Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2009-07-16 · Civilinė byla Nr. 2A-459-524/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-07-16
Bylos Nr.
2A-459-524/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Erika Misiūnienė, Rimvida Zubernienė, Alvydas Žerlauskas
Ieškovas
L. Ž., E. Ž.
Atsakovas
A. M., A. R.
Kategorijos
  • 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja E. Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2A-459-524/2009

Teisėja G. Gudžiūnienė Procesinio sprendimo kategorija 42.10; 44.5.1; 45.6; 121.21. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2009 m. liepos 16 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Erika Misiūnienė, kolegijos teisėjai Rimvida Zubernienė, Alvydas Žerlauskas, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, viešame teismo posėdyje dalyvaujant ieškovei L. Ž., ieškovų atstovui adv. Piotrui Orlovui, atsakovei A. M., apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės A. M. ir atsakovo A. R. apeliacinius skundus dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų E. Ž. ir L. Ž. ieškinį atsakovams A. M., A.R. dėl nuostolių atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovai su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydami priteisti solidariai iš atsakovų 62 457 Lt nuostolių atlyginimo, iš atsakovės A. M. 1000 Lt rankpinigių, taip pat bylinėjimosi išlaidas bei išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teigia, kad 2006-07-05 sudarė preliminariąją namo pirkimo-pardavimo sutartį su atsakove A. M., sumokėjo jai 10 000 Lt avanso. Pažymi, jog šios sutarties pagrindu atliko namo rekonstrukciją ir remontą, o atsakovams nesutarus dėl namo pardavimo, prašo atlyginti patirtus nuostolius.

Žemesnės instancijos teismas

Tauragės rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškovų ieškinį tenkino visiškai, priteisė solidariai iš atsakovų 62 457 Lt nuostolių atlyginimo, 1903,71 Lt žyminio mokesčio ieškovams, 167,10 Lt pašto išlaidų valstybei, iš atsakovės A. M. 1000 Lt rankpinigių ieškovei L. Ž. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad ieškovai nuo 2006-07-05 buvo sąžiningi namo valdytojai, todėl jie turi teisę reikalauti atlyginti namo pagerinimo išlaidas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė A. M. prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir ieškinį atmesti. Apeliantė pažymi, kad buvo tik dalies namo paveldėtoja ir ieškovai tai žinojo. Nurodo, kad darbus ginčo name ieškovai atliko savavališkai, atsakovė neatsisako parduoti jai priklausančios namo dalies, todėl neprivalo atlyginti nuostolių ieškovams.

Apeliaciniu skundu atsakovas A. R. prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir pripažinti A. Raštutį netinkamu atsakovu. Apeliantas pažymi, kad atsakovė A. M. be atsakovo žinios susitarė dėl viso turto pardavimo, nors jai priklauso tik ½ jo dalis, todėl visos pareigos už prievoles, atsirandančias iš sutarties, ir atsakomybė pagal sutartį tenka jai. Nurodo, kad su ieškovais neturėjo jokių ryšių, jų nesieja jokie teisiniai santykiai, todėl nepagrįstai yra įtrauktas į bylą atsakovu.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovės A. M. apeliacinį skundą ieškovai prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad 2006-07-05 sutarties atsakovai neginčijo, ieškovai yra sąžiningi turto valdytojai, todėl turi teisę reikalauti atlyginti namo pagerinimo išlaidas. Teigia, kad abu atsakovai yra namo paveldėtojai, turtas nėra pasidalytas, todėl valdomas abiejų paveldėtojų lygiomis dalimis.

Atsiliepimu į atsakovo A. R. apeliacinį skundą ieškovai prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas matydamas statybų procesą jam neprieštaravo, taigi sutiko su namo pardavimu. Teigia, kad atsakovai paveldėtą turtą valdo lygiomis dalimis, jie nepagrįstai praturtėjo, todėl ieškovai turi teisę reikalauti atlyginti namo pagerinimo išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

2006-07-05 ieškovai ir atsakovė A. M. sudarė sutartį, kuria ieškovai sumokėjo atsakovei avansą 1000 Lt, susitarė dėl būsimo pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo (t.1, b.l. 5). Be to, šia sutartimi atsakovė ieškovams leido savo lėšomis rekonstruoti namą ir daryti remontą. Būsimo pirkimo-pardavimo sandorio sudarymas buvo apibrėžtas ne konkrečia kalendorine data, o aplinkybe - paveldėjimo dokumentų sutvarkymas. Bylos faktinės aplinkybės įrodo, kad šis sandoris neįvyko, nes kitas bendraturtis - atsakovas A. R., kuris nebuvo žinomas ieškovams sutarties sudarymo metu, nesutiko parduoti namo ir žemės sklypo.

