- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-01-24
- Bylos Nr.
- 2A-7-03/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Julija Gražina Vaitulionienė (pirm.), Albina Pupeikienė, Rimvida Zubernienė
- Atsakovas
- A. M.
- Ieškovas
- AB banko „Hansabankas“
- Kategorijos
- 44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Julijos Gražinos Vaitulionienės, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Rimvidos Zubernienės, sekretoriaujant Rimai Čižauskienei, dalyvaujant ieškovo atstovui Vincentui Šupiniui, atsakovui A. M., viešame teismo posėdyje žodine apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB banko „Hansabankas“ ieškinį atsakovui A. M. dėl žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė AB bankas „Hansabankas“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo A. M. 47 231,93 Lt žalos atlyginimo. Nurodė, kad žala padaryta atsakovo nusikalstama veika, dėl kurios atsakovas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo A. M. 44 506,13 Lt žalos atlyginimo ieškovei AB bankui „Hansabankas“ ir 1335,19 Lt žyminio mokesčio valstybei. Nurodė, kad atsakovas A. M. 2006-03-06 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu nuo 1994 m. rugpjūčio mėn. iki 1997 m. gegužės 6 d. apgaule užvaldęs didelės vertės svetimą turtą – 41 804,31 Lt, o nuo 1995-01-04 iki 1996-12-19 suklastojo ir panaudojo 8 kasos orderius, taip apgaule užvaldydamas 4101,82 Lt. Nurodė, kad minėtu nuosprendžiu nustatyta, jog atsakovas veikdamas bendrai su B. P. nusikalstamais veiksmais padarė ieškovui 45 906,13 Lt žalą. Teismas nustatė, kad atsakovas iš savo sąskaitos pervedė ieškovui 1400 Lt, todėl prašomą priteisti sumą sumažino iki 44 506,13 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas A. M. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą prašo panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas dėl sprendimo aprašomojoje dalyje padarytų išvadų, kurios pagrįstos Klaipėdos apygardos teismo 2006-03-06 nuosprendžiu, bei dėl neištirtų suklastotų byloje esančių įrodymų, nes ši byla išnagrinėta pagal suklastotą 2004-02-17 apkaltinamąjį nuosprendį, taip pat suklastotą banko ieškinį, kuriame prašoma priteisti pinigų suma nepagrįsta įrodymais. Teigia, kad visa grąžinta bankui pinigų suma sudarė ne mažiau kaip 4486,93 Lt ir ieškovui pripažinus, jog jis sumokėjo 1400 Lt, jo sumokėta bankui suma yra 4624,62 Lt, todėl jis dabar liko skolingas bankui tik 37 179,69 Lt. Teigia, kad iš B. P. gavo tik puse sumos 20 902,15 Lt, todėl jis bankui dabar yra skolingas tik 16 277,53 Lt. Mano, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė byloje esančių įrodymų dėl jo sumokėtos skolos ieškovui iš jo indėlių sąskaitos, nepagrįstai atmetė oficialius rašytinius įrodymus – 1999-04-30 banko revizijos aktą, 2005-03-01 banko sąskaitos išrašą, todėl teismo sprendimu priteista skola yra visiškai nepagrįsta. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatliko savo pagrindinės funkcijos – objektyvios tiesos nustatymo bei nešališko teisingumo vykdymo, vadovavosi nepagrįsta ir suklastota išvada apie jam inkriminuojamą ieškovui padarytą 45 906,13 Lt žalą. Kadangi Klaipėdos apygardos teismas nustatė, jog jis išgrynino tik 41 804,31 Lt, prašo pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu jam pareikštą ieškinį dėl 47 231,93 Lt atlyginimo. Be to, prašo ištirti jo baudžiamosios bylos klastojimo faktą, grąžinti į bylą jam įteiktos 2006-03-06 nuosprendžio kopijos originalą bei prijungti prie civilinės bylos nuosprendžio originalo kopiją vietoj suklastotos.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovo atstovas V. Šiupinis prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad 1997-05-28 A. M. pateikė bankui raštą, kuriame prašė iš jo sąskaitos nurašyti lėšas jo padarytiems nuostoliams dengti. Nurodo, kad bankui atlikus vidinį patikrinimą buvo nustatyta, kad A. M. buvo permokėta 50 456,55 Lt. Teigia, kad atsakovas dėl nurašinėjamos nuo jo sąskaitos sumos pretenzijų nereiškė, todėl mano, kad atsakovas sutiko su apskaičiuota 50 456,55 Lt suma ir ją geranoriškai dengė. Kadangi baudžiamosios bylos tyrimo metu ikiteisminį tyrimą atlikusi institucija prie Revizijos akto nepridėjo pirminių dokumentų ir dėl to Klaipėdos apygardos teismas nustatė mažesnę padarytos žalos sumą, mano, kad tai neatima iš ieškovo teisės civilinėje byloje pateikiant kitus argumentus ir kitus netiesioginius įrodymus reikalauti didesnės sumos, nes Revizijos departamento prie Finansų ministerijos atlikto patikrinimo aktas nepanaikintas, todėl yra galiojantis. Teigia, kad Revizijos departamentui prie Finansų ministerijos atlikus patikrinimą nustatyta, kad A. M. iki 1998-04-01 padengė bankui 2524,62 Lt skolos, o nuo atsakovo sąskaitos nurašius 1400 Lt atsakovo grąžinta skolos suma yra 4224,62 Lt. Taip pat nurodo, kad įstatymas nustato, jog bendrai padarę žalą asmenys nukentėjusiajam atsako solidariai, todėl nepagrįstas atsakovo reikalavimas priteisti tik puse ieškovo reikalaujamos sumos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
CPK 320 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas, tačiau, neatsižvelgdamas į skundo ribas, teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad A. M. 2006-03-06 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 300 str. 1 d. ir 182 str. 2 d., nustačius kad jis veikdamas bendrai su B. P. nuo 1994 m. rugpjūčio mėn. iki 1997 m. gegužės 6 d. apgaule užvaldė didelės vertės svetimą turtą – 41 804,31 Lt, o nuo 1995 m. sausio 4 d. iki 1996 m. gruodžio 19 d. suklastojo ir panaudojo 8 kasos orderius, taip apgaule užvaldydamas 4101,82 Lt. Taip pat teismas pripažino, kad civiliniam ieškovui paliekama teisė į ieškinio patenkinimą civilinio proceso tvarka. Vadovaujantis CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punktu, šis nuosprendis turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje, todėl baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės, reikšmingos civilinės atsakomybės taikymui, iš naujo neįrodinėjamos, todėl ieškovas pagal įstatymo reikalavimus įgijo reikalavimo teisę atsakovui A. M. dėl padarytos žalos atlyginimo.
