- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-31
- Bylos Nr.
- 2A-1517-275/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03438-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Atsakovas
- IĮ „Delore“
- Ieškovas
- S. D.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Sembia“
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo IĮ „Delore“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo – S. D. ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovui - IĮ „Delore“, trečiasis asmuo UAB „Sembia“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 4 200 Lt nesumokėto nuomos užmokesčio, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012 m. lapkričio 28 d. ieškovas įgijo nekilnojamąjį daiktą - parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini). Siekdamas perimti parduotuvę faktiškai sužinojo, kad ji yra išnuomota trečiajam asmeniui pagal sutartį. Nuomos sutartis viešame registre registruota nebuvo, todėl apie savininko pasikeitimą 2012 m. gruodžio 28 d. ieškovas informavo nuomininką (atsakovą) IĮ „Delore“. Nuomininkas toliau nuomotis parduotuvės nepageidavo. Už naudojimąsi patalpomis du mėnesius šalys susitarė sumažinti nuomos kainą iki 3600,00 Lt, tačiau atsakovas 2013 m. sausio 15 d. sumokėjo tik 1800,00 Lt. Kadangi savo įsipareigojimo ir susitarimu nustatytos sumažintos kainos atsakovas nesumokėjo, todėl jam atsirado pareiga sumokėti visą sumą pagal sutartį – 4200 Lt. Ieškovas 2013-07-11 patikslintu ieškiniu ieškinio reikalavimą sumažino iki 2400 Lt, nes atsakovas iš dalies atsiskaitė su ieškovu. Patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 2400 Lt skolos, 5 proc. procesines palūkanas, turėtas bylinėjimosi išlaidas ir žyminį mokestį, taip pat prašė grąžinti permokėtą žyminio mokesčio dalį. Atsakovas IĮ „Delore“ su ieškovo reikalavimu nesutiko, prašė jį atmesti, skirti ieškovui baudą pagal CPK 95 str., kurios 4550 Lt dydžio dalį panaudoti atsakovo patirtiems nuostoliams atlyginti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad 2012-01-01 IĮ „Delore“ ir D. N. sudarė patalpų nuomos sutartį, pagal kurią D. N. už 3000 Lt mėnesinį mokestį atsakovui išnuomojo sutartyje numatytas patalpas. 2012-08-30 nuomininkui pilnai atsiskaičius ir atlaisvinus patalpas, ši sutartis buvo nutraukta anksčiau numatyto termino. 2012-08-31 UAB „Sembia“ ir D. N. sudarė tų pačių patalpų nuomos sutartį. Patalpos atsakovui buvo išnuomotos už sutartyje numatytą 1800 Lt mėnesinį nuomos mokestį, nuomos terminas numatytas iki 2017-08-31. Ieškovas jau įsigijimo metu žinojo, kad patalpas nuomoja UAB „Sembia“ už 1800 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino, priteisė ieškovui – S. D. iš atsakovo - IĮ „Delore“ 2400 Lt nuomos mokesčio, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą - nuo bylos iškėlimo teisme (2013-02-04) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 1922 Lt (tūkstantį devynis šimtus dvidešimt du litus) bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo IĮ „Delore“ valstybei 20,52 Lt pašto siuntimo išlaidų. Grąžino ieškovui permokėtą 54,00 Lt žyminio mokesčio dalį. Nustatė, kad duomenų, jog patalpų nuomos sutartis būtų išviešinta, byloje nėra. Byloje esantis 2012-12-28 pranešimas, patvirtino ieškovo nurodytą aplinkybę, kad jis informavo atsakovą IĮ „Delore“, kaip jam žinomą patalpų nuomininką, apie savininko ir nuomos sutarties pasikeitimą bei pasiūlė jam pasirašyti nuomos sutarties pakeitimą. Pažymėjo, kad pasirašydamas susitarimą (adresuotą nuomininkui IĮ „Delore“) atsakovas neišreiškė pastabų, jog jis skirtas ne tam asmeniui. Kartu su 2012-01-01 nuomos sutartimi Nr.1 