Šioje byloje ginčas kyla dėl sutarties aiškinimo ir jos neįvykdymo teisinių pasekmių bei dėl nuostolių atsisakius vykdyti sutartį. Ši sutartis yra preliminarioji CK 6.165 str. prasme, nes joje aptartos esminės būsimos pirkimo-pardavimo sąlygos: nekilnojamieji daiktai, šio turto kaina. Šalys šias sutarčių nuostatas analizuoja, jas aiškina, todėl darytina išvada, kad toks preliminaraus pobūdžio susitarimas faktiškai buvo ir jis nebuvo formalus. Ši sutartis vertintina ir kaip avansinio mokėjimo sutartis, nes jos tekstas patvirtina, kad šalys įvykdė avansinį mokėjimą. Be to, šia sutartimi atsakovė leido savo lėšomis rekonstruoti namą ir daryti remontus, todėl ji vertintina ir kaip panaudos sutartis. Tačiau šie sutarčių punktai nepaneigia kitų punktų, kuriuose nurodytos preliminariajai sutarčiai būdingos nuostatos, todėl darytina išvada, kad ši sutartis yra dvejopo pobūdžio ir suprantama ir kaip preliminarioji, ir kaip avansinio mokėjimo, ir kaip panaudos, todėl jų teisiniam reglamentavimui taikytini CK 6.165 str. ir 6.315 str. 3d., 6.629-6.643 str. Be to, CK 6.156 str. yra įtvirtinta šalių teisė sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymui. CK nėra imperatyvaus draudimo sutartyje numatyti ir išankstinio būsimo sandorio kainos sumokėjimą (avansą), ir įsipareigojimus dėl būsimo sandorio sudarymo, ir turto perdavimo panaudai.

CK 6.193 str. suformuluotos sutarčių aiškinimo taisyklės, atskleidžiant tikruosius šalių ketinimus. Šios taisyklės yra išaiškintos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Sutartis yra juridinis faktas, kuris sukuria, keičia ar nutraukia civilinius teisinius santykius. Sukūrusi civilinį teisinį santykį, sutartis pagal teisės normų nustatytas ribas reguliuoja jos sukurto teisinio santykio dalyvių elgesį iki to laiko, kol bus pasiektas sutartimi numatytas rezultatas. Sudarydamos sutartį šalys savo suderinta valia nustatė konkretų elgesį, t. y. teises ir pareigas. Jeigu sutarties šalys nevykdo prisiimtų teisių ir pareigų, yra panaudojamos atsakomybės priemonės. Ieškovai pareiškė ieškinį dėl paminėtų sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo. Sutartinė civilinė atsakomybė taikoma, kai viena sutarties šalis neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartį, dėl to kita šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (CK 6.245 straipsnio 3 dalis) bei reikalauti grąžinti visas įmokas, įvykdytas šia sutartimi.

Dėl 1000 Lt avanso.

CK 6. 315 str. 3d. numato, kad kai išankstinę įmoką gavęs pardavėjas nustatytu laiku neperduoda pirkėjui daiktų, šis turi teisę reikalauti, kad pardavėjas jam perduotų daiktus ar grąžintų sumokėtą sumą. Tai, kad ieškovais sumokėjo atsakovei 1000 Lt avanso, įrodyta atsakovės nenuginčyta rašytine sutartimi, kurioje padarytas įrašas atsakovės ranka, jog ji šiuos pinigus gavo, todėl tenkinti šią apeliacinio skundo dalį nėra įstatymų numatyto pagrindo.

Dėl 62 457 Lt nuostolių atlyginimo.

