socialinius tinklus. Taip pat telefonu ir trumpalaikių išvykų į namus metu bendrauja su podukra, kurią augino nuo (duomenys neskelbtini) metų, ir podukros dukterimi. Nuteistasis turi vidurinį išsilavinimą, mokėsi ir aukštojo mokslo įstaigoje, nuteistasis pateikė (duomenys neskelbtini) išduotą akademinę pažymą Nr. 123, kuria pažymima, kad nuo 1985 m. iki 1992 m. studijavo literatūros ir režisūros studijų programą. Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje 2016-2017 m. mokėsi (duomenys neskelbtini) želdinių tvarkytojo programos ir įgijo želdinių tvarkytojo kvalifikaciją. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namuose, nuo 2017 m. lapkričio 2 d. iki šiol dirba UAB (duomenys neskelbtini). Gautoje Vilniaus pataisos namų Turto skyriaus 2019 m. lapkričio 28 d. pažymoje „Apie vykdomuosius dokumentus“ Nr. 42-39, pažymima, kad „Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyrius neturi duomenų apie vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš V. M.“ Teismo sprendimu nuteistajam yra priteistas civilinis ieškinys 36117,13 Eur turtinei ir neturtinei žalai atlyginti aukos trims artimiesiems. Ieškinį nuteistasis moka administruojančiai antstolio kontorai: liko mokėti – 26429,47 Eur. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi priteista 8360 Eur mokėti į Nukentėjusiųjų nuo smurtinių nusikaltimų fondą. 2019 m. gegužės 14 d. – 2019 m. lapkričio 13 d. pervedė 700 Eur, 2019 m. liepos 12 d. nuteistasis sumokėjo 390,92 Eur aukos sutuoktiniui valstybės socialinio draudimo našlio pensiją. Duomenų, jog nuteistasis yra vartojęs narkotinių medžiagų, pataisos įstaiga neturi. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu alkoholio vartojimo atvejai neužfiksuoti, potraukio vartoti alkoholį nepastebėta. Nuteistasis priežiūrą vertina palankiai, laikosi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, su priežiūrą ir socialinę reabilitaciją vykdančiais darbuotojais bendrauja draugiškai, diskriminacinių nuostatų nereiškia. Stengiasi atlyginti nusikaltimu padarytą žalą – moka ieškinius aukos artimiesiems ir valstybei. V. M. žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika 12 balų (statiniai balai – 2, dinaminiai balai – 10), daugiau nei perpus sumažėjo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (2015 m. rugpjūčio 16 d. anksčiau pagal OASys vertinimo metodiką buvo nustatyti 26 balai). V. M. yra kraujo donoras.

Atsiliepimas

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Armando Vainausko atsiliepime į teikimą dėl V. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, siūloma atsisakyti patvirtinti Komisijos 2020 m. gruodžio 20 d. nutarimą Nr. 59-263 taikyti nuteistajam V. M. paleidimą iš pataisos įstaigos. Atsiliepime nurodoma, kad nors V. M. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, tačiau formalių kriterijų buvimas yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindas. Nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Nuteistojo asmenybę atspindi ne tik jo elgesys bausmės atlikimo metu, bet būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, padarymo būdą, visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytą nusikaltimą, atsižvelgti į likusios neatliktos bausmės dalį. Nors V. M. praeityje neteistas, bet šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už labai sunkų smurtinio nusikaltimo, sukėlusio neatstatomas pasekmes – žmogaus gyvybės atėmimą, padarymą, todėl taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos būtų pažeistas bausmės teisingumo principas ir jo įgyvendinimas – kaltas asmuo turi būti nubaustas ir atlikti bausmę, adekvačią jo padarytai nusikalstamai veikai, bei taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be to, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, į nukentėjusiųjų lūkesčius dėl teisingumo principo įgyvendinimo, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Nors galiojančių nuobaudų už režimo reikalavimų pažeidimus neturi ir buvo skatintas 8 kartus, bet buvo padaręs vieną pažeidimą, už ką buvo baustas, nusikaltimu padaryta žala nėra atlyginta, įmokos į Nukentėjusių nuo smurtinių nusikaltimų fondą pradėtos mokėti tik 2019 m. ir sumokėta tik maža priteistos įmokos dalis.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. sausio 21 d. gautas nukentėjusiųjų V. J., M. J. ir Š. J. (nurodoma, kad pagal įgaliojimą jį atstovauja V. J.) atsiliepimas į teikimą dėl V. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kuriame prašoma, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, kategorišką kaltės neigimą, padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, nusikaltimo sukeltas pasekmes, didelę neatliktos bausmės dalį, netaikyti V. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Jų nuomone, lygtinio paleidimo pritaikymas V. M. neužtikrintų BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimo. Atsiliepime, be kita ko, teigiama, kad nors yra priteistas nukentėjusiesiems turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas, tačiau nuteistasis V. M. šios žalos iš esmės neatlygino.

Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam V. M. lygtinį paleidimą netvirtintinas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nuteistieji gali ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, taip pat nuteistieji, kuriems BK 51 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė buvo pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Kaip matyti iš bylos duomenų, V. M. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 20 d. nuosprendžiu buvo paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė, pusė bausmės buvo atlikta 2019 m. kovo 10 d., V. M. vykdo jam nustatytas rekomendacijas dėl socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio mažinimo, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 12 balų (iš jų – 2 balai statiniai veiksniai, 10 balų dinaminiai veiksniai), jis stengiasi atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, buvo 10 kartų skatintas, dirba, palaiko ryšį su artimaisiais, turi įgijęs želdinių tvarkytojo kvalifikaciją, atliko daug gerbūvio darbų, socialinio tyrimo išvadoje įvardijamos teigiamos aplinkybės apibūdinančios nuteistąjį. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nustatyti formalūs pagrindai svarstyti ar taikyti lygtinį paleidimą V. M.. Teismas pažymi, kad formalių kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas ir, remiantis BPK 360 straipsnio 2 dalies nuostatomis, būtent teismas sprendžia, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas tvirtintinas, ar netvirtintinas; įstatymas numato teismo teisę, o ne pareigą taikyti lygtinį paleidimą asmeniui, atitinkančiam BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytus formaliuosius kriterijus.

Teismas pažymi, kad teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, jų padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytas nusikaltimas veikas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visa tai rodo, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą bei mokymąsi. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, reikia vadovautis paskirtos bausmės tikslais, bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Sprendžiant dėl lyginio paleidimo iš pataisos įstaigos (ne)taikymo nuteistajam atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, bei anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes.

Iš teismui pateiktos medžiagos nustatyta, kad V. M. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 20 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis tyčia nužudė kitą žmogų, o būtent: nuteistasis 2014 m. kovo 7 d., Vilniuje, gimnazijos rūsyje, konflikto su P. J. metu tyčia jai sudavė plaktuku ir kirstuku aštuonis smūgius į galvą bei veidą ir keturis smūgius peiliu į krūtinės sritį, po ko ji įvykio vietoje mirė. V. M. buvo nuteistas laisvės atėmimu 10 metų (įstatymas už nuteistojo padarytą nusikaltimą numato laisvės atėmimą nuo 7 iki 15 metų). Jo padarytas nusikaltimas yra priskiriamas prie pačių pavojingiausių ir sunkiausių tyčinių nusikaltimų, kuriuo buvo sukeltos negrįžtamos pasekmės – mirė žmogus, ir tai taip pat turi įtakos sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius. Atsižvelgiant į tai, jog V. M. padarė vieną pavojingiausių nusikaltimų, tai parodo jo didesnį socialinį pavojingumą, todėl tai sudaro prielaidą griežčiau vertinti visas byloje nustatytas aplinkybes sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Šiuo atveju svarbu atsižvelgti ne vien į nuteistojo interesus, tačiau ir į kitų visuomenės narių bei nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų teisėtus interesus.

Atsižvelgtina ir į tai, kad V. M. iki šiol teigia, kad jo įvykdyta nusikalstama veika buvo savigynos tikslais, tikina, jog veika impulsyvi, neplanuota jo paties reakcija į aukos provokacijas bei puolimą (2019 m. gruodžio 4 d. socialinio tyrimo išvados Nr. 57-227 4.9 punktas), nors jo tokią versiją tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir apeliacinės instancijos teismas yra atmetę. Todėl kyla abejonės, ar nuteistasis realiai pakankamai kritiškai vertina padarytą nusikaltimą ir visas kilusias neigiamas pasekmes.

Reikšminga ir tai, kad V. M. amžius šios nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 47 metai, tai amžius, kai asmenybė, mąstymas, požiūris bei elgesio modelis jau yra tvirtai susiformavęs. Kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 20 d. nuosprendžio, V. M. nusikaltimą padarė prieš asmenį, kurį jis pažinojo ir bendravo. Be to, teismas pastebi, kad kaip kriminogeninis veiksnys didinantis riziką, socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-227, buvo išskirtas nuteistojo ankstesnis gyvenimo stilius.

Nors nuteistasis V. M. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę buvo 10 kartų skatintas (iš jų 3 kartus Pusiaukelės namuose), tačiau jo elgesys nebuvo visais atvejais tinkamas. Jam 2016 m. kovo 30 d. buvo paskirta nuobauda, kadangi pataisos įstaigoje jis turėjo mobilaus ryšio telefoną (asmens b. 1 t., II d., l 83), be to, V. M. 2019 m. gegužės 3 d. buvo įspėtas žodžiu dėl nustatyto maršruto darbo metu pažeidimo (asmens b. 3 t. II d., l. 15). Teismo vertinimu, šios aplinkybės taip pat reikšmingos prognozuojant nuteistojo elgesį taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes nuteistasis bausmės vykdymo laikotarpiu nesilaikė nustatytos tvarkos. Teismų praktikoje ne kartą buvo nuosekliai pabrėžta, kad lygtinis paleidimas iš įkalinimo vietos negali būti taikomas tik formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims. Lygtinis paleidimas turi būti taikomas ne vien tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims, bei turi atitikti bausmės tikslus.

