Kauno apygardos teismo nutartis

2009-06-08 · Civilinė byla Nr. 2A-560-527/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-06-08
Bylos Nr.
2A-560-527/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jolita Cirulienė (pirm.), Rūta Palubinskaitė, Arvydas Žibas
Ieškovas
A. K.
Atsakovas
UAB ,,Marijampolės autobusų parkas“
Advokatai
Vilija Jurčikonienė
Civilinė byla Nr. 2A-560-527/2009;
pirmosios instancijos teismo teisėja Rūta Gustienė;
procesinio sprendimo kategorijos: 11.9.10.4; 121.15.; 121.21.(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. birželio 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės ir Arvydo Žibo,

sekretoriaujant Elenai Skruodenienei,dalyvaujant ieškovui A. K., jo atstovei advokatei Editai Gaubienei,atsakovės atstovei advokatei Vilijai Jurčikonienei ir direktoriui A. Š.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB ,,Marijampolės autobusų parkas“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3206-374/2008 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei UAB „Marijampolės autobusų parkas“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ieškiniu (b. l. 1-3) prašė pripažinti jo 2008-06-17 atleidimą iš darbo pagal DK 136 str. 1 d. 4 p. UAB „Marijampolės autobusų parkas“ neteisėtu, priteisti 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad atsakovė atleido jį iš darbo, be pagrindo vadovaudamasi UAB „Marimeda“ 2008-06-13 raštu Nr. 82 „Dėl išvadų apie sveikatos būklę“. 2008-03-18 buvo atliktas jo sveikatos patikrinimas ir nustatyta, kad pagal nurodytą specialybę jis gali dirbti koregavus AKS ir regą. Taip pat buvo nustatytas kitas patikrinimo terminas – 2009-03-18. UAB „Marimeda“ pažyma yra atsakymas į darbdavio 2008-06-10 paklausimą, surašyta pagal turimus dokumentus bei duomenis, o ne atlikus ieškovo sveikatos patikrinimą norminių aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis 2000-05-13 sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ bei šiuo įsakymu patvirtintos Vairuotojų sveikatos tikrinimo tvarkos (šio įsakymo 7 priedas) 8 p., vairuotojų, turinčių dar galiojančias medicinines pažymas (F Nr.083-l/a), sveikata gali būti tikrinama anksčiau, nukreipus kelių policijai, darbovietės administracijai, nurodžius priešlaikinio tikrinimo priežastį. Jokių nukreipimų nei iš policijos, nei iš darbovietės administracijos ieškovas nebuvo gavęs. UAB „Marimeda“ 2008-06-16 raštas Nr. 82 negali būti prilygintas sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintos Vairuotojų sveikatos tikrinimo tvarkos 9.3 punkte nurodytai vairuotojų sveikatos patikrinimo medicininei pažymai (F Nr.083-l/a), kurios pagrindu būtų galima atleisti darbuotoją iš darbo, nes joje ne tik nėra visų privalomų įrašų, nurodytų šios tvarkos 9.3.1 - 4 punktuose, bet ir todėl, kad nebuvo atliktas sveikatos patikrinimas pagal tvarką, nurodytą Vairuotojų sveikatos tikrinimo tvarkos 7 p. Vadovaujantis DK 273 str., darbuotojas, pagal sveikatos įstaigos išvadas dėl sveikatos būklės negalintis dirbti sutarto darbo ar eiti pareigų, jo sutikimu turi būti perkeltas į šio darbuotojo sveikatą ir kvalifikaciją atitinkantį darbą, ir tik tuo atveju, jeigu darbuotojas nesutinka būti perkeltas į kitą darbą arba nėra darbo, į kurį jis galėtų būti perkeltas, darbdavys gali atleisti darbuotoją. Atsakovės administracija ieškovui jokio pasiūlymo perkelti į kitą darbą nepateikė, nors tokia galimybė buvo.

