Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2020-09-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2424-408/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-09-22
Bylos Nr.
1-2424-408/2020
Teisminio proceso Nr.
1-03-2-00734-2017-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginijus Kalkauskas
Kaltinamasis
M. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2424-208/2020Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00734-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.6.4.5.1; 1.2.14.3.1; 1.2.29.3.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.5; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.10.1; 2.1.14; 1.1.9.7; 2.1.8 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 22 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Virginijus Kalkauskas,sekretoriaujant Gitanai Levčenkaitei,dalyvaujant prokurorei Linai Laurusevičienei,kaltinamajam M. R., jo gynėjei advokatei Nijolei Petraitienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. R., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, niekur nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kaune, teistas: 1. 2016-06-22 Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams, Kauno apylinkės teismo 2016-12-14 nutartimi ši bausmė pakeista į 45 paras arešto. 2. 2017-10-11 Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 60 parų arešto, bausmės neatlikęs, teistas užsienyje, kaltinamas, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje, 302 staripsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. R. 2017 m. spalio mėnesį, laikotarpiu nuo 1 dienos 20 val. iki 2 dienos 9.30 val., tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) Kaune, veikdamas bendrininkų grupe kartu su L. Š., kurio atžvilgiu priimtas apkltinamasis nuosprendis, bendrais veiksmais sudavė nukentėjusiam E. B. ne mažiau du smūgius į įvairias kūno vietas, tuo bendrais veiksmais nukentėjusiam E. B. padarė kraujosruvas abiejų akių vokuose, kairės kaktinės smegenų skilties sumušimą, dešinių VIII-XII šonkaulių lūžimą, tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą bei surišo nukentėjusiam E. B. rankas ir kojas, taip atėmė galimybę jam priešintis ir iš nukentėjusio pagrobė bliuzoną „Nike“ 5 eurų vertės, striukę „Audimas“ 10 eurų vertės, sportines kelnes 5 eurų vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 6S“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) 750,00 eurų vertės, su SIM kortele, neturinčia turtinės vertės, trijų raktų ryšulį bendros 10 eurų vertės, originalias „Iphone“ ausines 30 eurų vertės, padarydami nukentėjusiam bendrą 810 eurų turtinę žalą.

Be to jis, 2017 m., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas teisėto pagrindo įgijo asmens dokumentą – G. G. vardu 2016-08-16 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus išduotą asmens tapatybės kortelę Nr.14402270, ją neturėdamas teisėto pagrindo laikė iki 2017-10-02, 13.35 val., kol Vytauto pr. 91, Kaune, Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate, asmens kratos metu ją rado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

Kaltinamasis M. R. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kokiomis aplinkybėmis padarė nusikalstamas veikas.

Dėl 2017-10-01 – 2017-10-02 įvykio dėl E. B. sumušimo, paaiškino, kad I. K. pasikvietė savo draugą E. B. pas jį į namus, kur tarp jų įvyko konfliktas. Tuo metu pas jį namuose buvo ir L. Š.. Kiek prisimena, tai visi gėrė alkoholį ir buvo apsvaigę. Po to, kiek prisimena, jie dėl kažko susipyko, ir jis su L. sudavė smūgius E. B.. Šiuo metu neprisimena nei konflikto priežasties, nei kas, kur, kiek ir kam smūgių sudavė. Dar prisimena, kad kuomet buvo sulaikytas policijos pareigūnų dėl E. sumušimo, tai buvo apsimovęs E. kelnes, bet kuriuo momentu, kodėl jas apsimovė, jis neprisimena, nes buvo labai girtas. Po to, kai jam buvo pranešta apie įtarimą, padarius nusikaltimą, supratęs, kad gali būti realiai įkalintas, be to, buvo neatlikęs 60 parų arešto, nusprendė išvykti iš Lietuvos. Niekam nepranešęs 2017 m. lapkričio mėnesio pabaigoje, tikslios datos neprisimena, išvyko į Vokietiją. Ten netrukus padarė keletą nusikalstamų veikų ir už tai buvo įkalintas Vokietijos kalėjime, kur realiai atliko 2 metų 5 mėnesių laivės atėmimo bausmę iki kol buvo pargabentas į Lietuvą.

Dėl pareikšto kaltinimo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį paaiškino, kad policijos pareigūnai po sulaikymo, kuomet buvo įtariamas plėšimo padarymu, pas jį rado svetimą asmens tapatybės kortelę. Kam priklausė ši asmens tapatybės kortelė jis neprisimena. Kiek prisimena, tai šią svetimą asmens tapatybės kortelę jis buvo kažkur radęs. Paaiškino, kad nuo to laiko, kai kortelę pasiėmė sau, jis jos niekur nepanaudojo.

Kaltinamojo M. R. kaltė grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visumą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės teisingai išspręsti bylą.

Dėl pareikšto kaltinimo pagal BK 180 straipsnį

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo paaiškinimo jo kaltė dėl inkriminuojamos nusikaltimos veikos padarymo įrodyta šiais ištirtais ir įvertintais įrodymais:

Iš nuteistojo L. Š. parodymų matyti, kad jis trenkė E. B. į galvą ir kuriam laikui išsiskirstė. Po kiek laiko E. B. sumušė, surišo ir paliko kampe gulėti. E. B. mušė rankomis ir kojomis. Kiek sudavė smūgių nepamena. M. R. mama jį nuprausė, perrengė, o kai su M. R. jis išėjo į lauką ir grįžo, E. B. jau nebebuvo. Kiek suprato, tai I. K. jį išleido iš namų. Tą vakarą keturiese buvo išgėrę du butelius degtinės ir alaus, E. B. gėrė taip pat, be to jis jau atėjo išgėręs. Iš nukentėjusio nieko nepaėmė, tačiau M. R. galėjo paimti. Telefono nematė. Truputį mušė E. B. ir M. R., bet jis mušė daugiau. Jis surišo rankas ir kojas. Iš anksto nesitarė apiplėšti E. B.. Kadangi E. B. buvo visas kraujuotas, todėl davė jam kitus drabužius. M. R. mama E. B. nuprausė, o jis perrengė. Rūbus paėmė iš spintos. E. B. drabužiai liko gulėti ant grindų. Pareigūnai aiškino, kad M. R. sulaikė su nukentėjusio kelnėmis. Jis jokių E. B. drabužių nepaėmė. Nepamena, kodėl įvyko konfliktas. Buvo stipriai išgėrę. Nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą (2 t., b. l. 19-20, 27-29).

Iš nukentėjusio E. B. parodymų matyti, kad 2017 m. rugsėjo mėnesį, buvo sekmadienio pavakarys, gal 19-20 valanda, jį į svečius pasikvietė I. K.. Jis sutiko, nuvažiavo ten kur buvo ji nurodžiusi, į S. Dariaus ir S. Girėno gatvę, Aleksote, kampinis namas. Kai tik atidarė duris, jam kažkas iš nugaros trenkė. Daugiau šio įvykio detalių neprisimena, nes buvo be sąmonės. Ligoninėje gydėsi savaitę laiko, buvo skilę šonkauliai, vėliau dar teko gydytis namuose. Akys buvo užtinę, negalėjo atsimerkti. Rūbai buvo kruvini, juos matė tik tuomet kai atidavė išleidžiant iš ligoninės. Nežino kas trenkė. Kai atgavo sąmonę jį jau vežė į ligoninę. Kažkuriuo metu jautė, kad yra patalpoje, guli sumuštas, jo rankos ir kojos buvo surištos. Kažkokius smūgius jautė. Nežino kaip atsidūrė lauke, kažkokia močiutė iškvietė greitąją. Buvo su savo drabužiais, o vėliau perrengė šortais ir maike, kurie buvo ne jo. Buvo visi jo daiktai dingę, t. y. telefonas, raktai, ausinės. Daiktus atgavo. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas, nežino ar tiesą sakė, buvo šoko būsenos, sumušta galva buvo. Vėlesni ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi. Kažkokius balsus per miglą girdėjo, jie tarpusavyje kalbėjo ir iš jo nieko nereikalavo. Pagarsinus nukentėjusio E. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis juos patvirtino, kad 2017-10-01, apie 20 val. atvyko, adresu (duomenys neskelbtini) Kaune, pas pažįstamą merginą, vardu I.. Atvykus minėtu adresu buvo 2-3 jaunuoliai, kurių nepažinojo, vėliau sužinojo, kad tai buvo M. R. ir L. Š.. Bute būnant jaunuoliai pradėjo jį mušti kumščiais, spardyti. Kambaryje jaunuoliai nuo jo nurengė rūbus, atėmė mobiliojo ryšio telefoną. Jie surišo rankas, kojas ir paguldė ant grindų. Visą laiką asmenys vartojo alkoholį ir ateidavo į kambarį, mušdavo jį rankomis ir kojomis. Kas vyko toliau, neatsimena, nes prarado sąmonę. Kai atgavo sąmonę, jis buvo be savo rūbų, savo telefono, kuriame buvo SIM kortelė, nebeturėjo savo namų raktų, pakabintų ant trispalvės juostelės, bendros 10 eurų vertės, originalių mobiliojo ryšio telefono „Iphone“ ausinių, baltos spalvos. Taip gulint, jis kelis kartus buvo praradęs ir vėl atgavęs sąmonę, todėl negali pasakyti, kiek laiko jis prabuvo šioje patalpoje. Vienu momentu jam pavyko atlaisvinti surištas rankas ir kojas, tuomet jis atsistojo, pradėjo ieškoti, kaip galėtų išeiti iš šios patalpos. Jam pavyko nieko nematant dėl užtinusių akių, surasti duris, pro kurias jis išbėgo į kiemą. Jis civilinio ieškinio kaltiems asmenims nereiškė (1 t., b. l. 66,71-73, 74-75).

Iš liudytojos B. M. K. parodymų matyti, kad 2017 metų rugsėjo mėnesį vedžiojo šunį ir pamatė sumuštą kaimynų berniuką, jis buvo išrengtas, su kelnaitėmis ir marškinėliais. Pažiūrėjo ar gyvas. Vaikinas kažką sumurmėjo, suprato, kad gyvas. Sakė jį nurengė, sumušė, nežino kur randasi. Jis pasakė vardą, buvo sutinęs, sumuštas, akių nesimatė. Neprisimena to vardo, kažką sumurmėjo. Nuėjo pas dukrą, prašė duoti apsirengti, nes sušalo. Paėmė striukę, užgaubė ir su dukra atvedė į namus, pasodino ir iškvietė greitąją bei policiją. Jos dukra S. J., o anūkė L. R., M. R. – anūkas. Jie gyvena netoli tos vietos, kur ji vaikščiojo. Vaikiną rado netoli kur gyvena jos anūkė L.. Anūkė L. R. sakė, kad tą berniuką mušė paaugliai (1 t., b. l. 152).

Iš liudytojos L. R. parodymų matyti, kad jos sūnus yra M. R.. Viskas vyko (duomenys neskelbtini), Kaune, 2017 metais. Įvykio vakarą jos sūnus, E. B. ir L. Š. grįžo iš kažkur ir susimušė. L. Š. susimušė su E. B., tada įsikišo ir M. R.. Jie pasakė, kad nebekonfliktuos ir ji išvažiavo. Kai grįžo paryčiais, policija pasibeldė į duris. Vaikai tuo metu miegojo. Policija pasakė, kad sūnus kažką užmušė. Tuo metu buvo ir mergina, sūnaus buvusi draugė I. K.. E. B. atėjo vakare, ji tuo metu gulėjo. Visi jie buvo išgėrę alkoholio. Konfliktas įvyko staiga, kambaryje, priešais ją, kokia konflikto priežastis nežino, bet galimai dėl merginos I.. E. B. atsisėdo prieš ją, kalbėjo, pribėgo L. Š. ir jam trenkė. Tada L. Š. trenkė atgal ir įsikišo M. R.. E. B. pradėjo bėgti kraujas iš antakio, ji nuvalė ir po 30 min. išvažiavo. Kai grįžo, L. Š., jos sūnus ir I. K. buvo namuose, miegojo. E. B. nebebuvo. Matė, kad jos vaikas buvo ne savo rūbais. Jis buvo apsivilkęs E. B. kelnes, o L. Š. taip pat vilkėjo neatsimena, batus ar bliuzoną (1 t., b. l. 156-158, 160-161).

Iš liudytojos I. K.-K. parodymų matyti, kad buvo 2017 m. ruduo. Viskas vyko Aleksote, (duomenys neskelbtini), ten gyvena M. R.. Buvo vakaras ji susirašinėjo su E. B. ir jį pasikvietė. Prašė remtis jos pirminiais parodymais, kadangi įvykio aplinkybių šiuo metu nebepamena. Iš pagarsintų parodymų matyti, kad ji pasitarė su M. R. ir L. Š. ir pasikvietė dar vieną jos draugą E. B.. M. R. ir L. Š. E. nepažinojo. Vėlai vakare atėjo E. B.. Jį pro duris įsileido ji. Visi kartu jie vartojo alkoholinius gėrimus, jokių konfliktų pradžioje nekilo. Namuose buvo ir M. R. mama L. R., kuri po kiek laiko išėjo. Tarp vaikinų kilo konfliktas, kurio priežasties ji neatsimena. Ji matė kaip E. B. sukonfliktavus su L. Š., jie abu susistumdė ir E. B. nukrito. Ji neužilgo po šio konflikto išvažiavo į parduotuvę nupirkti dar alkoholio, E. B. paliko M. R. namuose sveiką, nesumuštą. Matė, kad jis turėjo mobiliojo ryšio telefoną „Iphone“. Grįžusi E. B. namuose jau nerado. Kambaryje viskas buvo išmėtyta, išvartyta, iš to ji suprato, kad čia greičiausiai buvo kilusios muštynės. Jai grįžus, M. R. buvo apsivilkęs E. B. bliuzoną. Ji pati nieko neklausinėjo, todėl nežino, kas tiksliai įvyko. L. Š. jai tik užsiminė, kad jie su M. R. atėmė E. B. rūbus, E. B. surišo, bet kas konkrečiai tai darė, nesakė, minėjo tik, kad M. R. mama L. R. tai matė ir tam netrukdė. Būdama M. R. namuose matė, jog L. Š. turėjo rankose peilį – juodos spalvos geležte, juodos spalvos banguotos formos metaline rankena. Kur vėliau dingo šis peilis, ji nežino, to nematė. Po šio įvykio, po jų sulaikymo, ji kelis kartus bendravo su M. R.. Jis jai pradžioje teigė, kad minėtą L. Š. peilį jis turi ir pats atneš į policiją, o paskui tai ėmė neigti ir sakė, kad apie jokį peilį nieko nežino (1 t., b. l. 180-182, 184-185).

Specialisto išvada Nr. G3128/2017(02), kurioje nurodyta, kad E. B. padarytos poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kairės kaktinės smegenų skilties sumušimas, dešinių VIII-XII šonkaulių lūžimai. Poodinės kraujosruvos akių vokuose vertinamos kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Kairės kaktinės smegenų skilties sumušimas ir dešinių VIII-XII šonkaulių lūžimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 86).

2017-10-02 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) Kaune. Apžiūros metu buvo rasta ir paimta: sportinis bliuzonas „Nike“, striukė „Audimas“, 3 vnt. raktų, virvutė, mobiliojo ryšio telefonas ASUS, du tamponai su krauju, paklodės fragmentas, sportinis bliuzonas „Puma“, kilimo fragmentai, I. K. ir M. R. asmens tapatybės kortelės (1 t., b. l. 44-46, 47-60).

2017-10-09 apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėti 2017-10-02 įvykio vietos, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, metu paimti daiktai: sportinis bliuzonas „Nike“, striukė „Audimas“, 3 vnt. raktų, virvutė, mobiliojo ryšio telefonas ASUS, du tamponai su krauju, paklodės fragmentas, sportinis bliuzonas „Puma“, kilimo fragmentai, I. K. ir M. R. asmens tapatybės kortelės (1 t., b. l. 95-101).

