Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. I-39-171/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00936-2013-7Procesinio sprendimo kategorija 7.1; 7.8; 74

2015 m. rugpjūčio 26 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūros Marijos Strumskienės ir Donato Vansevičiaus,

dalyvaujant pareiškėjos Vilniaus rajono savivaldybės atstovei B. K., atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atstovei D. A. B., trečiojo suinteresuotojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Nemėžio komunalininkas“ atstovui A. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus rajono savivaldybės skundą atsakovei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl nutarimo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Nemenčinės komunalininkas“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Nemėžio komunalininkas“) dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja Vilniaus rajono savivaldybė (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (b. l. 1–7), prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir Konkurencijos taryba) 2013 m. kovo 7 d. nutarimą Nr. 2S-1 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės sprendimų pavedant UAB „Nemenčinės komunalininkas“ ir UAB „Nemėžio komunalininkas“ teikti komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugas, atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams“ (toliau – ir Nutarimas);

Skunde pareiškėja nurodo, kad Konkurencijos taryba 2013 m. kovo 7 d. nutarimu Nr. 2S-1 pripažino, jog Vilniaus rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) tarybos 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. T3-447 „Dėl pavedimo eksploatuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą“ (toliau – ir ginčijamas sprendimas) 1, 2 ir 3 punktai ir jų pagrindu pasirašytos sutartys, pagal kurias mišrių komunalinių, buityje susidarančių pavojingų, bioskaidžių, elektros ir elektroninės įrangos, didelio gabarito, naudotų padangų atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo ir transportavimo į jų šalinimo vietas paslaugų teikimą buvo patikėta teikti tretiesiems asmenims, pažeidžia Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir Konkurencijos įstatymas) 4 straipsnio reikalavimus.

Pareiškėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) 25 straipsniu, 30 straipsnio 4 dalimi, daro išvadą, jog konkursas nėra vienintelis būdas parinkti komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugos teikėją. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 4 dalį (galiojusi redakcija), komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimą savivaldybė gali pavesti savo įsteigtai bendrovei. Tai reiškia, kad šią komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkciją savivaldybė, nepažeisdama imperatyvių teisės aktų reikalavimų ir bendrųjų teisės principų, įgyvendina laisvai savo nuožiūra. Kadangi ši funkcija yra nepaprastai svarbi ir sudėtinga bei apimanti visą geografinę savivaldybės teritoriją, Savivaldybės taryba nusprendė šios funkcijos įgyvendinimą pavesti jos valdomoms komunalinėms įmonėms.

Pareiškėja pažymi, kad Konkurencijos taryba Nutarimo argumentus dėl būtinumo organizuoti konkursą iš esmės grindžia tik Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio ir Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 11 dalimi, kuri įsigaliojo tik 2012 m. balandžio 28 d., t. y. jau po ginčijamų sprendimų priėmimo. Mano, kad Konkurencijos taryba be pagrindo netaikė Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 4 dalies ir Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalies, neanalizavo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – ir Viešųjų pirkimų įstatymas) suformuluotos vidaus sandorio sąvokos, o galiojančių įstatymų neaiškino ir netaikė sistemiškai.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė skundą, prašė skundą tenkinti skunde nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad Savivaldybė prieš imdamasi veiksmų atliko analizę dėl komunalinių atliekų tvarkymo sistemos, to įrodymai yra pateikti kartu su skundu.

Atsakovė Konkurencijos taryba su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 46–52) nurodė, kad dėl Savivaldybės sprendimų buvo privilegijuotos Savivaldybės įmonės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Nemenčinės komunalininkas“ ir UAB „Nemėžio komunalininkas“ kitų ūkio subjektų – potencialių konkurentų – atžvilgiu, todėl tokiais veiksmais buvo sudarytos skirtingos konkurencijos sąlygos ir neužtikrinta sąžiningos konkurencijos laisvė, kaip tai nustato Konkurencijos įstatymo 4 straipsnis. Priimant Savivaldybės sprendimus galiojusi Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 4 dalies redakcijoje nustatyta savivaldybių teisė pavesti (kaip privalomą užduotį) eksploatuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą savivaldybės įsteigtai bendrovei arba kelių savivaldybių įsteigtai atliekų tvarkymo įstaigai, įmonei ar organizacijai nebuvo vienintelis būdas paslaugos teikėjui parinkti. Minėta nuostata taip pat nustatė, kad savivaldybės gali organizuoti ir komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir plėtojimo paslaugų operatorių (atliekų tvarkytojų) atrankos konkursą arba, nutarusios įvesti vietinę rinkliavą iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, turi organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo (komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir plėtojimo) paslaugų viešojo pirkimo konkursą. Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 4 dalyje nustatyta teisė perduoti dalį funkcijų aptariamoje srityje yra laikytina tik kaip viena iš savivaldybės pareigos užtikrinti tinkamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemos funkcionavimą įgyvendinimo priemonių, o jos taikymas yra savivaldybių teisė, bet ne pareiga. Taigi Savivaldybei priimant sprendimus, Atliekų tvarkymo įstatyme buvo nustatyta alternatyva paslaugų teikėjui parinkti, tačiau Savivaldybė, parinkdama paslaugų teikėją, turėjo vadovautis ir Konkurencijos įstatymo reikalavimais, bet ir turėjo įvertinti, ar rinkoje yra daugiau ūkio subjektų, norinčių ir galinčių teikti komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugas, bei suteikti jiems galimybę varžytis dėl paslaugų teikimo.

