Panevėžio apygardos teismo nutartis

2016-04-29 · Byla Nr. ATP-212-337/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-04-29
Bylos Nr.
ATP-212-337/2016
Teisminio proceso Nr.
4-14-3-00524-2015-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Evaldas Vanagas
Pažeidėjas
D. Č.
Kategorijos
  • 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. ATP-212-337/2016
Proceso Nr. 4-14-3-00524-2015-1Procesinio sprendimo kategorija: 3.26.1 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. balandžio 29 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. Č. (toliau – Pažeidėja), a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Anykščių rajono apylinkės teismas skundžiama nutartimi netenkino D. Č. skundo dėl 2015-12-07 Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio vyresniosios specialistės (toliau – Institucija) priimto nutarimo, kuriuo D. Č. buvo paskirta 30 eurų bauda už Lietuvos Respublikos Administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. pažeidimą, t. y. jog ji 2015 m. lapkričio 22d., apie 14 valandą 30 minučių, vairuodama automobilį AUDI A6 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Anykščiuose, (duomenys neskelbtini)., nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kad kiekvienu metu galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesilaikė saugaus atstumo iki priekyje važiavusios transporto priemonės, dėl ko atsitrenkė į priekyje važiavusio automobilio galinę dalį. Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu D. Č. prašo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teismui, kad būtų iki galo atliktas papildomas bylos aplinkybių tyrimas ir kad būtų išaiškintas tikrasis administracinio teisės pažeidimo subjektas. Pažeidėja cituoja skundžiamą nutartį bei tvirtina, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismas savo argumentus dėl automobilio susidūrimo mechanizmo nepagrįstai grindė išvadomis, kurioms reikalingos specialios žinios, tačiau specialistas nebuvo kviestas, kad apžiūrėtų automobilius po autoįvykio, be to teigia, kad byloje buvo vadovautasi buitiniu supratimu ir teismas nesiėmė visapusiškų veiksmų, kad būtų ištirtos visos bylai svarbios aplinkybės. Taip pat apeliantė mano, kad teismas visiškai nepagrįstai nevertino liudytojo J. K. parodymų, teikdamas, kad pastarasis yra D. Č. kaimynas, todėl konstatavo, kad jis gali būti suinteresuotas bylos baigtimi, tačiau, kaip teigia pati D. Č., teismas skundžiamoje nutartyje net nenurodė, kokiu pagrindu J. K. gali būti suinteresuotas bylos baigtimi, o byloje nėra net užuominų apie tokį liudytojo suinteresuotumą. Tvirtina, kad teismas skundžiamą sprendimą argumentavo byloje nesančiais duomenimis, taip pat, pasak apeliantės, toks teismo argumentas negalėjo būti paremtas ir teismo vidiniu įsitikinimu, kadangi tokiam įsitikinimui susiformuoti nebuvo jokio faktinio pagrindo. Taip pat skunde išreiškiamas nepasitenkinimas tuo, kad teismas nepašalino abejonių tarp liudytojo M. M. parodymų nešališkumo, t. y. nesiaiškinta pastarojo asmeniniai ryšiai su U. V.. Be visa to teigiama, kad skundžiamoje nutartyje teismas pateikė liudytojo policijos pareigūno D. Š. parodymus, kuris apibūdino įvykio vietą sakydamas, kad aiškiai matosi, jog automobilis yra atsitrenkęs, tuo tarpu teismas šio liudytojo parodymų patikimumu bei pagrįstumu visiškai neįsitikino. Pasak D. Č., policijos pareigūnas D. Š. nėra ekspertas, kuris turėtų teisę teikti tokias neargumentuotas išvadas. Skunde nurodoma, kad teismo teiginys, jog D. Č. nebuvo jokio pagrindo sustoti ir laukti, nes, kaip teigia teismas, U. V. vairuojamas automobilis BMW, pagal pateiktą įvykio vietos schemą ir fotonuotraukas, stovi arti gatvės ašinės linijos, tuo tarpų visos gatvės plotis yra 10,20 metrų. Apeliantės manymu, teismas šias išvadas padarė iš byloje netirtų aplinkybių – t. y. teismui nebuvo žinoma autoįvykio vietos kelio danga, reali galimybė aplenkti automobilį M. A. savo apeliacinį skundą D. Č. teigia, jog teismas šioje administracinio teisės pažeidimo byloje visiškai neįgyvendino administracinio teisės pažeidimo tyrimui keliamų uždavinių, todėl tyrimas yra atliktas neobjektyviai ir nevisapusiškai. Taip pat atkreipia dėmesį, kad teismas dėl neaiškių priežasčių padarė du teismo posėdžio įrašus, t. y. įrašas buvo pertrauktas bei dalis posėdžio neįrašyta.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į pateiktą apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija – Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariatas, prašo skundžiamą apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą ir D. Č. apeliacinio skundo netenkinti. Mano, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir įrodymus, todėl nutartį keisti ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo būtų netikslinga.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

