- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-09-04
- Bylos Nr.
- 1-2670-990/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas
- Kaltinamasis
- D. V.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1Teismo baudžiamojo įsakymo procesas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nesusituokęs, nedirbantis, neįgalus, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
2019 m. balandžio 11 d. apie 15.00 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme D. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu kastuvu vieną kartą sudavė savo mamai L. B. per kairės rankos dilbį, padarydamas jai poodinę kraujosruvą kairiajame dilbyje, tokiu būdu sukėlė L. B. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė L. B. sveikatą.
2019 m. balandžio 26 d. apie 18.55 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme D. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,23 promilių girtumas), konflikto metu metė į savo mamą L. B. keraminę plytelę ir pataikė L. B. į kairįjį šoną, tokiu būdu sukėlė L. B. fizinį skausmą.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Ikiteisminio tyrimo metu D. V. parodė, kad jis gyvena kartu su mama L. B. Jis niekur nedirba, nes turi pirmąją neįgalumo grupę. 2019 m. balandžio 11 d. dienos metu jis buvo nuvykęs į Vilnių, kur su savo pažįstamais išgėrė alkoholinių gėrimų. Apie 15.00 val. jam grįžus namo namuose buvo mama. Namuose tarp jo ir mamos kilo žodinis konfliktas (dėl ko jie pykosi, jis neprisimena). Gali būti, kad konflikto metu jis mamai pasakė kažką grasinančio, tačiau taip įvyko tik todėl, kad jis buvo girtas bei piktas. Nieko blogo padaryti mamai jis nenorėjo. Jis neprisimena, bet jis galėjo būti paėmęs kastuvą ir su šiuo kažką daryti, jis galėjo būti užsimojęs kastuvu į mamos pusę, o mama galėjo pagalvoti, kad jis jai nori suduoti. Tuo metu tarp jų įvyko susistumdymas, kuriuo metu jis sudavė mamai per ranką. Po šio konflikto jis nuėjo miegoti. Mamą jis sumušė du kartus, t. y. 2019 m. balandžio 11 d. ir 2019 m. balandžio 26 d., dėl to jis labai gailisi ir pažada pasitaisyti. Barniai tarp jo ir mamos kyla dėl jo girtuokliavimo- jam esant išgėrusiam mama pradeda jam priekaištauti, kad jis geria alkoholį, tada jis labai supyksta ir namuose kyla barnis. Jis pripažįsta sudavęs mamai vieną kartą kastuvu per ranką ir metęs į mamą plytelę ir, nors jis neturėjo tikslo mamą sumušti, tačiau taip išėjo. Mamos dėl šių įvykių jis atsiprašė. Jo darbingumo lygis yra 25 procentų, todėl šiuo metu jis nedirba, gauna neįgalumo pašalpą, ruošiasi gydytis nuo alkoholizmo (b. l. 62, 73, 81-82).
Ikiteisminio tyrimo metu L. B. parodė, kad ji yra D. V. mama, jie kartu gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini). Sūnus yra patyręs du insultus, jam negalima vartoti alkoholio, tačiau jis kasdien geria. Anksčiau sūnus vartojo ir narkotikus. Būdamas girtas sūnus būna agresyvus. 2019 m. balandžio 11 d. D. V. atsibudęs pradėjo prašyti pinigų. Ji pasakė, kad reikia važiuoti išgryninti pinigus. Sūnus surinko tarą, kurią pridavė, po ko nusipirko alkoholio ir prisigėrė. Būdamas neblaivus sūnus užsimanė daugiau alkoholio, pradėjo prie jos kabinėtis, reikalavo jos duoti jam daugiau pinigų, keikėsi, pravardžiavo ją. Apie 15.00 val. ji išėjo iš namų į kiemą, manydama, kas sūnus nusiramins, nenorėdama sūnaus provokuoti, bet sūnus nuėjo paskui ją. Prie įėjimo į namą durų buvo pastatytas metalinis kastuvas su medine rankena. Sūnus paėmė tą kastuvą ir užsimojo, norėdamas jai trenkti per galvą, tačiau ji užsidengė kaire ranka ir sūnus pataikė jai tarp riešo ir dilbio. Ištraukusi iš sūnaus rankų kastuvą pastarąjį ji pastatė toliau. Jai grįžus į namus sūnus jau buvo grįžęs namo ir atsigulęs į lovą rūkė. Ji iškvietė policiją. Sūnui pastoviai būna agresijos priepuoliai, jis keletą kartų jau yra gulėjęs psichiatrinėje ligoninėje.