Atsakovė dėl pareiškėjos argumento, kad Nutarimo argumentus dėl būtinumo organizuoti konkursą grindžia Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 11 dalimi, kuri įsigaliojo tik 2012 m. balandžio 28 d., t. y. jau po ginčijamų sprendimų priėmimo, pažymi, kad Konkurencijos taryba akcentavo, kad nei priimant ginčijamus sprendimus, nei priimant Nutarimą galiojančios Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatos imperatyviai nenustatė pareigos pavesti teikti atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugas Savivaldybės teritorijoje Savivaldybės kontroliuojamoms įmonėms. Taigi, Savivaldybė galėjo pasirinkti kitą elgesio variantą – užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, organizuodama konkurencingą procedūrą, tačiau šios pareigos neįvykdė.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime nurodytus argumentus, prašė skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Nemenčinės komunalininkas“ su pareiškėjos skundu sutiko ir prašė jį tenkinti. Atsiliepime (b. l. 41–45) nurodė, kad Nutarimas prieštarauja Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisei, kadangi Savivaldybė organizuoti tokio konkurso vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis neprivalėjo. Be to, Konkurencijos taryba, priimdama Nutarimą, neteisingai taikė ir aiškino materialiosios ir procesines teisės normas.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Nemėžio komunalininkas“ atstovas prašė skundą tenkinti.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Nemenčinės komunalininkas“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Skundas atmestinas.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Savivaldybės taryba 2011 m. lapkričio 24 d. priėmė sprendimą Nr. T3-447 „Dėl pavedimo eksploatuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nusprendė: 1) pavesti UAB „Nemenčinės komunalininkas“ nuo 2012 m. sausio 1 d. teikti mišrių komunalinių, buityje susidarančių pavojingų, bioskaidžių, elektros ir elektroninės įrangos, didelio gabarito, naudotų padangų atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo ir transportavimo į jų šalinimo vietas paslaugas Avižienių, Buivydžių, Bezdonių, Dūkštų, Maišiagalos, Nemenčinės, Nemenčinės miesto, Paberžės, Riešės, Sudervės, Sužionių, Zujūnų seniūnijose; 2) pavesti UAB „Nemėžio komunalininkas“ nuo 2012 m. sausio 1 d. teikti komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo į jų šalinimo vietas paslaugas Juodšilių, Kalvelių, Lavoriškių, Marijampolio, Medininkų, Mickūnų, Nemėžio, Pagirių, Rudaminos, Rukainių, Šatrininkų seniūnijose; 3) įpareigoti UAB „Nemenčinės komunalininkas“ ir UAB „Nemėžio komunalininkas“ iki 2012 m. sausio 1 d. pasirašyti sutartį su Vilniaus rajono savivaldybe dėl komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo į jų šalinimo vietas paslaugų teikimo 5 metų laikotarpiui (Konkurencijos tarybos byla Nr. 2.1-25; I t., b. l. 31-32).

Pareiškėja pateikė raštus, susijusius su išlaidomis įvedant vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą (b. l. 8-11). Taip pat byloje pateikti ir UAB „Nemenčinės komunalininkas“ ir UAB „Nemėžio komunalininkas“ raštai dėl patirtų išlaidų įvedant vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą (b. l. 26-33).

2011 m. gruodžio 19 d. tarp Savivaldybės administracijos ir UAB „Nemenčinės komunalininkas“ sudaryta sutartis Nr. A56-681-13.18 (Konkurencijos tarybos byla Nr. 2.1-25; II t., b. l. 1-16) ir su UAB „Nemėžio komunalininkas“ sudaryta sutartis Nr. A56-682-13.18 (Konkurencijos tarybos byla Nr. 2.1-25; 1 t., b. l. 80-95) dėl komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo į jų šalinimo vietas (toliau – ir Sutartys).

