Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Lauretos Ulbienes,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybes E. B. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2009 m. gegužes 27 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. Lietuvos Respublikos BK 39 str. pagrindu atleista nuo baudžiamosios atsakomybes pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir baudžiamoji byla nutraukta.

Priteista iš E. B. 8000 Lt neturtines žalos atlyginimo E. C..

E. B. 2008-08-09 apie 20.00 val. Vilniuje, Olandu - M. K. P. sankryžoje esancioje reguliuojamojoje pesciuju perejoje, vairuodama jai priklausanti automobili Mazda MX-3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeide keliu eismo taisykliu 53 ir 75 punktu reikalavimus, tai yra, važiuodama Olandu gatve antra eismo juosta link žiedines Olandu — Antakalnio — Kosciuškos gatviu sankryžos, buvo neatidi ir neatsargi, artedama prie reguliuojamosios pesciuju perejos savalaikiai neletino važiavimo greicio, nesustojo prieš nereguliuojamaja pesciuju pereja, kad praleistu jai iš kaires i jos važiavimo krypties eismo juosta ižengusia pesciaja E. C. ir ja partrenke. Keliu eismo ivykio metu pesciajai E. C. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

E.B Lietuvos Respublikos BK 39 str. pagrindu atleista nuo baudžiamosios atsakomybes pagal LR BK 281 str. 1 d. ir baudžiamoji byla nutraukta.

Apeliaciniu skundu atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybes E. B. prašo pakeisti 2009-05-27 Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo nuosprendi dalyje del civilinio ieškinio ir priimti iš dalies nauja nuosprendi, priteisiant neturtines žalos atlyginimo iki 2000 Lt. Mano, kad nuosprendis skundžiamoje dalyje yra neteisetas ir nepagristas, prieštarauja procesinems ir materialinems teises normoms, teismas pažeide baudžiamojo proceso istatymo nuostatas, skirtas užtikrinti teisminio nagrinejimo išsamuma, nešališkuma ir priimamu procesiniu sprendimu objektyvuma, nesilaike civilinio kodeksu normu, kuriu butina laikytis nagrinejant civilini ieškini baudžiamojoje byloje, kas nuleme netinkama istatymo pritaikyma ir neteisinga nuosprendžio priemima. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje nenurode motyvu, del kuriu civilinis ieškinys sprestinas vienaip ar kitaip, todel pažeide BPK 305 straipsnio l dalyje numatytus reikalavimus ir tai yra esminiu baudžiamojo proceso istatymo pažeidimu. Pirmosios instancijos teismas fragmentiškai tyre ir vertino ivykio aplinkybes, kitas aplinkybes, lieciancias civilinio ieškinio išsprendimo klausima. neivertino bylos duomenu ju patikimumo aspektu BPK itvirtintas laisvo irodymu vertinimo principas, reiškiantis, jog jokie teismui pateikti duomenys neturi iš anksto nustatytos galios ir nei viena irodymu rušis neturi pranašumo prieš kita. Pirmosios instancijos teismas nukentejusios civilini ieškini del neturtines žalos išsprende neatsižvelgdamas i Lietuvos Aukšciausiojo Teismo formuojama praktika.

Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, del nusikalstamos veikos patyres turtines ar neturtines žalos, turi teise baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilini ieškini. Kai nagrinejant civilini ieškini baudžiamojoje byloje kyla klausimu, kuriu sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 2 dalis).

