Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-419-123/2011

2011 m. lapkričio 24 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Aušros Maškevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės J. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovų S. A. ir V. S. ieškinį atsakovei J. P. dėl turto pripažinimo asmenine ir bendrąja jungtine nuosavybe, trečiasis asmuo A. S.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje kilo ginčas dėl nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo dėl garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąja jungtine E. S. ir K. S. nuosavybe (CPK 140 str. 2 d., 3 str. 6 d.), todėl teismas dėl šio ieškinyje keliamo reikalavimo plačiau nepasisako.

Bylos duomenimis nustatyta, kad K. S. mirė (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 14). Po jo mirties palikimą pagal įstatymą priėmė jo sutuoktinė E. S. ir vaikai: S. A., V. S., A. S. ir J. P. (t. 1, b. l. 16, 6–8, 12, 26–27). E. S. mirė (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 15). Po jos mirties pagal įstatymą palikimą priėmė vaikai: S. A., V. S., A. S. ir J. P. (t. 1, b. l. 17). Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2007-06-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-978-730/2007 patvirtino E. S. asmeninį testamentą, sudarytą (duomenys neskelbtini), kuriuo ji visą jai priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą paliko dukrai J. P. (S.), Klaipėdos apygardos teismas 2007-08-29 nutartimi paliko Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007-06-05 nutarti nepakeistą (civ. b. Nr. 2-978-730/2007, b. l. 12, 67–69, 80–81). Nustatyta, kad Šiaulių apygardos teisme apeliacine tvarka nagrinėjama civilinė byla Nr. 2A-2-372/2011 pagal ieškovų S. A. ir V. S. ieškinį atsakovei J. P., tretiesiems asmenims Klaipėdos rajono 1-ajam notarų biurui, A. S., dėl testamento pripažinimo negaliojančiu. Šiaulių apygardos teismas 2010-10-18 nutartimi civilinę bylą sustabdė iki įsiteisės sprendimas Klaipėdos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-232-714/2010 dėl turto pripažinimo asmenine ir bendrąja jungtine nuosavybe.

Dėl gyvenamojo namo ir tvarto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe

CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnis nustato, kad CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos, kai turtas registruojamas įsigaliojus šiam kodeksui.

CK 3.88 straipsnio 1 dalies prasme bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; ir kt. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.88 str. 3 d.). Mirus vienam iš sutuoktinių, bendrosios jungtinės nuosavybės teisė pasibaigia (CK 3.100 str. 1 p.), o dėl mirusiajam priklausančios turto dalies, anksčiau buvusios bendrąja jungtine nuosavybe, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) mirus sutuoktiniui K. S., E. S. po vyro mirties 2006-09-19 įregistravo ginčo turtą (gyvenamąjį namą, tvartą, garažą), esančius (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise, VĮ Registrų centro duomenys nėra nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka (CPK 197 str. 2 d.). Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo bei taikymo praktikoje pažymėta, kad sutuoktinių turto nuosavybės registracija viešame registre atlieka tik teisės išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, dėl to CK 3.88 straipsnio 3 dalies teisės norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Nuosavybės teisė į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), E. S. įregistruota 1999-09-07 (t. 1, b. l. 19–22). Ginčo dėl šio žemės sklypo priklausymo byloje nėra.

CK 3.89 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo, taip pat sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn ir kt. Iš bylos medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini) buvo E. S. tėvų sodyba, kurią E. S. paveldėjo, ir į kurią po santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 13) atsikėlė gyventi K. S.

Ieškovai ieškinį grindžia 3.90 straipsnio nuostatomis, kurio 1 dalis nustato, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas bylas dėl asmeninės nuosavybės pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, suformavo CK 3.90 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką, jog turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatomos šių teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių visuma: pirma, asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2008; ir kt.). VĮ Registrų centro duomenimis nustatyta, kad pagrindinis pastatas 1A1m(p) pastatytas 1934 m., rekonstrukcija atlikta 1978 m., rūsys (R) pastatytas 1980 m., priestatas 1a1ž(p) ir 2a1ž(p) pastatyti 1934 m., rekonstruoti 1978 m., tvartas 2I1 p, daržinės 1i1ž ir 2i1ž pastatytos 1934 m., nerekonstruotos, malkinė 3i1ž pastatyta 1987 m., nerekonstruota, garažas su rūsiu 3I1p pastatytas 1984 m., nerekonstruotas, rūsys (R) pastatytas 1984 m., nerekonstruotas, priestatas 1i1p pastatytas 1984 m., 2i1b – 1988 m., nerekonstruotas (t. 1, b. l. 32–39). K. S. ir E. S. šeima iki 1966 metų gyveno pas B. P. (t. 1, b. l. 49–50), 1983–1985 metų duomenimis S. šeima gyveno tame pačiame name (duomenys neskelbtini), nurodomas 1934 m. statybos 40 kūb. m. namas, tvartas su daržine po vienu stogu ir 1970 m. statybos malkinė. K. S. nurodomas kaip S. šeimos galva (t. 1, b. l. 53–54). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad beveik visi sodybos pastatai, įskaitant gyvenamąjį namą, buvo rekonstruoti laikotarpiu nuo 1978 iki 1988 metų, o kai kurie iš jų (garažas su rūsiu, viralinė, priestatas, malkinė) pastatyti naujai. Be to, kad buvo padidintas pastatų plotas ir tūris, buvo atlikti ir kiti gyvenamojo namo remonto darbai neginčijo šalys ir trečiasis asmuo, t. y., kad gyvenamasis namas buvo apmūrytas, pakeisti rąstai, pakeistas stogas, įvestas centrinis šildymas, vandentiekis. Iš 2007-05-29 nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad gyvenamojo namo 1A1m(p) užstatytas plotas – 136 kv. m., bendras plotas – 132,54 kv. m., tūris – 413 kūb. m., naudingas plotas – 83,98 kv. m (t. 1, b. l. 19–22), kai 1983 m. nurodytas bendras (naudingas) plotas – 40 kūb. m. (galimai kv. m.) (t. 1, b. l. 54). 1983 m. nurodoma, kad sienų medžiaga – mūras, stogas – šiferis (t. 1, b. l. 54), 2006-08-17 – sienos rąstinės, stogo danga – asbestcementinė (t. 1, b. l. 36).

Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad laikotarpiu nuo 1970 metų iki 1987 metų pradžios sodyboje ūkio būdu (Statybos įstatymo 2 str. 16 p.), pasitelkiant savo ir savo šeimos narių darbo jėgą, lėšas, buvo atlikti kapitalinio remonto (Statybos įstatymo 20 p.) ir rekonstravimo darbai (Statybos įstatymo 2 str. 18 p.) bei naujai pastatyta naujų ūkio paskirties pastatų (Statybos įstatymo 2 str. 17 p.). Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog visiems tiems darbams atlikti buvo panaudotos bendros K. ir E. S. lėšos. Apeliantės motyvai, kad sprendime konkrečiai nenurodyta, kokie statybiniai rekonstrukcijos, perstatymo ar pristatymo darbai buvo atlikti ginčo pastatuose, neįvertintos panaudotų lėšų sumos, nepateiktos specialistų išvados dėl esminio statinių pagerinimo, remonto darbų, atmestini kaip nepagrįsti. Teismas pagrįstai sprendė, jog remonto, rekonstrukcijų ir statybos procesai vyko jau pakankamai seniai, visai kitokiomis nei šiuo metu socialinėmis ir teisinėmis sąlygomis, K. S. ir E. S. buvo paprasti kaimo gyventojai, todėl visiškai suprantama, kad iki šių dienų galėjo neišlikti (nebuvo išsaugoti) remonto, rekonstrukcijos ir statybos darbus patvirtinantys dokumentai, dėl ko dabar ginčo šalys nesutaria.

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad asmeninis E. S. turtas buvo pagerintas iš esmės santuokos metu, turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, taip pat abiejų sutuoktinių darbu, todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinio dalį ir pripažino, kad gyvenamasis namas, tvartas, garažas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė abiem sutuoktiniams.