Žemesnės instancijos teismas

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimu (b. l. 60-63) ieškinį tenkino: pripažino darbo sutarties, sudarytos 1992-03-01 tarp ieškovo ir atsakovės, nutraukimą neteisėtu, darbo sutartį laikant nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos; negrąžino ieškovo į darbą; priteisė ieškovui iš atsakovės 10 497,84 Lt išeitinę išmoką, 15 746,76 Lt išmoką už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2008-06-17) iki teismo sprendimo paskelbimo dienos (2008-12-16) ir išmoką, skaičiuojamą po vidutinį darbo užmokesčio dydį – 2 624,46 Lt per mėnesį nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos (2008-12-16) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ir 1 100 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti; priteisė iš atsakovės valstybei 787,33 Lt žyminį mokestį ir 6,80 Lt teismo išlaidas.

Teismas nustatė, kad ieškovas atsakovės įmonėje pradėjo dirbti 1974 m. 1992-03-01 tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta darbo sutartis, kuri, vadovaujantis 2008-06-16 įsakymu Nr. P-31 (toliau – Įsakymas), buvo nutraukta 2008-06-17 pagal DK 136 str. 1 d. 4 p. Įsakyme įrašyta atleidimo data - 2008-07-17, tačiau pažymoje Nr. 2-1158 (b. l. 5) apie darbą įstaigoje atleidimo data nurodyta 2008-06-17. Teismas laikė, kad Įsakyme yra padaryta rašybos klaida ir atleidimo iš darbo data laikė 2008-06-17. Vadovaujantis atsakovės direktoriaus 2008-03-17 įsakymu Nr. DS 28 (b. l. 38) bei 2008-03-17 įsakymu Nr. DS 29 (b. l. 37, 22-23), atsakovės įmonės darbuotojai buvo įpareigoti pagal grafiką privalomai periodiškai tikrintis sveikatą. Asmenų, dirbančių profesinės rizikos sąlygomis, sveikatos tikrinimą atliko UAB „Sveikatos ratas“, kuri savo išvadas pateikė 2008-04-02 protokole Nr. 1275 (b. l. 25-26). Šiuo raštu ieškovui buvo rekomenduota koreguoti arterinį kraujo spaudimą, regą bei keisti darbą (b. l. 26). Atsakovės administracija 2008-06-10 raštu Nr. 2-109 kreipėsi į UAB „Marimeda“, kurios pacientas buvo ieškovas, su prašymu informuoti, ar ieškovo sveikatos būklė leidžia jam vežti keleivius (b. l. 18). UAB „Marimeda“ 2008-06-13 pateikė atsakymą į atsakovės paklausimą, kur nurodė, kad ieškovui, remiantis 2008-06-10 turimais duomenimis iš VšĮ Marijampolės ligoninės, patvirtinta vidutinio sunkumo arterinė hipertenzija, o esant šiai diagnozei transporto priemones vairuoti draudžiama (b. l. 19). Remdamasi gautais duomenimis, atsakovės administracija atleido ieškovą iš darbo (b. l. 24).

