- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-19
- Bylos Nr.
- 2A-701-392/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius (pran.), Jadvyga Mardosevič, Vilija Mikuckienė
- Atsakovas
- UAB „AJ Invest“
- Ieškovas
- T. E., IĮ „Lutora“
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Virginijaus Kairevičiaus, kolegijos teisėjų Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „AJ Invest“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal atsakovo UAB „AJ Invest“ priešieškinį ieškovui T. E. IĮ „Lutora“ dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus m. apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-390-728/2013 pagal ieškovo (šioje byloje atsakovo) T. E. individualios įmonės ,,Lutora“ ieškinį UAB ,,AJ Invest“, dėl skolos už įsigytą ginčo automobilį priteisimo. Minimoje byloje atsakovas pareiškė priešieškinį dėl nuostolių, patirtų įsigijus automobilį, priteisimo. 2012-11-27 nutartimi teismas ieškovo ir atsakovo reikalavimus išskyrė į atskiras bylas. Bylą pagal ieškinį dėl įsiskolinimo priteisimo sustabdė, o šią bylą dėl nuostolių, patirtų įsigijus automobilį, priteisimo išnagrinėjo. Todėl reikalavimus pareiškęs asmuo šioje byloje nurodomas atsakovu.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „AJ Invest“ pateikė priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo. Paskutiniu patikslintu priešieškiniu atsakovas teismo prašė iš T. E. IĮ „Lutora“ priteisti 5 960,71 Lt patirtų ir pagrįstų dokumentais nuostolių, 21 150 Lt jau patirtų ir 3000 Lt būsimų nuostolių už transporto priemonių nuomą, 73 Lt, išleistus pakartotinei techninei apžiūrai, 4 792 Lt būsimų nuostolių dėl padangų keitimo – iš viso 34 975,71 Lt – ir šia suma sumažinti atsakovo mokėtiną kainą už automobilį, o likusią sumą, kuri bus skirta automobilio trūkumams šalinti, pervesti į atsakovo sąskaitą. Nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal T. E. IĮ „Lutora“ ieškinį atsakovui UAB „AJ Invest“ dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo. Teismas 2010-08-30 preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai – iš atsakovo ieškovui priteisė 20 000 Lt skolos, 243,2 Lt delspinigių, 275,08 Lt palūkanų, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 518 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas pareiškė prieštaravimus ir, siekdamas, kad patirtų nuostolių (tiek esamų, tiek būsimų) apimtimi būtų sumažinta automobilio kaina, pareiškė šį priešieškinį. 2010-03-10 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta automobilio „Lincoln Aviator“ pirkimo – pardavimo sutartis. Sandorio sudarymo metu atsakovas sumokėjo ne visą kainą, o didesnę jos dalį. Ieškovas deklaravo, kad automobilis yra tinkamos kokybės, tačiau, pradėjus jį eksploatuoti, paaiškėjo, jog yra daug trūkumų, kurių vis atsiranda iki šiol. Autoservise buvo nustatyti automobilio defektai, už kurių nustatymą atsakovas patyrė 5 787,7 Lt išlaidas. 100,01 Lt atsakovas sumokėjo, siekdamas nustatyti, ar tinkama įsigyto automobilio ratų geometrija, tvarkinga pakaba, taip pat buvo atlikta elektroninių sistemų kompiuterinė diagnostika. Atsakovo manymu, jo patirtos išlaidos, jas patvirtinančių dokumentų pagrindu, turi būti atlygintos sumažinant už automobilį mokėtiną kainą ta dalimi, kuria jis savo lėšomis atliko būtinus ir neatidėliotinus remonto darbus. Atsakovas ieškovo šito ne kartą prašė raštu. Ieškovas į atsakovo prašymą nereagavo. UAB „Tuvlita“ konstatavo, kad transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų. Atsakovas už pakartotinę techninę apžiūrą sumokėjo 73 Lt. Atsakovas patirs per didelių (netinkamų) automobiliui padangų pakeitimo į tinkamas išlaidas. Keturių padangų vidutinė kaina – 2 036 Lt, o ratlankių – 2 656 Lt. Montavimo darbai papildomai kainuotų 100 Lt. Taigi, iš viso susidaro 4 792 Lt suma. 2010-08-03 ieškovas raštu pareikalavo automobilį grąžinti. UAB „Tuvlita“ taip pat nustatė dokumentuose nurodytų duomenų neatitikimą. Vienas iš trūkumų, dėl kurių automobilis negali atitikti privalomosios techninės apžiūros reikalavimų, yra tas, kad automobilio dokumentuose užfiksuotos 6 sėdimos vietos, tačiau pagal automobilio techninės charakteristikos duomenis jo dokumentuose turėtų būti nurodytos 7 sėdimos vietos. Kadangi dėl netvarkingos automobilio techninės būklės atsakovas negali pereiti privalomos valstybinės techninės apžiūros, automobilis negali būti eksploatuojamas. Dėl šios aplinkybės UAB „AJ Invest“, būdamas verslo subjektu, priverstas nuomotis kitą automobilį. UAB „Tuvlita“ išvadą apie tai, kad automobilis neatitinka techninių reikalavimų, pateikė 2011-05-10, todėl atsakovas 2011-09-18 su UAB „Easy Rental“ sudarė transporto priemonės nuomos sutartį, kuri galiojo iki 2011-12-18. Per tą laiką atsakovas patyrė 5 550 Lt nuostolių. 2011-12-28 transporto priemonės nuomos sutartis buvo sudaryta su AB „Autoūkis“. Ši sutartis tęsis iki automobilio paruošimo tinkamam naudojimui. Pagal šią automobilio nuomos sutartį atsakovas jau yra patyręs 15 600 Lt nuostolių ir patirs dar papildomus 3 000 Lt nuostolių, nes iki kito teismo posėdžio bus priverstas nuomoti automobilį mažiausiai dar vieną mėnesį.
Atsakovas neneigia fakto, kad jis nesumokėjo likusios pinigų dalies, tačiau, pirkdamas automobilį, jis tikėjosi, jog ieškovas perduos tinkamos būklės daiktą. Automobilio trūkumų nebuvo galima pastebėti jį apžiūrint, todėl atsakovas sutarties sudarymo metu negalėjo numatyti, jog automobilio būklė nėra tokia, kokią nurodė ieškovas. Be to, ieškovas, būdamas transporto priemonių pardavimo ir remonto profesionalas, privalėjo pasirūpinti parduodamo automobilio kokybe arba suteikti apie jį visą objektyvią informaciją. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas neturėjo pagrindo abejoti ieškovo teiginiais. Atsakovas akcentavo, kad automobilis „Linkoln Aviator“ yra amerikietiško modelio ir Lietuvoje gali būti eksploatuojamas tik arba pakeitus priekinius, galinius žibintus, į atitinkančius nustatytus europinius standartus, arba priekinius artimųjų ir tolimųjų šviesų žibintus paženklinus Europos Bendrijos sertifikavimo ženklais ar sertifikavimo ženklais pagal SAE (Society of Automotive Engineers) standartą DOT. Atsakovas negali praeiti automobilio techninės apžiūros, nes žibintai neatitinka europinių standartų. Atsakovui pastebėjus automobilio defektus ir pareiškus ieškovui pretenzijas, ieškovas gera valia sutvarkė galinių dešinės pusės durelių defektą bei neveikiantį padangos oro slėgio matuoklį, tokiu būdu pripažino savo, kaip pardavėjo, neatidumą ir nesąžiningumą. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad į ieškovą kreipėsi praėjus kelioms savaitėms po automobilio įsigijimo. 2010-04-16 ieškovas prie automobilio pirkimo – pardavimo sutarties vienasmeniškai pasirašė Papildomą susitarimą, kuriuo įsipareigojo pašalinti visus automobilio defektus, kurie perdavimo metu nebuvo nustatyti, bei atlyginti visas pirkėjo išlaidas, patirtas šalinant defektus.