ieškovui buvo perduotas 2012-09-22 susitarimas tarp D. N. ir L. P. dėl to, kad visos sąskaitos dėl komunalinių patarnavimų ir elektros pagal pasirašytą nuomos sutartį Nr.1, adresu (duomenys neskelbtini), bus siunčiamos UAB „Sembia“ vardu. Konstatavo, kad šis susitarimas patvirtina, jog jo sudarymo metu – 2012-09-22, D. N. ir trečiojo asmens UAB „Sembia“ nuomos santykiai nesiejo, nes priešingu atveju, tokio susitarimo pasirašymas neturėtų jokios prasmė, kadangi sąskaitos už elektrą ir komunalinius patarnavimus tiesiog būtų išrašomos nuomininko vardu, kaip ir numatyta sutartyje. Šio susitarimo egzistavimas patvirtino nuomininką ir mokėtoją buvus skirtingus asmenis. Nors atsakovas patalpų perdavimo akte nurodė apie kitą patalpų perdavimo akto šalį, dėl sutarties datos ir numerio jokių pastabų nepareiškė. Teismas pripažino tikėtinais ieškovo paaiškinimus apie tai, jog bylos šalys susitarė ir dėl mažesnio, t.y. 3600 Lt (vietoje 6000 Lt) sumos, mokesčio už faktinį naudojimąsi patalpomis (per 2 mėn. laikotarpį), 2013-01-04 susitarime numatydamos, jog „bendrai sutartą 3600 Lt sumą už faktinį naudojimąsi patalpomis“ atsakovas sumokės iki 2013-01-10, o patalpas atlaisvins iki 2013 sausio 31 d. Tai, kad 2013-01-04 pranešimas buvo adresuotas dviem adresatams, t.y. IĮ „Delore“ ir/ar UAB „Sembia“ paaiškintina tuo, jog ieškovui buvo žinoma apie 2012-09-22 susitarimą dėl atsiskaitymo už elektrą ir komunalinius patarnavimo, o susitikimo metu atsakovo atstovas nurodė, jog už IĮ „Delore“ mokės UAB „Sembia“. Tuo atveju, jei ieškovui būtų žinoma apie 2012-08-31 sutartį, kurioje numatytas 1800 Lt nuomos mokestis, nebūtų buvę jokios būtinybės 2013-01-04 susitarime atskirai aptarinėti mokėtinos kainos, nurodant, jog tai yra bendra sutarta suma. O tuo atveju, jei susitarimo sudarymo metu 2012-08-31 sutartis būtų egzistavusi, atsakovui nebūtų pagrindo sutikti su 2012-12-28 pranešime ir 2013-01-04 susitarime nurodytomis sąlygomis – sutartą 3600 Lt sumą sumokėti iki 2013-01-10. Jis tiesiog mokėtų įprasto dydžio nuomos mokestį pagal nuomos sutartį.
Konstatavo, kad UAB „Sembia“ už atsakovą mokėjo nuomos mokestį, tačiau tai nesukuria nuomos santykių tarp buvusio savininko ir trečiojo asmens. Atsakovo pateikta 2012-08-31 nuomos sutartis tarp buvusio savininko ir UAB „Sembia“ nepatvirtina nuomos santykių buvimo tarp D. N. ir trečiojo asmens, nes ji prieštarauja kitų byloje surinktų įrodymų visumai. Atsakovas sutartinių prievolių ir ieškovo reikalavimo nustatytais terminais sumokėti nuomos mokestį nevykdė, todėl teismas ieškovo reikalavimą priteisti rašytinėje nuomos sutartyje nustatytą ir atsakovo pilnai neapmokėtą nuomos mokestį – 2400 Lt, tenkino.
Teismas ieškovo sąmoningo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis teismas nenustatė, todėl atmetė atsakovo prašymą dėl baudos skyrimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, vadovaujantis CPK 95 str. skirti ieškovui (ieškovo atstovui) baudą, kurios dalis būtų panaudota apelianto patirtiems 4550,00 Lt dydžio nuostoliams padengti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia tokiomis aplinkybėmis:
1. 2012-01-01 IĮ „Delore“ ir D. N. sudarytoje patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartyje šalys atliko įrašus, patvirtinančius, kad sutartis nuo 2012-08-30 nutraukiama šalių sutarimu ir kad šalys viena kitai pretenzijų neturi. Šis apelianto pateiktas dokumentas teismo visiškai nebuvo vertintas, dėl jo nepasisakyta ir sprendimo motyvuojamoje dalyje, nors tai yra tiesioginis, prieš 3 mėnesius iki ieškovui įsigyjant nuomojamas patalpas pasibaigusių apelianto ir D. N. nuomos santykių, įrodymas.
