Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2015-10-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-15317-754/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-10-22
Bylos Nr.
A2.6.-15317-754/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-14652-2015-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Alberta Baltušytė
Pažeidėjas
Č. B.
Nukentėjusysis
R. M.
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Nr. A2.6.-15137-754/2015
Proceso Nr. 4-68-3-14652-2015-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.4.;2.7.4.5.; 2.14.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. spalio 22 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Alberta Baltušytė, sekretoriaujant Živilei Kalasauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Č. B., nukentėjusiajam R. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi Č. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą pagal LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Č. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis 2015-05-22, apie 12.00 val., Vilniuje, Žalgirio g. 131, vairuodamas krovininį automobilį DAF, v. n. (duomenys neskelbtini) važiuodamas nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį MB, v. n. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeidęs KET taisykles. Savo veika jis pažeidė KET 9, 126, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Č. B. teisme kaltu prisipažino iš dalies, paaiškino, jog jis nepripažįsta pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. Nurodė, kad 2015-05-22, apie pietus, Žalgirio g., Vilniuje, vairuodamas automobilį DAF įvažinėjo į teritoriją. Iš abiejų pusių buvo daug mašinų, todėl jis įvažiavo iki pusės vartų, bet toliau negalėjo įvažiuoti, nes kliudė kiti automobiliai. Išlipęs kolega dar bandė reguliuoti kaip važiuoti, bet nesigavo, tada kolega nubėgo į viršų ieškoti prekių gavėjų. Jis buvo išlipęs iš automobilio du kartus tam, kad pasižiūrėti, ar tilps pravažiuoti, nes matė, kad yra tarpas. Pravažiuojant jis automobilio nekliudė, nebent to nepastebėjo. Kolegai sugrįžus su juo atėjo gavėjai, kurie patraukė mašinas. Tada jie galėjo įvažiuoti į teritoriją ir išsikrauti. Ten prabuvo apie 30 minučių. Jis nematė, kad būtų kliudęs kokį nors automobilį, todėl jis nepabėgo iš eismo įvykio vietos. Pripažįsta, kad galėjo kliudyti automobilį, bet tikrai to nepastebėjo. Jo automobilis, kurį sudaro kabina ir puspriekabė, yra draustas, todėl jeigu jis būtų pastebėjęs kliudęs kitą automobilį, būtų apie tai pranešęs. Jo automobilis yra didelis, truputį pasisukus veidrodėlyje nebesimato šonų. Prašė atsižvelgti į tai, kad jis nematė, jog būtų kliudęs automobilį, ir skirti kuo švelnesnę nuobaudą.

Nukentėjusysis R. M. teismo posėdžio metu parodė, jog jo automobilis Mercedes Benz, v. n. (duomenys neskelbtini) 2015-05-22 buvo pastatytas parkavimo aikštelėje prie autoserviso Žalgirio g. 131, Vilniuje. Apie 12 val. jis atėjo ir sėdo į automobilį važiuoti, kai jį sustabdė lauke rūkantys žmonės ir pasakė, kad jo automobilį truputį užkabino sunkvežimis bandydamas įvažiuoti į kiemą ir tai matė šalia esančio autoserviso darbuotojai. Tada jis nuėjo į autoservisą, kur jam paaiškino, kad matė, kaip sunkvežimis kliudė jo automobilį ir jis pajudėjo. Autoserviso darbuotojai sakė, kad vairuotojas buvo išlipęs iš automobilio po šio įvykio. Kai jam pasakė, kas atsitiko, jis kvietė policiją, nes nežinojo, ką daryti. Autoservise yra filmuojama. Policija jam sakė, kad buvo nuėję pažiūrėti ir matė vaizdo įraše, kaip yra kliudomas jo automobilis. Po kiek laiko policininkai susisiekė su juo ir pasakė, kad jis pats turi nueiti į autoservisą ir paprašyti, kad jie jam pateiktų vaizdo įrašą. Tačiau autoservise jam pasakė, kad taip ilgai įrašas nėra saugomas. V. I. ir A. R. gali paliudyti, kad matė visą įvykį. Mano, jog vairuotojas galėjo ir nepastebėti, jog užkabino jo automobilį. Jo automobilio sugadinimas nėra didelis, jis iki šiol jo netvarkė. Jo automobilis draustas KASKO ir civiliniu draudimu, todėl išmoką jau yra gavęs. Prašė Č. B. smarkiai nebausti.

