- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-19
- Bylos Nr.
- 2S-242-252/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Ieškovas
- R. J.
- Atsakovas
- I. J.
- Trečiasis asmuo
- R. J.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S - 242 - 252- 2013
Rita Dambrauskaitė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05110-2012-5
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. kovo 19 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-129-589-2013 pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovei I. J., trečiajam asmeniui R. J., institucijai, teikiančiai išvadą, – Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, bendro sutuoktinių turto padalinimo bei atsakovės I. J. priešieškinį ieškovui R. J., trečiajam asmeniui R. J. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, sutuoktinių turto padalinimo, neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Panevėžio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatyti nepilnamečio sūnaus M. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu R. J., priteisti iš motinos I. J. nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 425 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės bei padalinti santuokos metu įgytą turtą. Nurodė, kad šalys gyvena tuose pačiuose namuose, tačiau jau ilgiau nei metus nebeveda bendro ūkio, gyventi kartu ir išsaugoti šeimą nebeįmanoma.
Atsakovė priešieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės, nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su motina, priteisti iš ieškovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 700 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnus sulauks pilnametystės, priteisti 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, padalinti santuokos metu įgytą turtą. Nurodė, kad ji saugojo šeimą, rūpinosi vaikais, buvo gera žmona, tačiau atsakovas yra neištikimas, turi kitą moterį. Be to, atsakovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo priėmimo priteisti iš ieškovo R. J. išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. J. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 425 Lt. Nurodė, kad R. J. išlaikymo sūnui gera valia neteikia.
2012 m. spalio 17 d. teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir nutarė priteisti iš ieškovo laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui, mokamą periodinėmis 425 Lt dydžio mėnesinėmis išmokomis nuo 2012-10-17 (priešieškinio priėmimo dienos) iki bus priimtas sprendimas byloje. Atsakovę I. J. skyrė išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Šalies argumentai
2013 m. vasario 4 d. ieškovas pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – nustatyti nepilnamečio sūnaus M. J., gim. (duomenys neskelbtini), laikinąją gyvenamąją vietą su ieškovu bei priteisti iš atsakovės nepilnamečiui vaikui laikinąjį išlaikymą po 400 Lt per mėnesį. Nurodė, kad atsakovė nuolat konfliktuoja su vaiku, naudoja psichologinį smurtą sūnaus atžvilgiu, sūnaus akivaizdoje daužo daiktus, triukšmauja.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 6 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Nustatė, kad ieškovas, atsakovė ir jų sūnus M. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio r. Teismo nuomone, nepilnamečio santykiai su mama yra geri, tarpusavio ryšys artimas. Byloje ieškovas nenurodė jokių argumentų ir nepateikė juos pagrindžiančių įrodymų, kad atsakovė netinkamai įgyvendina motinos valdžią sūnui. Pateiktas vaizdo įrašas nepatvirtina ieškovo išdėstytų aplinkybių. Vien vaiko noras gyventi su kitu iš tėvų nesudaro pagrindo keisti priteistą išlaikymą taikant laikinąsias apsaugos priemones. Sprendė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų šiuo metu neturi prasmės, nes ieškovas, atsakovė ir jų sūnus gyvena toje pačioje gyvenamojoje patalpoje.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-02-06 nutartį panaikinti ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkinti. Nurodo, kad šalių nepilnametis sūnus jau kurį laiką nesutaria su atsakove, nes atsakovė kelia konfliktines situacijas sūnaus atžvilgiu. Teismui pateiktas CD diskas, kuriame matyti, kaip atsakovė bara sūnų, o šiam panorus eiti miegoti, to daryti neleidžia. Teismo nuomonės pagrįstumas, kad tai nieko nepatvirtina ir kad vaiko santykiai su mama yra geri, kelia abejonių. Pati atsakovė 2013-02-04 posėdyje pripažino, kad santykiai su sūnumi yra pablogėję. Teismas atsisakė išklausyti vaiko nuomonę, neatsižvelgė į išreikštą jo valią gyventi kartu su tėvu, nors vaikas kartu su ieškovu 2013-02-04 atvyko į Panevėžio miesto apylinkės teismą. Teigia, kad nepilnamečiui vaikui teikti išlaikymą reikia nuolat, o skyrybų byla gali užtrukti mėnesius, todėl siekiant, jog nebūtų pažeistos vaiko teisės, sūnui reikalingas iš atsakovės laikinas išlaikymas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Teismas atmeta apelianto išreikštą valią atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 str. nustatyta, kad apeliacinis (atskirasis) skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus išimtis, nurodytas CPK 322 str.: jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame (atskirajame) skunde, atsiliepime į apeliacinį (atskirąjį) skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio (atskirojo) skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas (CPK 322 str.). Taigi bylos šalies ar šalių prašymas nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teismo neįpareigoja.