Atsiliepimas
Ieškovas T. E. IĮ „Lutora“ atsiliepimu su patikslintu priešieškiniu nesutiko ir prašė teismo jį atmesti. Ieškovas nėra ir negali būti atsakingas už tai, kad atsakovas išsinuomojo automobilį, kol nėra išnagrinėtas klausimas, ar ieškovas apskritai yra atsakingas už atsakovo tariamai patirtus nuostolius dėl automobilio. Atsakovas nuolat didina tariamai atsiradusius nuostolius tam, kad išvengtų likusios automobilio kainos sumokėjimo. Atsakovas, pateikdamas 2011-12-28 priėmimo – pardavimo aktą, kuriuo iš AB „Autoūkis“ buvo perimtas išnuomotas automobilis „Volvo S80“, teismą bandė suklaidinti, nes šis aktas yra pasirašytas ne atsakovo UAB „AJ Invest“, o trečiojo asmens UAB „Sostinės kreditai“. Automobilis pardavimo metu buvo techniškai tvarkingas. Tuo metu galiojęs techninės apžiūros talonas kartu su kitais automobilio dokumentais buvo perduotas atsakovui. Šis, prieš pirkdamas automobilį, jį apžiūrėjo, atliko bendruosius važiavimus ir jokių pretenzijų dėl automobilio kokybės, komplektacijos ar eksterjero nepareiškė. Ieškovas nebuvo įsipareigojęs garantuoti nenaujo automobilio kokybę. Tiek ieškovas, tiek atsakovas žino ir turėjo žinoti, jog amerikietiški automobiliai yra gaminami ne pagal europinius standartus, todėl prieš registravimą automobilis turi praeiti patikrą, kad atitiktų Europos standartus. Dėl sėdimų vietų skaičiaus neatitikimo, galėjo įsivelti klaida. Automobilio sėdimų vietų skaičius nėra esminis kriterijus, vertinant automobilio techninę būklę. Automobilis netgi buvo patikrintas Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie SM, ir jokių problemų nebuvo. Atsakovas apie iškilusias problemas ieškovui nepranešė, vengia bendradarbiauti. Pats atsakovas 2011-05-10 UAB „Tuvlita“ atliko techninę automobilio apžiūrą, ir apie neteisingą vietų skaičių pastabų nebuvo užfiksuota. Atsakovas privalomosios techninės apžiūros negali praeiti dėl savavališkai įrengtos dujų sistemos, kuri automobilio dokumentuose nėra užfiksuota. Automobilis buvo parduodamas nenaujas, todėl ir jo kaina buvo atitinkama. Tokiam automobiliui taikomi žemesni kokybės reikalavimai. Praėjus daug laiko po automobilio perdavimo atsiradę trūkumai negali būti laikomi atsiradę dėl ieškovo kaltės, ir ieškovui atsakomybė netaikytina, nes ji nėra absoliuti. Atsakovas nors ir nesumoka likusios sumos, bet ir neatiduoda automobilio, vadinasi, atsakovas pats juo naudojasi ir pats yra atsakingas už jo techninę būklę. Automobilį pardavus, ir atsakovui po kurio laiko pastebėjus galinių dešinės pusės durelių defektą bei tai, kad neveikia padangos oro slėgio matuoklis, ieškovas gera valia tai sutvarkė. Automobilis buvo parduotas ne tik su vasariniais lengvojo lydinio chromuotais ratlankiais bei padangomis, bet ir su originaliais gamyklos prie automobilio komplektuojamais ratlankiais su žieminėmis padangomis. Todėl atsakovo argumentai dėl tariamos padangų ir ratlankių keitimo būtinybės yra nepagrįsti. Reikalavimas atlyginti būsimas išlaidas yra tik tikėtinas, todėl negali būti tenkinamas. Civilinis kodeksas būsimų nuostolių rūšies nenumato.