2. Teismas, vertindamas juridinio asmens UAB „Sembia“ finansinius dokumentus, nepagrįstai neįvertino jų reikšmės šio asmens finansinei atskaitomybei. Teismas neatsižvelgė, kad pelno ir kitus mokesčius valstybei mokantis ir privalomai finansinę atskaitomybę teikiantis juridinis asmuo, norėdamas atlikti finansines operacijas, turi turėti tam pagrindą, t.y. šiuo konkrečiu atveju - patalpų nuomos sutartį. Jei sutartis tarp apelianto IĮ „Delore“ ir D. N. vis dar būtų galiojusi, tai logiška būtų teigti, kad turėtų būti mokamas būtent IĮ „Delore“ sutartyje numatytas 3000 Lt, o ne 1800 Lt nuomos mokestis, bet teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė. 2013-01-15 ir 2013-01-31 trečiojo asmens UAB „Sembia“ nuomos mokesčio banko pavedimo kvitai, kuriais ieškovui buvo sumokėta jo prašyta 3600 Lt suma, teismo visiškai nebuvo vertinti.
3. 2012-08-30 apeliantui IĮ „Delore“ ir D. N. nutraukus nuomos sutartį, vadovaujantis CK 6.497 str. 2 d. nuostata, nutrūko ir apelianto 2012-01-05 subnuomos sutartis su UAB „CHENG WEI“, todėl 2012-08-31 dieną UAB „Sembia“ sudarius patalpų nuomos sutartį su D. N., tą pačią dieną, minėtos sutarties pagrindu naujas nuomininkas UAB „Sembia“ sudarė ir tų patalpų dalies subnuomos sutartį su tuo pačiu UAB „CHENG WEI“.
4. Visi teismo sprendimo motyvai, susiję su teismo nustatytu UAB „Sembia“ tariamu siekiu apmokėti svetimas sąskaitas neatitinka jokių logikos principų. Teismas, priimdamas klaidingas išvadas, nesiaiškino, kokiu tikslu UAB „Sembia“ turėtų siekti apmokėti svetimas nuomos ir komunalinių paslaugų sąskaitas neturint tam jokio pagrindo ir tokiais veiksmais sukuriant sau galimas finansinės atskaitomybės problemas.
5. Apeliantas laikosi pozicijos, kad naujas ieškovo susitarimas buvo sudarytas ne su IĮ „Delore“, bet su UAB „Sembia“, kuri ir atliko naujai sutartus mokėjimus, todėl šios UAB „Sembia“ prievolės tariamo neįvykdymo pasekmių išieškojimo nukreipimas į apeliantą pagal jo neregistruotus ir nebegaliojančius sandorius su trečiosiomis šalimis neatitinka materialiosios teisės normų, bei protingumo ir sąžiningumo principų.
6. Teismas netinkamai konstatavo dėl susitarimo dėl nuolaidos taikymo fakto. Ne atsakovas, o trečiasis asmuo UAB „Sembia“ susitarė dėl naujų sąlygų, byloje nėra duomenų apie susitarimą dėl nuolaidos taikymo ar netaikymo, nes iš rašytinių įrodymų matyti, kad buvo susitarta dėl konkrečios nuomos kainos, o ne dėl nuolaidos.
7. Teismas rėmėsi suinteresuotu bylos baigtimi asmenų parodymais. Liudytoja A. J., būdama ieškovą atstovaujančios advokatų kontoros teisininke, teisme liudijo apie aplinkybes, kurias ji sužinojo atstovaudama ieškovui 2013-01-31 patalpų priėmimo-perdavimo akto sudarymo dieną. Liudytojas R. S. yra ieškovo atstovas sudarinėjant jo nuomojamų patalpų nuomos sandorius, kuris dalyvavo pildant 2013-01-31 patalpų priėmimo perdavimo aktą ir minėto dokumento pildymo dieną, atstovavo ieškovui jo santykiuose su apeliantu ir trečiuoju asmeniu.
8. Nors apeliantas prašė teismo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesu, į apelianto argumentus teismas neatsižvelgė ir bylos nagrinėjimo metu sąmoningo ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis nenustatė.