DK 136 str. 1 d. 4 p. numatyta, kad darbo sutartis turi būti privalomai nutraukta, jeigu darbuotojas pagal medicinos ar Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą negali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo. Atleidžiant darbuotoją iš darbo šiuo pagrindu darbdavys turi turėti šioje normoje nurodytas aplinkybes patvirtinančius dokumentus. Atsakovė atleidimo iš darbo pagrindu laiko UAB „Marimeda“ 2008-06-13 raštą Nr. 82 ir UAB „Sveikatos ratas“ 2008-04-02 protokolą Nr. 1275. Sveikatos apsaugos ministro 2000-05-31 įsakymu Nr. 301 patvirtintos 7 priedo „Vairuotojų sveikatos tikrinimo tvarkos“ (toliau – Tvarka) 9.5 punkte nurodoma, kad išvada apie tinkamumą vairuoti formuluojama taip: „vairuoti gali“, „vairuoti negali“, „vairuoti gali su apribojimais“. Išvada įrašoma į asmens sveikatos istoriją (ambulatorinę kortelę - F Nr. 025/a) ir vairuotojų sveikatos patikrinimo medicininę pažymą F Nr. 083-1/a. Tvarkos 12 p. nustato, kad asmenims, kuriems dėl sveikatos būklės vairuoti neleidžiama, medicininė pažyma F Nr. 083-1/a neišduodama. Ieškovui išduotoje vairuotojų sveikatos patikrinimo medicininėje pažymoje F Nr. 083-1/a yra iki 2009-10-01 galiojanti išvada - „vairuoti gali“, ji nepakeista ir nepanaikinta (b. l. 42-43). Ieškovo ambulatorinėje kortelėje F Nr. 025/a yra tik įrašas (psl. 50 antroje pusėje ir psl. 59) apie tai, kokio turinio pažyma išduota UAB „Marijampolės autobusų parkas“ (b. l. 54). Kitų išvadų apie ieškovo sveikatos būklę ir jo teisę vairuoti transporto priemonę nepateikta. Teismas sprendė, kad atsakovė nepateikė tinkamų rašytinių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti dėl ieškinio nepagrįstumo. Ieškovas vykdė gydytojų komisijos rekomendacijas - koregavo regą (b. l. 5, kortelės psl. 49, 53), gydėsi ligoninėje, kur buvo koreguojamas kraujo spaudimas (b. l. 54, kortelės psl. 51-52), be to, ieškovui 2008-09-20 pasitikrinus sveikatą, gydytojas įrašė išvadą, kad „duomenų apie hipertenzinę širdies ligą nerandu“ (b. l. 54, kortelės psl. 53 antra pusė). Atsakovė, kuriai kilo abejonių dėl darbuotojo sveikatos būklės, vadovaudamasi Tvarkos 8 p., turėjo teisę nukreipti darbuotoją sveikatą patikrinti anksčiau, tačiau atsakovė to nedarė, o kreipėsi į ieškovo šeimos gydytoją, kurio informacija šiuo atveju nebuvo tinkamas pagrindas atleisti ieškovą iš darbo. Tvarkos 11 p. numatyta, kad sudėtingais ir konfliktiniais atvejais apie tinkamumą vairuoti sprendžia įstaigos gydytojų konsultacinė komisija (GKK). Ieškovas negalėjo pasinaudoti šia galimybe, nes apie iškilusią jo sveikatos problemą sužinojo iš darbdavio įsakymo atleisti iš darbo. Dėl šių priežasčių teismas laikė, kad ši ieškinio dalis pagrįsta ir įrodyta, todėl ją tenkintino (DK 297 str. 3 d.). Teismas sprendė, jog nėra galimybių grąžinti ieškovą į darbą, nes atsakovė neigia ieškovo galimybę toliau dirbti vairuotoju, ieškovui gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, todėl ieškovas į ankstesnį darbą negrąžintinas, o darbo sutartis laikytina nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos (DK 297 str. 4 d.). Teismas, vadovaudamasis DK 140 str. 1 d., 297 str. 4 d., priteisė ieškovui iš atsakovės šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (2 624,46 Lt x 6 mėn. = l5 746.76 Lt), iš šios sumos atskaičiavęs 2 mėn. sumą, ieškovui išmokėtą atleidimo iš darbo dieną (b. l. 24). Galutinė priteista išeitinė išmoka – 10 497,84 Lt. Teismas taip pat priteisė išmoką už priverstinės pravaikštos laiką (6 mėn. nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos x 2 624,46 Lt = 15 746,76 Lt) ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos skaičiuojant po 2 624,46 Lt kas mėnesį.

Šalies argumentai

Atsakovė apeliaciniu skundu (b. l. 64-67) prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Atsiliepimas

Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl šių motyvų:

1) DK 136 str. 1 d. 4 p. numatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju be įspėjimo, kai darbuotojas pagal medicinos išvadą negali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 414 str., netyrė ir neanalizavo 2004-10-01 Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininės pažymos Nr. 1704 (b. l. 42) teisėtumo ir pagrįstumo atleidimo iš darbo dieną aspektu, nors žinojo 2008-06-13 medicinos įstaigos (UAB „Marimeda“) kategorišką išvadą, kad ieškovas negali vairuoti transporto priemonės (b. l. 6). Teismas, matydamas, kad teisingai išnagrinėti bylą reikalingos specialios medicininės žinios, vadovaujantis CPK 212 str., turėjo pasitelkti į pagalbą specialistus ar ekspertus, tačiau to nepadarė, ir tuo pažeidė civilinės bylos nagrinėjimo visapusiškumo, pilnumo ir objektyvumo principus. 2008-12-29 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. A-SI-93-134 konstatuojama, kad ieškovas atleidimo dieną vairuoti D kategorijos transporto priemonės negalėjo (b. l. 69-78). Kad specialios žinios buvo reikalingos, matyti ir iš specialisto motyvų, argumentų, be to, specialistų pateikta išvada visiškai prieštarauja teismo motyvams ir sprendimui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šio pobūdžio bylose yra suformavęs praktiką, kad paaiškėjus, jog darbuotojas negali tinkamai atlikti jam pavesto darbo dėl pablogėjusios sveikatos, darbo santykiams su darbdaviu nutraukti pakanka gydymo įstaigos pažymos. Esant teismo medicinos specialisto išvadai, akivaizdu, kad ieškovas iš darbo atleistas teisėtai. Teismas visiškai neanalizavo ir nepasisakė dėl atsakovės pateiktų argumentų, kurie įrodo atsakovės veiksmų teisėtumą, t. y. 2004-10-01 ieškovui buvo išduota vairuotojo sveikatos patikrinimo pažyma Nr. 1704, kurios galiojimo terminas nurodomas 2009-10-01; 2008-04-02 UAB „Sveikatos ratas“, atlikusi dirbančių profesinės rizikos sąlygomis sveikatos tikrinimą, protokole Nr. 1275 konstatavo, kad nekoreguotas ieškovo arterinis kraujo spaudimas, neatlikta regos korekcija, rekomenduojama keisti darbą; 2008-06-04 ieškovas buvo skubiai paguldytas į VšĮ Marijampolės ligoninę, kai reido metu gydytojai nustatė ieškovui padidėjusį arterinį kraujospūdį, todėl neleido vairuoti autobuso ir liepė išsitirti stacionare. Ligoninėje ieškovui nustatytas 160/90 mmHg kraujospūdis ir nustatyta vidutinio sunkumo arterinės hipertenzijos diagnozė; UAB „Marimeda“ ieškovo ambulatorinėje kortelėje nurodo, kad ieškovui 2005 m. diagnozuota hipertenzija. 2008-06-13 ta pati klinika pateikia kategorišką išvadą, kad ieškovui vairuoti transporto priemones draudžiama. Atsakovės nuomone, tai reiškia, kad 2004-10-01 ieškovui išduotos vairuotojo sveikatos patikrinimo pažymos Nr. 1704 galiojimas nutrūko;