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-06-20 sprendimu priešieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad atsakovas neįrodė, jog pardavėjas nuslėpė nuo jo automobilio defektus arba jie atsirado dėl priežasčių atsiradusių iki daikto pardavimo. Defektai nustatyti po pardavimo: deformuota priekinės dešinės pusės padanga, neveikiantis galinių kairės pusės durelių lango pakėlėjas, neveikiantis padangos oro slėgio matuoklis, neveikianti stabdžių ABS sistema, neveikianti oro kondicionavimo sistema, neveikianti parkavimo sistema, blogai veikianti automobilio apsaugos sistema susidėvėję guoliai buvo nustatyti anot atsakovo tada, kai atsakovas automobilį jau pradėjo eksploatuoti, nepriskirtini užslėptų defektų kategorijai, todėl, jeigu jie būtų buvę pardavimo metu, turėjo būti pastebėti atsakovo atstovo automobilį apžiūrint. Dėl šių aplinkybių nėra pagrindo iš ieškovo reikalauti nuostolių atlyginimo. Automobilis buvo parduotas ne naujas, jam garantija netaikoma. Atsakovo reikalavimas atlyginti būsimus nuostolius, susijusius su padangų, ratlankių keitimu, nelogiškas, nes pardavėjas neprivalo mokėti už pirkėjo automobilio eksploatavimą, būsimus pagerinimus arba defektus, atsirandančius eksploatavimo metu. Pirkėjas turėjo būti pakankamai atsargus, rūpestingas prekę apžiūrėti tinkamai, o ne praėjus kuriam laikui po įsigijimo, automobilį eksploatuojant, didinti nuostolių sumą ir reikalauti ją iš pardavėjo priteisti. Atsakovo reikalavimas atlyginti kito automobilio nuomos išlaidas neturi teisinio pagrindo, nes atsakovas neįrodė, jog kitą automobilį nuomotis jis buvo priverstas dėl pardavėjo kaltės. Be to, atsakovas ne dėl ieškovo kaltės negalėjo iš karto pereiti automobilio techninės apžiūros, dėl ko turėjo papildomų išlaidų.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „AJ Invest“ apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-06-20 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, priešieškinį patenkinant. Teismas atmesdamas ieškinį sprendime nurodė, kad atsakovas į ieškovą dėl defektų kreipėsi po dviejų mėnesių, tačiau jis netinkamai įvertino įrodymus, kurie patvirtina, kad automobilio pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta 2010-03-10, o praėjus tik 30 dienų, 2010-04-09, apeliantas pateikė ieškovui papildomo susitarimo projektą. Vadinasi iki tol vyko šalių derybos dėl defektų šalinimo, ir ieškovas apie nustatytus trūkumus žinojo jau praėjus kelioms dienoms nuo automobilio įsigijimo. Teismas iš esmės nesigilino į atsakovo argumentus, o ginčą išsprendė tik vertindamas ieškovo pateiktas aplinkybes. Apeliantas akcentavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ir nevisapusiškai įvertino visas faktines bylos aplinkybes. Jis įvertino defektus, nustatytus po automobilio pardavimo, tačiau kitų, esminių, automobilio trūkumų, dėl kurių jis negalėjo praeiti techninės apžiūros, teismas nevertino. Automobilis nebuvo pritaikytas jį eksploatuoti Lietuvoje. Jo žibintai neatitinka europinių standartų. Todėl manytina, kad ieškovas ne tik nebuvo sąžiningas dėl automobilio defektų, bet ir dėl pateikto techninės apžiūros talono. Automobilio trūkumų nebuvo galima pastebėti tik jį apžiūrėjus, t. y. neatlikus specialaus tyrimo, todėl atsakovas sutarties sudarymo metu negalėjo numatyti, kad automobilio būklė nėra tokia, kokią nurodė ieškovas. T. E. IĮ „Lutora“ specializuojasi transporto priemonių pardavimo bei remonto