ATPK 302¹¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

D. Č. administracinėn atsakomybėn patraukta už ATPK 127 str. 2 d. numatytą kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Vadovaujantis ATPK 248 str., 257 str., 284 str. nuostatomis byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d. organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir ekspertų išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Apygardos teismas, išanalizavęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, kad apylinkės teismas D. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje nesilaikė ATPK 248 str. įtvirtintų administracinių teisės pažeidimų bylos teisenos uždavinių visapusiškai, pilnai ir objektyviai išaiškinti visas bylos aplinkybes, jog ji būtų išspręsta tiksliai pagal įstatymą.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje buvo apgadintas U. V. ir administracinėn atsakomybėn patrauktos D. Č. automobiliai. Bylos tyrimo metu 2015-11-22, kuomet įvyko minimas eismo įvykis, buvo paimti transporto priemonių vairuotojų ir su jomis važiavusių asmenų paaiškinimai. U. V. savo paaiškinime teigė, kad važiuojant link Anykščių centro suskambus jos telefonui ji norėjusi pasukti į keliuką kairėje, parodė posūkį, pradėjo stabdyti, o pristabdžius, bet dar nespėjus pasukti į keliuką, pajuto smūgį į automobilio galą ( b. l. 20). Tą savo parodymuose patvirtino ir su U. V. važiavęs jos draugas M. M. (b. l. 21). Tuo tarpu D. Č. savo paaiškinime pateikė kitokią eismo įvykio versiją. Pastaroji nurodė, kad važiuojant ties ,,Pušyno“ garažais pamatė stovintį automobilį, prie jo privažiavo išlaikydama 3 m. atstumą, sustojo ir laukė kol priešais stovintis automobilis pajudės, tačiau šis staiga pradėjo važiuoti atgal ir nors ji, tai yra D. Č., įjungė garso signalą, automobilis nestabdydamas trenkėsi į jos vairuojamą automobilį. Tvirtino, kad išlipusi iš automobilio U. V. išsigando, pripažino savo kaltę ir siūlė pinigus už automobilio apgadinimus ( b. l. 19). Tokią D. Č. poziciją patvirtino ir su ja važiavęs J. K. (b. l. 22). Eismo įvykyje dalyvavę asmenys bei liudytojai savo parodymų nekeitė ir pirmos instancijos teismo posėdžio metu, tačiau U. V. papildė, kad liudytojas J. K. nieko negali paliudyti apie įvykį, nes jis eismo įvykio metu buvo visiškai girtas, taip pat pabrėžė, kad praėjus 3-4 valandoms iš policijos D. Č. kartu su ja važiavusį J. K. išvedė, nes jis normaliai nepaėjo (b. l. 66). Tuo tarpu policijos pareigūnas D. Š., kuris atvažiavo į eismo įvykio vietą, nubraižė įvykio schemą ir padarė fotonuotraukas, kuriose užfiksuoti abu eismo įvykyje dalyvavę automobiliai ir eismo įvykio vieta, pirmos instancijos teismo posėdyje teigė, kad jam iš karto visa situacija pasirodė neaiški, apžiūrėjus automobilius po jais matėsi iš po automobilio BMW galinio bamperio pakritęs purvas, stabdymo žymių nei vienos nei kitos pusės nebuvo (b. l. 65), nors pirmos instancijos teismas savo nutartyje pažymėjo, kad liudytojas D. Š. teigęs, jog atvažiavęs į įvykio vietą rado du automobilius ir kad būtent į automobilio BMW galą buvo įvažiavęs automobilis AUDI A6 Avant, kai tokio teiginio nėra užfiksuota teismo posėdžio protokole (b. l. 68).