Ieškovai įrodė, kad atsakovo veikoje buvo CK 6.256 str. išvardyti pagrindai sutartinei atsakomybei atsirasti: neteisėti veiksmai, t. y. šiuo atveju netinkamas sutarties įvykdymas, priežastinis ryšys tarp netinkamų sutarties paminėtų punktų vykdymo ir atsiradusios žalos, žalos dydis. Atsakovės sutartinių įsipareigojimų vykdymas turi būti vertinamas atsižvelgus į ginčo veiksmo atlikimo aplinkybes ir tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, o priteisti žalos atlyginimą ieškovams galima tik konstatavus esant priežastiniam ryšiui tarp sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo ir padarytos žalos atlyginimo. Šalis siejo sutartiniai santykiai, atsiradę paminėtos sutarties pagrindu ( b. l. 5). Šios sutarties objektas buvo būsimas nekilnojamojo turto pirkimas-pardavimas, avansinis mokėjimas bei atsakovės sutikimas rekonstruoti namą bei leidimas ieškovams atlikti remonto darbus. CPK 178 str., kuriame yra nustatytos įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės, teigiama, kad ieškovai privalėjo įrodyti, kad šiuos nuostolius jie patyrė dėl atsakovės netinkamų sutartinių įsipareigojimų vykdymo, o atsakovė turėjo įrodyti, jog ji sutartį vykdė tinkamai, nes atsakovės kaltė pagal CK 6.245 str. 3 d. preziumuojama. Todėl įvertinus bylos medžiagą galima padaryti išvadą, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog ši sutartis buvo neįvykdyta dėl ieškovų kaltės. Bylos faktinės aplinkybės įrodo, jog atsakovė, būdama tik dalies šio nekilnojamojo turto bendraturtė, susitarė su ieškovais dėl viso namo pirkimo-pardavimo ir neinformavimo apie sutarties sudarymą kito bendraturčio bei ieškovų, jog ji paveldėjimo būdu įgijo tik nuosavybės teisę į dalį nekilnojamojo turto. Šie atsakovės veiksmai nelaikyti sąžiningais ir teisingais CK 1.5 str. bei CK 6.38 str. prasme, nes byloje įrodyta, jog ji nebuvo sąžininga nei su ieškovais, nei su atsakovu A. R. ir apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo kitaip vertinti atsakovės sutartinių įsipareigojimų vykdymą, todėl byloje atsakovė neįrodė, jog ji tinkami įvykdė prisiimtus sutartinius įsipareigojimus. Atsakovės veiksmai dėl susitarimo parduoti visą nekilnojamąjį turtą, be to, leisti jį rekonstruoti, yra susiję priežastiniu ryšiu su ieškovams atsiradusiomis pasekmėmis. Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai specialūs įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnio, nei faktiškai asmens patirto žalos dydžio atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą.

Šiuo atveju atsakovė pripažįsta, kad namas iš esmės buvo pagerintas ir rekonstruotas pagal jos sudarytą sutartį. Rekonstrukcija yra suprantamas namo esminis pertvarkymas ir negali būti suprantama kaip tik smulkus kosmetinis remontas. Faktiškai atsakovė pripažįsta, kad visi faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (b.l. 6) išvardyti darbai buvo atlikti ir ieškovai negali šių atliktų darbų pasiimti ir jų panaudoti kitame objekte. Atsakovų name ieškovai įdėjo 8 naujus plastikinius langus, penkias palanges, pakeitė šarvuotas duris, išvedžiojo kanalizaciją, apšiltino namą, išbetonavo grindis ir pagal CPK 197 str. 2 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas turi oficialaus rašytinio įrodymo galią. Šios dalies ieškinio netenkinimas reikštų atsakovės nepagrįstą praturtėjimą, t.y. ieškovų lėšomis buvo iš esmės pagerintas atsakovės turtas, o civilinėje teisėje galioja draudimas praturtėti kito asmens sąskaita. Todėl tuo aspektu privalo būti įvertintas ir ieškovų patirtos žalos dydis. Be to, pagrindas šiam ieškiniui patenkinti yra ne tik paminėtos civilinės atsakomybės pagrindas, bet ir CK 6.501 str., 6.629 str. 2d. Tai, kad ieškovams yra padaryta žala, yra įrodyta bylos medžiaga, tačiau šiuo atveju ieškovai prašo priteisti tik tiesioginius nuostolius, kurių dydį privalėjo įrodyti pagal CK 6.249 str. 1d. Iš ieškovų paaiškinimo nustatyta, kad jie visus darbus atliko savo jėgomis ir ūkio būdu, nes ieškovas pats yra statybininkas, todėl faktiškai yra tik 6941,78 Lt (b.l.9-14), o visą kitą žalos dydį ieškovai įrodinėja jau po darbų atlikimo 2007-10-31 sudaryta lokaline sąmata (b.l.7), kuri faktiškai nebuvo įgyvendinama ieškovams vykdant darbus ūkio būdu, t. y. ieškovai pripažįsta, jog jie nėra nei PVM mokėtojai, nesamdė darbo jėgos, nemokėjo socialinio draudimo įmokų, neturėjo statybvietės išlaidų bei pelno, nurodytų šioje lokalinėje sąmatoje, todėl pirmosios instancijos teismas neįvertino paminėtų aplinkybių. Atsakovai faktiškai pripažįsta šioje sąmatoje atliktus darbus, nepateikė įrodymų, jog joje išvardyti darbai nebuvo atlikti, todėl atmesti šią ieškinio dalį nėra teisinio pagrindo. Tačiau paminėtais motyvais priteistos žalos dydis mažintinas iki 43 837 Lt, t. y. tiesioginių išlaidų nurodytų sąmatoje (b.l.7), nes ieškovai realiai jas patyrė dirbdami ūkio būdu, nes ir už jų pačių fizinį darbą atsakovė privalo kompensuoti. Nepriteistinos sąmatoje nurodytos netiesioginės išlaidos- 9093 Lt bei 9527 Lt PVM mokestis, nes ieškovai neįrodė, kad tokias išlaidas patyrė, todėl ši skundžiamo teismo sprendimo dalis keistina.

Dėl atsakovo A. R. atsakomybės.

CK 6.237 str., 6.242 str. reglamentuoja civilinių teisinių santykių dalyvių prievoles nepagrįstai praturtėjus ar nepagrįstai gavus turto. Asmeniui, be teisinio pagrindo gavusiam kito asmens turtą, privalu jį grąžinti. Kad tokia prievolė atsirastų, turtą praradęs asmuo turi įrodyti, kad šis praradimas neturi teisinio pagrindo, t. y. nei konkrečiu teisės aktu, nei sandoriu remdamasis asmuo neturėjo teisės gauti ginčo turto. Šioje byloje nustatyta, kad atsakovui A.R. 2007-06-05 išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į ½ dalį namo, kurį pagerino ieškovai, ir nors faktinės bylos aplinkybės įrodo, kad tarp ieškovų ir šio atsakovo nebuvo sudarytas preliminarusis susitarimas dėl būsimo pirkimo-pardavimo bei panaudos sandorio sudarymo, tačiau paminėtos įstatymo nuostatos yra pagrindas patenkinti ieškinio dalį, nes priešingu atveju būtų iš esmės pažeisti ieškovų interesai. Byloje įrodyta, kad ieškovai dėl neteisėtų atsakovės A.M. veiksmų pagerino ir atsakovo A. R. turtą, šių pagerinimų ieškovai išmontuoti negali, nes jie inkorporuoti į atsakovų nekilnojamąjį turtą, todėl šio atsakovo nekilnojamojo daikto dalis yra pagerinta ieškovų sąskaita be teisinio pagrindo, todėl atsakovas turėtų atlyginti jam paliekamų daiktų vertę pinigais. Šalintina iš skundžiamo teismo sprendimo solidarioji atsakovų atsakomybė, nes jai atsirasti pirmosios instancijos teismas nenustatė CK 6.66 str. 1d. ir 4d. nustatytų pagrindų. Ieškovų lėšomis pagerintas nekilnojamasis turtas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovams, todėl jie savarankiškai kiekvienas atsako ieškovams už atliktus pagerinimus. Atsakovas A. R. nepateikė įrodymų, kad jo namo dalis nėra pagerinta, todėl nors ir nesitarė su ieškovais dėl būsimo pardavimo, jis privalo atlyginti ieškovams už iš esmės įvykdytą namo rekonstrukciją. Šioje byloje, vadovaujantis CK 1.5 str. įtvirtintu teisingumo principu, nebūtų teisinga visą ieškovų įvykdytų pagerinimų sumą priteisti tik iš atsakovės A.M., nes pagerintas turtas nuosavybės teise priklauso abiem atsakovams.

Paminėtais motyvais skundžiamos teismo sprendimo dalys dėl namo pagerinimo išlaidų priteisimo ir solidariosios atsakovų atsakomybės keistinos ir priteista iš atsakovų 62 457 Lt suma sumažintina iki 43 837 Lt ( CPK 326 str. 1d.3p.). Ši suma priteistina iš kiekvieno atsakovo ieškovams lygiomis dalimis po 21 918,50 Lt.

Sprendimo dalis dėl žyminio mokesčio priteisimo ieškovams keistina ir iš atsakovo A. R. ieškovams priteistini 657,55 Lt, o iš atsakovės A. M. - 687,55 Lt, sumokėto žyminio mokesčio paduodant ieškinį. Kitos sprendimo dalys paliktinos nepakeistos.

Iš ieškovų priteistini 558,60 Lt sumokėto žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą atsakovei A. M., apskaičiuoto nuo patenkintos apeliacinio skundo dalies ( 62 457 Lt -43837 Lt).

Iš atsakovų ieškovams priteistini po 1000 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą (CPK 93 str. 3 d., 4 d., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325-330 straipsniais, teismas

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalis dėl 62 457 Lt priteisimo iš atsakovų solidariai pakeisti ir priteistą L. Ž. ir E. Ž. 62 457 Lt sumą sumažinti iki 43 837 Lt.

L. Ž. ir E. Ž. 43 837 Lt sumą priteisti lygiomis dalimis iš A. M. – 21 918,50 Lt ir iš A. R. – 21 918,50 Lt.

Sprendimo dalį, kuria priteistas L. Ž. ir E. Ž. žyminis mokestis paduodant ieškinį pakeisti ir L. Ž. ir E. Ž. iš A. R. ieškovams priteisti 657,55 Lt, o iš atsakovės A. M. - 687,55 Lt sumokėto žyminio mokesčio paduodant ieškinį.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš L. Ž. ir E. Ž. 558,60 Lt sumokėto žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą atsakovei A. M.

Priteisti L. Ž. ir E. Ž. iš A. R. ir A. M. po 1000 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Erika MisiūnienėKolegijos teisėjai Rimvida ZubernienėAlvydas Žerlauskas