2) teismas nepagrįstai ieškinį tenkino tik dėl tos aplinkybės, jog nėra Gydytojų konsultacinės komisijos (toliau - GKK) išvados dėl ieškovo sveikatos būklės. Teismų praktikoje yra laikomasi nuomonės, jog GKK išvada nebūtina, nes GKK apie tinkamumą vairuoti transporto priemonę sprendžia tik sudėtingais ir konfliktiniais atvejais (2000-05-31 Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymo Nr. 301 11 p.). Byloje nėra surinkta įrodymų, kad ieškovo situacija buvo sudėtinga dėl ligų ir diagnozių, ar kad dėl to bent viena iš šalių kėlė ginčą, konfliktavo. Medikų išvados buvo aiškios, abiems šalims žinomos, bet jų neginčijo nei viena iš šalių, todėl darbdavys neturėjo jokio pagrindo kreiptis į GKK. Darbuotojas į GKK taip pat nesikreipė, pretenzijų dėl neteisingai nustatytos diagnozės nepareiškė. Teismas sprendime neteisingai pritaikė ir išaiškino Sveikatos apsaugos ministerijos 2000-05-31 įsakymo Nr. 301 7 priedo IV.30 punkto nuostatas, pagal kurias 2004-10-01 pažymos Nr. 1704 galiojimas nutrūko, kai VšĮ Marijampolės ligoninėje 2008-06-04 ieškovui patvirtino vidutinio sunkumo arterinę hipertenziją. Akivaizdu, kad nuo tos dienos, kai ieškovas neteko teisės vairuoti D kategorijos transporto priemones, laikyti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu negalima, nes ieškovo darbas buvo susijęs su ypatinga rizika - keleivių pervežimu. Šiuo atveju nėra net formalių pagrindų, kuriais remiantis būtų galima pateisinti vairuotoją ir laikyti atleidimą neteisėtu, nes darbdavys turėjo tinkamus medicininius dokumentus, leidžiančius ieškovą pagrįstai atleisti iš darbo be įspėjimo. Pats darbuotojas buvo nesąžiningas, rizikavo savo ir keleivių sveikata ir gyvybe, nes nuo 2005 m., kuomet buvo diagnozuotas susirgimas, savo iniciatyva nesigydė, neinformavo darbdavio apie sveikatos būklės pasikeitimus. Taip pat ieškovas, turėdamas leidimą vairuoti transporto priemones iki 2009-10-01, šiuo dokumentu nesąžiningai naudojosi daugiau kaip 2 metus. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo aplinkybių, kodėl ieškovas, būdamas atsakingas už saugų keleivių pervežimą, suprasdamas pavojų visuomenei dėl ligos (diagnozuotos dar 2005 m.), nebuvo aktyvus, sąžiningas ir nesiekė išsiaiškinti savo sveikatos būklės sudėtingumo, kol skubos tvarka nebuvo paguldytas į stacionarą. Darytina išvada, kad teismas, tirdamas ir vertindamas įrodymus, nebuvo teisingas atsakovės atžvilgiu, sprendime pasisakydamas ieškovo naudai (CPK 17 str.), pažeidė teisėtumo ir pagrįstumo principus, įvirtintus CPK 263 str.

Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 93-94) prašo apeliacinį skundą atmesti.

Šalies argumentai

Ieškovas nurodo, kad sutinka su atsakovės motyvu, jog nutraukti darbo sutartį su darbuotoju pagal DK 136 str. l d. 4 p. pakanka medicinos išvados, nes pagal DK 136 str. l d. 4 p. darbo sutartis nutraukiama, kai darbuotojas pagal medicinos ar Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą negali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo. Tačiau ieškovas pažymi, kad nagrinėjamu atveju jokia medicinos išvada dėl jo negalėjimo dirbti vairuotojo darbo pateikta nebuvo. Byloje pateiktas 2008-06-13 UAB „Marimeda“ raštas Nr. 82 negali būti