Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Mindaugo Povilansko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2025 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. B. paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu ir 2 dalimi, prie šios bausmės visiškai pridėta Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalis – 24 laisvės apribojimo dienos, laisvės apribojimo bausmę pakeičiant į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, tris laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir E. B. paskirta galutinė subendrinta 6 (šešių) mėnesių 8 (aštuonių) dienų laisvės atėmimo bausmė.

E. B. pripažintas recidyvistu.

Bylos dalis dėl nukentėjusiųjų civilinių ieškinių nutraukta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata apibrėžiamos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos ir teismo pareiga patikrinti bylą tokia apimtimi, kokia nurodyta apeliaciniame skunde, t. y. atsižvelgiant į skunde išdėstytus nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, nebent būtų nustatyti esminiai BPK pažeidimai. Iš apeliacinio skundo matyti, kad E. B. neginčija nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, jų kvalifikavimo ir savo kaltės, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo parinkta bausme. Teisėjų kolegija, neįžvelgusi esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju matyti, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį, atsižvelgė į tai, jog E. B. padarė vieną tęstinį nusikaltimą, kuris baudžiamojo įstatymo priskirtas prie nesunkių nusikaltimų. Atsižvelgta į E. B. atsakomybę lengvinančias (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas; savo noru atlygino abiem nukentėjusiesiems nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir sunkinančią (nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) aplinkybes. Iš skundžiamo nuosprendžio taip pat matyti, kad, skiriant bausmę, buvo įvertinti tiek E. B. asmenybę teigiamai charakterizuojantys duomenys: jis turi aukštąjį išsilavinimą, užsiima individualia veikla pagal individualios veiklos pažymėjimą, tiek neigiamai charakterizuojantys duomenys. Pirmosios instancijos teismas teisingai atsižvelgė į tai, kad E. B. nusikalsta ne pirmą kartą, praeityje jau buvo teistas 6 kartus ir visus kartus už analogiškus nusikaltimus, t. y. sukčiavimus, tačiau jis, jau atlikdamas paskutiniu nuosprendžiu (Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 29 d. baudžiamuoju įsakymu) paskirtą laisvės apribojimo bausmę (tarp kitko, apeliaciniu skundu prašoma nuteistajam paskirti vėl šios rūšies bausmę), padarė naują nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija visiškai pritaria skundžiamo nuosprendžio išvadai, kad E. B. iš ankstesnių teistumų pozityvių išvadų taip ir nepadarė, visiškai nepasimokė iš savo ankstesnių gyvenimo klaidų ir toliau vedė amoralų nusikalstamą gyvenimo būdą, dar tebevykdamos probacijos metu darydamas analogiškus nusikaltimus, eilinį kartą apgaulės būdu iš žmonių išviliojant pinigus. Šių aplinkybių visuma leido pirmosios instancijos teismui padaryti teisingą išvadą, kad bausmės tikslai ir paskirtis bus pasiekti E. B. paskyrus griežčiausią BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą.

Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, nepagrįstai ir neteisėtai vadovavosi kitomis baudžiamosiomis bylomis, kuriose dar nėra priimti galutiniai procesiniai sprendimai, todėl skundžiamas nuosprendis prieštarauja nekaltumo prezumpcijos principui. Be to, pasak apelianto, teismas neįvertino, kad nukentėjusiesiems nebuvo sukelta didesnių neigiamų padarinių, nuteistasis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų ir savanoriškai atlygino padarytą žalą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, gauna legalias pajamas ir nori atlyginti padarytą žalą kitiems asmenims, ankstesnėje byloje yra sumokėjęs įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų asmenų fondą (teismo posėdžio metu pateiktas mokėjimo kvitas, dokumentas prijungtas prie bylos medžiagos), turi mažametį vaiką, prie kurio auklėjimo ir išlaikymo prisideda, pažadėjo daugiau gyvenime nenusikalsti ir kreiptis pagalbos į psichologus, siekdamas pakeisti savo psichologiją ir atsikratyti neigiamos priklausomybės. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo vienu iš pagrindinių teisės principų – nekaltumo prezumpcija, nes, skirdamas bausmę, papildomai atsižvelgė į aplinkybę, jog šiuo metu dėl analogiškų nusikaltimų – sukčiavimų E. B. atžvilgiu nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose ir atliekamas ikiteisminis tyrimas Vilniaus miesto 3-iajame policijos komisariate. Pažymėtina, kad bausmės rūšies ir jos dydžio parinkimo kontekste aplinkybės dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo ar vykstančio bylos teisminio nagrinėjimo negali būti vertinami kaip nuteistąjį neigiamai charakterizuojantys duomenys, nes kiekvienas asmuo, kaltinamas (įtariamas) nusikalstamos veikos padarymu, laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Kita vertus, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas tik papildomai atsižvelgė į šias aplinkybes, o sprendimą skirti griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį nulėmė būtent ankstesni E. B. teistumai (įsiteisėjusiais apkaltinamaisiais nuosprendžiais baigtos baudžiamosios bylos), naujų analogiškų nusikalstamų veikų darymas bausmės atlikimo metu. Pašalinus iš skundžiamo nuosprendžio turinio apelianto ginčijamus motyvus, rezultatas dėl bausmės rūšies ir dydžio parinkimo, teisėjų kolegijos vertinimu, neturi pasikeisti.

