- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-08-09
- Bylos Nr.
- 1S-664-493/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Paštuolis (pirm.), Edita Dambrauskienė, Algirdas Remeika
- Nuteistasis
- V. G.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Remeikos,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. G. (V. G.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 12 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo su intensyvia priežiūra nuteistajam V. G.“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
V. G. Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (3 epizodai), 253 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, skirta bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams. Nuteistasis bausmę atlieka nuo 2015 m. gruodžio 3 d., bausmės pabaiga – 2018 m. balandžio 3 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai – 10 mėnesių 8 dienos.Komisija 2017 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė taikyti nuteistajam V. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 3 dalį.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 12 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą motyvuodamas tuo, kad dar nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis V. G. skundžia šią Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra.Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas negali svarstyti lygtinio paleidimo klausimo iš naujo kaip Komisija, o tik patvirtinti jos priimtą nutarimą. Be to, apylinkės teismas nesilaiko aukštesnės instancijos teismo praktikos, kur nurodoma, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, taip pat Europos Tarybos Ministrų Komiteto bei Europos Tarybos priimtų rekomendacijų, todėl laiko tokią priimtą nutartį nesuprantama ir prieštaraujančią teisės aktams. Nuteistasis skunde taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo svarstyti jo padarytų nusikalstamų veikų, kadangi jos jau buvo įvertintos skiriant bausmes, o tik įvertinti jo elgesį pataisos namuose. Pažymi ir tai, kad teismas negalėjo vertinti, ar pasiekti bausmės tikslai, kadangi tai prieštarauja lygtinio paleidimo institutui.Skunde nuteistasis nesutinka ir su apylinkės teismo vertinimu dėl jam nustatytų kriminogeninių veiksnių ir nurodo, jog Komisija vertina kriminogeninių veiksnių buvimą pagal elgesį bausmės atlikimo metu, o ne iki nusikaltimo bei nurodo, kad yra šiuos veiksnius mažinantys veiksniai, bet teismas laikosi priešingos pozicijos. Teismų praktikoje taip pat yra nurodoma, kad 8 balų rizikos sumažėjimas jau laikytina akivaizdi pažanga, jo atveju, rizika sumažėjo net 25 balais. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.Nuteistojo V. G. skundas atmestinas.Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo išeina, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Kaip nurodyta ir apylinkės teismo nutartyje, byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. G. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, o atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad jis priklauso vidutinės rizikos grupei – 42 balai. Įstatymų leidėjas BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra nurodęs, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo gali būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir, jei tokia pažanga sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, jis gali būti lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos. Nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.Su skundu apygardos teismui pateikta medžiaga patvirtina, kad nuteistasis įkalinimo įstaigoje 1 kartą buvo skatintas. Tačiau negalima neatsižvelgti į tai, kad jis 1 kartą pažeidė ir įstaigoje nustatytos tvarkos taisykles – nevykdė įstaigos administracijos reikalavimų, dėl ko gavo nuobaudą. Nors skirta nuobauda negalioja, tačiau šią informaciją aukštesnysis teismas vertina kaip nuteistąjį charakterizuojančią, patvirtinančią, kad per laisvės atėmimo bausmės laikotarpį, nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje nebuvo nepriekaištingas.Socialinio tyrimo išvadoje kaip kriminogeniniai veiksniai išskiriami ankstesni nusikaltimai bei gyvenimo stilius ir draugai. Ir nors nuteistasis nurodo, kad šie veiksniai nulemti jo praeities, todėl neturėtų būti vertinami, priešingai, turi būti vertinami riziką mažinantys veiksniai, tačiau teisėjų kolegijos manymu, Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti tam tikri riziką mažinantys veiksniai nėra pagrįsti. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti keturi pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai – tai neigiamas požiūris į nusikaltimus, specialybės, darbinių įgūdžių turėjimas, nusiteikimas laikytis teismo skirtų įpareigojimų bei sutikimas, kad lygtinai paleidžiant iš pataisos namų jam būtų taikoma intensyvi priežiūra. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nuteistojo neigiamas požiūris į nusikaltimus vertinamas atsižvelgiant į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, tačiau pažymėtina, kad pats nuteistasis nurodė, jog nusikalto siekdamas finansinės naudos, kas paneigia darbinių įgūdžių turėjimo veiksnį kaip apsauginį, kadangi ir prieš nusikalstant V. G. dirbo toje pačioje bendrovėje, kurioje planuoja dirbti ir išėjęs į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog prisipažinimas negali būti laikomas kaip riziką mažinantis veiksnys, kadangi ir ankstesnių teistumų metu V. G. prisipažindavo padaręs nusikalstamas veikas, tačiau tai neturėjo įtakos vėlesniam nusikaltimų darymui.Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad artimųjų parama gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo tolimesnio nusikalstamumo, tačiau aukštesnysis teismas nurodo, kad šeiminės, kaip ir darbinės aplinkybės nėra pasikeitusios nuo tų, kurios buvo prieš nusikalstamų veikų padarymą, tad akivaizdu, jog šios aplinkybės jo nesulaikė nuo nusikaltimų darymo, tad negali būti vertinamos kaip riziką mažinantys veiksniai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad po lygtinio paleidimo nuteistasis planuoja išvykti su šeima dirbti į užsienį, tačiau pataisos namuose jis nedirba, kadangi pateikė medicininę pažymą, jog dirbti negali dėl stuburo traumos. Nors riziką mažinančiais veiksniais įvardintos aplinkybės, jog nuteistasis nusiteikęs laikytis teismo skirtų įpareigojimų bei sutinka, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra, tačiau tai nėra išskirtinės aplinkybės, kurios taikytinos tik konkrečiai V. G., kadangi visi nuteistieji, siekdami būti lygtinai paleisti, tvirtina pasiryžę laikytis įpareigojimų, būti stebimi ir ateityje nenusikalsti. Atsižvelgiant į tai, šie nurodyti veiksniai laikytini teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys, tačiau ne riziką mažinantys. Teisėjų kolegijos vertinimu, liko tinkamai neįvertintos aplinkybės dėl nuteistojo piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis. Atkreiptinas dėmesys, kad paskutiniai du V. G. teistumai būtent ir buvo susiję su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis (su tikslu ir be tikslo platinti), tačiau duomenų, kad V. G. pataisos namuose lankytų užsiėmimus apie narkotinių ir psichotropinių medžiagų žalą, nėra. Nuteistasis savo skunde pažymi ir tai, jog per bausmės atlikimo laiką jo pakartotino nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo 25 balais, o pagal teismų praktiką net ir 8 balų sumažėjimas yra vertinamas kaip jau akivaizdi pažanga. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvieno nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas individualiai, ir kiekvienu individualiu atveju yra sprendžiama, ar yra akivaizdi pažanga, ar ne. Nuteistojo V. G. pateiktoje teismų praktikoje buvo vertinama tai, kad nuteistiesiems buvo nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika, kurią mažinant ir 8 balai tapo akivaizdžia pažanga, be to, nurodytais atvejais, nuteistieji, kurių lygtinio paleidimo taikymo klausimas buvo spendžiamas, buvo nepažeidę pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, arba gauta viena nuobauda buvo panaikinta ankščiau termino už gerą elgesį, jie buvo eilę kartų skatinti, pataisos namuose dirbdavo bei būdavo nurodomos kitos teigiamai juos charakterizuojančios aplinkybės. Aukštesnysis teismas pažymi, kad BVK 111 straipsnyje numatyta, jog nuteistųjų socialinė reabilitacija ir yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Kaip buvo minėta, Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, t.y. 42 balai. Bylos duomenys patvirtina, kad V. G. savo elgesį kreipia teigiama linkme, jo rizika sumažėjo 25 balais, tačiau šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad nuo paskutiniojo vertinimo, rizika sumažėjo tik 5 balais. Be to, nurodoma, kad iš likusių 42 balų, tik 20 yra statiniai, t.y. nekintami, o likę 22 balai – dinaminiai, kuriuos savo teigiamu elgesiu ir mąstymu nuteistasis gali sumažinti. Visa tai sudaro pagrindą manyti, kad daroma nuteistojo pažanga dar nėra pakankama ir akivaizdi, kad jo atžvilgiu būtų taikomas lygtinis paleidimas.Nuteistojo nurodytose Europos Tarybos rekomendacijose REC (99)2, Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijoje Nr. (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“ rekomenduojama valstybėms narėms taikyti lygtinį paleidimą visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, taip siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinių įsiliejimą į visuomenę sąlygomis, padedančiomis garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą. Atkreiptinas dėmesys, kad rekomendacijos ir nuomonės, skirtingai nei kiti Europos Sąjungos teisės aktai, adresatams jokio teisinio poveikio nedaro, t.y. jos nėra privalomos, o tik rekomendacinio pobūdžio.Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Šiuo atveju byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad V. G. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės ir atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų tikėtis, kad V. G. ateityje laikysis įstatymų ir savo tikslų sieks tik teisėtais būdais. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis paliktina nepakeista, o nuteistojo V. G. skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo V. G. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.