2019 m. balandžio 26 d. apie 18.40 val. ji buvo namuose, kur taip pat buvo sūnus. Pastarasis buvo virtuvėje, sėdėjo kėdėje ir negalėjo atsikelti. Tuo metu jai paskambino dukra. Kadangi jos sūnus buvo neblaivus ir labai šaukė, ji išėjo iš namo į kiemą, kad galėtų telefonu bendrauti su dukra. Kieme prie įėjimo durų atsisėdusi ant kėdės ji pradėjo telefonu kalbėti su dukra. Išgirdusi sūnų einantį link jos, ji atsistojo, nusisuko nuo sūnaus ir pradėjo eiti, tuomet ji pajuto skausmą kairiame šone ir suprato, kad sūnus metė į ją kažkokį daiktą. Nieko kito, išskyrus ją ir sūnų, kieme nebuvo. Ji nematė, kokį daiktą metė sūnus. Jai pasakius dukrai, kad sūnus į ją metė kažkokį daiktą, dukra patarė kviesti policiją. Paskambinusi bendruoju pagalbos numeriu ji pranešė, kad sūnus prieš ją smurtauja. Išgirdęs, kad ji kviečia policiją, sūnus nusprendė išeiti iš namų. Ji pasakė sūnui, kad šis palauktų ir niekur neitų, bet sūnus išėjo į gatvę. Atvykusiems policijos pareigūnams ji paaiškino įvykio aplinkybes, po ko pareigūnai sulaikė sūnų ir išvežė. Eidama namo ant žolės šalia tos vietos, kur pajuto skausmą, ji pamatė keraminę plytelę, prieš šį įvykį gulėjusią šalia kėdės, esančios prie įėjimo durų, todėl ji mano, kad sūnus į ją metė minėtą plytelę. Po šio įvykio minėtą keraminę plytelę ji padėjo ten, kur plytelė gulėjo iki šio įvykio (b. l. 19-21, 33-39).
2019 m. balandžio 11 d. įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme išmėtyti daiktai, netvarka, į vežimėlį atremtas kastuvas (b. l. 13-17).
2019 m. balandžio 26 d. įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), sienos stovi kėdė, šalia kurios ant žolės guli keramikinė plytelė (b. l. 33-39), kuri buvo apžiūrėta (b. l. 40-42).
Specialistas, apžiūrėjęs L. B. kūną, pastarajame nustatė poodinę kraujosruvą kairiajame dilbyje. Sužalojimas galėjo būti padarytas kietu buku daiktu 2019 m. balandžio 11 d. ir vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 27).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vyresnioji postinė S. G. 2019 m. balandžio 11 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2019 m. balandžio 11 d. apie 16.55 val. į Vilniaus miesto pirmąjį policijos komisariatą buvo pristatytas akivaizdžiai neblaivus D. V., nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas, jis nerišliai kalbėjo, sunkiai stovėjo ant kojų. Kelis kartus pareikalavus pasitikrinti girtumą D. V. girtumą tikrintis kategoriškai atsisakė (b. l. 64).
Alkotesterio šaknelėje nurodyta, kad 2019 m. balandžio 26 d. 20.13 val. D. V. iškvepiamame ore rasta 2,23 promilių alkoholio (b. l. 103).
D. V. Respublikiniame priklausomybės ligų centre gydytas nuo (duomenys neskelbtini), diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, priklausomybės sindromas (b. l. 106). Specialistas, ištyręs D. V. psichikos būklę, konstatavo, kad duomenų apie tai, jog D. V. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, nėra (b. l. 109).
Šie duomenys yra gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2019 m. balandžio 11 d. apie 15.00 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme D. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu kastuvu vieną kartą sudavė savo mamai L. B. per kairės rankos dilbį, padarydamas jai poodinę kraujosruvą kairiajame dilbyje, tokiu būdu sukėlė L. B. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė L. B. sveikatą. Taip pat šių duomenų pakanka išvadai, kad 2019 m. balandžio 26 d. apie 18.55 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme D. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,23 promilių girtumas), konflikto metu metė į savo mamą L. B. keraminę plytelę ir pataikė L. B. į kairįjį šoną, tokiu būdu sukėlė L. B. fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
III. Veikų kvalifikavimo motyvai
BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalys.
1. Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino,
baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
2. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui,
baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
2. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
D. V. smurtaudamas- pirmąjį kartą suduodamas L. B. kastuvu per ranką, o antrąjį kartą- mesdamas į ją keraminę plytelę, sukėlė L. B. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą. L. B. yra D. V. mama, t. y. jo šeimos narė, taigi D. V. padarė du nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Prokuroras siūlo baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir D. V. skirti subendrintą šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant D. V. bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose. Taip pat prokuroras siūlo skirti D. V. baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 418 straipsnio 1-3 dalys.
1. Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.
2. Teisę surašyti baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Jei prokuroras ikiteisminio tyrimo metu nusprendžia kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis tam neprieštarauja, kaltinamasis aktas nerašomas. Šiuo atveju prokuroras surašo pareiškimą, kurį kartu su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga išsiunčia teismui pagal teismingumą.
D. V. padarė du nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje, už kurių padarymą numatytos viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo bausmės. Dėl šiomis nusikalstamomis veika padarytos žalos L. B. D. V. pretenzijų neturi. D. V. neprieštarauja, kad baudžiamasis procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi, prašo sumažinti jos terminą (b. l. 110-112). Teismas konstatuoja, kad nėra kliūčių baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu.
1. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.
1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;
2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį;
3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;
4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;
5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
1. Laisvės apribojimo bausmę teismas skiria šio kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais.
2. Laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Bausmės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais.
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
4. Asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus.
1) lankytis tam tikrose vietose;
2) bendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis;
3) turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims tam tikrus daiktus.
1) tam tikru laiku būti namuose;
2) atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ar jos dalį arba tokią žalą pašalinti savo darbu;
3) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis;
4) gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos, kai nuteistasis sutinka;
5) neatlygintinai išdirbti iki 200 valandų per teismo nustatytą, bet ne ilgesnį kaip laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
7. Teismas vietoj šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų draudimų ar įpareigojimų asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu gali paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui.
8. Teismo nustatytų nuteistajam draudimų ir apribojimų skaičius nenustatomas, tačiau jie turi būti suderinami.
9. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
10. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
1. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;
2) kaltės formą ir rūšį;
3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;
4) nusikalstamos veikos stadiją;
5) kaltininko asmenybę;
6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį;
7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;
8) nusikalstama veika padarytą žalą.
BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas.
2) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.
BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas.
9) veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
1. Jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti.
2. Kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei.
3. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos paskirtos švelnesnės bausmės.
4. Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.
BK 64¹ straipsnis.
1. Baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.
1. Teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę.
2. Kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo ar arešto parai, dviejų MGL dydžio baudai, šešioms viešųjų darbų valandoms, dviem laisvės apribojimo dienoms.
Spręsdamas dėl D. V. skirtinų bausmių rūšies teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. D. V. padarė du tyčinius nusikaltimus, priskiriamus nesunkių nusikaltimų kategorijai. D. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, D. V. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Teismas įvertina tai, kad L. B. pretenzijų D. V. neturi, taigi D. V. skirtinos švelniausios rūšies - laisvės apribojimo bausmės, kurios įgalina teismą nustatyti įpareigojimus bei draudimus, susijusius su alkoholio vartojimu bei šių įpareigojimų vykdymo kontrole.
Spręsdamas dėl D. V. skirtinų bausmių terminas teismas įvertina tai, kad D. V. yra neįgalus, baustas administracinėmis nuobaudomis (b. l. 98-101). Teismas pažymi, kad, nors teistumas išnykęs, Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. kovo 10 d. nuosprendžiu D. V. buvo pripažintas kaltu padaręs labai sunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte (b. l. 91-93), tuo tarpu šiame baudžiamajame procese D. V. padarytos nusikalstamos veikos taip pat buvo smurtinio pobūdžio, pasižyminčios brutalumu, mamai smūgiuojant kietais sunkiais daiktais - pirmąjį kartą D. V. smurtaudamas prieš mamą naudojo kastuvą, antrąjį kartą - keraminę plytelę. Abi nusikalstamas veikas D. V. padarė per trumpą laikotarpį, kaip ikiteisminio tyrimo metu parodė L. B., tokie D. V. veiksmai kartojasi nuolat, taigi D. V. skirtinų laisvės apribojimo bausmių terminai nustatytini artimi šios bausmės vidurkiui ir už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą (2019 m. balandžio 11 d. įvykis) D. V. skirtina dešimties mėnesių laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant D. V. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant D. V. būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val.; už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą (2019 m. balandžio 26 d. įvykis) D. V. skirtina vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant D. V. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant D. V. būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. Šios bausmės bendrintinos jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios – vienerių metų laisvės apribojimo bausmės, D. V. skirtinos už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą (2019 m. balandžio 26 d. įvykis) pridedant dalį - šešis mėnesius laisvės apribojimo bausmės, D. V. skirtinos už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą (2019 m. balandžio 11 d. įvykis) ir D. V. skirtina subendrinta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant D. V. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant D. V. būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val.
Ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, D. V. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, D. V. skirtinos vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu - šešiais mėnesiais ir D. V. skirtina galutinė vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant D. V. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant D. V. visą bausmės laikotarpį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose.
D. V. nuo 2019 m. balandžio 11 d. 16.30 val. iki 2019 m. balandžio 12 d. 11.43 val. ir nuo 2019 m. balandžio 26 d. 20.00 val. iki 2019 m. balandžio 28 d. 11.15 val., kas prilyginama trims paroms, buvo laikinai sulaikytas (b. l. 55, 56, 67, 68), taigi vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis D. V. laikinai sulaikytam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
V. Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai
6. Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 68, 68¹, 68², 72, 72¹, 72² ir 72³ straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas.
1. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.
3. Uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas gali būti skiriami kartu su bausme.
BK 72² straipsnis.
Teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą.
D. V. nusikalstamos veikos pasireiškė smurtinio pobūdžio veiksmais prieš šeimos narę, dėl ko teismas mano esant tikslinga D. V. skirti BK 72² straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per aštuonis mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
VI. Procesinės prievartos priemonės
BPK 139 straipsnio 1 ir 3 dalys.
1. Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kardomąją priemonę panaikina arba pakeičia prokuroras nutarimu arba teismas nutartimi.
3. Kardomosios priemonės taip pat baigiamos taikyti: suėjus kardomosios priemonės skyrimo terminui, įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus bausmės vykdymą.
Ikiteisminio tyrimo metu D. V. skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 63, 84), kuri paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – naikintina.
VII. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms nagrinėti
BPK 94 straipsnio 1 ir 2 dalys.
1. Priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas taip:
1) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas;
2) daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami;
3) dokumentai, turintys šio Kodekso 91 straipsnyje numatytų požymių, saugomi kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga arba perduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims jų prašymu; laikmenos su informacija, gauta šio Kodekso 160 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant slaptą sekimą, grąžinamos jų lydimuosius dokumentus surašiusioms ikiteisminio tyrimo įstaigoms be jų prašymo;
4) daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo;
5) kiti daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę. Dėl šių daiktų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus sprendimus ikiteisminio tyrimo metu priima prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas, nutraukiantys ikiteisminį tyrimą, vėlesnėse proceso stadijose – bylą nagrinėjantis teismas.
Įvykio vietos apžiūros metu rasta ir paimta keraminė plytelė yra menkavertė ir negali būti sunaudota, taigi šis daiktas, saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje (b. l. 43), šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 3 dalimi, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu, 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 64¹, 66, 72² straipsniais, 74 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
Pripažinti D. V. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2019 m. balandžio 11 d. įvykis), ir skirti jam dešimties mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant D. V. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant D. V. visą bausmės laikotarpį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose.
Pripažinti D. V. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2019 m. balandžio 26 d. įvykis), ir skirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant D. V. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant D. V. visą bausmės laikotarpį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose.
Šias bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios – vienerių metų laisvės apribojimo bausmės, D. V. skirtos už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą (2019 m. balandžio 26 d. įvykis) pridedant dalį - šešis mėnesius laisvės apribojimo bausmės, D. V. skirtos už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą (2019 m. balandžio 11 d. įvykis), ir D. V. skirti subendrintą vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant D. V. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant D. V. būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val.
Bausmės terminą sumažinti vienu trečdaliu - šešiais mėnesiais ir D. V. skirti galutinę vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant D. V. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant D. V. visą bausmės laikotarpį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose.
Į D. V. skirtą bausmę įskaityti D. V. laikinai sulaikytam išbūtą laiką - tris paras, kas atitinka šešias laisvės apribojimo dienas.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Skirti D. V. baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per aštuonis mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
D. V. skirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.
Keraminę plytelę, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje, šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
7. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę.
8. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.
9. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.