sektoriuose, todėl privalėjo pasirūpinti parduodamo automobilio kokybe arba apie jį suteikti visą objektyvią informaciją. Be to, būtent pardavėjas yra aktyvioji sandorio šalis. Atsakovas neturėjo pagrindo abejoti ieškovo teiginiais, o automobilio būklę vertino vadovaudamasis jutiminiais pojūčiais ir savo žiniomis. Jeigu apeliantui būtų buvusi suteikta visa reikiama informacija apie automobilio kokybę, tai būtų turėję esminę reikšmę automobilio pirkimo - pardavimo sutarties sudarymui ar nesudarymui. Teismas nevertino tų aplinkybių, kad ieškovas gera valia sutvarkė galinių dešinės pusės durelių defektą bei neveikiantį padangos oro slėgio matuoklį, kad vienašališkai pasirašė 2010-04-16 Papildomą susitarimą, tokiu būdu pripažindamas savo, kaip pardavėjo, neatidumą ir nesąžiningumą, sudarant pirkimo – pardavimo sutartį bei perduodant automobilį. CK 6.317 str. įtvirtinta garantija pagal įstatymą, t. y. pardavėjas privalo patvirtinti daiktų kokybę. Ieškovas privalėjo perduoti tokios kokybės automobilį, jog šis būtų tinkamas naudoti pagal paskirtį. Teismo teiginys „Kadangi automobilis buvo nenaujas, jam jokia garantija netaikoma“ reiškia, kad pardavėjas visais atvejais neatsako už parduodamų padėvėtų daiktų trūkumus. Apeliantas dėl ieškovo nerūpestingumo ir neapdairumo negalėjo ir negali naudotis iš ieškovo įsigytu automobiliu, todėl buvo priverstas nuomotis kitą automobilį tam, kad galėtų užtikrinti nepertraukiamą bendrovės veiklą. Pagal CK 6.246-6.249 straipsnius egzistuoja visos sąlygos ieškovo atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę ir priteisti iš ieškovo atsakovo patirtus nuostolius, prie kurių priskirtinos ir išlaidos kitos transporto priemonės nuomai. Teismas nevykdė pareigos rūpintis tinkamu bylos išnagrinėjimu, nes posėdžių protokoluose praktiškai nėra užfiksuota nė vieno išsamaus atsakovo atstovės pasisakymo bei pateiktų argumentų, nors ji visada aiškiai išreikšdavo atsakovo poziciją. Tačiau ieškovo pozicija protokoluose išdėstyta išsamiai. Teismas neužfiksavo, jog pardavėjas buvo sutikęs mažinti kainą 1000 Lt suma, todėl darytina išvada, jog ieškovas pripažino automobilio trūkumus.
Atsiliepimas
Ieškovas T. E. IĮ „Lutora“ atsiliepimu su atsakovo apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-06-20 sprendimą palikti nepakeistą. Papildomai nurodė, kad apeliantas nesutiko su ieškovo siūlomu automobilio remontu. Ieškovas nėra atsakingas už natūraliai atsiradusį automobilio susidėvėjimą. Akcentavo, kad apeliantas techninės apžiūros negalėjo praeiti dėl savavališkai sumontuotos dujinės sistemos. Apeliantas nepateikė jokių objektyvių priežasčių, paaiškinančių kodėl neatliko automobilio ekspertizės, bei neįrodė, kad tariami automobilio defektai atsirado prieš automobilio įsigijimą. Ieškovas pareigą, įtvirtintą CK 6.317 str., įvykdė tinkamai – automobilį perdavė su galiojančiu techninės apžiūros talonu bei su valstybės institucijų liudijimais, patvirtinančiais, kad automobilis atitinka visus techninius reikalavimus ir yra tinkamas eksploatuoti Europos Sąjungos valstybėse. Ieškovas neslėpė, kad parduoda nenaują automobilį, atitinkama buvo ir jo kaina. Tokiam daiktui negali būti keliami naujo daikto kokybės reikalavimai. Jeigu atsakovas turėjo įtarimų dėl automobilio techninės būklės, galėjo kreiptis į specialistus. Atsakovas nesiūlė ieškovui ištaisyti automobilio trūkumus, o savo pasiūlymuose teikė pirmenybę automobilio grąžinimui arba pardavimui. Vadinasi automobilio apeliantui nebereikėjo ir likusių pinigų sumokėti jis nė neketino. Ieškovas, nenorėdamas pyktis su atsakovu bei siekdamas greičiau gauti likusią, pirkėjo dar nesumokėtą, pinigų sumą, dalį defektų, nors jie buvo ginčytini, ištaisė savo lėšomis. Apeliantas nutylėjo, kad automobilis buvo parduotas ne tik su vasariniais lengvojo lydinio chromuotais ratlankiais su padangomis, bet ir su originaliais prie automobilio komplektuojamais ratlankiais ir padangomis. Todėl apelianto teiginiai, kad atsirado būtinybė keisti padangas ir ratlankius yra nelogiški. Po metų ar dviejų naudojimosi automobiliu ieškovas negali būti atsakingas už jo techninius gedimus. Ieškovas mano, kad apeliantas vengia pareigos, kylančios iš pirkimo – pardavimo sutarties, - sumokėti likusią įsigyto automobilio kainos dalį. Ieškovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje akcentuojama, jog pardavėjo atsakomybė nėra absoliuti. Apeliantas į ieškovą dėl tariamų automobilio defektų kreipėsi tik praėjus mėnesiui nuo automobilio įsigijimo, būtent tada, kai suėjo terminas už automobilį mokėti įmoką, o atsakovo teiginiai, kad apie automobilio defektus telefonu buvo kalbėta anksčiau, yra melagingi, niekuo nepagrįsti ir neįrodyti. Protingas terminas kreiptis dėl defektų – viena diena, savaitė, bet ne mėnuo. Atsakovo nurodyti tariami defektai nėra susiję su automobilio tiksline paskirtimi ir jo eksploatavimu. Tai tik komfortą suteikiantys, nežymūs defektai, kurie, matyt, atsirado automobiliu naudojantis. Tačiau negalima teigti, jog dėl neveikiančio durelių lango pakėlėjo, padangos oro slėgio matuoklio, neveikiančios parkavimo sistemos, oro kondicionavimo sistemos, neįmanoma automobiliu naudotis ir saugiai juo važinėti, bei kad automobilis netinkamas eksploatuoti. Perduotas automobilis buvo techniškai tvarkingas ir tinkamas naudoti pagal paskirtį. Atsakovas nuolat didino dėl defektų susidariusią pinigų sumą ir pradėjo reikalauti ne tik nesumokėti likusios sumos už automobilį, bet ir to, kad ieškovas atlygintų tariamus nuostolius. Apeliantas nuomojo brangiausius ir naujausios kartos automobilius, keitė nuomos punktus. Tai nerodo šalių bendradarbiavimo. Apelianto teiginys, kad teismas išklausė tik vieną pusę, yra melagingas, nes atsakovas kelis kartus pateikė patikslintą priešieškinį, teismas leido pateikti vis naujus įrodymus, nors turėjo teisę jų nebepriimti. Atsakovas vienoje apeliacinio skundo dalyje nurodė, kad ieškovui apie tariamus automobilio defektus pranešė po dviejų savaičių, kitoje – po kelių dienų. Tai rodo, kad apeliantas meluoja. Teismas ne be pagrindo nevertino kitų apelianto nurodytų automobilio defektų, nes po metų – dviejų atsiradę automobilio gedimai nėra ir negali būti atsiradę dėl ieškovo kaltės. Jeigu keitėsi taisyklės dėl Europos Sąjungoje eksploatuojamų automobilių reikalavimų, ieškovas už tai nėra atsakingas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-06-20 sprendimas naikintinas, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė. Byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str.).
Byloje nustatyta, kad 2010-03-10 šalys sudarė nenaujo automobilio „Lincoln Aviator“ pirkimo - pardavimo sutartį. Sutarta automobilio kaina – 60 000 Lt. Atsakovas priėmė automobilį ir sumokėjo 40 000 Lt - kainos dalį. Likusią dalį – 20 000 Lt – atsakovas įsipareigojo sumokėti iki šalių nustatyto termino. Atsakovas, pradėjęs eksploatuoti naujai įsigytą naudotą automobilį, nustatė trūkumus. 2010-05-05 atsakovas UAB „AJ Invest“ ieškovui T. E. IĮ „Lutora“ pateikė siūlymą taikiai nutraukti sutartį (b. l. 59). 2010-06-03 atsakovas ieškovui pateikė papildomą siūlymą (b. l. 62). 2010-06-08 ieškovas atsakovui pateikė ikiteisminį pranešimą dėl skolos (b. l. 66-68). 2010-07-08 atsakovas ieškovui išsiuntė raštą „Dėl Jūsų pateikto pranešimo“ (b. l. 69). 2010-08-03 atsakovui buvo pateiktas ieškovo reikalavimas „Dėl transporto priemonės grąžinimo“ (b. l. 70). 2010-08-16 ieškovas T. E. IĮ „Lutora“ Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui pateikė ieškinį atsakovui UAB „AJ Invest“ dėl 20 518,28 Lt sumos priteisimo. 2011-05-24 teisme buvo gautas atsakovo priešieškinis ieškovui dėl nuostolių atlyginimo. Bylos pagal ieškinį ir priešieškinį buvo išskirtos ir nagrinėjamos atskirai, bylą pagal ieškinį sustabdant, kol bus išnagrinėta byla pagal priešieškinį, ir įsiteisės joje priimtas teismo sprendimas.
Atsakovas UAB „AJ Invest“ apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas netinkamai ir nevisapusiškai įvertino visas faktines bylos aplinkybes, todėl priimtas sprendimas negali būti laikomas teisingu (b. l. 193). Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apelianto teiginiu sutinka. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad po automobilio įsigijimo buvo nustatyta deformuota priekinės dešinės pusės padanga, neveikiantis galinių kairės pusės durelių lango pakėlėjas, padangos oro slėgio matuoklis, stabdžių ABS sistema, oro kondicionavimo ir parkavimo sistemos, blogai veikianti automobilio apsaugos sistema, susidėvėję guoliai ir vertino tik šias su automobilio defektais susijusias aplinkybes. Padaręs išvadą, jog nurodyti defektai nepriskirtini užslėptų defektų kategorijai ir, jeigu jie buvo automobilio pirkimo – pardavimo metu, turėjo būti pastebėti atsakovui automobilį apžiūrint, teismas sprendė, kad nėra pagrindo reikalauti atlyginti nuostolius, patirtus dėl šių defektų, ir priešieškinį, remdamasis iš esmės tik šiais argumentais, atmetė.
Tačiau atsakovas jo pateiktame dublike (b. l. 51-52), nurodė ir kitus automobilio trūkumus, t.y. jog automobilis yra amerikietiško modelio, pagamintas 2004 m. ir Lietuvoje (bei visoje Europos Sąjungoje) galėjo būti eksploatuojamas tik esant įgyvendintai vienai iš sąlygų – arba turėjo būti pakeisti priekiniai, galiniai žibintai, į atitinkančius europinius standartus, arba priekiniai artimųjų ir tolimųjų šviesų žibintai turėjo būti paženklinti Europos Bendrijos sertifikavimo ženklais ar sertifikavimo ženklais pagal SAE (Society of Automotive Engineers) standartą DOT. Kadangi įsigytas amerikietiškas automobilis neatitiko nė vienos iš nurodytų sąlygų, jis negalėjo praeiti techninės apžiūros ir būti eksploatuojamas Lietuvoje. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas šios aplinkybės netyrė, nevertino ir sprendime dėl jos nepasisakė. Teisėjų kolegijos nuomone, ši aplinkybė yra viena iš esminių ir galėjo įtakoti bylos baigtį, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo ją tirti ir vertinti.
Be to, byloje yra dvi, viena kitai prieštaraujančios, automobilio techninės apžiūros pažymos. 2007-05-28 UAB „Šiaulių techninių apžiūrų centras“ pažymoje „Apie atliktą kelių transporto priemonės atitikties įvertinimą“ Nr. 573 pateikta išvada, kad transporto priemonė tinkama naudoti Lietuvoje (b. l. 211). O 2011-11-24 UAB „Tuvlita“ Techninės apžiūros rezultatų kortelėje (ataskaitoje) Nr. 010-0070202 nurodyta, kad transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų. Viena iš priežasčių – „Artimųjų šviesų žibintai. Šviesos srauto pokrypis neatitinka šio kodo reikalavimų“ (b. l. 103). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo išsiaiškinti, ar faktas, jog šviesos srauto pokrypis neatitinka šio kodo reikalavimų yra įtakotas netinkamų automobilio žibintų, ar galbūt tik netinkamo jų sureguliavimo, ar laikotarpiu nuo 2007-05-28, kai automobilis praėjo techninę apžiūrą, iki 2011-11-24, kai automobilis nepraėjo techninės apžiūros, keitėsi reikalavimai amerikietiškiems automobiliams, norint juos eksploatuoti Lietuvoje (bei visoje Europos Sąjungoje), dėl kokios priežasties ginčo automobilis nepraėjo techninės apžiūros ir ar tos priežastys yra įtakotos netinkamų ieškovo veikų, ar tik, pavyzdžiui, savavališkai atsakovo įrengtos dujų sistemos. Kadangi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas šių aplinkybių nesiaiškino, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes netyrė dalies atsakovo nurodytų faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
Kaip minėta, 2011-12-07 nutartimi, atsakovo UAB „AJ Invest“ priešieškinis atsakovui T. E. IĮ „Lutora“ dėl patirtų ir būsimų nuostolių atlyginimo, pareikštas byloje pagal ieškovo T. E. IĮ „Lutora“ ieškinį atsakovui UAB „AJ Invest“ dėl skolos priteisimo, buvo išskirtas į atskirą civilinę bylą, nes, pirmosios instancijos teismo nuomone, priešieškinis dokumentiniame procese negalimas. Tačiau, teisėjų kolegijos įsitikinimu, tokia išvada nėra pagrįsta, nes kai kuriais atvejais, taip pat ir nagrinėjamo ginčo atveju, priešieškinio padavimas ir jo priėmimas yra būtinas. Tokiais atvejais dokumentiniame procese gavus atsakovo prieštaravimus, turėtų būti pereinama į ieškinio teisenos procesą ir priešieškinis priimamas, o ne priėmus priešieškinį formuojamos dvi atskiros bylos, ir viena iš jų stabdoma. Pažymėtina, jog vienas iš atsakovo priešieškinio reikalavimų yra priteisti iš ieškovo būsimus, su automobilio remontu susijusius, nuostolius. CK 6.249 str. 1 d. prasme civilinė atsakomybė paprastai taikoma, kai nukentėjęs asmuo jau yra realiai patyręs žalos, ar jau turėjęs atitinkamų išlaidų, todėl būsimi nuostoliai priteisiami tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008). Tačiau, abu reikalavimus nagrinėdamas drauge, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą ir nusprendęs ieškovo ieškinį dėl skolos priteisimo patenkinti, atsižvelgdamas į atsakovo argumentus, susijusius su automobilio trūkumais, patirtais ir būsimais nuostoliais, priteistiną skolą galėtų sumažinti. Todėl konstatuotina, kad ieškovo ir atsakovo priešpriešiniai reikalavimai turi būti nagrinėjami vienu metu ir vienoje byloje.
Išdėstyti argumentai sudaro pagrindą atsakovo UAB „AJ Invest“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-06-20 sprendimą panaikinti. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 4 p., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 20 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.