Sprendžiant klausimą dėl priteistinos žalos dydžio, atmestinas apelianto argumentas, kad jis iš B. P. gavo tik puse sumos – 20 902,15 Lt, todėl jis bankui dabar yra skolingas tik 16 277,53 Lt. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal CK 6.279 straipsnio 1 dalyje nustatytą taisyklę asmenys bendrais veiksmais padarę žalos, atsako solidariai pagal CK 6.6-6.23 straipsnių taisykles. Todėl B. P. mirus, žala pagrįstai priteista iš atsakovo A. M.. Nors B. P. ir A. M. baudžiamojoje byloje esančiame Revizijos departamento prie Finansų ministerijos Klaipėdos skyriaus 1999-04-30 akte nurodyta, kad A. M. nuo 1994-07-01 iki 1997-06-01 pervesta 38 805,17 Lt, o banko darbuotojai B. P. papildomai įtraukus jį į pensininkų, kuriems išmokama paštu ir grynaisiais sąrašus, A. M. išmokėta 7939,72 Lt grynaisiais ir 3711,66 Lt paštu (b.l. 111, 112), tačiau nei nagrinėjant baudžiamąją bylą, nei nagrinėjant bylą civiline tvarka ieškovė nepateikė dokumentų, iš kurių matyti, kad revizijos akte nurodytos sumos A. M. buvo išmokėtos. Į baudžiamąją bylą pateiktų A. M. sąskaitų E-1849 ir E-2264 išlaidas patvirtinančių dokumentų kopijomis bei 1995-1996 m. grynųjų pinigų išmokėjimo kasoje kopijomis (t. 13, b.l. 30-71) nagrinėjant baudžiamąją bylą nustatyta, kad A. M. B. P. prašymu iš atidarytų papildomų sąskaitų paėmė pastarosios neteisėtai pervestus 37 702,49 Lt ir pagal kasos orderius paėmė 4101,82 Lt, tokiu būdu Klaipėdos apygardos teismo 2006-03-06 nuosprendžiu konstatuota, kad jis su B. P. užvaldė 41 804,31 Lt. Todėl pirmosios instancijos teismui nustačius, kad pateikus ieškinį teismui atsakovas ieškovui sumokėjo dar 1400 Lt, konstatuotina, kad iš atsakovo ieškovei priteistinos žalos dydis yra ne 44 506,13 Lt, o 40 404,31 Lt.
Atmestinas atsakovo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neatliko savo pagrindinės funkcijos – objektyvios tiesos nustatymo bei nešališko teisingumo vykdymo, nes atsakovas nepateikė duomenų, keliančių abejonių teisėjo nešališkumu. Teisėjų kolegija pažymi, kad atitinkamas įrodymų įvertinimas ar neįvertinimas teismo sprendime negali būti pagrindas išvadai, kad teisėjas buvo šališkas. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodęs, kad kai teisėjas daro išvadas apie bylos faktinių aplinkybių įrodytumą ar neįrodytumą pagal prieštaringus įrodomuosius duomenis, netiesioginius įrodymus, esant sudėtingoms bylos aplinkybėms, tai, nors teismo nustatytos bylos aplinkybės yra objektyviai naudingos vienai iš šalių, o teismo darytos išvados vertinamos kaip nenuoseklios, nelogiškos ar spėjamojo pobūdžio, tai nereiškia teisėjo šališkumo, jeigu nėra duomenų dėl jo suinteresuotumo bylos baigtimi ar dar kitokių aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Taipogi apeliantui išaiškintina, kad klastojimo faktus tiria ne teismai, o ikiteisminio tyrimo institucijos. Todėl jei apeliantas turi duomenų apie klastojimo faktus, jis turi kreiptis į ikiteisminio tyrimo instituciją Baudžiamojo proceso tvarka.
Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus dėl priteistino žalos dydžio, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-03-01 sprendimas keistinas, sumažinant priteistą sumą nuo 44 506,13 Lt iki 40 404,31 Lt (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str.). Iš atsakovo valstybei priteistas žyminis mokestis perskaičiuotinas proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, todėl mažintinas iki 1212,13 Lt (CPK 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-330 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimą pakeisti. Priteistą iš atsakovo A. M. ieškovei AB bankui „Hansabankas“ sumą sumažinti iki 40 404,31 Lt. Priteistą iš A. M. žyminio mokesčio valstybei sumą sumažinti iki 1212,13 Lt.