Pirmosios instancijos teisme nagrinėjama byla dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo yra šeimos byla. Šeimos byloje teismas, spręsdamas vaikų laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, privalo būti aktyvus. Pagal CPK 376 str. 1-4 d., aktyvus teismas šeimos bylose reiškia ne tik teismo teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, teisę peržengti pareikštų reikalavimų ribas, taikyti alternatyvų asmens teisių gynimo būdą (CK 3.183 str. 2 d.), specialias laikinąsias apsaugos priemones, įvardytas CK 3.65 str. 2 d. Labiausiai pažeidžiamų šeimos narių vaikų teisėtų interesų apsauga reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą.
Taikant CK 3.65 str. 2 d. 2 p. numatytą laikinąją apsaugos priemonę ir nustatant nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, būtina vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į vaiko, sugebančio išreikšti savo pažiūras, norus, į kuriuos atsižvelgiama tuo atveju, jeigu įvertinus juos, nustatoma, jog jeigu vaiko norai neprieštarauja jo interesams (CK 3.177 str., 3.174 str. 2 d.). Vaiko nuomonė, pareikšta dėl jo gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų, nėra privaloma teismui, ji turi būti vertinama kartu su kitais duomenimis byloje, reikšmingų faktinių aplinkybių visumos kontekste. Teismo pareiga ex officio kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti vaiko interesus. Vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, vystymasis, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi būti įvertinama reikšmingų faktų visuma.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d. nutartimi priteistas iš ieškovo R. J. laikinas išlaikymas nepilnamečiui sūnui M. J., mokamas periodinėmis 425 Lt dydžio mėnesinėmis išmokomis nuo 2012-10-17 (priešieškinio priėmimo dienos) iki bus priimtas sprendimas byloje (b. l. 45). Tiek ieškovas, tiek atsakovė, tiek ir jų sūnus M. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio r. Pagrindinis motyvas, lėmęs pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą atmesti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, – tai, kad ieškovas nenurodė jokių argumentų ir nepateikė juos pagrindžiančių įrodymų, jog atsakovė netinkamai įgyvendina motinos valdžią sūnui. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas, kad ir laikinas, yra pateisinamas ir būtinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, ir saugi aplinka vaikui yra užtikrinama pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Tokios nuostatos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; kt.). Apelianto teiginiai, kad kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas pateikė teismui Panevėžio rajono PK nutarimą, kuriame nustatyta, kad vaikas paaiškino, jog 2012-12-20 apie 21 val. į namus grįžo mama su draugais, pasidengė stalą, ėmė gerti gėrimus, svečiai garsiai linksminosi, trukdė ilsėtis, niekaip nepatvirtina motinos nerūpestingumo vaiko atžvilgiu. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas išsamaus įrodymų tyrimo bei vertinimo neatlieka. Tačiau šiuo atveju, atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, į 2013-02-04 parengiamojo teismo posėdžio metu šalių paaiškinimus, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą spręsti, jog gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų šiuo metu neturi prasmės. Visų pirma, laikinoji apsaugos priemonė – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų iki bus išnagrinėta byla dėl santuokos nutraukimo ir galutinai išspręstas vaiko gyvenamosios vietos klausimas, gali būti taikoma esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje tokio aplinkybių viseto konstatuoti negalima. Kaip minėta, būtent nustatyta ir šalys to neginčija, kad jų nepilnametis sūnus šiuo metu gyvena tuo pačiu adresu. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus 2012-08-10 išvadoje nurodyta, jog vaiko ugdymo reikalais rūpinasi abu tėvai (b. l. 29). Nors Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius 2012-12-05 išvadoje konstatavo, jog siekiant išsiaiškinti, su kuriuo iš tėvų gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitinka vaiko interesus, tikslinga jo nuomonę išklausyti teisme posėdžio metu (b. l. 51), tačiau, kaip minėta, vaiko nuomonė turi būti vertinama kartu su kitais duomenimis byloje, t. y. reikšmingų faktinių aplinkybių visumos kontekste. Pirmosios instancijos teismas 2013-02-04 protokoline nutartimi netenkindamas ieškovo atstovo prašymo apklausti vaiko parengiamajame teismo posėdyje pažymėjo, kad nepilnamečio vežiojimą į teismą teismas gali vertinti kaip daromą poveikį vaikui ir netinkamą tėvų valdžios naudojimą, todėl jeigu teismui bus reikalinga išklausyti nepilnametį, teismas jį pasikvies (b. l. 56). Būtent laikinosios apsaugos priemonės – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų iki santuokos nutraukimo bylos išnagrinėjimo yra išimtinio pobūdžio priemonė ir jos taikymą pateisinti gali tik reali grėsmė vaiko interesams iš vieno iš tėvų pusės, tuo tarpu esant vienodoms tėvų galimybėms ir sąlygoms užtikrinti vaiko gerovę, vien vaiko pageidavimas nėra pakankamas pagrindas tokios priemonės imtis.
Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog šiuo metu byloje apskritai nėra pagrindo taikyti prašomą laikinąją apsaugos priemonę. Kadangi netenkinamas ieškovo prašymas nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, atitinkamai netenkintinas ir prašymas priteisti laikiną išlaikymą iš atsakovės. Esant tokioms aplinkybėms, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 5 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą.