- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-17
- Bylos Nr.
- I-1046-422/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- V. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų
nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. A. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 8000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas skunde (b.l. 4,10) nurodė, jog nuo 2016 m. spalio 28 d. iki skundo padavimo teismui dienos 2017 m. sausio 16 d. (viso 2 mėnesius ir 20 dienų) buvo kalinamas kamerų tipo patalpoje Nr. 15, pažeidžiant vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą, dalį gyvenamojo ploto užėmė baldai, todėl trūko vietos judėti. Tvirtino, kad į kamerą nepateko dienos šviesa, nes už metro nuo lango stovėjo aukšta tvora, kuri užstojo saulę. Pasivaikščiojimo kiemelio stogelis matinis, todėl ir jame negalėjo matyti tiesioginių saulės spindulių. Kameroje trūko oro, skaudėjo galvą, dažnai kreipėsi į medikus dėl vaistų skyrimo. Kameros sanitariniame mazge silpnai bėgo vanduo, dažnai užsikišdavo, todėl tekdavo kentėti neatlikus gamtinių reikalų net keletą valandų, kol jis atsikimšdavo. Šviesa kameroje degė nuo 6.00 val. iki 22.00 val., todėl skaudėdavo akis. Nurodė, kad jam nebuvo leidžiama skambinti bei siųsti laiškų artimiesiems, pažeidžiant jo teisę į asmeninį gyvenimą. Dėl tokių kalinimo sąlygų patyrė nežmonišką psichologinį bei fizinį kankinimą, psichologinius ir dvasinius išgyvenimus, t.y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 8000 Eur ir prašė priteisti iš atsakovo.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės pataisos namai atsiliepime į skundą (b. l. 12-15), rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 45,46) su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjo kalinimo kamerų tipo patalpose metu jam buvo užtikrinta reglamentuota gyvenamojo ploto norma. Marijampolės PN įrengti 3 pasivaikščiojimo kiemeliai, skirti kamerų tipo patalpose esantiems nuteistiesiems. Jie įrengti pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, nėra uždengti nepermatomu stogeliu, tik uždengti metaliniu sietu, tačiau atviri, juose laisvai cirkuliuoja oras. 2016 m. vasario 22 d. kamerų tipo patalpų kameroje Nr. 15 buvo atliktas sanitarinio mazgo remontas, todėl sanitarinis mazgas neužsikimšęs, jo patalpa tvarkinga, atitinkanti teisės aktų reikalavimus. Nuteistieji dažnai nesilaiko elementarių priežiūros taisyklių, mesdami įvairius daiktus į klozetą, todėl jį sąmoningai užkemša. Ginčo patalpa buvo tikrinta Marijampolės visuomenės sveikatos centro specialistų, patikrinimų metu pažeidimų nebuvo nustatyta, kameros oro temperatūra, vėdinimas, drėgmė, apšvieta atitiko higienos reikalavimus. Pareiškėjui, patalpintam į kamerų tipo patalpą, nebuvo leidžiama siųsti laiškų bei skambinti telefonu artimiesiems, nes tokie suvaržymai nustatyti BVK 145 str. 1 d. Marijampolės PN nuomone, pareiškėjas neįrodė būtinų sąlygų valstybės deliktinei atsakomybei atsirasti – neteisėtų pareigūnų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio tarp jo laikymo sąlygų Marijampolės PN ir padarytos žalos, todėl nėra pagrindo neturtinės žalos atlyginimui.
Į teismo posėdį neatvyko atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, atstovas, apie posėdį jam pranešta, byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (ABTĮ 77 str.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas netenkintinas.
Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja atlyginti neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Marijampolės PN pareigūnų veiksmais laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 28 d. iki 2017 m. sausio 16 d. jį kalinant kamerų tipo patalpų kameroje Nr. 15, pažeidžiant reglamentuotą gyvenamojo ploto normą, neužtikrinant higienos normų reikalavimų.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui, 11¹.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m. vienam žmogui. Minėtoje teisės normoje nurodytas vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas nėra įvardijamas kaip neužstatytas kameros plotas, todėl laikytina, kad teisės aktais nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. viso bendro kameros ploto, todėl, skaičiuojant kameros gyvenamąjį plotą iš jo neišskaitomas baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo argumentai dėl netinkamo gyvenamojo ploto normos skaičiavimo, iš bendrojo gyvenamosios patalpos ploto neatėmus baldų užimamo ploto, atmestini kaip nepagrįsti.
Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).
Atsakovo atstovas į bylą pateikė duomenis, patvirtinančius, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpų kameroje Nr. 15, kurios gyvenamasis plotas yra 16,46 kv. m. (b. l. 16,33), joje įrengtos 4 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam šioje kameroje teko 4,1 kv. m.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas sutiko, kad neužstatytas kameros gyvenamasis plotas gali būti toks, kurį nurodė atsakovo atstovas, taip pat neginčijo aplinkybės, kad kameroje gyveno keturi asmenys. Kadangi pareiškėjo argumentai dėl gyvenamojo ploto normos skaičiavimo atmesti, todėl teismas vadovaujasi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis spręsdamas pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą.
Skunde nurodytu laikotarpiu pareiškėjui kalint kamerų tipo patalpų kameroje Nr. 15 Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2. punkte nurodyta vienam nuteistajam tenkanti gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, todėl šiame kontekste nėra pagrindo atsakovo deliktinei atsakomybei kilti.
Pareiškėjas kėlė pretenzijas dėl netinkamos kameros natūralios apšvietos, nurodydamas, kad į kamerą nepatekdavo saulės šviesa dėl netoli pastatytos aukštos sienos. Taip pat nurodė, kad kameroje trūko oro, nuolatos buvo įjungta šviesa.
Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, Taisyklės) 16.7. punktą, kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas.
Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau tekste – Higienos norma HN 134:2015) 14 punkte nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx.
Higienos norma HN 134:2015 natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo verčių nenustato, todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamos kameros natūralios apšvietos atmestini kaip nepagrįsti.
Kameros vėdinamos per langus, išskyrus kameras, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (Taisyklių 16.10. punktas).
Higienos normos HN 134:2015 17 punkte nurodyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpose vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.
Byloje esančiuose Marijampolės visuomenės sveikatos centro patikslinimo aktuose 2016 m. kovo 14 d. Nr. PT-55 ir 2016 m. balandžio 27 d. Nr. PA.4-10 (23.4.1.4.12), nustatyta, kad uždarosios zonos baudos izoliatoriaus kameros Nr. 15 vėdinimas atitiko Higienos normos HN 134:2015 17 p. reikalavimus (b. l. 17-22).
Iš į bylą pateiktos kameros Nr. 15 fotonuotraukos ( b.l. 48-49) matyti, kad kameroje esantis langas atsidaro, t.y. per jį užtikrinama galimybė išvėdinti gyvenamąją patalpą.
Aukščiau nurodyti įrodymai patvirtina, kad kameros, kurioje vertinamuoju laikotarpiu gyveno pareiškėjas, ventiliacija atitiko galiojantį teisinį reglamentavimą, todėl, nenustačius kameros perpildymo fakto, pareiškėjo argumentai dėl oro trūkumo kameroje atmestini kaip nepagrįsti.
Pažymėtina, kad pareiškėjas kėlė pretenzijas dėl nuo 6.00 val. iki 22.00 val. įjungto dirbtinio apšvietimo. Duomenų, kad Marijampolės PN kamerų tipo patalpose nurodytomis valandomis nuolatos įjungtas dirbtinis apšvietimas į bylą nepateikta, tačiau, teismo nuomone, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą apšviesti gyvenamąsias patalpas nėra draudžiama, tačiau šis apšvietimas turi atitikti Higienos normos HN 134:2015 14 punkto reikalavimus. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kameros Nr. 15 dirbtinė apšvieta atitiko Higienos normos HN 134:2015 14 punkto reikalavimus (b.l. 17-22). Be to, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad dėl apšvietimo keliamų nepatogumų pareiškėjas būtų reiškęs pretenzijas atsakovo atstovui, teikęs prašymus, skundus, reikalaudamas išjungti jį, taip pat atsakovo atstovo atsisakymų tenkinti tokius pareiškėjo prašymus, todėl, nesant tokių duomenų, atsakovo atstovo neteisėti veiksmai negali būti nustatyti.
Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildino iš techniškai netvarkingo klozeto sanitariniame mazge, tvirtindamas, kad vandens nuleidimo srovė buvo per silpna, todėl sanitarinis mazgas dažnai užsikimšdavo.
Pagal Higienos normos HN 134:2015 12 punktą, laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.
Atsakovo atstovas nurodė (b. l. 45-46), kad kamerų tipo patalpų kameros Nr. 15 sanitarinis mazgas 2016 m. vasario 22 d. buvo suremontuotas, jo patalpos tvarkingos. Į bylą pateiktas Marijampolės PN 2016 m. vasario 22 d. Avarinių gedimų šalinimo ir atliktų darbų aktas Nr. 14/07-1041 patvirtina, kad 2016 m. vasario 22 d. buvo atliktas ginčo kameros sanitarinio mazgo remontas (b. l. 47 ). Kad kameros Nr. 15 patalpa ir joje esantys įrenginiai (įranga) yra techniškai tvarkinga, konstatavęs ir Marijampolės visuomenės sveikatos centras 2016 m. kovo 14 d. patikrinimo akte Nr. PT-55 (b. l. 17 -19). Objektyvių duomenų, kad pareiškėjo buvimo ginčo kameroje metu joje buvęs klozetas buvo techniškai netvarkingas į bylą nepateikta, pareiškėjas į atsakovo atstovą ar kitas kompetentingas institucijas dėl netvarkingo klozeto keliamų nepatogumų nesikreipė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl techniškai netvarkingo klozeto kamerų tipo patalpų kameroje Nr. 15 laikytinos deklaratyviomis, nesudarančiomis pagrindo atsakovo atstovo neteisėtiems veiksmams nagrinėjamame kontekste konstatuoti.
Pareiškėjas nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemelio stogelis buvo matinis, todėl pro jį nepatekdavo saulės spinduliai.
Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 18 punkte nustatyta, jog tam, kad nuteistieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, pataisos įstaigų teritorijoje ant žemės arba ant nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų stogų įrengiami pasivaikščiojimo kiemai.
Pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros su atviru stogu, uždengtu metaliniu tinklu. Esant rizikai, kad nuteistieji gali pabėgti, gali būti įrengiamos grotos. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal šių Taisyklių 14 punkte nustatytus reikalavimus. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, įrengiama prižiūrėtojo pakyla ir įrengiami 120 cm pločio stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti atmosferos kritulių šalinimo sistema (Taisyklių 19 punktas).
Į bylą atsakovo atstovo pateiktos fotonuotraukos (b. l. 52-60) patvirtina, kad pasivaikščiojimo kiemelių stogas yra atviras, uždengtas metaliniu tinklu bei grotomis, tai paneigia pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl matinio pasivaikščiojimo kiemelio stogo.
Pareiškėjas padarytą neturtinę žalą siejo su draudimu rašyti laiškus bei skambinti artimiesiems, jam kalint kamerų tipo patalpų kameroje Nr. 15.
Pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 145 straipsnio 1 dalį, perkelti į kamerų tipo patalpas nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų, siųsti laiškų (išskyrus atvejus, kai jie įgyvendina šio Kodekso 100, 109 ir 183 straipsniuose nurodytas teises), taip pat paskambinti telefonu. Taigi, akivaizdu, kad nesuteikdamas pareiškėjui galimybės rašyti laiškus bei skambinti artimiesiems, jam kalint kamerų tipo patalpų kameroje Nr. 15, atsakovo atstovas tinkamai taikė nurodytas BVK 145 str. 1 d. nuostatas.
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos (Marijampolės PN) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ( neveikimo) valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo V. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.