Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. D., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), prašymą dėl 2016 m. rugpjūčio 30 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nutarimas įsiteisėjo 2016 m. spalio 6 d.

2018 m. kovo 6 d. Klaipėdos apylinkės teisme gautas R. D. prašymas dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo. Prašymą motyvuoja tuo, jog yra visos ATPK 329 straipsnyje numatytos sąlygos prašyti grąžinti vairuotojo pažymėjimą anksčiau laiko numatyta įstatyme: skirtą baudą sumokėjo, praėjo daugiau nei pusė specialiosios teisės atėmimo termino, naujų pažeidimų nepadarė. Dėl specialiosios teisės atėmimo R. D. patyrė daug nepatogumų – neteko darbo, pajamų. Atgavęs teisę vairuoti transporto priemones galėtų įsidarbinti ankstesnėje darbovietėje. R. D. suprato padaryto pažeidimo pobūdį. Nurodo, kad prideda pažymą apie papildomą vairuotojų mokymą, mokėjimo nurodymą dėl baudos sumokėjimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakteristiką, T. teritorinės darbo biržos pažymą.

Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnyba atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas netenkinamas.

2015 m. birželio 25 d. LR Įstatymu Nr. XII-1869 patvirtintas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, įsigaliojęs 2017 m. sausio 1 d. (toliau – ANK). Įsigaliojus ANK Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas (patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449) neteko galios. ANK nenumato teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo. Įstatymas, nustatantis ar griežtinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip sunkinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (ANK 3 straipsnio 3 dalis), o įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią (ANK 3 straipsnio 2 dalis). Todėl R. D. prašymas sutrumpinti specialiosios teisės, kuri buvo atimta dar iki įsigaliojant ANK, atėmimo terminą nagrinėtinas pagal pažeidimo metu ir administracinės nuobaudos pradėjimo vykdyti galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449, 329 straipsnį.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsnyje (redakcija galiojusi iki 2017-01-01) numatyta, kad, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

Teismų praktikoje nustatyta, jog paskyręs nuobaudą organas (pareigūnas) gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, įvertinęs įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad pagal šią normą, galimybė sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą yra nuobaudą paskyrusios institucijos teisė, bet ne pareiga.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad, vadovaujantis minėtu ATPK 329 straipsniu, sprendžiant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo klausimą, turi būti nustatytos visos paminėtos formalios sąlygos, tarp jų ir tai, jog asmuo, praradęs teisę vairuoti transporto priemonės, specialiosios tiesės atėmimo terminu nepadarė naujų administracinių nusižengimų.

Iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog praėjo pusė paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laiko. R. D. sumokėjo teismo skirtą 868 Eur baudą 2016 m. gruodžio 5 d. (b. l. 69-70). 2018 m. vasario 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ papildomo vairuotojų mokymo pažyma patvirtina, jog R. D. mokėsi ir baigė papildomą vairuotojų mokymą (b. l. 71). Iš T. teritorinės darbo biržos klientų aptarnavimo departamento T. skyriaus 2018 kovo 2 d. pažymos matyti, jog R. D. registruotas darbo biržoje nuo 2017 m. liepos 27 d. (b. l. 72). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. vasario 28 d. charakteristikoje nurodyta, jog R. D. nuo 2015-08-20 iki 2017-03-11 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastatų administravimo vadybininko pareigose, kaip darbuotojas pasižymėjo pareigingumu, sąžiningumu, atsakingumu. Nuo 2018 m. balandžio 1 d. įmonė įdarbintų R. D., tačiau tam reikalingas vairuotojo pažymėjimas ir automobilis (b. l. 73).

Tačiau prie prašymo sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą pareiškėjas nepateikė pažymos iš policijos komisariato, kuri patvirtintų, jog specialios teisės atėmimo laikotarpiu jis nepadarė jokio naujo administracinio teisės pažeidimo ar nusižengimo. Nesant šių duomenų, teismas negali vertinti, ar paskirta nuobauda jau pasiekė savo tikslus, ar asmuo nepadarė naujų teisės pažeidimų. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog R. D. pateiktas prašymas neatitinka ATPK 329 straipsnyje numatytų formaliųjų sąlygų.

Be to, sprendžiant dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo teismai tiria ne tik tai, ar egzistuoja įstatyme įstatymo leidėjo įtvirtintos formalios sąlygos, bet vertina visumą byloje nustatytų aplinkybių ir tuo remdamiesi sprendžia, ar yra pagrindas konstatuoti, kad buvo pasiekti paskirtos nuobaudos tikslai. Būtent įvertinimas, ar paskirtos nuobaudos tikslai jau gali būti laikomi pasiektais, paprastai yra pagrindinis materialusis kriterijus, sprendžiant dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo. Pažymėtina ir tai, kad galimybė sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą yra nuobaudą paskyrusios institucijos teisė, bet ne pareiga.

Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog teisė vairuoti transporto priemones reikalinga dėl darbo pobūdžio nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis ir nesudaro pagrindo taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad teismų praktikoje (administracinės bylos Nr. N¹-1524/07, N-34/07, N¹-413/07) nuosekliai laikomasi pozicijos, kad būtinumas turėti teisę vairuoti dėl darbo pobūdžio ir dėl jos netekimo kilsiančios neigiamos pasekmės, nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis. Jis dar prieš darydamas teisės pažeidimą galėjo ir privalėjo pats numatyti ir įvertinti galimas pasekmes, kilsiančias dėl pažeidimo padarymo, todėl turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius. Tokiu būdu, minėtos teismų praktikos aspektu, R. D. prašyme išdėstyti argumentai nelaikytini išimtiniais, vienareikšmiai suponuojančiais specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimą.

Teismų teorijoje ir praktikoje išaiškinta, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti, sukelti jam atitinkamas teisines pasekmes, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

2016 m. rugpjūčio 30 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarime nurodyta, jog skiriant nuobaudas atsižvelgta į padarytų pažeidimų pobūdį (padaryti du tyčiniai, šiurkštūs teisės pažeidimai), į dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę (baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, bet galiojančių nuobaudų neturi), dirba, charakterizuojamas darbe kaip pareigingas, sąžiningas, atsakingas darbuotojas ir R. D. paskirtos minimalias nuobaudas, numatytas ATPK 127 straipsnio 2 dalies, 130 straipsnio 1 dalies sankcijose.

Atsižvelgiantį į išdėstytą, teismas daro išvadą, jog R. D. sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai nebūtų pasiekti, todėl jo prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1869 5 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsniu,

nutaria:

R. D. prašymo dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos - specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.