Konkurencijos taryboje tyrimas dėl Savivaldybės pavedimo UAB „Nemenčinės komunalininkas“ ir UAB „Nemėžio komunalininkas“ teikti komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugas, atitikties Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams pradėtas 2012 m. liepos 3 d. Konkurencijos tarybos nutarimu Nr. 1S-91 (Konkurencijos tarybos byla Nr. 2.1-25; 1 tomas, b. 1. 144-145) pagal 2012 m. gegužės 9 d. pareiškėjo UAB „VSA Vilnius“ pareiškimą (Konkurencijos tarybos byla Nr. 2.1-25; 1 tomas, b. 1. 7-8) bei 2012 m. birželio 18 d. pareiškėjo UAB „Tvar.com“ pareiškimą (Konkurencijos tarybos byla Nr. 2.1-25; 1 tomas, b. 1. 115-119).

Konkurencijos taryba 2013 m. kovo 7 d. priėmė nutarimą Nr. 2S-1, kuriuo pripažino Savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. T3-447 „Dėl pavedimo eksploatuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą“ 1, 2 ir 3 punktus ir jų pagrindu pasirašytas sutartis, pagal kurias mišrių komunalinių, buityje susidarančių pavojingų, bioskaidžių, elektros ir elektroninės įrangos, didelio gabarito, naudotų padangų atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo ir transportavimo į jų šalinimo vietas paslaugų teikimą buvo patikėta teikti UAB „Nemenčinės komunalininkas“ ir UAB „Nemėžio komunalininkas“ asmenims, pažeidžiančiomis Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus. Tyrimo metu nenustatyta, jog Savivaldybė Sprendimo Nr. T3-447 priėmimo ir jo pagrindu Savivaldybės administracijos su UAB „Nemenčinės komunalininkas“ ir UAB „Nemėžio komunalininkas“ Sutarčių sudarymo metu būtų tikrinusi, kad kiti atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugas teikiantys ūkio subjektai būtų atsisakę ir nenorėję teikti komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų Savivaldybės teritorijoje. Konkurencijos tarybos tyrimo metu taip pat nebuvo nustatyta, kad prieš priimant minėtą Savivaldybės sprendimą vienašališkai pavesti Savivaldybės kontroliuojamoms įmonėms UAB „Nemenčinės komunalininkas“ ir UAB „Nemėžio komunalininkas“ teikti komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugas, būtų skelbiamas atrankos konkursas ar kita konkurencinga procedūra (Konkurencijos tarybos byla Nr. 2.1-25; 3 tomas, b. 1. 22-34).

Ginčas byloje yra kilęs dėl to, ar Konkurencijos tarybos nutarimu Nr. 2S-1 teisėtai ir pagrįstai pripažinta, kad Sprendimu ir Sutartimis, pagal kurias Savivaldybės administracija pavedė Savivaldybės įmonėms (t. y. atliekų tvarkytojams) Sutartyse nustatyta tvarka teikti komunalinių atliekų ir atliekų tvarkymo paslaugas Savivaldybės teritorijoje esantiems atliekų turėtojams, buvo pažeistos Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies pažeidimas gali būti konstatuojamas, kai nustatoma šių trijų aplinkybių visuma:

1) valstybės valdymo ar savivaldos institucijos teisės aktas ar sprendimas teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes;

2) dėl tokio sprendimo atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams;

3) skirtingos konkurencijos sąlygos nėra sąlygotos Lietuvos Respublikos įstatymų vykdymu (inter alia 2009 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-762/2009, išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis 2011 m. kovo 31 d. administracinėje byloje Nr. A822-2563/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011).

Nustatyta, kad Savivaldybės tarybos Sprendimo Nr. T3-447 priėmimo metu buvo ir kitų ūkio subjektų, potencialiai ketinančių teikti komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugas, ką patvirtina pareiškėjų Konkurencijos tarybai nurodytos aplinkybės (Konkurencijos tarybos byla Nr. 2.1-25; 1 tomas, b. 1. 7-8; 115-119).

Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad Savivaldybė pavedė UAB „Nemenčinės komunalininkas“ vykdyti komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo veiklą, nerengiant konkurso ar kitų konkurenciją užtikrinančių atrankos procedūrų.