Pagal CK 6.282 straipsnio 3 dali teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydi, atsižvelgdamas i žala padariusio asmens sunkia turtine padeti. Istatymu leidejas šiuo atveju reglamentuoja situacija, kai baudžiamosios ir civilines deliktines atsakomybes subjektai sutampa viename asmenyje. Skundžiamoje nuosprendžio dalyje teismas neaptare šio klausimo, neatsižvelge ar nepakankamai atsižvelge i apeliantes turtine padeti - i tai, kad apeliante dirba vireja ir neuždirba nei 1000 Lt per menesi, kitu pajamu apeliante neturi - tai patvirtina objektyvus duomenys esantys baudžiamojoje byloje, i tai, kad apeliante padare neatsargu nusikaltima, i tai, kad del šio ivykio iš dalies yra ir pacios nukentejusiosios neatsargumas. CK nenustato atlygintinos neturtines žalos minimumo ar maksimumo - ja kiekvienoje byloje, del kiekvieno nukentejusiojo turi ivertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtines žalos dydi, pagal istatyma privalo atsižvelgti i jos pasekmes, šia žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi bei kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes, taip pat i sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio l, 2 dalys). Pažymi, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sažiningumo kriterijai yra bendrieji teises principai, konkrecioje situacijoje užtikrinantys priešingu interesu pusiausvyra, atsižvelgiant i situacijos ypatumus. Mineti principai taikomi, kai teises normos tam tikros faktines situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtines žalos dydžio ribu nustatyma. Todel teismai, priteisdami asmeniui kitu asmenu nusikalstama veika padaryta neturtine žala, atsižvelgia ne tik i nukentejusiojo, bet ir i pagristus kaltininko interesus, t. y. i kaltininko turtine padeti, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentejusiojo ir kaltininko skirtingu interesu pusiausvyros. Nors teismas ja atleido nuo kriminalines bausmes, palikus priteistos neturtines žalos dydi nepakeistu - ji butu priversta eile metu gyventi skolose. Neturtines žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali buti taikomas visa apimtimi todel, kad neturtines žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo) tiksliai ivertinti pinigais neimanoma. Istatymas numato pinigine satisfakcija, kuria turi buti siekiama, kiek imanoma teisingiau kompensuoti nukentejusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. teisingiau kompensuoti nukentejusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Teisingos pinigines kompensacijos už patirta skriauda yra nustatytos kasacinese bylose Nr.3K-3371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006.

Nukentejusioji E. C. , atsiliepdama i apeliacini skunda, su juo nesutiko, nurodo, kad apeliantes skundo argumentai yra nepagristi bylos faktinemis aplinkybemis, taip pat tai prieštarauja istatymui. Teismo priteistas neturtines žalos dydis atitinka jos fizinius išgyvenimus del jai autoivykio metu padaryto sužalojimo, del ko dabar yra labai apsunkintas jos judejimas, ji negali vaikšcioti be lazdos, kurios anksciau jai nereikejo, lužes kaulas yra sutvirtintas metaline plokštele, kurios varžtai atsilaisvina, pažeidžia aplink esancius audinius, žaloja raumenis, sausgysles, sukelia didelius skausmus, ateityje yra butinos papildomos operacijos. Del autoivykio metu patirto sužalojimo ji patyre turtine žala, kuria sudare užmokestis auklei už jos globotinio priežiura, išlaidos vaistams, itvarams ir pan. , šios žalos atlyginimo priteisti ji nepraše. Mano, kad, atsižvelgus i prieš tai paminetas aplinkybes, negalima suabsoliutinti atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybes E. B. turtines padeties. Iš nuteistostosios E. B. apeliacinio skundo galiam daryti išvada, kad ji siekia išvengti bet kokios atsakomybes.

Atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybes E. B., jos gynejas praše apeliacini skunda tenkinti, prokurore, nukentejusioji E. C. praše apeliacini skunda atmesti.

Atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybes E. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismo nuosprendžio skundžiama dalis del neturtines žalos priteisimo yra pagrista ir teiseta, ji atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes, istatymu reikalavimus.

Remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d., neturtine žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta del nusikaltimo. Lietuvos Respublikos CK 6.248 str. 2 d., 3 d. nurodyta, kad kalte gali pasireikšti ne tik tycia, bet ir neatsargumu, asmuo laikomas kaltu jeigu jis nebuvo tiek rupestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis salygomis buvo butina.