prilygintas medicinos išvadai, nes tokios išvados pateikimo tvarką reglamentuoja 2000-05-31 sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ bei šiuo įsakymu patvirtinta Vairuotojų sveikatos tikrinimo tvarka (šio įsakymo 7 priedas). Teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi byloje esančiais dokumentais ir sprendė ne apie ieškovo sveikatos būklę atleidimo iš darbo metu, o vertino atleidimo iš darbo teisėtumą, t. y. ar darbdavys laikėsi įstatymais nustatytos atleidimo iš darbo tvarkos, todėl kviesti specialistus ar ekspertus nebuvo jokio reikalo. Atsakovė apeliaciniame skunde neteisingai interpretuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nurodydama, jog pagal šią praktiką (1996-06-21 LAT Senato nutarimas Nr. 42), paaiškėjus, kad darbuotojas negali tinkamai atlikti jam pavesto darbo dėl pablogėjusios sveikatos, darbo santykiams su darbdaviu nutraukti pakanka gydymo įstaigos pažymos. Atsakovės nurodytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas buvo taikomas nagrinėjant ginčus dėl Darbo sutarties įstatymo 29 str. l d.3 p. pažeidimo. Tačiau iš darbo jis buvo atleistas ne dėl pablogėjusios sveikatos, kas atitiktų darbo sutarties įstatymo 29 str. 1 d. 3 p. (o būtent šiam atleidimo pagrindui yra taikomas minimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas), o pagal DK 136 str. 1 d. 4 p., kas iš esmės atitiktų Darbo sutarties įstatymo 26 str. 10 p. – kai darbuotojas pagal medicininės ar invalidumą nustatančios komisijos išvadą negali eiti šių pareigų ar dirbti to darbo. Akivaizdu, jog nei galiojant Darbo sutarties įstatymui, nei Darbo kodeksui, atleidžiant iš darbo šiuo pagrindu (Darbo sutarties įstatymo 26 str. l0 p., DK 136 str. l d. 4 p.) gydymo įstaigos pažymos nepakanka. Be to, atsakovės pateikti duomenys, kad 2008-06-04 ieškovas buvo skubiai paguldytas į VšĮ Marijampolės ligoninę, kai reido metu gydytojai nustatė padidėjusį arterinį kraujospūdį, todėl neleido vairuoti autobuso ir liepė išsitirti stacionare, yra neteisingi, nes 2008-06-04 ieškovas atostogavo, t. y. nebuvo darbe, todėl jam apie jokį reidą ar draudimą vairuoti autobusą nebuvo žinoma. Ieškovas apie tai, kad negali dirbti vairuotoju, sužinojo ne iš gydytojų, o iš darbdavio, todėl neturėjo galimybės prašyti, jog būtų sudaryta gydytojų konsultacinė komisija, kuri spręstų jo tinkamumą vairuoti. Remiantis tuo apeliacinio skundo motyvas, kad ieškovas nesikreipė į GKK ir pretenzijų dėl neteisingai nustatytos diagnozės nepareiškė, yra visiškai nepagrįstas. Atsakovės apeliaciniame skunde dėstomi motyvai dėl ieškovo nesąžiningumo, rizikavimo savo bei keleivių sveikata ir gyvybe, savanaudiškų tikslų siekimą ir t. t. yra prieštaraujantys byloje esantiems dokumentams - draudimo vairuoti transporto priemones nėra nei viename medicininiame dokumente, nors ieškovo sveikata nuo 2005 m. buvo tikrinama ne kartą. Prie apeliacinio skundo pridėta teismo medicinos specialisto išvada Nr. A-SI-93-134 negali būti laikoma ieškovo atleidimo iš darbo teisėtumą įrodančiu dokumentu, nes teisine prasme ji negali būti prilyginta minėtame sveikatos apsaugos ministro įsakyme nurodytai medicininei išvadai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