Liudytojas K. V. teismo posėdžio metu parodė, kad Č. B. buvo jo bendradarbis įmonėje UAB (duomenys neskelbtini), kurioje tuo metu jis dirbo irgi vairuotoju. 2015-05-22 jis kartu su Č. B. buvo Vilniuje, Žalgirio g., krovininiu automobiliu DAF, v. n. (duomenys neskelbtini) Jie sustojo prie vartų, nes negalėjo įvažiuoti. Jis nunešė gavėjui popierius ir paprašė, kad jie patrauktų automobilius nuo vartų. Č. B. tuo metu stovėjo ir laukė, kol bus patraukti automobiliai, kad jis galėtų įvažiuoti. Jis nematė, ar Č. B. tuo metu, kai jo laukė, nebandė važiuoti, nes ofisas kitoje pusėje. Jam sugrįžus kiti patraukė savo automobilius ir jis žiūrėjo iš abiejų pusių, kaip Č. B. pravažiuoja. Jis nematė, kad Č. B. būtų kliudęs kokį nors automobilį. Č. B. taip pat buvo išlipęs pasižiūrėti, kaip pravažiuoti, ar neklius už automobilio. Automobilis MB gal ten ir stovėjo.

Nors Č. B. neneigia, kad galėjo atsitrenkti į automobilį MB, v. n. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadinti, tačiau nesutinka su tuo, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos. Paaiškino, jog 2015-05-22 Žalgirio g., Vilniuje, vairuodamas automobilį DAF negalėjo įvažiuoti į teritoriją, nes kliudė kiti automobiliai. Išlipęs jo kolega dar bandė reguliuoti kaip važiuoti, bet nesigavo. Jis buvo išlipęs iš automobilio du kartus tam, kad pasižiūrėti, ar tilps pravažiuoti. Nematė, jog būtų kliudęs kokį nors automobilį. Gavėjams patraukus mašinas, jie galėjo įvažiuoti į teritoriją ir išsikrauti. Ten prabuvo apie 30 minučių. Pripažįsta, kad galėjo kliudyti automobilį, bet tikrai to nepastebėjo ir iš eismo įvykio vietos nepabėgo, nes jo automobilis yra draustas, todėl jeigu jis būtų pastebėjęs kliudęs kitą automobilį, būtų apie tai pranešęs. Č. B. kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 str. 2 d., padarymo visiškai įrodyta nukentėjusiojo R. M. parodymais ir rašytine bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 10P-38695011-15; policijos pareigūnų D. J., A. Š. tarnybiniais pranešimais; eismo įvykio vietos schema; fotolentelėmis; R. M. rašytiniu paaiškinimu, kuriame jis nurodė, kad jam liudytojai pasakė matę, kaip jo automobilį užkabino vilkikas DAF, v. n. (duomenys neskelbtini) V. I. rašytiniu paaiškinimu, kuriame jis nurodė, kad 2015-05-22, tarp 12.00-12.30 val., važiuodamas iš parduotuvės įsuko į teritoriją Žalgirio g. 131. Priekyje jo stovėjo sunkvežimis su priekaba, kuris bandė įvažiuoti į teritoriją. Važiuodamas jis kliudė savo priekabos galine kairės pusės dalimi kito automobilio (Mercedes Benz klasės) galinį dešinės pusės bamperį. Automobilio galas truputi pasikėlė. Jis prieš susidūrimą bandė signalizuoti vairuotojui, bet jis tikriausiai neišgirdo. Po susidūrimo sunkvežimio vairuotojas sustojo. Jis supratęs, kad nepravažiuos, apsisuko ir įvažiavo į teritoriją kitu keliu. Dar buvo išėjęs į lauką pasižiūrėti įvykio, tai pamatė, kad tam vairuotojui reguliavo, kad jis įvažiuotų į teritoriją kitas žmogus (turbūt jo porininkas, nes kartu po to nuvažiavo). Jis mano, kad sunkvežimio vairuotojas paties smūgio gal ir nepajuto, bet iš mašinos buvo išlipęs ir buvo priėjęs pasižiūrėti prie susidūrusios mašinos; A. R. rašytiniu paaiškinimu, jog įvykio dieną, apie 12-12.30 val., važiavo su kolega pietauti, o grįžtant į darbą (duomenys neskelbtini) teritorijoje įsukinėjo vilkikas su priekaba. Jie važiavo už vilkiko ir pamatė kaip jis, judėdamas iš lėto į priekį, priekabos galine dalimi užkabino kairėje stovintį Mercedes automobilį. Automobilis šiek tiek pasistūmėjo į priekį. Jie bandė įspėti, keletą kartų signalizavo, bet vilkikas negirdėjo. Ar vilkiko vairuotojas išlipo, jis nematė, nes važiavo atgal į Kalvarijų g., kad įvažiuotų per kitą įvažiavimą. Mano, kad vilkino vairuotojas turėjo jausti ir išlipti pasižiūrėti; bei Č. B. rašytiniu paaiškinimu, kuriame jis nurodė, kad 2015-05-12, apie 12.00 val., vairavo vilkiką DAF, v. n. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Žalgirio g. 131.

