Kauno apylinkės teismo įsakymas

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 420 straipsnyje numatyta tvarka išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Romano Mackevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje:

G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, būdamas automobilyje „Opel Agila“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) striukės kairės pusės vidinėje kišenėje laikė 2 vnt. folijos ritinėlių su narkotine medžiaga heroinu, kurio masė yra 0,234 g, bei 2 vnt. folijos ritinėlių su psichotropine medžiaga mefedronu, kurio masė 0,684 g, iki tol, kol policijos pareigūnai 2023 m. spalio 29 d. apie 00.00 val. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo, automobilį sustabdė ir apžiūros metu šias narkotines ir psichotropines medžiagas surado ir paėmė.

Šiais veiksmais G. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis G. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad turi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, šiuo metu laikinai nedirba, bet jau tuoj įsidarbins. Gyvena viename bute su pusbroliu G. K.. 2023 m. spalio 28 d. vėlai vakare jų draugai I. Z. ir M. J. atvažiavo jų su G. K. paimti iš darbo ir vežė namo. Jis su savimi turėjo narkotinių medžiagų, kurių anksčiau buvo nusipirkęs Lenkijoje iš nepažįstamo asmens. Pirko sau naudoti, nes kartais pavartoja, bet nėra priklausomas ar gydytas dėl vartojimo. Jam atrodo, kad nei G., nei I. su M. nežinojo, kad jis turi narkotikų. Jis jiems nesakė. Stengsis ateityje narkotinių medžiagų nevartoti. Prašo skirti kuo švelnesnę bausmę (e. b. 1 t., b. l. 53–56).

Be paties kaltinamojo parodymų, jo kaltė grindžiama liudytojos parodymais ir baudžiamojoje byloje kitais surinktais rašytiniais įrodymais.

Liudytojas G. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kartu su pusbroliu G. K. dirba toje pačioje įmonėje statybininkais, gyvena kartu su G. K. nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini). M. ir I. yra sutuoktiniai, jie yra jų artimi draugai. Automobilis, kuriuo 2023 m. spalio 28 d. vėlai vakare važiavo ir juos sulaikė policijos pareigūnai, yra išnuomotas. Tą vakarą I. su M. vežė juos su G. K. namo. Kai automobilį sustabdė policijos pareigūnai, juos visus keturis išlaipino, apžiūrėjo ir pas G. K. kišenėje rado narkotinių medžiagų. Jis nežinojo, kad G. K. turi narkotikų, jie apie tai nekalbėjo. Matė, kad pareigūnai automobilyje rado permatomą paketėlį su baltais milteliais. Jie pareigūnams aiškino, kad tai citrinos rūgštis, bet jie rusiškai nesuprato. Automobilį vairuoja tik I., jis turi vairuotojo pažymėjimą (e. b. 1 t., b. l. 28–31).

2023 m. spalio 29 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyr. patrulės D. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. spalio 29 d. apie 00.00 val. dirbant ryšio šaukiniu „K1724“ kartu su vyr. patruliu E. M., važiuojant tarnybiniu automobiliu, (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, priešpriešoje pastebėtas automobilis „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio langai buvo aprasoję. Kilus įtarimui, minėta transporto priemonė sustabdyta patikrinimui ties pastatu, adresu (duomenys neskelbtini). Atlikus vieno iš automobilio keleivių dalinę apžiūrą, pas (duomenys neskelbtini) pilietį G. K. striukės kairės pusės vidinėje kišenėje rasti keturi folijos ritinėliai su baltos spalvos biria galimai narkotine medžiaga. Apžiūrėjus automobilio saloną, prie pavarų perjungimo svirties esančioje daiktadėžėje, rastas permatomas plastikinis maišelis, su baltos spalvos, biria, galimai narkotine medžiaga. Automobiliu taip pat kartu vyko (duomenys neskelbtini) piliečiai: blaivus vairuotojas I. Z. ir keleiviai M. J., G. K.. Visi automobiliu vykę asmenys atsisakė nurodyti, kam priklauso ir iš kur įsigijo rastas galimai narkotines medžiagas. Minėti piliečiai pristatyti į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikas medicininiam ištyrimui dėl galimai narkotinių medžiagų vartojimo fakto nustatymo (e. b. 1 t., b. l. 13).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad rudos spalvos miltelių iš 2 vnt. folijos ritinėlių, 2023 m. spalio 29 d. rastų ir paimtų dalinės apžiūros metu pas G. K., sudėtyje yra narkotinės medžiagos – heroino, jo masė yra 0,234 g. Baltos spalvos miltelių iš 2 vnt. folijos ritinėlių, 2023 m. spalio 29 d. rastų ir paimtų dalinės apžiūros metu pas G. K., sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – mefedrono (4-MMC, 4-metilmetkatinono), jo masė yra 0,684 g. Baltos spalvos kristalinės medžiagos iš bespalvio plastikinio maišelio, 2023 m. spalio 29 d. rastos ir paimtos automobilio „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu, sudėtyje narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) nerasta (e. b. 1 t., b. l. 18–22).