DK 136 str. 1 d. 4 p. numatyta, kad darbo sutartis be įspėjimo turi būti nutraukiama tuo atveju, kai darbuotojas pagal medicinos ar Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą negali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo (Lietuvos Respublikos 2005 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. X-294 (nuo 2005 m. liepos 14 d.) (Žin., 2005, Nr. 85-3138) redakcija)

Pats ieškovas sutinka su apeliacinio skundo motyvu, jog nutraukti darbo sutartį su darbuotoju pagal DK 136 str. l d. 4 p. pakanka medicinos išvados, tačiau, ieškovo nuomone, nagrinėjamu atveju jokia medicinos išvada dėl jo negalėjimo dirbti vairuotoju pateikta nebuvo. Byloje pateiktas 2008-06-13 UAB „Marimeda“ raštas Nr. 82 (b. l. 6) ir UAB „Sveikatos ratas“ 2008-04-02 protokolas Nr. 1275 (b. l. 25-26), kolegijos nuomone, negali būti prilygintas medicinos išvadai, kurios pateikimo tvarką reglamentuoja 2000-05-31 sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ bei šiuo įsakymu patvirtinta Vairuotojų sveikatos tikrinimo tvarka (šio įsakymo 7 priedas). Vairuotojų sveikatos tikrinimo tvarkos (toliau – Tvarka) 9.5 punkte nurodoma, kad išvada apie tinkamumą vairuoti formuluojama taip: „vairuoti gali“, „vairuoti negali“, „vairuoti gali su apribojimais“. Išvada įrašoma į asmens sveikatos istoriją (ambulatorinę kortelę - F Nr. 025/a) ir vairuotojų sveikatos patikrinimo medicininę pažymą F Nr. 083-1/a. Tvarkos 12 p. nustato, kad asmenims, kuriems dėl sveikatos būklės vairuoti neleidžiama, medicininė pažyma F Nr. 083-1/a neišduodama. Ieškovui išduotoje vairuotojų sveikatos patikrinimo medicininėje pažymoje F Nr. 083-1/a yra galiojanti iki 2009-10-01 išvada - „vairuoti gali“, ji nepakeista ir nepanaikinta (b. l. 42-43). Ieškovo ambulatorinėje kortelėje F Nr. 025/a yra tik įrašas (psl. 50 antroje pusėje ir psl. 59) apie tai, kokio turinio pažyma išduota UAB „Marijampolės autobusų parkas“ (b. l. 54). Kitų išvadų apie ieškovo sveikatos būklę ir jo teisę vairuoti transporto priemonę apylinkės teismui pateikta nebuvo. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog atsakovė nepateikė tinkamų rašytinių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti dėl ieškinio nepagrįstumo. Ieškovas vykdė gydytojų komisijos rekomendacijas: koregavo regą (b. l. 5, kortelės psl. 49, 53), gydėsi ligoninėje, kur buvo koreguojamas kraujo spaudimas (b. l. 54, kortelės psl. 51-52), be to, ieškovui 2008-09-20 pasitikrinus sveikatą, gydytojas įrašė išvadą, kad „duomenų apie hipertenzinę širdies ligą nerandu“ (b. l. 54, kortelės psl. 53 antra pusė). Atsakovė, kuriai kilo abejonių dėl darbuotojo sveikatos būklės, vadovaudamasi Tvarkos 8 p., turėjo teisę nukreipti darbuotoją sveikatą patikrinti anksčiau, tačiau atsakovė to nedarė, o kreipėsi į ieškovo šeimos gydytoją, kurio informacija šiuo atveju nebuvo tinkamas pagrindas atleisti ieškovą iš darbo. Tvarkos 11 p. numatyta, kad sudėtingais ir konfliktiniais atvejais apie tinkamumą vairuoti sprendžia įstaigos Gydytojų konsultacinė komisija. Ieškovas negalėjo pasinaudoti šia galimybe, nes apie iškilusią jo sveikatos problemą sužinojo iš darbdavio įsakymo atleisti iš darbo. Dėl šių priežasčių apylinkės teismas visiškai pagrįstai laikė, kad ši ieškinio dalis pagrįsta ir įrodyta, todėl ją tenkintino (DK 297 str. 3 d.).

Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, kad ieškovas buvo atleistas nepagrįstai, rėmėsi byloje esančiais dokumentais ir sprendė ne apie ieškovo sveikatos būklę atleidimo iš darbo metu, o vertino atleidimo iš darbo teisėtumą, t. y. ar darbdavys laikėsi įstatymais nustatytos atleidimo iš darbo tvarkos. Dėl šios priežasties kviesti į bylą specialistus ar ekspertus, kolegijos nuomone, nebuvo jokio reikalo.

Atsakovė apeliaciniame skunde neteisingai interpretuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, suformuotą 1996-06-21 LAT Senato nutarime Nr. 42. Šio Senato nutarimo 21 p. nurodyta, jog, ,,nutraukiant darbo sutartį pagal DSĮ 29 str. 1 d. 3 p., kai paaiškėja, kad darbuotojas negali tinkamai atlikti jam pavesto darbo dėl pablogėjusios sveikatos, pakanka gydymo įstaigos pažymos. Tuo šis darbo sutarties nutraukimo pagrindas skiriasi nuo DSĮ 26 str. 10 p. numatyto darbo sutarties pasibaigimo pagrindo, kai darbuotojas pagal medicininės ar invalidumą nustatančios komisijos išvadą negali eiti šių pareigų arba dirbti to darbo. Sveikatos pablogėjimas (DSĮ 29 str. 1 d. 3 p.), dėl kurio sumažėja darbingumas, turi būti ne laikino, bet pastovaus pobūdžio“. Akivaizdu, jog atsakovės nurodytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas buvo taikomas tik nagrinėjant ginčus dėl Darbo sutarties įstatymo 29 str. l d. 3 p. pažeidimo. Tačiau ieškovas iš darbo buvo atleistas ne dėl pablogėjusios sveikatos, kas atitiktų Darbo sutarties įstatymo 29 str. 1 d. 3 p., o pagal DK 136 str. 1 d. 4 p., kas savo esme atitinka Darbo sutarties įstatymo 26 str. 10 p. – kai darbuotojas pagal medicininės ar invalidumą nustatančios komisijos išvadą negali eiti šių pareigų ar dirbti to darbo.