Atsižvelgus į Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 9 dalį, konkurentais rinkoje laikytini ūkio subjektai, kurie teikia komunalinių atliekų naudojimo ar šalinimo paslaugas atitinkamoje apskrityje, t. y. Vilniaus rajone, taip pat šias paslaugas galintys teikti kiti ūkio subjektai, kurie turi ar gali įgyti atitinkamus leidimus šioms paslaugoms teikti. Konkurentų ar potencialių konkurentų buvimą atitinkamoje rinkoje patvirtina ir tai, kad dėl galimai neteisėtų Savivaldybės veiksmų į Konkurencijos tarybą kreipėsi kitos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas teikiančias įmonės. Nenuginčyta aplinkybė, jog Savivaldybė, suteikdama išimtines sąlygas vienam ūkio subjektui panaikino vienodas konkurencijos sąlygas kitiems teikėjams varžytis dėl teisės teikti komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo paslaugas.

Vadinasi nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad Savivaldybės sudarytos Sutartys atitinka pirmas dvi anksčiau nurodytas sąlygas, t.y. Sutartimis suteikiama privilegija konkretiems tiekėjams (UAB „Nemenčinės komunalininkas“ ir UAB „Nemėžio komunalininkas“) ir dėl tokio sprendimo atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams. Todėl nagrinėjamoje byloje iš esmės spręstina tai, ar skirtingos konkurencijos sąlygos nėra sąlygotos Lietuvos Respublikos įstatymų vykdymu.

2011 m. lapkričio 24 d., kai buvo priimtas Savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T3-447 „Dėl pavedimo eksploatuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą“, kurio atitiktį Konkurencijos įstatymo nuostatoms vertino Konkurencijos taryba, galiojusi Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 4 dalis nustatė, kad eksploatuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą savivaldybės gali pavesti (kaip privalomą užduotį) savivaldybės įsteigtai bendrovei arba kelių savivaldybių įsteigtai atliekų tvarkymo įstaigai, įmonei ar organizacijai. Savivaldybės gali organizuoti ir komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir plėtojimo paslaugų operatorių (atliekų tvarkytojų) atrankos konkursą arba, nutarusios įvesti vietinę rinkliavą iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, turi organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo (komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir plėtojimo) paslaugų viešojo pirkimo konkursą.

Pareiškėja nurodė, kad priimdama Sprendimą pasinaudojo Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje numatyta galimybe netaikyti Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų, kadangi Savivaldybės įmonės, kurioms buvo pavesta teikti Vilniaus rajono komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugas, atitinka minėto įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus: 1) UAB „Nemenčinės komunalininkas“ bei UAB „Nemėžio komunalininkas“ yra įsteigtos Savivaldybės tarybos, Savivaldybės taryba yra vienintelė įmonių akcininke; 2) daugiau kaip 90 proc. įmonių veiklos yra skirta tenkinti savivaldybės poreikiams ir funkcijoms įgyvendinti.

Nagrinėjama byla buvo sustabdyta iki Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme (toliau – ir Konstitucinis Teismas) bus išnagrinėtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymas administracinėje byloje Nr. A502-40/2011 (Konstitucinio Teismo bylos Nr. 44/2011, prašymo Nr. 55/2011, eilės Nr. 19). Pareiškėja, kaip minėta, ginčydama Nutarimą, savo nesutikimą su Konkurencijos tarybos padarytomis išvadomis taip pat grindė tuo, kad Sprendimą, be kita ko, leido priimti Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 4 dalis, kurios atitiktį Konstitucijai tiria Konstitucinis Teismas.

Konstitucinis Teismas 2015 m. kovo 5 d. nutarime Nr. KT9-N5/2015, kurį priėmė išnagrinėjęs konstitucinės justicijos bylą Nr. 44/2011 pagal pareiškėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą Nr. 1B-55/2011 ištirti, ar Atliekų tvarkymo įstatymo (2002-07-01 redakcija) 30 straipsnio 4 dalies nuostata „Eksploatuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą savivaldybės gali pavesti (kaip privalomą užduotį) savivaldybės įsteigtai bendrovei arba kelių savivaldybių įsteigtai atliekų tvarkymo įstaigai, įmonei ar organizacijai“ neprieštaravo Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 1, 3, 4 dalims, apibendrino Europos Sąjungos teisės nuostatas, įtvirtinančias ir šiai administracinei bylai aktualias konkurencijos taisykles.

Apibendrinęs Europos Sąjungos sutarties (toliau – ir ES sutartis) 3 straipsnio 3 dalyje, ES sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) pridėtame Protokole Nr. 26, 27 dėl vidaus rinkos ir konkurencijos, SESV 101–109 straipsniuose, 14, 18 straipsnyje, 2006-12-12 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje 70 konstatuojamoje dalyje, 17 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, taip pat aktualią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudenciją, susijusią su konkurencijos taisyklių taikymu bendrų ekonominių interesų paslaugų sričiai, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad:

„– konkurencijos taisyklės taikomos ir įmonėms, kurioms yra patikėta teikti bendros ekonominės svarbos paslaugas, jei šių taisyklių taikymas nei teisiškai, nei faktiškai netrukdo atlikti joms patikėtų specialių uždavinių;

– atliekų tvarkymo paslaugos gali būti priskirtos prie bendros ekonominės svarbos paslaugų;

– tais atvejais, kai atliekų tvarkymo paslaugą valstybės narės priskiria prie bendrus ekonominius interesus tenkinančių paslaugų, valstybių narių institucijos turi plačią diskreciją organizuoti šių paslaugų teikimą, kad būtų užtikrintas inter alia aukštas šių paslaugų kokybės, saugos ir prieinamumo lygis;

– suteikti išimtines teises bendros ekonominės svarbos paslaugas teikiančioms įmonėms galima tik tuo atveju, kai suteikus tokias teises apriboti konkurenciją ar net visiškai ją pašalinti yra būtina dėl to, kad būtų įmanoma šias paslaugas teikti ekonomiškai priimtinomis sąlygomis;

– konkurencijos principų, įsisteigimo ir paslaugų teikimo laisvės išimtys, inter alia taikomos bendrus ekonominius interesus tenkinančių paslaugų teikimo srityje ir sudarant sutartis tarp valstybės institucijų ir jų kontroliuojamų subjektų, turi būti aiškinamos siaurai.“

Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal Europos Sąjungos teisę nedraudžiama valstybėms narėms nustatyti konkurencijos teisės požiūriu griežtesnių taisyklių, užtikrinančių didesnę apsaugą nuo priešingų konkurencijai veikų.

Pažymėtina, kad atitinkamai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1581-502/2015 yra pasisakiusi, kad visuminis teisinis reguliavimas įtvirtina tokį konkurencijos apsaugos standartą, pagal kurį naudojimasis Viešųjų pirkimų įstatyme ar Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme numatytomis išimtimis nebūtinai gali būti pakankama priežastis diskriminaciniams savivaldybių sprendimams pateisinti, ir savivaldybių veiksmai nagrinėjamu aspektu vertinami, visų pirma, atsižvelgiant į Konkurencijos ir Atliekų tvarkymo įstatymuose numatytus konkurencijos saugiklius, t. y. į tai, ar konkrečiu atveju konkurso būdu neįmanoma užtikrinti komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo viešųjų paslaugų teikimo nepertraukiamumo, geros kokybės ir prieinamumo.

Atitinkamai nagrinėjamoje byloje, nėra ginčo dėl to, kad Savivaldybė negalėjo pasinaudoti Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta išimtimi ir konkurso neskelbti. Tačiau atsižvelgiant į susiformavusią teismų praktiką, vertintina, ar konkrečiu atveju konkurso būdu neįmanoma buvo užtikrinti komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo viešųjų paslaugų teikimo nepertraukiamumo, geros kokybės ir prieinamumo. Tai kriterijus, kurį priimdama Sprendimą Savivaldybė yra įpareigota įvertinti. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, susiję su Savivaldybės išlaidomis įvedant vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą (b. l. 8-11), taip pat ir UAB „Nemenčinės komunalininkas“ ir UAB „Nemėžio komunalininkas“ raštai dėl patirtų išlaidų įvedant vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą (b. l. 26-33), nėra susiję su tyrimu dėl galimo konkurencijos varžymo. Kaip ir tyrimo metu Konkurencijos taryboje, taip ir nagrinėjamoje byloje pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, jog buvo vertintos ir kitų rinkos dalyvių galimybės teikti minėtas paslaugas.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad Savivaldybė sudarydama Sutartis tik dėl to, kad šios sutarčių sudarymo momentu Savivaldybės įmonės atitiko Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus reikalavimus, nepagrįstai suteikė privilegiją Savivaldybės įmonėms, diskriminavo (arba sudarė sąlygas diskriminuoti) kitus komunalinių atliekų tvarkymo veikla užsiimančius ūkio subjektus, inter alia UAB „VSA Vilnius“ ir UAB „Tvar.com“, ir pažeidė Konkurencijos įstatymo 4 straipsnį.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, konstatuotina, kad Konkurencijos taryba Nutarime Nr. 1S-91 pagrįstai pripažino Sprendimo 1, 2 ir 3 punktus ir Sutartis pažeidžiant Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus ir įpareigojo Savivaldybę ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio nutarimo paskelbimo Konkurencijos tarybos interneto svetainėje www.kt.gov.lt dienos panaikinti Sutartis, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 ir 129 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

TeisėjaiIrena PaulauskienėJūra Marija StrumskienėDonatas Vansevičius