2010-10-02 savanoriškų daiktų, dokumentų protokolas, kuriame užfiksuota, kad įtariamasis M. R. savanoriškai pateikė sportinį bliuzoną (striukę), pilkos spalvos kelnes, marškinėlius trumpomis rankovėmis (1 t., b. l. 102).

2017-10-09 apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėti 2017-10-02 savanoriškų daiktų, dokumentų protokolu M. R. pateikti: sportinis bliuzonas (striukė), pilkos spalvos kelnes, marškinėliai juodos spalvos trumpomis rankovėmis (1 t., b. l. 103-106).

2017-11-13 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad iš R. K. paimtas R. B. priklausantis mobiliojo ryšio telefonas „Iphone S6“, IMEI (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 141-142).

2017-11-16 apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėtas 2017-11-13 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu R. K. pateiktas R. B. priklausantis mobiliojo ryšio telefonas „Iphone S6“,IMEI (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 146-148).

2017-10-12 daiktų parodymo atpažinti protokolai, kuriuose užfiksuota, kad nukentėjęs E. B. atpažino bliuzoną „Nike“, striukę „Audimas“, 3 vnt. raktų, paimtus įvykio vietos (duomenys neskelbtini), Kaune bei sportines kelnes, kurias 2017-10-02 savanoriškų daiktų pateikimo protokolu pateikė įtariamasis M. R., kaip daiktus, kurie iš jo buvo pagrobti plėšimo metu (1 t., b. l. 108-111, 112-115, 116-119, 120-123).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas įvertinęs ankščiau aptartus nukentėjusio, liudytojų parodymus, kaltinamojo paaiškinimą, rašytinius bylos įrodymus, sprendžia, kad jie gauti BPK nustatyta tvarka ir turi reikšmę bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalys), todėl jie laikytini įrodymais BPK 20 straipsnio prasme.

Byloje surinkti, teisme patikrinti ir įvertinti įrodymai leidžia teigti, kad M. R., veikdamas bendrininkų grupe kartu su L. Š., kurio atžvilgiu priimtas apkltinamasis nuosprendis, bendrais veiksmais sudavė nukentėjusiam E. B. ne mažiau du smūgius į įvairias kūno vietas, tuo bendrais veiksmais nukentėjusiam E. B. padarė kraujosruvas abiejų akių vokuose, kairės kaktinės smegenų skilties sumušimą, dešinių VIII-XII šonkaulių lūžimą, tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą bei surišo nukentėjusiam E. B. rankas ir kojas, taip atėmė galimybę jam priešintis, ir iš nukentėjusio pagrobė bliuzoną „Nike“ 5 eurų vertės, striukę „Audimas“ 10 eurų vertės, sportines kelnes 5 eurų vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 6S“, 750 eurų vertės, su SIM kortele, neturinčia turtinės vertės, trijų raktų ryšulį, bendros 10 eurų vertės, originalias „Iphone“ ausines 30 eurų vertės, tokiu būdu nukentėjusiam E. B. padarė bendrą 810 eurų turtinę žalą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamojo atliktų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija teisinga.

Dėl kaltinimo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį

Be kaltinamojo paaiškinimo jo kaltė dėl inkriminuojamos nusikaltimos veikos padarymo įrodyta šiais ištirtais ir įvertintais įrodymais:

Iš liudytojo G. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2017 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje, datos tiksliai neprisimena, Kaune, jis pametė savo asmens tapatybės kortelę. Tikslių asmens tapatybės kortelės pametimo aplinkybių ir vietos nurodyti negali, nes neprisimena. Dėl pamestos asmens tapatybės kortelės niekur nesikreipė, naujos nesigamino, kadangi tikėjosi, kad pamesta kortelė atsiras. Tokių asmenų, kaip M. R., L. Š. nepažįsta, jokių santykių su jais nepalaiko. Kaip jo asmens tapatybės kortelė galėjo patekti pas M. R., nežino. Mano, jog jis galėjo rasti kortelę ir pasiimti (2 t., b. l. 8-9).

2017-10-02 asmens kratos protokolas, kuriuo iš M. R. paimta asmens tapatybės kortelė, išduota G. G. vardu (2 t., b. l. 62).