Be to, atsakovės apeliacinio skundo teiginiai, kad 2008-06-04 ieškovas buvo skubiai paguldytas į VšĮ Marijampolės ligoninę, kai reido metu gydytojai, nustatę padidėjusį arterinį kraujospūdį, neleido vairuoti autobuso ir liepė išsitirti stacionare, kolegijos nuomone, yra neįrodyti. Nustatyta, jog ieškovas 2008-05-02 iki 2008-06-06 įskaitytinai, o tai reiškia, kad ir 2008-06-04, buvo kasmetinėse atostogose (b. l. 120-121), iš kurių nebuvo atšauktas, todėl akivaizdu, jog apeliacinės instancijos teismui pateiktos Marijampolės ligoninės epikrizės (b. l. 124), kurios atsakovė ieškovo atleidimo metu neturėjo ir kurią gavo tik bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, 8 punkte ,,Ligonio nusiskundimai ir anamnezė“ yra neteisingai nurodyta, kad ,,ligonis stacionarizuotas skubos tvarka iš PSPT, dėl padidinto AKS, nes tikrindami AKS, gydytojai reido metu rado padidintą jį ir liepė išsitirti stacionare, neleido vairuoti autobuso“. Ieškovas apeliacinės instancijos teisme paaiškino, kad toks įrašas atsirado tik todėl, kad darbdaviui telefonu liepus pasitikrinti sveikatą ir po atostogų atnešti iš gydytojų pažymą, jis skubiai į ligoninę galėjo patekti tik esant svarbiai priežasčiai, kurią gydytojas turėjo nurodyti dokumentuose.

Ieškovas apie tai, kad negali dirbti vairuotoju, sužinojo ne iš gydytojų, o iš darbdavio, todėl, kolegijos nuomone, neturėjo galimybės prašyti, jog būtų sudaryta Gydytojų konsultacinė komisija, kuri spręstų jo tinkamumą vairuoti. Remiantis tuo apeliacinio skundo motyvas, kad ieškovas nesikreipė į GKK ir pretenzijų dėl neteisingai nustatytos diagnozės nepareiškė, yra visiškai nepagrįstas.

Atsakovės apeliaciniame skunde dėstomi motyvai dėl ieškovo nesąžiningumo, rizikavimo savo bei keleivių sveikata ir gyvybe, savanaudiškų tikslų siekimą ir t. t. yra prieštaraujantys byloje esantiems dokumentams - draudimo vairuoti transporto priemones nėra nei viename medicininiame dokumente, nors ieškovo sveikata nuo 2005 m. buvo tikrinama ne kartą. Prie apeliacinio skundo pridėta teismo medicinos specialisto išvada Nr. A-SI-93-134 negali būti laikoma ieškovo atleidimo iš darbo teisėtumą įrodančiu dokumentu, nes teisine prasme ji negali būti prilyginta minėtame sveikatos apsaugos ministro įsakyme nurodytai medicininei išvadai, be to, medicininė išvada turi būti surašyta iki darbuotojo atleidimo, o ne po jo. Kolegija taip pat atsižvelgia ir į tą aplinkybę, jog ieškovui bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu 2009-04-02 buvo išduota Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma Nr. 558, kurioje nurodyta, kad ieškovo sveikatos būklė leidžia vairuoti be apribojimų iki 2014-04-02.

Kadangi apeliacinis skundas nepagrįstas, kolegija jį atmeta, o teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Be to, kolegija priteisia ieškovui iš atsakovės 500 Lt advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidoms apmokėti (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui A. K. iš atsakovės UAB „Marijampolės autobusų parkas“ 500 Lt advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidoms apmokėti.

Kolegijos pirmininkė Jolita CirulienėTeisėjai Rūta PalubinskaitėArvydas Žibas