Byloje įrodyta, kad Č. B. 2015-05-22, apie 12.00 val., Vilniuje, Žalgirio g. 131, vairuodamas krovininį automobilį DAF, v. n. (duomenys neskelbtini) važiuodamas nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį MB, v. n. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Tokiu būdu padarė LR ATPK 127 str. 2 d. numatytą teisės pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, į tai, kad jis administracine tvarka nebaustas. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių - nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, jam skirtina nuobauda - minimali straipsnio sankcijoje numatyta bauda.

Dalyje dėl pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 str. 1 d., Č. B. atžvilgiu byla nutrauktina. Teismo posėdžio metu jis paaiškino, kad jam nepavyko automobiliu DAF įvažiuoti teritoriją Žalgirio g., Vilniuje, nes kliudė kiti automobiliai, nors ir išlipęs kolega bandė reguliuoti kaip važiuoti. Jis buvo išlipęs iš automobilio du kartus pasižiūrėti, ar tilps pravažiuoti, o patraukus mašinas, kurios kliudė pravažiuoti, jis įvažiavo į teritoriją išsikrauti. Ten prabuvo apie 30 minučių. Nematė, kad būtų kliudęs kokį nors automobilį. Jo automobilis yra draustas, todėl jeigu jis būtų pastebėjęs kliudęs kitą automobilį, būtų apie tai pranešęs. Bylos nagrinėjamu metu nebuvo nustatyta jokių faktinių duomenų, kurie patvirtintų, jog Č. B. eismo įvykio metu būtų neblaivus ir todėl šalintųsi iš eismo įvykio vietos. Č. B. paaiškinimus patvirtino teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas K. V., kuris parodė, jog jis su Č. B. 2015-05-22 krovininiu automobiliu DAF, v. n. (duomenys neskelbtini) negalėjo įvažiuoti į teritoriją Vilniuje, Žalgirio g., todėl jis nuėjo paprašyti, kad patrauktų minėtus automobilius. Kai automobiliai buvo patraukti, jis žiūrėjo iš abiejų pusių, kaip Č. B. pravažiuoja, bet nematė, kad Č. B. būtų kliudęs kokį nors automobilį. Be to, V. I. taip pat nurodė, jog sunkvežimio vairuotojas galėjo nepajusti smūgio. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, bei į tai, kad automobiliui Mercedes buvo padarytas nežymus apgadinimas, kurio būtų nepastebėjęs ir pats nukentėjęs R. M., jeigu jam apie tai nebūtų pranešę įvykį matę liudytojai, tikėtina, kad Č. B. galėjo pasijusti, jog atsitrenkė į automobilį MB, v. n. (duomenys neskelbtini) o išlipęs nepastebėti padarytų apgadinimų.

Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuomet, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 str. 1 d., padarymo asmuo gali būti pripažintas tik nustačius jo veikoje tyčią. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Jeigu nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą nustatoma, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo).

Išanalizavus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad Č. B. veiksmuose nėra pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 str. 1 d., sudėties, nes nenustatyta, kad jis iš įvykio vietos tyčia pasišalino. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, administracinio teisės pažeidimo byla dalyje dėl pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 str. 1 d., Č. B. atžvilgiu nutrauktina nesant jo veiksmuose pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 str. 1 d., sudėties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ATPK 24 str., 30² str., 31 str., 250 str., 272 str., 286 str., 287 str., 302² str., 302⁴ str., teismas

nutarė:

pripažinti Č. B., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d. ir paskirti administracinę nuobaudą – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą;

Administracinę bylą dalyje dėl pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 str. 1 d., Č. B., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti, nenustačius jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 str. 1 d., sudėties.

Išaiškinti, kad baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau per 40 dienų nuo nutarimo nuorašo jam įteikimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, įmokos kodas 1001, arba į banko Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 1001 (nurodant ATP bylos numerį), o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą gavimo dienos (LR ATPK 313 str.).

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Alberta Baltušytė