2017-10-16 apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėta iš M. R. asmens kratos metu paimta asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota G. G. vardu (2 t., b. l. 1-4).

Pagal BK 302 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką.

Byloje nustatyta ir įrodyta, kad kaltinamasis M. R. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas teisėto pagrindo įgijo asmens dokumentą – G. G. vardu 2016-08-16 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), ją neturėdamas teisėto pagrindo laikė, kol Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate, asmens kratos metu ją rado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, todėl ši kaltinamojo M. R. padaryta nusikalstama veika pagal BK 302 straipsnio 1 dalį yra kvalifikuota teisingai.

Skirtina bausmė

Skirdamas bausmę kaltinamajam M. R. teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje 1 ir 2 dalyse numatytas aplinkybes: į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, kaltės formą bei rūšį, veikų motyvus bei tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teisingai bausmei paskirti reikšmingas aplinkybes.

Kaltinamojo M. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad plėšimą jis padarė veikdamas bendrininkų grupe su L. Š., ir būdamas girtas (jo paties paaiškinimai dėl savo būklės įvykio metu, liudytojų parodymai, kad vartojo alkoholį). M. R. padarė du apysunkius nusikaltimus. Praeityje buvo teistas, baustas už administracinius teisės pažeidimus. Priklausomybės ar psichikos ligų įskaitoje nėra registruotas, niekur nedirba. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad M. R. nusikalto ne pirmą kartą, kaip jau minėta, anksčiau teistas du kartus. Kauno apylinkės teismo 2017-10-11 baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, jam paskirta bausmė 60 parų arešto (nuosprendis įsiteisėjęs). Jis arešto bausmės neatliko, pasislėpė ir išvyko į užsienį, kur buvo nuteistas už nusikaltimų padarymą.

M. R. skirtina bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Parenkant bausmių dydį atsižvelgtina į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimą ir į tai, kad jis yra pakankamai jauno amžiaus, į pagrobto turto vertę, į tai, kad jo atžvilgiu civiliniai ieškiniai nebuvo pareikšti, nukentėjusiam E. B. daiktai grąžinti, jis turtinių pretenzijų nereiškė, todėl M. R. skirtinos mažesnės bausmės, negu sankcijose numatytas vidurkis. Paskirtosios bausmės subendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4, 5 dalies 1 punkto reikalavimais.

Ir visgi, sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas svarstė klausimą dėl M. R. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo. Pažymėtina, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą teismas atlieka du kartus: pirmą – vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, teismas įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti. Antrą – nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas neišvardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir bausmės paskirtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016-12-29 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-449-942/2016).

Aptartos teismų praktikos kontekste, įvertinus M. R. nusikalstamos veikos pavojingumą, jos pobūdį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį, polinkius, teistumus, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (vertinant ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu), stengiasi atsisakyti jo nusikalstamą elgesį lėmusių aplinkybių, taip pat atsižvelgiant ir į tai, jog jam ganėtinai ilgą laiką buvo taikoma kardomoji priemonė suėmimas, kuri kaip teigia kaltinamasis lėmė jo apsisprendimą nedaryti teisės pažeidimų, teismas priėjo prie išvados, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Motyvuojant šią išvadą pažymėtina, kad M. R. inkriminuotą nusikalstamą veiką įvykdė dar iki 2017-10-11, kai buvo priimtas Kauno apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas, atliko bausmę už nusikalstamą veiką padarytą Vokietijoje, todėl remtis vien tik šiais teistumais ir jų pagrindu netaikyti BK 75 straipsnio nuostatų, kaltinamajam nėra objektyvaus pagrindo. Pažymėtina, kad vienas iš BK 41 straipsnyje numatytų tikslų yra apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Ankščiau išvardintų duomenų visuma patvirtina, kad M. R. atžvilgiu dar visgi gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą M. R. bus paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, kurių taikymas vėlgi sudarys palankias sąlygas jam keisti savo elgesį teigiama linkme, apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, padės įgyvendinti bausmės paskirtį, o teisių ir pareigų išaiškinimas dėl atsakomybės pažeidus bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Tokiu būdu individualizuota bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą, be to, nebus pažeisti nuteistojo socialiniai ryšiai. Esant šių aplinkybių visumai yra pagrindas manyti, jog būdamas laisvėje jis sugebės pakeisti savo elgesį teigiama linkme ir tapti pilnaverčiu visuomenės nariu.

Atsižvelgiant į nustatytų duomenų visumą, M. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant BK 75 straipsnyje numatytus įpareigojimus. Be to, vadovaujantis BK 71 straipsniu (redakcija galiojusi veikos padarymo metu), kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (vieno MGL dydis galiojęs veikos padarymo metu – 37,66 eurai), įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

M. R. BPK 140 straipsnio tvarka sulaikytas 2020-07-29, 0.05 val. ir 2020-07-30 jam palikta galioti paskirta kardomoji priemonė – suėmimas bei nustatytas 2 mėnesių suėmimo terminas.

Bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsniu, sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į bausmės laiką.

Iš M. R. priteitini 1857,58 eurai ekstradicijos išlaidų.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, daiktiniai įrodymai – sportinis bliuzonas, kelnės, striukė, 2 vnt. raktų ir mobiliojo ryšio telefonas „Iphone S6“, IMEI (duomenys neskelbtini), grąžinti E. B. ( 1 t., b. l. 124-125, 149-150), paliktini jam disponavimui savo nuožiūra, o kompaktinė plokštelė (1 t., b. l. 60), paliktina saugoti byloje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius prašo priteisti iš kaltinamojo M. R. 215,40 eurų už antrinę teisinę pagalbą. Nuo 2014-01-01 baudžiamojo proceso įstatyme yra numatyta galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš kaltinamojo valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, šios nuostatos nėra imperatyvios: teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo, priskiriama teismo diskrecijai. Esant teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalis) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, esant suimtam, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, laikosi ir teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014), todėl iš M. R. tarnybai gynybos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsniu, 308 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje ir jį nuteisti:

pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams,

pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šias paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. R. bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsniu, prie šios paskirtos bausmės pridėti Kauno apylinkės teismo 2017-10-11 baudžiamuoju įsakymu paskirtos arešto bausmės dalį (30 parų), ir M. R. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams 30 dienų.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu (iki 2017-10-06 galiojusi redakcija), laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo įsidarbinti ir dirbti visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 71 straipsniu (redakcija galiojusi veikos padarymo metu), paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL 376,60 eurų įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (veikos padarymo metu vieno MGL dydis buvo 37,66 eurai).

Įmoka turi būti sumokėta per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pasirinktame banke į Teisingumo ministerijos sąskaitą Luminor Bank AS LT88 4010 0510 0467 0332, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

Jeigu per teismo nustatytą terminą įmoka nėra sumokama, Teisingumo ministerija kreipiasi dėl priverstinio paskirtos įmokos išieškojimo į antstolį.

Jeigu asmuo vengia atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – sumokėti įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, Teisingumo ministerija ar jos įgaliota institucija privalo kreiptis į teisėsaugos institucijas su prašymu pradėti baudžiamąjį procesą pagal BK 243 straipsnį, už kurio padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu. Šiuo atveju, nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Kardomąją priemonę suėmimą panaikinti, paleidžiant M. R. teismo salėje.

Bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsniu kaltinamajam M. R. į paskirtą bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2020-07-29 iki 2020-09-22.

Priteisti iš M. R. 1857,58 eurus (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiasdešimt septynis eurus penkiasdešimt aštuonis centus) ekstradicijos išlaidų Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (sąskaitos Nr. LT047044060007821039, AB SEB bankas).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 215,40 eurų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, iš M. R. nepriteisti.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, daiktinius įrodymus – sportinį bliuzoną, kelnes, striukę, 2 vnt. raktų ir mobiliojo ryšio telefoną „Iphone S6“, IMEI 376,60, grąžintus E. B., palikti jam disponavimui savo nuožiūra, o kompaktinę plokštelę, esančią byloje, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant ar byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio ar rašytinio proceso tvarka.

Teisėjas Virginijus Kalkauskas