- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-20
- Bylos Nr.
- 2S-661-264/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Baubienė (pirm.), Virginija Gudynienė, Albinas Čeplinskas
- Ieškovas
- J. V.
- Atsakovas
- R. V.
- Trečiasis asmuo
- notarei Ramutei Valantiejienei
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Albino Čeplinsko ir Virginijos Gudynienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. V. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1264-521/2009 pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovui R. V., trečiajam asmeniui notarei Ramutei Valantiejienei dėl dovanojimo sutarties pripažino negaliojančia,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu (b. l. 3-4) ir papildomu ieškiniu (b. l. 45-46) prašė pripažinti negaliojančia 2007-06-19 Kauno miesto 20-ame notarų biure notarės Ramutės Valantiejienės patvirtintą dovanojimo sutartį, sudarytą tarp J. V. ir R. V., dėl 3/10 gyvenamo namo, l/2 dalies ūkinio pastato, pastato-garažo ir 3/10 kitų kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, dovanojimo; iš atsakovo R. V. priteisti neturtinę žalą 10000 Lt bei atstovavimo išlaidas valstybei.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009-02-04 nutartimi ieškovo J. V. ieškinį atsakovui R. V., trečiajam asmeniui notarei Ramutei Valantiejienei dėl dovanojimo sutarties pripažino negaliojančia, paliko nenagrinėtą; priteisė iš ieškovo atsakovui R. V. 2000,00 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti; panaikino 2008-08-05 teismo nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę - įrašą viešame registre dėl atsakovo R. V. nuosavybės teisės 32/100 dalių pastato un. Nr. (duomenys neskelbtini), l/2 dalies pastato un. Nr. (duomenys neskelbtini), 32/100 dalių kitų statinių, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, perleidimo draudimo. Teismas nurodė, kad ieškovas ir jo atstovė, būdami tinkamai informuoti apie teismo posėdžio vietą ir laiką, į teismo posėdį neatvyko, nepateikė dokumentų, pateisinančių savo neatvykimą, prašymo nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant ar bylos nagrinėjimą atidėti, nepateikė. Kadangi atsakovo atstovas neprašė priimti sprendimo už akių, todėl ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu bei panaikinta teismo nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu (b. l. 78) ieškovas J. V. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2009 vasario 4 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš esmės Kauno miesto apylinkės teismui. Apeliantas nurodo, kad atsakovas R. V. jam prieš dvi savaites pranešė, jog civilinės bylos nagrinėjimas atidėtas, todėl apeliantas tokią informaciją suteikė savo atstovei advokatei. 2009-02-04 apeliantas sirgo, kreipėsi į medikus, tačiau turimos gydytojo pažymos teismui nepateikė, nes manė, kad posėdis neįvyks. Parengiamajame teismo posėdyje ieškovas, kuriam yra 83 metai, taip pat prastai jautėsi, tai turėjo pastebėti teisėja.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 85-86) atsakovas R. V. prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti pirmos instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, kad 2009-02-04 teismo posėdžio data buvo suderinta iš anksto, kartu su atsakovo atstovu, ieškovu ir jo atstove. Jokių prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo nebuvo gauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 7 straipsnyje yra įtvirtintas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas, kuris reikalauja, kad teismas imtųsi šiame Kodekse nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą, taip pat, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai.
Teisės būti išklausytam, žodinio proceso, tinkamo pranešimo ir kiti civilinio proceso principai reikalauja, kad apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje būtų tinkamai informuoti visi dalyvaujantys byloje asmenys, kurie turi teisę bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus, teikti paaiškinimus ir naudotis kitomis teisėmis. 2008-12-04 parengiamojo teismo posėdžio metu pasirašytinai ieškovas ir jo atstovė advokatė J. Argustaitė buvo tinkamai informuoti apie 2009-02-04 teismo posėdžio laiką ir vietą teismo pranešimu (b. l. 67). Šalys neprivalo dalyvauti teismo posėdyje (išskyrus kai kurių kategorijų bylas) ir gali bylą vesti per atstovus ar prašyti teismą bylą išnagrinėti joms ir jų atstovams nedalyvaujant. Tačiau ieškovas ieškinyje (b. l. 3-4) ir papildomame ieškinyje (b. l. 45-46) nurodė, kad prieštarauja dėl sprendimo už akių priėmimo.
LR CPK 7 straipsnio 2 dalyje, 42 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta bendroji šalių pareiga procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu. Jeigu šalis pageidauja, tačiau dėl svarbių priežasčių teismo posėdyje negali dalyvauti, ji iš anksto iki teismo posėdžio pradžios turi pateikti teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir dokumentus, pateisinančius neatvykimą į teismo posėdį. Tad pagrindinis principas, leidžiantis šaliai išvengti neigiamų procesinių teisinių padarinių jai neatvykus į teismo posėdį, yra pareiga laiku informuoti teismą apie dalyvavimą teismo posėdyje. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nei ieškovas, nei ieškovo atstovė neinformavo teismo apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje, atsakovo atstovas neprašė priimti sprendimo už akių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis CPK 246 straipsnio 1 dalimi, 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, ieškinį paliko nenagrinėtą. Pažymėtina, kad CPK 246 straipsnio 1 dalis numato, kad neatvykimas į teismo posėdį dėl ligos paprastai nelaikomas svarbia priežastimi.
Apeliantas skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismo teisėja turėjo suprasti, jog ieškovas galėjo susirgti, nes yra garbingo amžiaus, todėl teismas posėdį turėjo atidėti. Tačiau ieškovas turėjo atstovę, kuri taip pat nepranešė teismui apie savo bei apelianto neatvykimo priežastis, dėl ko teismui nebuvo pagrindo atidėti bylos nagrinėjimą. Civilinio proceso kodekso 234 straipsnis nurodo, kad civilinė byla teismo posėdyje nagrinėjama, kai yra pranešta byloje dalyvaujantiems asmenims. Taigi ieškovui bei jo atstovei neatvykus paskirtu laiku ir atsakovui neprašius priimti sprendimą už akių, pagrįstai teismas ieškinį paliko nenagrinėtą.
CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į šias Civilinio proceso kodekso nuostatas darytina išvada, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta paskirstoma šalims atsižvelgiant į bylos rezultatą. Kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais, sprendžia, jog bylą baigus be teismo sprendimo dėl ginčo esmės ir ieškovo atžvilgiu priėmus materialiąja prasme jam nepalankų sprendimą, o atsakovui palankų teismo procesinį sprendimą, atsižvelgiant į bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principus, įtvirtintus Civilinio proceso kodekse, šalių procesinį elgesį ir kitas aplinkybes, buvo teisinis pagrindas priteisti iš ieškovo atsakovo naudai pastarojo patirtas bylinėjimosi išlaidas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Dėl ieškovo ieškinio atsakovas buvo priverstas imtis tam tikrų gynybos priemonių: kreiptis teisinės pagalbos į profesionalų teisininką, kuris surašė 2 atsiliepimus į ieškinį, pateikė papildomus rašytinius įrodymus, dalyvavo 3 teismo posėdžiuose, dėl ko atsakovas patyrė atitinkamų bylinėjimosi išlaidų. Taigi kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog iš ieškovo atsakovo naudai pagrįstai priteistos pastarojo patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Skundžiama nutartimi priteisto užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme dydis neviršija rekomenduotino, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, į tai, kad atstovauti joje ir rengti procesinius dokumentus buvo būtinas pasirengimas, pirmosios instancijos teisme įvyko 3 posėdžiai, kuriuose dalyvavo atsakovo atstovas, todėl keisti ar naikinti skundžiamą nutartį šioje dalyje apelianto nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Pažymėtina, kad ieškovas turi teisę vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka (CPK 297 str.).
Vertinant byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl naikinti nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistą.