Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-04-14 · Civilinė byla Nr. 2-1167/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-14
Bylos Nr.
2-1167/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Marytė Mitkuvienė, Vytas Milius, Nijolė Piškinaitė
Ieškovas
V. V., Z. S.
Atsakovas
Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „JGK statyba“
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Aljos statyba“, M. V., S. V., B. Š., V. R., A. K., G. S., L. B., J. G., V. B.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1167/2011Procesinio sprendimo kategorijos 110.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Marytės Mitkuvienės ir Nijolės Piškinaitės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. V. ir Z. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3503-431/2011 pagal ieškovų V. V. ir Z. S. ieškinį atsakovams Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „JGK statyba“ dėl detaliojo plano, žemės nuomos ir subnuomos sutarčių panaikinimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Aljos statyba“, M. V., S. V., B. Š., V. R., A. K., G. S., A. K., L. B., J. G. ir V. B.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai ieškinio pareiškimu prašė: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 1996 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. 1397 dalį, kuria buvo patvirtintas 1 500 gyventojų jaunimo gyvenamojo komplekso (duomenys neskelbtini) detalaus išplanavimo projektas; 2) panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės valdybos 1996 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. 511; 3) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. liepos 8 d. įsakymą Nr. 2263-41; 4) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2000 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. 513V; 5) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. spalio 26 d. įsakymą Nr. 3669-01; 6) pripažinti negaliojančia 2000 m. spalio 26 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 623; 7) įpareigoti atsakovą UAB „JGK Statyba“ nugriauti savavališkai statomus statinius, esančius Vilniaus miesto valdybos 2000 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 513V patvirtinto „JGK Salotė“ ketvirtojo kvartalo antros dalies detaliojo plano Nr. 127, 128 ir 129 sklypuose, (duomenys neskelbtini).

Ieškovai taip pat prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti Lietuvos Respublikos valstybei nuosavybės teisėmis priklausantį ir patikėjimo teise Vilniaus apskrities viršininko administracijos valdomą 6,3033 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), uždraudžiant minėtą žemės sklypą parduoti, nuomoti, subnuomoti ar kitaip perleisti jo valdymo teisėmis, taip pat uždraudžiant atsakovams ir visiems tretiesiems asmenims vykdyti statybos darbus šiame žemės sklype.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 25 d. nutartimi ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Nurodė, kad ginčo objektas – žemės sklypas, yra performuotas t. y. minėtame žemės sklype yra suformuoti nauji nekilnojamojo turto vienetai, kurie yra perleisti nuosavybės teise tretiesiems asmenims. Pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik atsakovo atžvilgiu. Dėl šios priežasties nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas trečiųjų asmenų atžvilgiu pažeistų ekonomiškumo principą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovai pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 25 d. nutarties. Atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šį prašymą grindžia tokiais argumentais:

1. Ieškovų prašomas nekilnojamojo turto – žemės sklypo, areštas nereiškia, kad turto areštas bus taikomas buvusio žemės sklypo teritorijoje suformuotiems naujiems žemės sklypams, kurie yra perleisti tretiesiems asmenims. Laikinosios apsaugos priemonės būtų taikomos tik atsakovams priklausančio, jų valdomo ir naudojamo žemės sklypo atžvilgiu. Taigi pirmosios instancijos teismo argumentas, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeistų ekonomiškumo principą yra nepagrįstas.

2. Ieškovai byloje esančiais įrodymais pagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę. Šią būtinybę galima pagrįsti ir didele ieškinio suma.

3. Civilinėje byloje ginčijamos valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu žemės sklypą valdo, naudoja ir juo disponuoja atsakovas UAB „JGK statyba“. Atsakovas gali imtis veiksmų ir siekti sumažinti turimą turtą ar perleisti jį tretiesiems asmenims, jog išvengtų galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Vilniaus apygardos teismo nutartyje nurodytos faktinės aplinkybės apie UAB „JGK statyba“ išnuomotos valstybinės žemės padalijimą į atskirus nekilnojamuosius daiktus ir naujai suformuotų žemės sklypų perleidimą tretiesiems asmenims patvirtina šias prielaidas.

Atsiliepimas

Vilniaus rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į apeliantų atskirąjį skundą. Atsiliepimu prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytais argumentais.

Tretysis asmuo J. G. pateikė atsiliepimą į apeliantų atskirąjį skundą. Atsiliepimu prašo palikti skundžiamą nutartį nepakeistą ir skirti apeliantams 10 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis. Šį prašymą grindė ieškinio nepagrįstumu, neproporcingu atsakovo teisių suvaržymu, kuris atsiranda atsakovui patiriant didelių nuostolių dėl pasunkėjusių daugiabučių namų realizacijos, nepagrįstu trečiųjų asmenų teisių varžymu. Trečiojo asmens nuomone, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamoje byloje neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirties.

Atsakovas UAB „JGK“ pateikė atsiliepimą į apeliantų atskirąjį skundą. Atsiliepimu prašo palikti skundžiamą nutartį nepakeistą. Šį prašymą grindė ieškinio nepagrįstumu, neproporcingu atsakovo teisių suvaržymu, kuris atsiranda atsakovui patiriant didelių nuostolių dėl pasunkėjusių daugiabučių namų realizacijos.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius pateikė atsiliepimą į apeliantų atskirąjį skundą. Atsiliepimu prašo palikti skundžiamą nutartį nepakeistą. Nurodė, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

Visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą (Konstitucinio Teismo 2001 m. spalio 2 d. nutarimas). Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimai).

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės yra laikytinos valstybės nustatomomis poveikio priemonės. Dėl šios priežasties, vadovaujantis konstitucine doktrina ir CPK 145 straipsnio 2 dalimi, laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais. Šie principai reiškia, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, jog maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet kartu nesukeltų atsakovams nuostolių arba šie nuostoliai būtų minimalūs.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovų prašomas areštuoti nekilnojamasis daiktas - žemės sklypas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), yra performuotas pagal 2004-01-20 Vilniaus apskrities viršininko įsakymą Nr.2.3-115-01. Suformuoti nekilnojamieji daiktai įregistruoti Reg. Nr.: (duomenys neskelbtini). Nekilnojamasis daiktas performuotas pagal 2004-04-20 Vilniaus apskrities viršininko įsakymą Nr.2.3-2706-01. Suformuoti nekilnojamieji daiktai įregistruoti Reg. Nr.: (duomenys neskelbtini). Nekilnojamasis daiktas performuotas pagal 2004-12-06 Vilniaus apskrities viršininko įsakymą Nr.2.3-9615-01. Suformuoti nekilnojamieji daiktai įregistruoti Reg. Nr.: (duomenys neskelbtini). Nekilnojamasis daiktas performuotas pagal 2010-04-08 Vilniaus apskrities viršininko įsakymą Nr.2.3-2.3-4658-(01). Suformuotas nekilnojamasis daiktas įregistruotas Reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovai atskirajame skunde šios nustatytos aplinkybės neginčija. Priešingai, nurodo, kad žemės sklypas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), yra padalintas į kelis žemės sklypus, kurie priklauso privatiems asmenims. Byloje nėra duomenų, kokiems asmenims priklauso minėti žemės sklypai ir ar tie asmenys yra įtraukti į nagrinėjamą bylą. Siekiant užtikrinti proporcingumo principą, CPK 266 str. nuostatos numato, kad teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Nagrinėjamu atveju, nesant galimybės nustatyti padalinto žemės sklypo dalių savininkų ir nesant duomenų apie minėtųjų asmenų įtraukimą į bylą, konstatuotina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas byloje pažeistų proporcingumo principą, galimai pažeistų trečiųjų asmenų teises ir interesus. Tai skundžiamoje nutartyje konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir kad nėra pagrindo jos naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais.

Kiti atskirajame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

Dėl ieškovų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

Tretysis asmuo J. G. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovų elgesį įvertinti kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir paskirti 10 000 Lt baudą. Šį prašymą grindžia nurodydamas, kad ieškovai, neturėdami reikalavimo teisės, reiškia akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, o teismas, spręsdamas minėtą klausimą, nenagrinėja ginčo tarp šalių, nesprendžia, ar pareikšti reikalavimai yra pagrįsti. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija dėl trečiojo asmens J. G. prašymo šioje bylos stadijoje nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu

nutar i a:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Vytas MiliusMarytė MitkuvienėNijolė Piškinaitė