Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Orijos Audronės Kolbienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pilietybė (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miesto sav., (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) rajono sav., (duomenys neskelbtini), šeimyninė padėtis (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2015-02-18 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimu 6 mėnesiams, 2015-06-19 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į areštą, bausmę atlikęs;

2. 2015-06-09 Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimu 8 mėnesiams;

3. 2017-05-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešiems mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir paskirti įstatymo numatyti įpareigojimai;

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-10 nuosprendžiu, iš dalies pakeistu 2017 m. vasario 15 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, pripažintas kaltu pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, ir BK 82 straipsnio, 87 straipsnio 2 dalies 2 punkto bei 3 dalies 5 punkto pagrindu, paskirta auklėjamo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; mokytis arba dirbti, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą.2017-11-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis LR BK 63 straipsniu 1, 4 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-25 nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-11 nutartimi, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis LR BK 75 straipsnio reikalavimais, šia teismo nutartimi subendrintos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, paskiriant jam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktuose numatytas pareigas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. L. 2021 m. balandžio 24 d., apie 23.30 val., bute, esančiame, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,71 promilių girtumas, panaudojo fizinį smurtą K. S. atžvilgiu, tai yra kaire ranka sudavė ne mažiau trijų smūgių jai į dešinį žandą, dėl ko K. S. patyrė fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais panaudodamas fizinį smurtą D. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. L. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

Ikiteisminio tyrimo metu D. L. parodė, kad savo kaltę pripažįsta, gailisi. Su K. S. pažįstami virš penkių metų, gyveno kartu apie 3 mėnesius, tačiau bendro ūkio nevedė. Dėl ko įvyko konfliktas jis pasakyti negali, nepamena, ir tuo labiau, kad buvo girtas. Pamena, kad susibarė su broliu ir abu barėsi laiptinėje ir po to jis supykęs koja spyrė į sieną ir vėliau jam buvo nustatyta, kad lūžusi dešinė koja. Gali būti, kad po to jis bute savo buvusiai draugei K. S. trenkė į veidą, bet ar vieną kartą, ar kelis jis nepamena, nes girtas buvo ir sudaužė balkono stiklą, sulaužė kėdes. Vėliau jis su K. susitaikė ir atlygino visus nuostolius dėl sugadintų daiktų, įstatė naują stiklą ir atpirko daiktus, nes ji tuo metu nuomojosi butą ir visi daiktai buvo ne jos ir ji jam jokių pretenzijų neturi. Šiuo metu K. minėtame bute negyvena, išsikraustė kitur. Jis su ja negyvena. Dėl savo poelgio labai gailisi (b. l. 88).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji K. S. parodė, kad 2021-04-24, apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), susitiko su draugais E. L., G., pavardės neprisimena, telefono numerio nežino, D. L., su kuriais nuėjo iki jos buto, kuris pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini). Visi kartu sėdėjo kambaryje, kuriame vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 23.30 val. jai išėjus iki balkono kartu su E. L. parūkyti prie jų priėjo D. L. ir pradėjo ją stumdyti. Uždarius balkoną, kuriame buvo D. L., jis pradėjo agresyvėti, todėl išspyrė balkono langą. Tada atidarius balkono duris, D. L. pradėjo vartyti, mėtyti baldus bei sulaužė dvi kėdes, kurios vertė 25 eurai. E. L. paprašius nusiraminti D. L., bei pasiūlius konfliktą išsiaiškinti lauke, abu išėjo į daugiabučio pastato laiptinę pradėjo muštis, jai priėjus prie jų, juos išskirti, D. L. nuėjo į butą Nr. (duomenys neskelbtini) paimti virtuvinį peilį. Kaip paėmė ji nematė, tačiau grįžęs į laiptinę vėl pradėjo muštis su E. L.Vėl jai juos pradėjus skirti D. L. mažiausiai 1 kartą kaire ranka trenkė jai į dešinį žandą taip sukeldamas fizinį skausmą. Tuomet pamatė numestą peilį gulintį ant laiptų, kurį paėmė ir nunešė namo. Išėjus E. L. ir G. į lauką bei likus jai kartu su D. L. bute, kilo konfliktas dėl to, kad paprašė, kad išeitų jis iš jos namų. Tuomet jis pradėjo ją stumdyti bei trenkė du kartus jai į dešinį žandą taip sukeldamas dar kartą fizinį skausmą. Dėl išdaužto balkono lango, kurio remonto vertė 150 eurų ir sulaužytų 2 kėdžių, kurios vienos vertė 25 eurai, patyrė 200 eurų turtinę žalą. Ji nežino kam D. L. buvo paėmęs peilį. Konflikto metu jis tuo peiliu niekam negrasino ir ji nematė, kad jis peilį kam nors demonstruotų (b. l. 2-9).