2023 m. spalio 30 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad G. K. šlapime, kuris buvo paimtas 2023 m. spalio 29 d. 01.25 val., rasta mefedrono (4-MCC), morfino, 6-monoacetilmorfino, pėdsakų kodeino.

Pagal 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Šie baudžiamajame įstatyme numatyti uždrausti veiksmai yra alternatyvūs, todėl bet kurio vieno iš jų pakanka tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

BK 259 straipsnyje nurodyto nusikaltimo dalykas yra narkotinės ir psichotropinės medžiagos, įtrauktos į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, sąrašus, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5. Aptariamo nusikaltimo dalyko požymis – kiekis – yra svarbus, nes pagal jį diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė. Minėtų medžiagų kiekis nustatomas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose pateiktose lentelėse nurodytus atitinkamų medžiagų kiekius. Tai yra objektyvusis kriterijus, kuris apibrėžia, kokie atitinkamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiai laikytini nedideliu, dideliu ir labai dideliu. Kaip matyti iš minėto sąrašo, dideliu ar labai dideliu kiekiu, priklausomai nuo narkotinės ar psichotropinės medžiagos rūšies, gali būti pripažįstami įvairūs svoriai, Tai reiškia, kad byloje turi būti nustatytas ne tik narkotinės ar psichotropinės medžiagos bendras svoris, rūšis, pavadinimas, bet ir pačios narkotinės / psichotropinės medžiagos kiekis.

Šiuo atveju, G. K. yra kaltinamas tuo, kad jis neteisėtai disponavo narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis, kadangi jis neteisėtai įgijo ir nuo nenustatyto laiko iki 2023 m. spalio 29 d. apie 00.00 val., neteisėtai su savimi laikė narkotinę medžiagą – 0,234 g heroino bei psichotropinę medžiagą – 0,684 g mefedrono. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaltinamasis patvirtino, kad jis 2023 m. spalio 29 d. turėjo minėtų neleistinų medžiagų. Tai, kad pas kaltinamąjį buvo rastos narkotinės bei psichotropinės medžiagos, patvirtina ir liudytojo G. K. parodymai, iš kurių matyti, kad kai automobilį sustabdė policijos pareigūnai ir juos visus keturis išlaipino, pas G. kišenėje pareigūnai rado narkotinių medžiagų. Tą patvirtina ir vyr. patrulės tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad atlikus G. K. dalinę apžiūrą, jo striukės kairės pusės vidinėje kišenėje, rasti keturi folijos ritinėliai su baltos spalvos, biria, galimai narkotine medžiaga. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvada patvirtina, kad rudos spalvos miltelių iš 2 vnt. folijos ritinėlių sudėtyje yra narkotinės medžiagos – heroino, jo masė yra 0,234 g. Baltos spalvos miltelių iš 2 vnt. folijos ritinėlių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – mefedrono (4-MMC, 4-metilmetkatinono), jo masė yra 0,684 g. 2023 m. spalio 30 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad G. K. šlapime, kuris buvo paimtas 2023 m. spalio 29 d. 01.25 val., rasta mefedrono (4-MCC), morfino, 6-monoacetilmorfino, pėdsakų kodeino. Be to, kaltinamasis apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis su savimi turėjo narkotinių medžiagų, kurių anksčiau buvo nusipirkęs Lenkijoje iš nepažįstamo asmens. Narkotines medžiagas pirko savo reikmėms, nes kartais pavartoja. Taigi, iš aptartų įrodymų galima daryti išvadą, kad disponavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis yra kaltinamajam būdingo elgesio modelio dalis. Akivaizdu, kad veikos padarymo metu kaltinamasis suvokė savo veiksmų nusikalstamą pobūdį ir norėjo taip veikti.