Nustatant neturtines žalos dydi remiamasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. itvirtintais neturtines žalos dydžio nustatymo kriterijais: atsižvelgiama i jos pasekmes, šia žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi bei kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes, taip pat i sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Iš bylos medžiagos matyti, kad del neatsargiu atleistos nuo baudžiamosios atsakomybes E. B. veiksmu ivyko autoivykis, kurio metu nukentejusiajai E. C. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Esminis neturtines žalos atlyginimo kriterijus yra sužalojimu pasekmes, kuri, apylinkes teismas, pripažindamas nukentejusiajai E. C. teise i neturtines žalos atlyginima bei nustatydamas tokios žalos dydi, tinkamai ivertino. Byloje esancioje specialisto išvadoje Nr. G 4405/08 nurodyta, kad nukentejusiajai E. C. buvo padaryti dešinio blauzdikaulio vidurinio trecdalio kuno ir dešinio šeivikaulio apatinio trecdalio kulkšnies uždari lužiai, sužalojimai ivertinti nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b.l.24-25). Iš nukentejusios E. C. parodymu matyti, kad del gautos traumos buvo apribota jos galimybe judeti, pasirupinti savimi, ji patiria nuolatinius didejancius skausmus, sunku jai vaikšcioti, metaline plokštele tvirtinanti kaulus atsilaisvina ir žaloja aplinkinius audinius, atsiranda kraujosruvos, bus daroma pakartotine operacija. Be to, ivykio metu nukentejusioji E. C. patyre ne tik fizini skausma, bet ir dvasinius išgyvenimus, emocini sukretima: eidama gatve nesijaucia saugi, bijo eiti per pereja, atrodo, kad ja partrenks automobilis, kamuoja baime, sumažejo pasitikejimas žmonemis, del to blogeja bendravimas su jais. Nagrinejamu atveju pirmos instancijos teismas ivertino ne tik nusikalstama veika padarytas pasekmes- sveikatos sutrikdymo sunkuma, bet bet ir tokio sutrikdymo pobudi, trukme, pasveikimo galimybe, liekamuosius reiškinius, asmens turetu galimybiu praradima .

Sprendžiant nukentejusiajai E. C. priteistinos neturtines žalos dydi, apylinkes teismas ivertino, kad atleista nuo baudžiamosios atsakomybes E. B. padare nusikalstama veika del neatsargumo. Taip pat teismas ivertino ir tai , kad nusikaltimo kilmei itakos turejo ir rizikingas nukentejusios E. C. elgesys.

Taip pat teismas, nustatydamas neturtines žalos dydi , atsižvelge e tai, jog atleista nuo baudžiamosios atsakomybes E. B. prisipažino padariusi nusikaltima ir nuoširdžiai gailejosi.

Iš byloje surinktu duomenu matyti, kad atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybes E. B. turtine padetis nera gera, jos pajamas sudaro tik atlyginimas už darba, kurio dydis per menesi svyruoja nuo 450 Litu iki 500 Litu, taciau ši aplinkybe, kolegijos nuomone, esant aukšciau išdestytomis aplinkybemis, nera išskirtine ir nera vada mažinti priteistos neturtines žalos dydi. Atleista nuo baudžiamosios atsakomybes E. B. yra dar tokio amžiaus, kai turedama tokia prievole, turi perspektyvas tokios prievoles atlikimui. Nukentejusiajai E. C. padaryta neturtine žala yra susijusi su atleistos nuo baudžiamosios atsakomybes E. B. padarytu nusikaltimu, todel šios žalos atlyginimas gali suvaržyti pastarosios turtines galimybes, taciau toks suvaržymas yra siejamas su jos baudžiamaja atsakomybe. Tai, kad aptariamos žalos atlyginimas apsunkins atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybes E. B. gyvenima , nera vada mažinti nukentejusiajai E. C. priteisto žalos atlyginimo dydi.

Atsižvelgiant i išdestytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta 8000 Lt dydžio neturtines žalos atlyginimo suma yra proporcinga padarytai veikai ir del jos kilusioms pasekmems.

Apeliantes skunde minimos teismo nutartys, kuriose buvo suformuluotos teises aiškinimo ir taikymo taisykles kitose bylose, nagrinejamu atveju negali buti vertinamos kaip teismo precedentas, nes šiose nutartyse aptartos situacijos nera faktiniu požiuriu visiškai adekvacios šiam procesiniame dokumente nagrinejamai situacijai, todel ir šiuo pagrindu nera vados tenkinti apeliantes skundo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d.1 p., nutare:

Atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybes E. B. apeliacini skunda atmesti.