Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. M. patikslintą pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas pareiškimas tenkintinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad J. E. V. mirė 2017 m. gegužės 19 d. (b. l. 6). Pareiškėja A. M. yra J. E. V. sesuo (b. l. 8–11). Pareiškėjos sesers J. E. V. sutuoktinis A. V. mirė 2009 m. lapkričio 16 d. (b. l. 7–8). Kauno miesto 24-ojo notaro biuro notaro 2017 m. liepos 12 d. liudijimas patvirtina, kad pareiškėja A. M. po sesers J. E. V. mirties kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, užvesta paveldėjimo byla Nr. 88/2017 (b. l. 12); J. E. V. testamento nebuvo sudariusi (b. l. 16). Kauno miesto 24-ojo notaro biuro notaro 2017 m. rugpjūčio 17 d. liudijimas patvirtina, kad po A. V. mirties nėra užvesta paveldėjimo byla (b. l. 28). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nustatyta, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), 1993 m. vasario 26 d. sutarties Nr. 11-594 pagrindu įregistruotas J. E. V., mirusios 2017 m. gegužės 19 d., vardu (b. l. 13–15, 26–27). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nustatyta, kad minėtą nekilnojamąjį daiktą – butą J. E. V. buvo įgijusi būdama santuokoje su A. V., todėl šis turtas laikytinas bendrąja jungtine nuosavybe (b. l. 8, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Palikėjo A. V. paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini); vaikų jis neturėjo, tai patvirtina Gyventojų registro tarnybos pažyma apie asmens duomenis (b. l. 41).

Nustatyta, kad po A. V., mirusio 2009 m. lapkričio 16 d., mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, nes palikėjas testamento nepaliko. Pareiškėjos A. M. sesuo J. E. V. yra palikėjo A. V. sutuoktinė – įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.13 straipsnis). Byloje duomenų apie kitus asmenis, kurie pretenduotų į palikimą, nėra.

Iš pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių ir rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad po palikėjo A. V. mirties bute liko gyventi jo sutuoktinė J. E. V., kuri faktiškai savo sutuoktinio palikimą priėmė, iki savo mirties rūpinosi ir prižiūrėjo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius, faktiškai turtą valdė (b. l. 17). Minėtas aplinkybes patvirtino ir byloje liudytoja apklausta J. E. V. kaimynė B. N.

Paveldėjimo santykių atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Po šio juridiškai reikšmingo fakto įvyksta universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams.

Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taigi, įstatymas numato tris savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas. Tai yra aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Šioje civilinėje byloje nustatytos aplinkybės, pareiškėjos procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės, leidžia daryti išvadą, kad palikimą faktiškai jį valdydama po A. V. mirties priėmė jo sutuoktinė, pareiškėjos sesuo J. E. V. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad po A. V., mirusio 2009 m. lapkričio 16 d., mirties, jo sutuoktinė J. E. V. priėmė atsiradusį palikimą, todėl prašomas faktas nustatytinas teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Teismas įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjos patikslintą pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. E. V., mirusi 2017 m. gegužės 19 d., priėmė palikimą, atsiradusį po jos sutuoktinio A. V., mirusio 2009 m. lapkričio 16 d., mirties, faktiškai pradėdama jį valdyti (CK 5.51 straipsnis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje yra 6,53 Eur (b. l. 2), patikslintą pareiškimą patenkinus, šios išlaidos priteistinos iš pareiškėjos valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 6 dalis, 2014 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–268 straipsniais, 270 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Patikslintą pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi 2017 m. gegužės 19 d., priėmė palikimą, atsiradusį po savo sutuoktinio A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2009 m. lapkričio 16 d., mirties, faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjos A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybei 6,53 Eur (šešis eurus 53 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.