Nustatant narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį reikia specialių žinių, todėl, be kitų įrodymų, byloje svarbią įrodomąją reikšmę turi specialisto išvada ar ekspertizės aktas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-308/2013). Šiuo atveju, byloje esančioje specialisto išvadoje nurodyta, kad tyrimo metu nustatytos narkotinės medžiagos – heroino bendra grynoji masė yra 0,234 g. bei psichotropinės medžiagos – mefedrono (4-MMC, 4-metilmetkatinono) bendra grynoji masė yra 0,684 g. Atsižvelgiant į pirmiau minėtas rekomendacijas, G. K. su savimi laikytos narkotinės medžiagos – heroino – bendras kiekis (0,234 g) viršija šios medžiagos nedidelį (0,02 g) ir neviršija nustatyto labai didelio kiekio (10 g) bei psichotropinės medžiagos – mefedrono (4-MMC, 4-metilmetkatinono) bendras kiekis (0,684 g) viršija šios medžiagos nedidelį (0,25 g) ir neviršija nustatyto labai didelio kiekio (125 g). Ta aplinkybė, kad kaltinamojo neteisėtai disponuotų narkotinės ir psichotropinės medžiagos kiekis iš esmės tik šiek viršija Rekomendacijose nurodytą jų kiekį, pagrindžia kaltinamojo teiginius, kad jis medžiagą laikė, neturėdamas tikslo ją parduoti ar kitaip platinti, tai yra savo reikmėms, ką patvirtina ir specialisto išvada, jog kaltinamojo šlapime rasta psichotropinės medžiagos – mefedrono (4-MCC). Šie neteisėti kaltinamojo veiksmai atitinka BK 259 straipsnio 1 dalies požymius. G. K., veikdamas tiesiogine tyčia neteisėtai laikė minėtą medžiagą neturėdamas tikslo jos platinti, atsižvelgiant į minėtas rekomendacijas, viršija nedidelį ir neviršija labai didelio kiekio, todėl ši G. K. nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

Tačiau, kaip matyti iš G. K. pareikšto kaltinimo, jam buvo inkriminuojamas tiek narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymas, tiek ir įgijimas. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimu laikomi tokie atvejai, kai asmuo, pažeisdamas teisės aktais nustatytą tvarką, gauna narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Taigi įgijimu laikomas narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirkimas, gavimas veltui, gavimas kaip atlygio už atliktus darbus ar suteiktas paslaugas, gavimas dovanų ar už skolą, mainais į kitas prekes ar daiktus, rastų pasisavinimas. Teismų praktikoje narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymu pripažįstama bet kokia tyčinė veika, susijusi su faktiniu šių medžiagų buvimu kaltininko žinioje pažeidžiant teisės aktais nustatytą jų laikymo tvarką. Taigi laikymas gali būti narkotinių ar psichotropinių medžiagų buvimas patalpose, slaptavietėse, kaltininko turėjimas jų su savimi, jei tai nesusiję su jų gabenimu, ir kt. Šiuo atveju, nors neabejotina, kad kaltinamasis, žinojo ir suprato, kad jis, turėdamas savo žinioje, pažeisdamas teisės aktais nustatytą tvarką, laikė apyvartoje uždraustas narkotines medžiagas, tačiau jokie byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad jis atlygintinai, dovanų ar kitaip neatlygintinai jas būtų įgijęs.

Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009; 2K-405-507/2015 ir kt.), inkriminuojant narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimo požymį, būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes: kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo narkotines medžiagas. Analizuojamu atveju liko neįrodyta, kur, kaip, kada, kokiais veiksmais, iš kokio asmens G. K. įgijo narkotines medžiagas, o jų įgijimas siejamas tik su laikymo faktu. Teismo vertinimu, šioje byloje neabejotinai nustatytas tik narkotinių medžiagų laikymo faktas, todėl alternatyvi veiką kvalifikuojanti aplinkybė – įgijimas – šalintina, iš kaltinimo pašalinant aplinkybes, kad G. K. neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo narkotinę medžiagą – heroiną ir psichotropinę medžiagą - mefedroną, nekeičiant jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir nustatytų aplinkybių, susijusių su minėtų narkotinės ir psichotropinės medžiagų laikymu, neturint tikslo jas parduoti ar kitaip platinti.

Dėl G. K. skiriamos bausmės ir kitų klausimų

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę G. K., atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslus bei kitas aplinkybes, kurios reikšmingos bausmei skirti ir individualizuoti (BK 54 straipsnio 2 dalis).

BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos trys alternatyvios bausmių rūšys, viena iš jų – bauda.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, bylos aplinkybės yra aiškios, iš byloje esančio pranešimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu protokolo matyti, kad kaltinamasis su tuo bei prokuroro siūloma bausme sutiko. Taip pat jam buvo išaiškintos šio proceso teisės ir pasekmės. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad prokuroras pagrįstai kaltinamajam pasiūlė užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BPK 418 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo G. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Jis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, o būtent tai, kad kaltinamasis neteistas, baustas administracine tvarka, šiuo metu nedirbantis, tačiau ieškosi darbo ir nurodė artimiausiu metu ketinantis įsidarbinti, priklausomybės ligų centro įskaitoje, psichiatrinio gydymo įstaigoje neregistruotas. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaudamasis BK 54 bei 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Pažymėtina, kad nors kaltinamajam prokuroras prašo skirti laisvės apribojimo bausmę ir kaltinamasis su tokia bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko, tačiau BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje nėra numatyta ši bausmės rūšis. Skirti kaltinamajam bausmę, kuri nėra numatyta straipsnio sankcijoje, nėra teisinio pagrindo. Todėl, teismo nuomone, atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo kriterijus, į bausmės paskirtį, už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi ir straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – bauda. BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas numato, kad už nesunkų nusikaltimą gali būti skiriama bauda nuo 50 iki 2000 MGL. Įvertinus šių aplinkybių visumą, teismo manymu, bausmės tikslai gali būti pasiekti G. K. skiriant baudos bausmę, baudos dydį nustatant artimą minimaliam jos dydžiui.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, G. K. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo, kardomoji priemonė neskirta. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- po tyrimo likę rudos ir baltos spalvos milteliai, supakuoti į du bespalvius plastikinius užspaudžiamus maišelius, perduoti saugoti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, Liepyno g. 7, Vilnius – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintini;

- po tyrimo likusi baltos spalvos kristalinė medžiaga, supakuota į bespalvį plastikinį užspaudžiamą maišelį ir kartu su tyrimo objektų pakuotėmis perduota į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato saugyklą – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

G. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 51 MGL, tai yra 2 550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. K. paskirti sumažintą bausmę – 34 MGL, tai yra 1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, įmokos pavadinimas „teismo skirtos baudos“. Savanoriškai sumokėjus baudą, banko kvitas turi būti pateiktas teismo raštinės tarnautojui. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– po tyrimo likusius rudos ir baltos spalvos miltelius, supakuotus į du bespalvius plastikinius užspaudžiamus maišelius, perduotus saugoti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, Liepyno g. 7, Vilnius – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti;

– po tyrimo likusią baltos spalvos kristalinę medžiagą, supakuotą į bespalvį plastikinį užspaudžiamą maišelį ir kartu su tyrimo objektų pakuotėmis perduotą į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato saugyklą – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

Išaiškinti, kad G. K., nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.