- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-21
- Bylos Nr.
- 2YT-949-374/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-05407-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Gustienė
- Pareiškėjas
- J. K.
- Suinteresuotas asmuo
- J. G., D. P.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. P., J. G. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. K. teismo prašo: paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K., a/k (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po tėvo P. P., gim. 1904-02-10, mirties 1993-02-14.
Pareiškėjas nurodo, kad jo tėvas P. P. mirė 1993-02-14 (b.l.12). Pareiškėjo tėvo P. P. paskutinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) (b.l. 14). Po jo mirties niekas iš galimų paveldėtojų į notarų biurą per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė, nes tuo metu nebuvo nekilnojamojo turto tėvo vardu, kurį būtų galima paveldėti. Dar esant gyvam P. P., buvo pradėta nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo procedūra, kuri pasibaigė 1999-12-19 Apskrities viršininkui priėmus sprendimą Nr. 70ŽM. Šiuo sprendimu pareiškėjui tėvui buvo atkurta nuosavybės teisė į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., kuria, pareiškėjo teigimu, jis visą laiką rūpinasi kaip savo turtu, šiuo metu, jau sulaukus garbaus amžiaus, žemę panaudos pagrindais leido naudotis kitiems asmenims, kurie prižiūri ir pjauna žolę.
Suinteresuotas asmuo D. P. teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (b.l. 49).
Suinteresuotas asmuo J. G. su pareiškimu sutinka.
Liudytojai: R. K., J. K. patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes, teigė, kad po tėvo mirties žeme rūpinosi pareiškėjas J. K..
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Nustatyta, kad pareiškėjas J. K. ir suinteresuotas asmuo D. P. yra brolis ir sesuo, kurių motina M. P. mirė 1950 m., o tėvas P. P. mirė 1993-02-14. Po tėvo mirties niekas iš galimų paveldėtojų į notarų biurą per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė. Po pareiškėjo tėvo P. P. mirties liko žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Žeme rūpinasi pareiškėjas J. K.. Šias aplinkybes patvirtina liudytojai R. K., J. K..
Asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga yra neatskiriamai susiję su realiomis aplinkybėmis (veiksmais, įvykiais), kurios teisės normų pagrindu įgyja teisinę reikšmę. Vienas tokių faktų yra palikimo priėmimas. Kad įgytų palikimą, įpėdinis jį turi priimti (CK 5.50 str. 1 dalis).
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu CK 5.50 straipsnio 1-3 dalių prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje. Valios priimti palikimą išreiškimas turi svarbiausią reikšmę sprendžiant klausimą, ar įpėdinis priėmė palikimą. Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises.
Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo tėvas mirė 1993 metų vasario mėn., t.y. galiojant 1964 metų redakcijos Civiliam kodeksui. Pagal šios redakcijos kodekso 587 straipsnio 2 dalį buvo laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpinosi kaip savo turtu (LAT Senato 2005-12-29 nutarimas Nr. 56). Tokiu būdu, įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą turėjo jį priimti įstatyme nustatyta tvarka ir terminais.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą į notaro biurą nesikreipė, nes tuo metu nebuvo nekilnojamojo turto tėvo vardu, kurį būtų galima paveldėti. Dar esant gyvam P. P., buvo pradėta nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo procedūra, kuri pasibaigė 1999-12-19 Apskrities viršininkui priėmus sprendimą Nr. 70ŽM. Šiuo sprendimu pareiškėjui tėvui buvo atkurta nuosavybės teisė į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas nuo tada pradėjo rūpintis palikėjo P. P. palikimu - priėmė pradėdamas turtą faktiškai valdyti kaip savo turtą: naudojosi žemės sklypu, kai kuriais namų apyvokos daiktais, augino arklį. Pareiškėjo teigimu, žemė prižiūrima, tvarkoma kaip pareiškėjo turtas.
Teismui nekyla abejonių dėl pareiškime nurodytų aplinkybių, kurias patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai; asmens dokumentai, mirties liudijimas, notaro pažyma, pažyma apie nekilnojamąjį turtą. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą bei įvertinus pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad pareiškimas pagrįstas ir įrodytas (CK 5.51 str.). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas pareiškėjui gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Iš pareiškėjo priteistinos teismo pašto išlaidos valstybei (CPK 92, 93, 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 87, 270, 293-295, 444 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas J. K., a/k (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po tėvo P. P., gim. 1904-02-10, mirties 1993-02-14, pradėjęs turtą faktiškai valdyti.
Priteisti iš pareiškėjo J. K., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 19,90 Eur (devyniolika eurų 90 ct) teismo pašto išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.