Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algimanto Valantino rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. M. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nutarties, kuria netenkintas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – Pataisos namų) administracijos teikimas dėl nuteistajam J. M. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuotu laisvės atėmimu.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. J. M. nuteistas už tai, kad S. Č., B. T., A. Č. organizavus, o R. J. padedant (tokiu būdu veikiant grupe), 1992 m. gruodžio 28 d., apie 7.30 val., (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) metalurgijos kombinato valdybos pastato, už 2 000 JAV dolerių bei pažadėtą automobilį VAZ-2107 šūviu į galvą tyčia nužudė (duomenys neskelbtini) metalurgijos kombinato generalinį direktorių A. S. ryšium su jo vykdymu valstybinės pareigos.

2. J. M. nuteistas ir už tai, kad 1992 m. vasarą (duomenys neskelbtini), iš nenustatyto asmens be atitinkamo leidimo įsigijo šaunamąjį ginklą - 7,92 mm kalibro Mauzerio sistemos su optiniu taikikliu karabiną Nr. (duomenys neskelbtini) bei penkis šovinius šiam karabinui. Karabiną ir šaudmenis neteisėtai laikė savo garaže (duomenys neskelbtini), neteisėtai nešiojo, o 1992 m. lapkričio mėnesį nusivežė į (duomenys neskelbtini) miestą, kur karabiną ir šaudmenis neteisėtai laikė iki 1992 m. gruodžio 29 d. šio miesto gyventojo S. Č. garaže Nr. (duomenys neskelbtini).

3. J. M. nuteistas ir už tai, kad 1992 m. vasaros pabaigoje (duomenys neskelbtini) m. iš nenustatyto asmens be atitinkamo leidimo įsigijo šaunamąjį ginklą - 7,62 mm kalibro revolverį „Nagan“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir 41 šovinį šiam revolveriui, kuriuos iki 1993 m. kovo 23 d. neteisėtai nešiojo bei laikė savo garaže (duomenys neskelbtini).

4. J. M. taip pat nuteistas už tai, kad 1992 m. gruodžio mėnesį (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, iš nenustatyto asmens įsigijo 20 mm kalibro medžioklinį šautuvą Nr. (duomenys neskelbtini) ir sutrumpinęs vamzdį bei buožę perdarė į nestandartinį šaunamąjį ginklą, kurį neteisėtai laikė S. Č. garaže iki 1992 m. gruodžio 28 d.

5. Be to, J. M. nuteistas ir už tai, kad 1992 m. gruodžio 14 d., apie 12 val., (duomenys neskelbtini) m., be tikslo pagrobti nuvarė J. R. automobilį VAZ-21013, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

6. Už šias veikas J. M. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 ir 10 punktus, BK 253 straipsnio 1 dalį ir 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 250 straipsnio 1 dalį, subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1993 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu J. M. buvo nuteistas mirties bausme, kuri Lietuvos Respublikos Prezidento 1995 m. balandžio 13 d. dekretu dėl malonės nuteistajam suteikimo pakeista laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme; nuteistojo veikos įsigaliojus naujos redakcijos baudžiamajam įstatymui, perkvalifikuotos Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. gegužės 31 d. nutartimi).

7. Kauno apygardos teisme 2020 m. liepos 13 d. buvo gautas Pataisos namų teikimas dėl nuteistajam J. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo terminuotu laisvės atėmimu. Kauno apygardos teismas 2020 m. liepos 30 d. nutartimi Pataisos namų teikimo netenkino, konstatavęs, kad J. M. neatitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimą sąlygų. Anot teismo, J. M. pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad šiuo metu pakeitus jam taikomą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuotu laisvės atėmimu bus pasiekti bausmės tikslai.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

8. Nuteistasis skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartį ir tenkinti Pataisos namų teikimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme bei paskirti jam kiek įmanoma trumpesnės trukmės bausmę.

8.1. Anot nuteistojo, spręsdamas dėl jo nusikalstamo elgesio rizikos, teismas rėmėsi socialinio tyrimo išvados dalimis, kuriose nurodyti duomenys nėra objektyvūs. J. M. teigimu, mokslininkai kritikuoja nusikalstamumo rizikos laipsnio nustatymo OASys metodiką, nes šio įvertinimo patikimumui turi įtakos subjektyvi tyrimą atliekančio specialisto nuomonė. Nuteistasis nurodo, kad socialinio tyrimo išvadą surašę specialistai su juo dirbo per trumpai, o dėl laiko stokos ir darbo krūvio išvadoje buvo nurodyta neobjektyvi ir prieštaringa informacija. Vienu atveju joje nurodoma, kad šiuo metu nuteistasis geba įvertinti situaciją ir prognozuoti galimus padarinius (4.9 punktas), o kitu – žvelgiama į praeitį iki nusikaltimo padarymo ir konstatuojama, kad jis negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių (7.2 punktas). Pasak nuteistojo, tai rodo, kad rengiant socialinio tyrimo išvadą vadovautasi duomenimis iš jo praeities, o ne dabartine situacija. Skunde pabrėžiama ir tai, kad nepaisant šių teiginių prieštaringumo, socialinio tyrimo išvadą surašęs specialistas nurodo, jog yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistojo įsitikinimu, tai suponuoja, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodant apie nuteistojo negebėjimą tinkamai įvertinti elgesio pasekmių, buvo padaryta klaida. Visos šios aplinkybės leidžia abejoti socialinio tyrimo išvados objektyvumu ir patikimumu.

8.2. J. M. nurodo, kad teismas neišnaudojo galimybių teismo posėdyje išsiaiškinti visų kylančių abejonių. Posėdyje jam nebuvo užduota klausimų dėl socialinio tyrimo išvados dalių prieštaringumo, o šiuos aspektus jis būtų galėjęs paaiškinti. Anot nuteistojo, nagrinėjant skundą aukštesniajame teisme būtina kviesti Pataisos namų atstovus ir tuos pareigūnus, kurie ruošė jo socialinio tyrimo išvadą, kad būtų galima išsiaiškinti šio dokumento punktų pagrįstumą, kurie apygardos teismui nekėlė abejonių. Nuteistasis prašo sudaryti jam galimybę dalyvauti teismo posėdyje, kuriame bus nagrinėjamas jo skundas bei užtikrinti, jog jo interesus posėdyje atstovautų valstybės paskirtas gynėjas.

8.3. Skunde nurodoma, jog socialinio tyrimo išvada J. M. nustatyta 52 balų dydžio pakartotinio nusikalstamumo rizika, kurią sudaro 20 statinių ir 32 dinaminiai balai. Anot nuteistojo, tai reiškia, kad sumažinti jis gali tik 32 balus, o toks balų skaičius byloja apie žemą nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis akcentuoja ir tai, kad per daugiau nei 27 metus jis pasikeitė išimtinai teigiama linkme, skaudžiai išgyvena dėl padaryto, nuoširdžiai gailisi, o praeities klaidos jį atitolina nuo klaidų ateityje ir atveria jam kelią naujiems santykiams su visuomene.

8.4. Nuteistojo teigimu, teismas neįvertino ir kitų akivaizdžiai teigiamų jo elgesio pokyčių. Liko tinkamai neįvertintas ne tik didelis jo paskatinimų už gerą elgesį bausmės atlikimo metu skaičius, tačiau ir tai, jog jų būtų buvę ir daugiau, tačiau tam tikrais laikotarpiais pataisos įstaigoje jie tiesiog nebuvo registruojami ir apskaitomi. Bausmės atlikimo metu nuteistasis noriai dalyvavo visose socialinės reabilitacijos programose, renginiuose; sąmoningai keitė savo elgesį teigiama linkme, vengė destruktyvių situacijų. Tačiau, nepaisant tokių jį teigiamai charakterizuojančių duomenų, teismas nepagrįstai sureikšmino bausmės atlikimo metu jo padarytus 4 rėžimo pažeidimus, iš kurių nei vienas nebuvo šiurkštus. Be to, paskutinius 7 metus jis nepadarė nei vieno drausminio pažeidimo, kas rodo jo nuostatas daugiau nenusižengti. Anot nuteistojo, teismas netinkamai įvertino ir jo socialinius ryšius, nes jis palaiko kontaktą ne tik su pussesere, tačiau ir su kitais šeimos nariais bei buvusiais darbdaviais. Nors socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistajam nelengva įvardinti konkrečius ateities planus, jis turi aiškią viziją kuo užsiims atlikęs bausmę, nors dėl amžiaus ir neapibrėžto bausmės termino yra sudėtinga prognozuoti ateitį. Be to, jis yra įgijęs kelias specialybes, turi patirties darbų organizavimo srityje, tačiau teismas šių jį teigiamai apibūdinančių aplinkybių nevertino. Nuteistasis nurodo gebąs įvertinti savo elgesio pasekmes, daro tinkamas išvadas ir sąmoningai nekartoja klaidų.

8.5. Nuteistasis nurodo, kad mirties bausmė jam buvo paskirta pažeidžiant tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 21 straipsnio, tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) nuostatas, jam nebuvo suteikta teisė į apeliaciją ir kitos garantuojamos procesinės teisės, todėl apygardos teismo argumentai apie bausmės paskirtį šios bausmės kontekste neteisingi.

9. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas ir papildomas nuteistojo J. M. prašymas. Nuteistasis dar kartą prašo surengti žodinį bylos, jog galėtų pasisakyti ir duoti papildomus paaiškinimus taip pat užtikrinti valstybinio gynėjo dalyvavimą teismo posėdyje. Nuteistasis prašyme darkart pažymi jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, kurios, jo įsitikinimu, rodo, jog tolesnis laisvės atėmimo bausmės taikymas jo atžvilgiu yra betikslis ir žlugdo jo asmenybę.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo J. M. skundas atmestinas.

10. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pateiktą medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus ir nuteistojo skundo argumentus, konstatuoja, jog skundžiama Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nes priimta išsamiai išanalizavus ir tinkamai įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius ir pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką atspindinčius duomenis. Nuteistojo asmens byloje esantys duomenys apie jo asmenybę bent jau šiuo metu neleidžia daryti išvados, kad teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės tikslai, taip pat ir valstybės pareiga bei siekis apsaugoti visuomenę nuo vis dar pavojingo asmens, gali būti pasiekti pakeitus nuteistajam paskirtą bausmę terminuotu laisvės atėmimu.

11. 2019 m. kovo 21 d. įstatymu Nr. XIII-2005 Lietuvos Respublikos Seimas pakeitė BK 51 ir BK 97 straipsnių nuostatas ir įtvirtino kriterijus, kurių pagrindu sprendžiama dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuotu laisvės atėmimu. Tačiau laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė savaime nepažeidžia Konvencijos ir vien tai, kad nuteistasis jau daug metų atlieka laisvės atėmimo bausmę, nesumažina valstybės pareigos apsaugoti visuomenę nuo vis dar pavojingo asmens.

12. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje nurodoma, kad nusikaltusio asmens sulaikymas nuo pakartotinio nusikaltimo padarymo yra viena iš esminių laisvės atėmimo bausmės funkcijų. Todėl vien tik faktas, kad asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (EŽTT 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10).

13. Pagal EŽTT jurisprudenciją, įkalinimo, įskaitant įkalinimą iki gyvos galvos, vienu iš tikslų yra nuteistojo reabilitacija, t. y. nuteistojo per(si)auklėjimas. Todėl įkalinimas iki gyvos galvos su Konvencijos 3 straipsniu suderinimas tik tol, kol esama teisėtų penologinių pagrindų, tokių kaip nubaudimas, atgrasymas, visuomenės apsauga ar reabilitacija, jei kalintysis iki gyvos galvos jau nėra pavojingas visuomenei ir nėra (kitų) penologinių pagrindų jį toliau laikyti izoliuotą nuo visuomenės, jis turi būti paleistas į laisvę. Konvencija nedraudžia valstybėms kalinti asmenį, kuris nuteistas už labai sunkų nusikaltimą, neribotą laiką, kai tai būtina visuomenės saugumui užtikrinti. Tai reiškia, kad prioritetas teikiamas visuomenės saugumo užtikrinimui. EŽTT, remdamasis ankstesne praktika kitose bylose, byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą, pažymėjo, „jog vien tai, kad nuteistasis jau daug metų atlieka laisvės atėmimo bausmę, nesumažina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę, ir joks su 3 straipsniu susijęs klausimas negali kilti, jei nuteistasis iki gyvos galvos vis dar kelia pavojų visuomenei. Tai visų pirma pasakytina apie nuteistuosius už nužudymą ar kitus sunkius nusikaltimus asmeniui. Nors jų laisvės atėmimo bausmės yra ilgos ir pelnytos, jie išsaugo teisę turėti viltį, kad vieną dieną jie išpirks savo kaltes. Šios vilties iš jų negalima visai atimti. Atėmus iš jų viltį, būtų paneigtas esminis jų žmogiškumo aspektas, ir tai prilygtų pažeminimui“ (Žr. EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo 180 pastraipą).

14. Po tokios EŽTT jurisprudencijos, Lietuvoje priimtos baudžiamojo įstatymo pataisos (tam tikra prasme kaip EŽTT minėtos nuteistųjų iki gyvos galvos vilties išpirkti savo kaltes realizavimo aktas) suformuluotos taip, kad teismas, atsižvelgęs į įstatyme nustatytas sąlygas, gali (nėra įtvirtintas imperatyvus įpareigojimas) pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimą iki gyvos galvos terminuotu laisvės atėmimu. Taip įstatymu įtvirtinta galimybė sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu nuteistasis atitinka nurodytus formalius reikalavimus (atliko daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės) ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai, taip pat ir valstybės pareiga bei siekis apsaugoti visuomenę nuo pavojingo asmens, gali būti pasiekti pakeitus nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuotu laisvės atėmimu.

15. Nuteistasis J. M. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų, nes laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka ilgiau nei dvidešimt metų, t. y. jau nuo 1993 m. sausio 1 d. Visgi vien šio kriterijaus, sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, nepakanka. Privaloma įvertinti nuteistojo asmens nusikalstamo elgesio riziką, t. y. ar nuteistasis vis dar kelia pavojų visuomenei, jo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

16. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo ir dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, per socialinės reabilitacijos plano vykdymo laikotarpį nepažeidė nustatytų vidaus tvarkos ir rėžimo reikalavimų, atlikdamas bausmę didžiąją dalį laiko dirbo, o šiuo metu to daryti negali dėl darbo vietų stygiaus. J. M. yra 31 kartų skatintas už gerą elgesį, sąžiningą darbą ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje. Visa tai, taip pat ir kiti skundžiamoje Kauno apygardos teismo nutartyje aptarti bei teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, buvo pagrįstai vertinti kaip teigiami jo asmenybės pokyčiai, tačiau vien to nepakanka išvadai, jog nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista į terminuotą laisvės atėmimą.

17. Nagrinėjamo skundo ir nuteistojo asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste pabrėžtina, kad J. M. nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra vidutinė ir vertinama net 52 balais. Itin svarbu pastebėti, kad šiuo atveju didesnę pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį – 32 balus, sudaro veiksniai, kurie nėra statiniai ir paties nuteistojo elgesiu dar gali būti sumažinti, jei asmuo, būdamas motyvuotu, įsiklausytų į specialistų rekomendacijas bei nuoširdžiai siektų sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką bei parodyti, kad tikrai nėra pavojingas visuomenei. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė itin svarbi sprendžiant dėl asmens, nuteisto laisvės atėmimu iki gyvos galvos teisinės padėties sušvelninimo ir tokios bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, nes toks sprendimas yra išimtis iš bendros taisyklės ir gali būti priimamas, tik nesant jokių abejonių, jog asmuo nėra pavojingas ir nekelia grėsmės visuomenei.

18. Nuteistojo skundo argumentų kontekste pažymėtina ir tai, jog asmens nusikalstamo elgesio rizika vertinama konkrečiu laiku, o tai reiškia, kad per daugiau nei dvidešimt septynerius bausmės atlikimo metus ji J. M. atveju vis dar yra išlikusi žymi. Šioje situacijoje kritiškai vertintinas teiginys, jog siekiant nustatyti J. M. nusikalstamo elgesio rizikos laipsnį, aktualiais reikėtų laikyti tik 32 dinaminius balus. Teisėjų kolegija pažymi, kad statiniai ir dinaminiai balai vertinant nusikalstamo elgesio rizikos laipsnį negali būti vertinami atsietai – jie sudaro visumą, kuri leidžia spręsti apie realų asmens pavojingumą. Atitinkamai nuteistojo teiginys dėl galėjusio labiau sumažėti jo rizikos laipsnio, jei atskirais laikotarpiais pataisos įstaiga būtų skatinusi nuteistuosius, yra spėjimų ir prielaidų pobūdžio. Pažymėtina ir tai, kad lyginant su ankstesne, t. y. 2019 m. birželio 10 d. socialinio tyrimo išvada, matyti, jog J. M. nusikalstamo elgesio rizika per metus sumažėjo tik nuo 55 iki 52 balų. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks pokytis nors ir yra pozityvus, aiškiai nepakankamas ir neleidžia konstatuoti, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra tiek žymi, jog leistų neabejotinai teigti, kad nuteistasis laikysis įstatymų, nenusikals ir nėra pavojingas visuomenei. Šiame kontekste pastebėtina ir tai, jog pakankamai neseniai, t. y. 2018 m. lapkričio 29 d. J. M. atsisakė nuo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo ir nedalyvavo psichokorekcijos užsiėmimuose, į psichologus nesikreipė bei nerodė iniciatyvos. Ši aplinkybė, turint omenyje ir didelį dinaminių rizikos balų skaičių, rodo, kad J. M. pastangos ne visada buvo rimtos ir pakankamos.

19. Nuteistasis teigia, kad socialinio tyrimo išvada, kuria grįstas sprendimas nekeisti jam taikomo laisvės atėmimo bausmės rėžimo, yra prieštaringa ir neobjektyvi. Anot nuteistojo, specialisto išvados grindžiamos jo elgesiu praeityje, o taikomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnio nustatymo metodikos rezultatai – subjektyvūs. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie nuteistojo argumentai yra deklaratyvūs ir prieštarauja jo asmens bylos duomenims. Analizuojamoje socialinio tyrimo išvadoje minimi asmens pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai nėra atsitiktiniai ir visiškai nuosekliai atsispindi per daugelį kitų vertinimų, iš kurių matyti, jog nuteistojo mąstymas ir elgesys skirtingų specialistų kaip probleminiai buvo įvardijami viso nuteistojo bausmės atlikimo metu. Kitaip tariant, šios probleminės sritys konstatuotos ne kartą ir būtent jose, siekdamas BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo, J. M. dar turi bei gali padaryti žymią pažangą.

20. Jau pirmosiose 1997 – 2000 m. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime surašytose charakteristikose aprašytas J. M. elgesys ir nuostatos rodo, kad minėtos problemos buvo aktualios nuo pat bausmės atlikimo pradžios. Jose pabrėžiama, kad nuteistasis nesutinka su jo atžvilgiu priimtu nuosprendžiu; gyvenimiškus reiškinius vertina dažniausiai neteisingai, dėl visko kaltina visuomenę, bet ne save; bendrauja su neigiamą įtaką turinčiais nuteistaisiais ir bando jiems daryti įtaką. 2000 m. charakteristikoje taip pat nurodyta, kad nuteistasis dėl padaryto nusikaltimo savęs neteisina, labiau išgyvena dėl savo ateities ir nori, kad nuosprendis būtų pakeistas. Iš laikotarpiu nuo 2003 iki 2011 m. pataisos įstaigos surašytų J. M. charakteristikų (jos surašytos ir pasirašytos jau kitų atsakingų asmenų) matyti, jog jis savo kaltę dėl įvykdytų nusikaltimų pripažįsta iš dalies ir vengia pokalbių apie tai. Be to, pažymėtina, jog 2011 m. rugsėjo 1 d. akte, kuriuo konstatuota, jog J. M. su keliais kitais nuteistaisiais nesutiko išeiti į sportinį renginį, be kita ko nurodyta, kad šiam nuteistajam būdingas subkultūros toleravimas. Pažymėtina, jog ir iš vėlesnių J. M. charakteristikų matyti tos pačios problemos – vengimas prisiimti kaltę dėl padarytų veikų ir pan.

21. Taigi 2020 m. liepos 7 d. socialinio tyrimo išvada jokiu būdu nėra paremta tik duomenimis apie J. M. praeitį. Priešingai, minėto dokumento išvados atitinka nuosekliai viso bausmės atlikimo metu stebėtą nuteistojo elgesį ir jo mąstymo pokyčius. Be to, nuteistasis, teigdamas, jog atskiri socialinio tyrimo išvados argumentai vienas kitam prieštarauja, pateikia tik jam naudingas socialinio tyrimo išvados dalis, neatskleisdamas viso jų turinio. Antai, pasak nuteistojo, socialinio tyrimo išvados 4.9 punkte nurodoma, jog „šiuo metu asmuo jaučiasi pakankamai atsparus neigiamų emocijų įtakai bei gebantis kontroliuoti savo elgesį. Šiuo metu priimdamas sprendimus yra linkęs įvertinti situaciją ir prognozuoti galimus padarinius, ...,“ (teikimo medžiagos l. 37). Nuteistojo pacituota išvados dalis yra tik dalis aktualios citatos, kuri visa baigiama mintimi apie ne visada įžvelgiamas jo elgesio problemas („tačiau pokalbio metu atsispindi tai, jog asmuo ne visai teisingai vertina ir įžvelgia problemas, kurios yra paviršutiniškos ir tarp rimtų problemų, kurios galimai turėjo įtakos jo nusikalstamai veikai.“ (socialinio tyrimo išvados 3 l.)). Taigi akivaizdu, kad nuteistasis sąmoningai nutyli jam nenaudingą informaciją, o minėto sakinio turinys rodo, kad socialinio tyrimo išvados 4.9 ir 7.2 punktai vienas kitam neprieštarauja – jie abu byloja apie ne praeityje, o šiuo metu vis dar įžvelgiamą J. M. negebėjimą tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmes. Tai, kad nuteistojo mąstymo ir elgesio problemos yra realios matyti ir iš byloje esančios teisės pažeidėjo įvertinimo metodikos OASys lentelės duomenų apie tai, jog specialistas įžvelgia tam tikras problemas šiose srityse – impulsyvumas, agresyvumas, savitvarda, sugebėjimas atpažinti problemas, problemų sprendimo įgūdžiai, pasekmių suvokimas, kitų asmenų požiūrio supratimas, mąstymo konkretumas. Kaip matyti iš lentelės, problemos šiose srityse sudaro nemažą dalį J. M. pakartotinio nusikalstamumo rizikos balų ir šiose srityse jis objektyviai gali pakeisti savo vertinimus, jei įsiklausys į specialistų rekomendacijas.

22. Teisėjų kolegija pastebi, jog nuteistasis stokoja kritiško požiūrio ne tik į jam teikiamas rekomendacijas bei specialistų išvadas, bet ir į savo elgesį praeityje, bei padarytą itin sunkų nusikaltimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad jo prisipažinimas dėl padarytos nusikalstamos veikos yra susijęs su jo elgesio vertinimais, savo kaltę stengiamasi minimizuoti, bandoma nusikaltimą pateisinti ne nuo jo priklausančiomis aplinkybėmis. Antai, vos prieš mėnesį teiktame 2020 m. liepos 23 d. prašyme teismui, nuteistasis nurodo, kad jo elgesiui įtakos turėjo valstybės santvarka ir vykstančios permainos („Taip pat aš manau, kad šiam nusikaltimai atsirasti, įtakos turėjo valstybėje santvarkos keitimasis, totalitarinio režimo žlugimas, ko pasekoje buvo daug žmogiško pasimetimo, viską kuriant, keičiant iš naujo.“ (teikimo medžiagos l. 14)). Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina ir tai, jog praeityje J. M. jau buvo pritaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neatlikus žymios laisvės atėmimo bausmės, visgi šis pasitikėjimas nebuvo pateisintas ir vėliau nuteistasis darė naujas nusikalstamas veikas, vienos iš kurių metu buvo atimta kito žmogaus gyvybė.

23. Atsižvelgdama į šios nutarties 17 - 22 pastaraipose minėtus argumentus teisėjų kolegija atmeta nuteistojo teiginius, kad šiuo atveju būtina papildomai teismo posėdyje ištirti socialinio tyrimo išvadą, apklausti patį nuteistąjį ir išvadą surašiusius specialistus. Teismas įvertino ne tik jau minėtą specialisto išvadą, bet ir visą nuteistojo asmens bylą. Pats nuteistasis davė išsamius žodinius paaiškinimus apygardos teisme, pakankamai plačiai juos aptarė ir raštu, todėl skundo nagrinėjimas žodinio proceso tvarka nėra tikslingas ir nepakeistų teismo išvadų.

24. Taigi visi minėti duomenys rodo, kad nepaisant dalies J. M. teigiamai charakterizuojančių duomenų, vidutinė jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika konstatuota pagrįstai. Priešingai nei teigia nuteistasis, tokia rizika yra pakankamai didelė, todėl jam, nuteistam ir už labai sunkų tyčinį nusikaltimą – asmens nužudymą veikiant kartu su kitais asmenimis, paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, jau minėtos EŽTT praktikos ir joje akcentuotos valstybės pareigos apsaugoti visuomenę nuo jai pavojingo asmens, kontekste, bent jau šiuo metu negali būti pakeista. Įvertinęs visa tai, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad skundžiama Kauno apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo J. M. skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartį nepakeistą.

Ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.