Šiaulių apygardos teismo nutartis

2017-10-16 · Civilinė byla Nr. e2S-854-372/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-16
Bylos Nr.
e2S-854-372/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Simonaitienė
Atsakovas
G. G.
Ieškovas
R. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-854-372/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19819-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.1.1.2.; 3.1.18.2.1.; 3.1.18.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 16 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovui G. G. dėl pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

I. R. G. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui G. G. prašydamas: 1) nutraukti tarp ieškovo ir atsakovo 2017 m. vasario 20 d. sudarytą žodinę natūralaus Baltijos gintaro karolių pirkimo – pardavimo sutartį; 2) taikyti restituciją ir iš atsakovo ieškovo naudai priteisti 6343,56 Eur; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad 2017 m. vasario 20 d. iš atsakovo įsigijo gintarinius karolius už 6300 Eur ir susitarė, kad tuo atveju, jeigu paaiškės, kad gintariniai karoliai yra pagaminti ne iš natūralaus gintaro, pardavėjas (atsakovas) grąžins pirkėjui (ieškovui) už prekę sumokėtus pinigus. Pažymėjo, kad atlikus karolių patikrinimą, paaiškėjo, kad jie yra pagaminti iš presuoto gintaro, todėl pareiškė atsakovui, kad atsisako tarp jų sudarytos sutarties, nori grąžinti atsakovui jo parduotus karolius bei prašo grąžinti už karolius sumokėtus pinigus, tačiau atsakovas tokį ieškovo reikalavimą tenkinti atsisakė.

Ieškinyje ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą 6343,56 Eur sumai, nekilnojamam bei kilnojamam turtui, o jo nesant ar esant nepakankamai, piniginėms lėšoms ar turtinėms teisėms, priklausančioms atsakovui ir esančioms pas atsakovą arba pas trečiuosius asmenis.

Ieškovas nurodė, kad preliminariai įvertinus reiškiamą ieškinį, jame išdėstytas aplinkybes bei patvirtinančius įrodymus, nekyla jokių abejonių dėl reikalavimo pagrįstumo bei galimai ieškovo naudai priimto sprendimo ateityje bylą išnagrinėjus iš esmės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 18 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – areštavo atsakovui G. G. priklausančius nekilnojamuosius ir (arba) kilnojamuosius daiktus, jų esant nepakankamai – pinigines lėšas ir (ar) turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, už 6343,56 Eur. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju reikalavimų suma, pareikšta fiziniam asmeniui, vertintina kaip didelė; ieškovo reikalavimas neužtikrintas kokiomis nors priemonėmis ir byloje nepateikta duomenų, kurie patvirtintų gerą, stabilią atsakovo finansinę – turtinę būklę. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, teismas vertino, kad sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

III. Atskirojo skundo argumentai

Skųsdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartį, apeliantas (atsakovas) prašo nutartį panaikinti. Nurodė, kad nesant jokių įrodymų, kad ieškovo ieškinys gali būti tikėtinai pagrįstas, laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti taikomos. Pažymėjo, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeidė ekonomiškumo, proporcingumo ir teisingumo principus ir be teisinio pagrindo varžo atsakovo teises.

Atsiliepdamas į atskirąjį skundą ieškovas R. G. prašo teismo atskirąjį skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartį nepakeistą. Pažymėjo, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones, atliekamas tik preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas, taip pat įvertinama būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika, todėl atsakovo atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra visiškai nepagrįsti.

Šalies argumentai

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apelianto (atsakovo) G. G. atskirasis skundas netenkintinas.

8. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turto atžvilgiu, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

10. Teismas, dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalis). Įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo (kreditoriaus) reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1558-516/2015).

11. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-900-464/2017). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, sprendžia, kad šiame bylos nagrinėjimo etape nėra duomenų, kad ieškovo R. G. ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, t. y. nustatyta pirmoji prieš tai minėta sąlyga.

12. Ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, kad 6300 Eur suma, kurią prašo priteisti iš atsakovo, atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, yra didelė. Nors pagal formuojamą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo praktiką, didelė reikalavimo suma sudaro pagrindą preziumuoti, kad kilo reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kada jos grindžiamos didelės reikalavimo sumos prezumpcija, turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į šalies finansines galimybes, t. y. ar jai reikalavimo suma, palyginus ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamomis pajamomis, taip pat turimais įsipareigojimais, yra didelė. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas ne vienoje nutartyje yra pažymėjęs, kad vien reikalavimo suma negali būti vertinama kaip savarankiškas pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi vien didelė reikalavimo suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti turtą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-43-186/2016; 2016 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-667-407/2016). Nagrinėjamu atveju apeliantas (atsakovas) nepateikė teismui jokių duomenų, patvirtinančių, kad iš jo prašoma priteisti suma jam nėra per didelė, nepateikė kitų jo turtinę padėtį parodančių duomenų: nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymų, šeimos turto ir pajamų deklaracijų ir pan. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, akivaizdu, kad apeliantas (atsakovas) nepaneigė antros laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nustatytos privalomos sąlygos – jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad ieškovo reikalavimo suma, pareikšta fiziniam asmeniui, vertintina kaip didelė, kad ieškovo reikalavimas neužtikrintas kokiomis nors kitomis priemonėmis ir byloje nepateikta duomenų, kurie patvirtintų gerą, stabilią atsakovo finansinę būklę, todėl teismas turi pagrindo manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Birutė Simonaitienė