Vertindamas byloje surinktus ir ištirtus duomenis teismas konstatuoja, kad esantys prieštaravimai skundžiamoje teismo nutartyje nėra pašalinti. Iš medžiagoje esančios įvykio vietos schemos bei pateiktų fotografijų matyti, kad po įvykio automobilis BMW sustojęs kelių metrų atstumu iki ištisinės kelio linijos pabaigos, o ne ties ja, kuomet galimas U. V. nurodomas posūkis į kairę, nors pati U. V. bei su ja važiavęs M. M. patvirtino, kad smūgio į galinę automobilio dalį momentu jis jau buvo sustojęs. Dėl kokios priežasties U. V. sustojo neprivažiavusi nurodomos vietos nesiaiškinta. Nenurodoma ir priežastis (priešpriešiais važiavusi transporto priemonė ar kita), dėl kurios U. V. sustojo, o ne tęsė judėjimą ir įvažiavo į posūkį. Nagrinėjant bylą bei vertinant joje surinktus duomenis nebuvo tikrinama bei vertinama D. Č. keliama versija apie tai, kad automobilio BMW vairuotoja galimai pravažiavo posūkį į dešinę ir būtent dėl to sustojo bei pradėjo važiuoti atgal, o ne sustojo ketindama pasukti į kairę dėl staiga suskambusio telefono, tai yra nebuvo tikrinama, ar iš tiesų nurodomu laiku U. V. buvo skambinama, kas jos teigimu ir buvo pagrindinė priežastis keisti automobilio judėjimo greitį ir kryptį. Nors įvykio vietoje buvęs bei jo aplinkybes fiksavęs liudytojas D. Š. teismo posėdyje pripažino, kad autoįvykio aplinkybės buvo neaiškios, o teisminio nagrinėjimo metu abiejų automobilių vairuotojos bei su jomis kartu važiavę keleiviai įvykio aplinkybes įvardino iš esmės priešingai, tačiau objektyviai nustatytų duomenų (transporto priemonių padėtis kelio bei viena kitos atžvilgiu, po jomis nukritusio purvo bei atitrūkusių kėbulo detalių išsidėstymas automobilių atžvilgiu ir kt.) ekspertinis vertinimas atliktas nebuvo. Taip pat teismas netyrė bei skundžiamoje nutartyje nevertino U. V. teismo posėdyje nurodytos aplinkybės, kad liudytojas J. K. įvykio metu, kaip ji tvirtina, buvo visiškai girtas ir net po kelių valandų iš policijos komisariato jį išvedė D. Č., tai yra nebuvo tirta nurodoma aplinkybė (apklausiant iš J. K. paaiškinimą priėmusią pareigūnę V. K. ar atliekant kitus veiksmus) bei, jai pasitvirtinus, pasisakoma dėl šio liudytojo parodymų patikimumo.

Taigi, įvertinus visą administracinės bylos medžiagą darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis priimta neištyrus visų bylai svarbių aplinkybių bei nepašalinus esančių prieštaravimų. Tik atlikus papildomą įrodymų tyrimą ir pašalinus nurodytus prieštaravimus bei abejones bus galima priimti teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą. Esant išdėstytoms aplinkybėms pirmos instancijos teismo nutartis naikintina, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹² str. 1 d. 4 p.,

nutaria:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartį panaikinti ir D. Č. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Anykščių rajono apylinkės teismui.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Evaldas Vanagas