Atsiliepimas
Ieškovas su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas pagrįstai konstatavo, jog įstatymai nedraudžia vieniems asmenims atlikti mokėjimus už kitus asmenis, o kaip mokėjimus už kitą asmenį buhalterinėje apskaitoje atspindėjo UAB „Sembia“, niekaip nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku.
2. 2013-01-04 pranešimas negali būti laikomas ir vertinamas kaip nauja atskira nuomos sutartis, nes neatitinka nuomos sutarčiai keliamų reikalavimų, nes šiame dokumente nėra esminių sutarties sąlygų. Šis susitarimas gali būti vertinamas tik kaip priedas prie sutarties, kuriuo sumažinamas nuomos mokestis.
3. Apeliacinio skundo argumentai dėl liudytojų statuso, apklausos galimybių bei suinteresuotumo ieškovo pergale, taip pat dėl prioriteto tokių liudytojų parodymams suteikimo nepagrįsti ir prieštaraujantys galiojantiems teisės aktams. Kas gali būti fizinio asmens atstovu, aiškiai apibrėžia CPK 56 straipsnio 1 dalis. Akivaizdu, kad nei A. J., nei R. S., liudiję teisme, neatitinka reikalavimų fizinių asmenų atstovams.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas vertino visus byloje surinktus duomenis ir išsamiai bei argumentuotai nurodė, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta. Teismas detaliai pasisakė dėl kiekvienos aplinkybės, kuria grindė savo sprendimą, paaiškindamas, kokie duomenys vieną ar kitą aplinkybę pagrindžia, ir kokie duomenys prieštarauja byloje surinktų duomenų visumai.
Trečiasis asmuo UAB „Sembia“ pritaria apeliacinio skundo argumentams ir teismo prašo patenkinti apeliacinį skundą bei iš ieškovo priteisti trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė, kad 2012-08-31 nuomos sutarties originalas nepatvirtina nuomos santykių tarp trečiojo asmens UAB „Sembia“ ir tuometinio patalpų savininko D. N.. Faktiškai tai reiškia situaciją, kad trečiojo asmens patalpų nuomos sandoris, kuriuo paremta dalis trečiojo asmens finansinės atskaitomybės dokumentų, yra teismo pripažintas negaliojančiu neatsižvelgiant į tiesioginius ir netiesioginius šio sandorio egzistavimo įrodymus. UAB „Sembia“ neturėjo jokio tikslo, pareigos ar pagrindo apmokėti svetimas (apelianto) nuomos ar komunalinių patarnavimų sąskaitas, todėl šią aplinkybę sprendime konstatavęs teismas, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus nesigilindamas į įrodymų prasmę, jų loginį ryšį su byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Visi rašytiniai įrodymai, bei šalių paaiškinimai patvirtina, kad trečiasis asmuo ir ieškovas susitarė ne dėl nuolaidos, o dėl konkrečios nuomos kainos (3600 Lt) už konkretų laikotarpį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Skundas atmestinas.
Nustatyta, kad atsakovas prašymą atmesti ieškinį grindė tuo, kad jis buvo sudaręs patalpų nuomos sutartį su buvusiu jų savininku D. N., tačiau ją nutraukė ir tų pačių patalpų nuomos sutartį D. N. sudarė su UAB „Sembia“ 2012-08-31, o ieškovas patalpų įsigijimo metu žinojo, kad patalpas nuomoja UAB „Sembia“ už 1800 Lt per mėnesį. Atsižvelgiant į šiuos atsakovo atstovo paaiškinimus, byloje turėjo būti nustatyta aplinkybė, kokia įmonė naudojosi ieškovo patalpomis laikotarpiu nuo 2012-11-28 iki 2013-01-31, nes mokėti nuomos mokestį savininkui, su kuriuo nesudaryta nuomos sutartis, turi tas asmuo, kuris naudojosi ieškovo patalpomis. Pateikdamas ieškinį dėl skolos priteisimo, ieškovas pateikė įrodymą – pranešimą įmonei „ Delore“ ir UAB „Sembia“ , kurio tekste nurodyta, kad susitikimo su L. P. metu prieita nuomonės, kad nei IĮ „Delore“, nei UAB „Sembia“ patalpų nuomotis toliau nepageidauja. Šį pranešimą patvirtino L. P., kuris atstovauja abi įmones - „ Delore“ ir „ Sembia“. Atsakovo atstovas turėjo galimybę teikti prašymą teismui dėl atsakovo pakeitimo CPK 45 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes nurodė, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, t.y. teigė, kad ieškinys turėjo būti reiškiamas UAB „ Sembia“. Tokio prašymo nepateikus, teismas neturėjo pagrindo keisti byloje atsakovą, turėjo išnagrinėti ieškinį iš esmės.