Nors teismui pateiktoje Vilniaus pataisos namų Turto skyriaus 2019 m. lapkričio 28 d. pažymoje apie vykdomuosius dokumentus Nr. 42-39 nurodyta, kad nėra duomenų apie vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš V. M., bet nuteistajam teismo sprendimu buvo priteista atlyginti 36117,13 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos 3 aukos artimiesiems. Į bylą pateikto antstolio Donato Kisieliaus kontoros 2019 m. lapkričio 21 d. rašto duomenimis, nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 21 d. Vilniaus apygardos teismo vasario 20 d. nuosprendžio pagrindu 3 aukos artimiesiems yra išieškota 1535,32 Eur suma; be to, vykdomas išieškojimas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 31 d. išduoto vykdomojo rašto pagrindu ir 2019 m. lapkričio 21 d. pagal šį vykdomąjį raštą neišieškota skola yra 22093,72 Eur ir 1388,41 Eur palūkanos, susidariusios iki 2018 m. balandžio 4 d. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados duomenų, 2019 m. liepos 13 d. - 2019 m. lapkričio 14 d. nuteistasis antstolio Donato Kisieliaus kontorai pervedė 600 Eur, regreso tvarka tęsė Teisingumo ministerijai grąžinimą sumos, kuri buvo išieškota nukentėjusiems asmenims (8600 Eur) – pervedė 400 Eur antstoliui Rimantui Vižainiškiui, kuris vykdo Teisingumo ministerijos išieškojimą. Taigi iš šių duomenų matyti, kad nors nuteistasis bando atlyginti padarytą žalą, tačiau ji nėra pilnai atlyginta (tą, be kita ko, patvirtina ir teismui pateikto nukentėjusiųjų atsiliepimo turinys). Be to, kaip V. M. kriminogeninis veiksnys socialinio tyrimo išvadoje buvo išskirta tai, kad jis turi išmokėti didelę sumą ieškinių.

Nors teismas teigiamai vertina tai, kad nuteistajam sėkmingai sekėsi mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, pagal 2015 m. rugpjūčio 16 d. atliktą OASys vertinimo metodiką buvo nustatyti 26 balai (2 balai statiniai, 24 balai dinaminiai), o pagal 2019 m. lapkričio 21 d. atliktą vertinimą buvo nustatyti – 12 balų, iš kurių 2 balai statiniai (nėra galimybės mažinti) ir 10 balų dinaminių (yra galimybė mažinti), tačiau nagrinėjamu atveju vien to nepakanka siekiant taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistojo atžvilgiu. Pastebėtina, kad nors V. M. pagal pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra priskiriamas žemai rizikos grupei, tačiau didesnę dalį jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo sudaro dinaminiai balai, kuriuos yra galimybė mažinti, todėl, teismo nuomone, nuteistasis dar nėra sumažinęs savo socialinio pavojingumo iki minimalaus lygio. Be to, lyginant 2019 m. liepos 8 d. atliktą vertinimą pagal OASys metodiką ir 2019 m. lapkričio 21 d. atliktą vertinimą pagal OASys metodiką, jokių pokyčių nebuvo, buvo nustatyti tie patys 12 balų (2 balai statiniai ir 10 balų dinaminių). Atsižvelgiant, jog V. M. atlieka bausmę už tyčinį nusikaltimą – kito žmogaus nužudymą, jis privalo stengtis kuo labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Nuteistasis turi atlikti tokią bausmę, kuri atitiktų padaryto nusikaltimo pobūdį, laipsnį, pavojingumą ir kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir pakartotinai nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Nagrinėjamu atveju, bylos duomenimis, V. M. neatliktos bausmės dalis 2019 m. gruodžio 19 d. buvo – 4 metai 2 mėnesiai 20 dienų, teismo nuomone, nors V. M. atliko daugiau nei pusė jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau jo neatliktos bausmės dalis už padarytą labai sunkų nusikaltimą yra pakankamai didelė, todėl šiuo atveju lygtinio paleidimo taikymas nuteistajam neužtikrintų teisingumo principo ir visų bausmės tikslų.

Teismas teigiamai vertina nuteistojo pastangas įvykdyti Komisijos pateiktas rekomendacijas dėl socialinės reabilitacijos bei nusikalstamumo elgesio rizikos mažinimo, tačiau šios aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, o tik rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvaciją keistis, tuo tarpu lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos gali būti taikomas tada, kai yra jokių abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles bei jis daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina visų bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Šiuo atveju, atsižvelgiant į nuteistojo kaltės neigimą, padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, nusikaltimo sukeltas pasekmes, pakankamai didelę neatliktos bausmės dalį, tai, kad neatlyginta padaryta žala, teismas sprendžia, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos V. M. netaikytinas, nes nėra pagrindo daryti išvadą, kad pritaikius nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos bus įgyvendintas teisingumo principas, teismo vertinimu, V. M. paskirtos bausmės tikslai nėra pasiekti.

Dėl nurodytų argumentų Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. 59-263 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. M. netvirtintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimą Nr. 59-263 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. M..

Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jurgita Šėlienė