Dėl žemės sklypo pripažinimo asmenine nuosavybe

Klaipėdos apskrities viršininko 1998-11-17 sprendimu Nr. 55/4259 (t. 1, b. l. 90) K. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės grąžinant turtą natūra 5,70 ha žemės ir 2,30 ha miško (duomenys neskelbtini), kurią jis valdė bendroje nuosavybėje su kitais asmenimis. 2001-06-19 bendraturčiai susitarė dėl naudojimosi žeme tvarkos (t. 1, b. l. 87–88), K. S. ir B. S. sklypas buvo atidalytas. 2001-09-12 K. S. ir B. S. pardavė jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą I. L. už 22 300 Lt (t. 1, b. l. 93–95). Žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), K. S. 2001-05-08 nupirko už 3 000 Lt (t. 1, b. l. 96–98). Byloje sprendžiamas klausimas, ar K. S. 2001-05-08 žemės sklypo pirkimui galėjo panaudoti asmenines lėšas, gautas iš 2001-09-12 pirkimo–pardavimo sandoriu ar ikisutartinių santykių dėl šio sandorio sudarymo metu gautų lėšų.

Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kad ikisutartinių santykių dėl 2001-09-12 sandorio sudarymo metu pirkėja I. L. galėjo perduoti K. S. pinigines lėšas avansu. Bendraturčiai dėl naudojimosi žeme, esančia (duomenys neskelbtini), tvarkos susitarė tik 2001-06-19 (t. 1, b. l. 87–89), o 2001-07-20 buvo priimtas Klaipėdos apskrities viršininko įsakymas Nr. 1815 dėl sklypų padalijimo (t. 1, b. l. 91), todėl mažai tikėtina, kad valdydamas žemę bendroje nuosavybėje su kitais asmenimis, K. S. galėjo pradėti derybas žemės sklypo dalies pardavimo, nežinodamas, kuri dalis jam atiteks, ar juo labiau gauti kokias nors pinigines sumas avansu už jį bei jas panaudoti kito sklypo pirkimui.

Vadovaujantis SŠK 21 straipsniu, galiojusiu iki 2001-07-01, turtas sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, o nurodyto straipsnio 3 dalis nustatė, kad turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis ir įformintas vieno iš jų vardu. Nagrinėjamu atveju teismas abejoja atsakovo V. S., liudytojų B. S. ir I. L. parodymais ir konstatuoja, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė mirusių E. S. ir K. S. nuosavybė, todėl pagrindo pripažinti ginčo sklypą asmenine K. S. nuosavybe nėra.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovų ieškinio dalį dėl žemės sklypo pripažinimo asmenine nuosavybe netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, dėl šios dalies priėmė nepagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikintina ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinio dalis, kuria prašoma pripažinti, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausė K. S. asmeninės nuosavybės teise atmestina (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Teismui, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, priteistos pirmosios instancijos teismo sprendimu (CPK 93 str. 5 d.) ir iš atsakovės ieškovei S. A. priteistos bylinėjimosi išlaidos sumažintinos nuo 2 354 Lt iki 1 569,33 Lt, išlaidos valstybei už procesinių dokumentų įteikimą mažintinos iki 28,62 Lt (vidutinė gyvenamojo namo, tvarto ir garažo rinkos vertė – 63 743 Lt, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 21 916 Lt, todėl atmetus ieškinio dalį dėl žemės sklypo pripažinimo asmenine nuosavybe, priteistos bylinėjimosi išlaidos atsižvelgiant į turto vertę mažinamos 1/3). Patenkinus atsakovės apeliacinį skundą iš dalies ieškovei S. A. iš atsakovės priteistina 466,67 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (t. 1, b. l. 194), iš viso 2 036 Lt bylinėjimosi išlaidų (466,67 Lt + 1 569,33 Lt). Patenkinus atsakovės apeliacinį skundą iš dalies, atsakovei iš ieškovų priteistina po 44 Lt žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą (t. 1, b. l. 181). Atlikus atsakovei iš ieškovės priteistinos sumos įskaitymą (2 036 Lt – 44 Lt) ieškovei S. A. iš atsakovės priteistina 1 992 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 7 d. sprendimo dalį, kuria pripažinta, kad 8,3300 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr.55/31121, esantis (duomenys neskelbtini), priklausė K. S., a.k. (duomenys neskelbtini), mirusiam (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) mirties akto įrašas Nr. 333), asmeninės nuosavybės teise, panaikinti, ir šią ieškinio dalį atmesti.

Sumažinti iš atsakovės J. P. valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, pirmosios instancijos teisme iki 28,62 Lt.

Priteisti iš atsakovės J. P. ieškovei S. A. 1 992 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovei J. P. iš ieškovo V. S. 44 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.