Ieškovas teigia, kad už naudojimąsi jo patalpomis 2012 m. gruodžio - 2013 m. sausio mėn. turėjo būti sumokėtas 6000 Lt nuomos mokestis. Tai, kad ieškovo patalpomis nurodytu laikotarpiu naudojosi IĮ „ Delore“, įrodyta į bylą pateikta patalpų nuotrauka ( b.l.74) , iš kurios matyti, kad šiuo pavadinimu įmonė užsiima komercine veikla ieškovui priklausančiose patalpose. Atsakovas, teigdamas, kad nuomos santykiai tarp buvusio patalpų savininko ir IĮ „ Delore“ buvo pasibaigę, turėjo teikti įrodymus, kurie patvirtintų atsakovo išsikėlimą iš nuomojamų patalpų, išsinuomoto turto perdavimą buvusiam savininkui. 2012-01-01 patalpų nuomos sutartis buvo sudaryta tarp atsakovo ir buvusio savininko D. N., apie jos nutraukimą yra įrašyta šios sutarties pabaigoje ( b.l.47), tačiau šios sutarties šalys jos nutraukimo faktu galėjo remtis prieš trečiuosius asmenis tik tuo atveju, jei šis faktas būtų įregistruotas viešajame registre ( CK 6.531 straipsnio 1 dalis ) ir išregistruotas iš jo. Atsakovui sudarius pastato dalies nuomos sutartį ir jos neįregistravus viešajame registre bei jos neišregistravus, jis neteko teisės šios sutarties nutraukimo panaudoti prieš trečiuosius asmenims, šiuo atveju ieškovą, todėl jam tenka visos pareigos, kurios buvo numatytos nuomos sutartyje, kurią pateikė ieškovas teismui ( b.l.11-14), t.y. 2012-01-01 patalpų nuomos sutartimi, sudaryta tarp D. N. ir IĮ „ Delore“. Šią sutartį ieškovui perdavė buvęs patalpų savininkas, todėl sutarties, kuri nebuvo įregistruota viešajame registre – 2012-08-31 patalpų nuomos sutarties, sudarytos tarp D. N. ir UAB „Sembia“ sudarymo ir vykdymo faktą prieš ieškovą turėjo įrodyti atsakovas ir tretysis asmuo. Teismas turėjo pagrindo atmesti šių sutarčių sudarymo faktą, nes šie asmenys sutarčių sudarymo faktu negali remtis prieš ieškovą, nors iškilus tarpusavio ginčams remtis sutarčių sudarymo faktu jie turi teisę. Tai, kad 2012-08-31 nuomos sutartyje nurodyta mažesnė nuomos kaina, šią aplinkybę atsakovas turėjo pagrįsti, t.y. nurodyti, kuo remiantis tų pačių patalpų nuomos kaina buvo sumažinta , nors nuomininkus abiem atvejais atstovavo tas pats asmuo- L. P.. Šios aplinkybės leido teismui padaryti išvadą, kad ieškovo pateiktoje 2012-01-01 nuomos sutartyje nurodyta nuomos kaina atitiko patalpų nuomos rinkos kainą, todėl patalpas įsigijęs ieškovas turi teisę reikalauti būtent šioje sutartyje nurodytos nuomos sumos už naudojimąsi jo turtu.
Atsakovo pareiga buvo įrodyti, kad buvęs savininkas perdavė ieškovui nutrauktą nuomos sutartį, tačiau šio fakto atsakovui neįrodžius, pripažintina, kad naujasis patalpų savininkas pagrįstai remiasi turima 2012-01-01 sutartimi, kurioje numatytas patalpų nuomos mėnesinis mokestis - 3000 Lt.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, tinkamai nustatė šalių pareigas įrodinėti, tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti priimtą teismo sprendimą.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.