2021-09-23 nukentėjusioji K. S. parašė pareiškimą, kad D. L. jokių pretenzijų neturi, materialinius nuostolius atlygino ir prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti (b. l. 143).

Buvo išsiųstas paklausimas į VTLK ir gautas ieškinio pareiškimas dėl 51.66 eurų žalos atlyginimo dėl nukentėjusiosios gydymo (b. l. 44-45).

Įtariamasis D. L. VTLK žalą atlygino (b. l. 44-45).

Ikiteisminio tyrimo metu buvo gautas iš BPC 2021-04-24 darytas garso įrašas, iš kurio matyti, kad pareiškėja informavo apie buitinį konfliktą (duomenys neskelbtini) (b. l. 56-57).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje pagristai įrodyta, jog D. L. aukščiau nurodytu laiku ir vietoje, smurtaudamas nežymiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajai K. S. Tai patvirtina pačio kaltinamojo visiškas prisipažinimas, nuoseklūs nukentėjusiosios parodymai, BPC duomenys, kita rašytinė bylos medžiaga. Nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Skirdamas bausmę D. L. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas smurtinio pobūdžio. Be to, teismas nustato ir atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis ir esant visiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, daro išvadą, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. D. L. sutinka su tuo, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokurorės siūloma bausme (b. l. 144-148).

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąją apibūdinančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamoji administracine tvarka baustas daug kartų, teistas (b. l. 133-149), nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą alternatyvią bei prokurorės prašomą bausmę – viešieji darbai. Būtent tokia bausmės rūšis, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju bus pakankama nustatytiems bausmės tikslams pasiekti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2021-04-24, 23.40 val., iki 2021-04-25, 16.27 val., (b. l. 75, 80 ). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 1 (vieną) laikino sulaikymo dieną prilyginat 6 (šešioms) viešųjų darbų valandoms.

Vilniaus teritorinei ligonių kasai civilinis ieškinys atlygintas (b. l. 44-45).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu teismas,

nusprendžia:

D. L., gim.(duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 12 (dvylikos) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti D. L. galutinę bausmę - 9 (devynis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Į bausmės laiką D. L. įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021-04-24, 23.40 val. iki 2021-04-25, 16.27 val., 1 (vieną) dieną, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, - 1 (vieną) laikino sulaikymo dieną prilyginat 6 (šešioms) viešųjų darbų valandoms.

Paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 (2) straipsnyje, ir įpareigoti D. L. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, t. y. per 7 (septynis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausyti visą šios programos kursą.

viešųjų darbų bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 39 – 45 straipsniai. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.

Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, šaukiamas privalo atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Jei nuteistasis šios pareigos be svarbių priežasčių neįvykdo, jam gali būti paskirta nuobauda – įspėjimas.

Viešųjų darbų bausmė vykdoma tik rašytiniu nuteistojo sutikimu. Jei nuteistasis atlikti viešųjų darbų bausmę nesutinka, šią bausmę vykdanti institucija kreipiasi į baudžiamąjį įsakymą priėmusį teismą su teikimu viešųjų darbų bausmę pakeisti bauda arba laisvės apribojimu.

Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtą laiką.

Nuteistiesiems, kurie po viešųjų darbų bausmę vykdančios institucijos įspėjimo vengia atlikti šią bausmę, apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali viešųjų darbų bausmę pakeisti bauda arba laisvės apribojimu.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.