Kiti apelianto argumentai, kad nebuvo atsižvelgta į kitas apeliaciniame skunde minėtas teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, laikytini nepagrįstais. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, įvertino ne tik anksčiau nuteistajam skirtas bausmes ir jų poveikį nuteistojo elgesiui, bet ir nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (prisipažinimą ir gailėjimąsi, savanorišką žalos atlyginimą), jo socialinę aplinką. Tai, kad E. B. turi ir teigiamų savybių, savaime nesudaro pagrindo neskirti jam griežtos bausmės, nes jam anksčiau skirtos švelnesnės bausmės teigiamo poveikio nepadarė, nesulaikė nuo analogiškų nusikaltimų darymo. Naujus nusikaltimus nuteistasis daro net bausmės vykdymo metu. E. B. deklaruojamos pastangos pasikeisti, šiuos pakeitimus įrodant įmokos į Nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų asmenų fondą (kuri paskirta kitoje byloje) sumokėjimu, gailėjimusi, lankymusi pas psichologą, yra vertintinos teigiamai, tačiau, atsižvelgiant į anksčiau skirtų švelnesnių bausmių neefektyvumą, nusikalstamos veikos ir nuteistojo pavojingumą, nesudaro pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo E. B. paskirta bausmė yra per griežta. Pirmosios instancijos teismas visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes nustatė ir įvertino teisingai bei už nusikalstamą veiką paskyrė tinkamos rūšies bausmę. Be to, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nuteistajam E. B. paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir už padarytą nusikalstamą veiką paskirta galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, teisėjų kolegijos vertinimu, yra proporcinga, adekvati ir atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei nuteistojo asmenybės pavojingumą.

Kaip matyti, apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad laisvės atėmimo bausmės skyrimo atveju būtų pagrindas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog E. B. 6 kartus teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas. Jo atliekami neteisėti veiksmai pasireiškia sistemingu, įstatymų normoms priešingu veikimu, o ne vienkartinio atsitiktinio pobūdžio veiksmais. E. B. už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas buvo taikytos švelnesnės bausmės (laisvės apribojimas ir areštas, kurio vykdymas buvo atidėtas), tačiau akivaizdu, jog šios priemonės nebuvo efektyvios, bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes E. B. toliau darė nusikalstamas veikas. Vien tai, kad E. B. atlygino šioje byloje nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą, nuoširdžiai gailisi, pažadėjo nebenusikalsti ir lankytis pas psichologą, siekdamas pakeisti savo psichologiją, nėra pakankamos aplinkybės bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymui. Akivaizdu, kad anksčiau taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas E. B. nepadarė teigiamos įtakos, nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, todėl darytina išvada, jog tik skiriant realią laisvės atėmimo bausmę, neatidedant jos vykdymo, gali būti pasiekti bausmės tikslai ir užkardytas E. B. naujų nusikalstamų veikų darymas. Teisėjų kolegija, įvertinusi išvarytas aplinkybes, sprendžia, kad šiuo atveju BK 75 straipsnio taikymas nėra galimas.

Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino E. B. recidyvistu. Vertinant, ar nuteistasis pagrįstai buvo pripažintas recidyvistu, teismas įvertina asmenį, vadovaudamasis BK 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis. BK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija, nekartodama visų minėtų aplinkybių, kurios E. B. apibūdina kaip linkusią nusikalsti asmenybę, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad yra pagrindas E. B., nuolat darantį analogiškus nusikaltimus pripažinti recidyvistu

Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė aptartas baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmių skyrimo taisykles ir E. B. paskyrė tinkamos rūšies bausmę ir teisingai nustatė jos dydį.

Esant aptartoms aplinkybėms, keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį nėra pagrindo, todėl nuteistojo E. B. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo E. B. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.