- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-02
- Bylos Nr.
- II-95-426/2009
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rūta Miliuvienė
- Kategorijos
- 50.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, sekretoriaujant Aurelijai Pauliukaitei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui I. S., institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, atstovui Donatui Lapinskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo (ATP) bylą pagal I. S. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Energetikos ir statinių skyriaus nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Energetikos ir statinių skyriaus vedėjo pavaduotoja Statinių naudojimo priežiūros poskyrio vedėja S. K. 2008 m. spalio 22 d. I. S. surašė ATP protokolą už tai, kad ji, būdama (duomenys neskelbtini) pirmininkė, nevykdė statinio (duomenys neskelbtini) (1A3p, 2A4p) techninės priežiūros, t. y. nevykdė organizacinių ir techninių priemonių statinio techninei būklei palaikyti, kad būtų užtikrinti statinio esminiai reikalavimai; nevykdė 2006 m. rugpjūčio 31 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo akto Nr. A32-591-(5.7 EUD-1), 2007 m. balandžio 2 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo akto Nr. A32-187(5.7-EUD-1) reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Energetikos ir statinių skyriaus 2008 m. birželio 16 rašto Nr. A51-14030(27.1-ŪK1.) reikalavimų, neužtikrino paruošimo šildymo sezonui - neparuošė patalpos šilumos punktui įrengti, neprižiūrėjo pastatų - nesiėmė būtiniausių priemonių statinio techninei būklei išsaugoti ir pagerinti, pavojingoms statinio deformacijoms likviduoti, ko pasekoje jie tapo blogesnės būklės, pavojingi aplinkai, neatitinkantys statiniams keliamų esminių reikalavimų - mechaninio atsparumo ir pastovumo, saugaus naudojimo, dėl ko iškilo statinio 2A4p griūties grėsmė (b. l. 26). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Energetikos ir statinių skyriaus vedėjas K. K. 2008 m. spalio 27 d. nutarimu už pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 189³ str. 1 d., padarymą pareiškėjai skyrė 1 000 Lt baudą (b. l. 18).
I. S. prašo panaikinti jai minėtu nutarimu skirtą baudą.
Skunde (b. l. 2-3) paaiškino, kad pareigūnas, priėmęs nutarimą, rėmėsi Statinių naudojimo priežiūros poskyrio vedėjos S. K. žodžiais ir jos parengtais aktais. Aktus S. K. parengė pagal pareiškėjos pateiktus duomenis, namo techninės priežiūros žurnalo įrašus ir jų net netikrino.
Remiantis statybos techninio reglamento STR 1.02.07:2004 „Statinio projektuotojo, statybos rangovo, projektavimo ar statybos valdytojo, projekto ar statinio ekspertizės rangovo teisės įgijimo tvarkos aprašas. Fizinių asmenų, juridinių asmenų, kitų užsienio organizacijų pateiktų dokumentų, išduotų užsienio valstybėje ir patvirtinančių teisę kilmės šalyje užsiimti statybos techninės veiklos pagrindinėmis sritimis, pripažinimo Lietuvos Respublikoje taisyklės“ II skyriaus 5.6. p., nei K. K., nei S. K. neturi atestatų būti ypatingo statinio ekspertizės vadovais ir negali atlikti ekspertizės, t. y. negali konstatuoti, ar pastatas yra priešavarinės būklės, ar ne. Todėl visi S. K. vizualiniai nustatymai dėl pastato pagrindinių konstrukcijų deformacijų, dėl pastato būklės blogėjimo paremti tik jos pačios spėlionėmis. Jos vadovaujamas poskyris pastato konstrukcijų tyrimų neužsakė.
Remiantis statybos techninio reglamento STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ VIII straipsnio 29 p., statinio ekspertizė atliekama pagal užduotį, kurią ekspertizės užsakovui pateikia viešojo administravimo subjektas, atliekantis statybos valstybinę priežiūrą. Užduotis pareiškėjai nebuvo pateikta.
Iki 2008 m. spalio 27 d. nebuvo prašyta parodyti jokių dokumentų, ar buvo įvykdyti anksčiau minėtų aktų siūlymai/reikalavimai. 2008 m. birželio 16 d. rašte Nr. A51-14030-(27.1 ŪKI) minimas gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos teigimu, tokio namo bendrijoje nėra.
Šalies argumentai
K. K. teiginys, kad ji neužtikrino namo paruošimo šildymo sezonui yra melagingas, nes visi pastatai yra šildomi. 2008 m. vasarą buvo atlikti korpuso 2A/4p geologiniai tyrimai, užsakyta pastato konstrukcijų ekspertizė. Pagal 2008 m. spalio 14 d. pasirašytą sutartį UAB „Elvora“ atlieka dalies pamatų pavedimo ir dalies fasadų mūro surišimo darbus. Nuo 2004 m. namo pastatų būklė smarkia pagerinta. Išvalyti pastatų rūsiai, pagerinta jų priešgaisrinė ir sanitarinė būklė, užsandarintos angos, įstatytos metalinės durys. Korpuso 3A3p sutvirtinta pastogės perdanga, uždengtas apšiltintas stogas, atlikti dalies fasadų mūro surišimo darbai. Korpuso 1A3p perdengta dalis stogo, pastatytos priešgaisrinės tvorelės, suremontuoti ir apskardinti avarinės būklės kaminai. Patalpos paruoštos trims šilumos mazgams. Pastatyti du nauji šilumos mazgai. Kieme pakeistos šildymo sistemos trasos, įvesti nauji vandentiekio vamzdynai į šilumos mazgus. Suremontuoti trys nuotekų šuliniai. Vien bendrijos lėšomis darbų atlikta beveik už 700 000 Lt.
Šiuo metu S. K. nagrinėja gyventojų skundą dėl atliekamų pastato konstrukcijų tvirtinimo darbų. I. S. tvirtina, kad minėta pareigūnė ją tiesiog persekioja už neatliekamus ir atliekamus privalomuosius bei neprivalomuosius darbus.
Teismo posėdyje I. S. skundą palaikė remdamasi jame nurodytais motyvais.
Institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, atstovas teisminio nagrinėjimo metu prašė pareiškėjos skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
ATPK 189³ str. 1 d. nustatyta, kad statinių techninės priežiūros taisyklėse numatytų priemonių netaikymas, kai yra pavojinga statinio deformacija ir griūties grėsmė, užtraukia baudą nuo 1 000 Lt iki 5 000 Lt.
I. S. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 189³ str. 1 d. už tai, kad ji, būdama (duomenys neskelbtini) pirmininkė, nevykdė statinio (duomenys neskelbtini) (1A3p, 2A4p) techninės priežiūros, t. y. nevykdė organizacinių ir techninių priemonių statinio techninei būklei palaikyti, kad būtų užtikrinti statinio esminiai reikalavimai; nevykdė 2006 m. rugpjūčio 31 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo akto Nr. A32-591-(5.7 EUD-1), 2007 m. balandžio 2 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo akto Nr. A32-187(5.7-EUD-1) reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Energetikos ir statinių skyriaus 2008 m. birželio 16 rašto Nr. A51-14030(27.1-ŪK1.) reikalavimų, neužtikrino paruošimo šildymo sezonui - neparuošė patalpos šilumos punktui įrengti, neprižiūrėjo pastatų - nesiėmė būtiniausių priemonių statinio techninei būklei išsaugoti ir pagerinti, pavojingoms statinio deformacijoms likviduoti, ko pasekoje jie tapo blogesnės būklės, pavojingi aplinkai, neatitinkantys statiniams keliamų esminių reikalavimų - mechaninio atsparumo ir pastovumo, saugaus naudojimo, dėl ko iškilo statinio 2A4p griūties grėsmė.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Energetikos ir statinių skyriaus vedėjo 2008 m. spalio 27 d. priimtame nutarime konstatuota, kad I. S. pažeidė Statybos įstatymo 40 str. bei statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ reikalavimus.
ATP protokolas vertinamas kaip procesinis dokumentas, kuriuo pradedama ATP byla. Protokolas taip pat yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas teisės pažeidimo padarymu ir fiksuojami nustatyti įrodymai. Protokolas įgyja dvejopą reikšmę: procesinio dokumento, kuriame formuluojamas kaltinimas, dokumento, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. ATP protokolu apibrėžiamos ATP bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas ATP protokole.
ATPK 260 str. 1 d. yra nurodyti būtini ATP protokolo turinio elementai: protokole būtina nurodyti pažeidimo padarymo vietą, laiką ir esmę, šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą numatantį atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktą, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Pastebėtina, kad pažeidimo esme ATPK 260 str. 1 d. prasme laikytina pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis adm. byloje Nr. N756-135/2008). Priešingu atveju negali būti laikoma, kad ATP protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš ATP protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę. Pastebėtina, kad ATPK 260 str. 1 d. reikalauja ATP protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nustatęs, kad surašant protokolą būta pažeidimų – nenurodyti ATP sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai ATP protokolui patikslinti arba papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis adm. byloje Nr. N16-1673/2007).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjai 2008 m. spalio 22 d. surašius ATP protokolą nurodyta, jog ji padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 189³ str. 1 d.
ATPK 189³ str. 1 d. dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, todėl šios ATPK normos pažeidimas turi pasireikšti kituose teisės aktuose įtvirtintų teisės normų pažeidimu. Šie teisės aktai ir atitinkamos jų normos turi būti aiškiai nurodyti ATP protokole, nes tik taip asmuo gali sužinoti kuo konkrečiai jis yra kaltinamas.
Kaip matyti iš ATP protokolo, jame nenurodyta, kokių konkrečių teisės aktų reikalavimų I. S. nesilaikė. Taigi, vertintina, kad toks pažeidimo protokolas neatitinka įstatymo reikalavimų, turi esminių trūkumų.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Energetikos ir statinių skyriaus priimtame nutarime nurodyta, kad I. S. pažeidė Statybos įstatymo 40 str. reikalavimus.
Pagal Statybos įstatymo 40 str. statinių naudotojai privalo: 1) naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį; 2) nenaudoti statinio, kol jis nebaigtas statyti ir (ar) nustatyta tvarka nepripažintas tinkamu naudoti; 3) laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios esminius statinio reikalavimus pagal šio įstatymo 4 straipsnį; 4) šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka organizuoti ir (ar) atlikti statinio techninę priežiūrą; 5) suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai; 6) leisti statinių naudojimo priežiūrą atliekančių viešojo administravimo subjektų pareigūnams atliekant savo funkcijas netrukdomai patekti į naudojamą statinį ir apžiūrėti jį, pateikti jiems su statinio naudojimu ir jo technine priežiūra susijusius dokumentus. Šie reikalavimai netaikomi butų ir kitų gyvenamųjų patalpų savininkams.
Taigi, Statybos įstatymo 40 str. turi 6 punktus, kuriuose numatytų reikalavimų privalo laikytis statinių naudotojas. Nutarime nėra detalizuota, kurio konkrečiai Statybos įstatymo 40 str. punkte įvardinto reikalavimo (-ų) nesilaikė I. S..
Skundžiamame nutarime taip pat pažymėta, kad pareiškėja pažeidė Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ reikalavimus, tačiau nekonkretizuota, kokių minėto statybos techninio reglamento reikalavimų nagrinėtinu atveju nesilaikyta.
Kaip jau minėta, ATP byla nagrinėjama tik ATP protokole suformuotų kaltinimų (tiek pažeidimo sudėties elementų, tiek įvardijamos pažeistosios teisės normos konstatavimo prasme) apimtyje. Konkretus kaltinimas nagrinėtinu atveju I. S. suformuluotas nebuvo, to pasekoje nepagrįstai buvo susiaurintos jos galimybės tinkamai ginti savo teises ir teisėtus interesus.
Dėl išvardintų priežasčių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Energetikos ir statinių skyriaus vedėjo 2008 m. spalio 27 d. priimtas nutarimas naikintinas, pažeidimo byla grąžintina iš naujo tirti institucijoje.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 4 p., 128 str.,
nutarė:
I. S. skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Energetikos ir statinių skyriaus vedėjo 2008 m. spalio 27 d. nutarimą, kuriuo I. S. paskirta 1000 Lt bauda, panaikinti ir grąžinti pažeidimo bylai institucijai tirti iš naujo.
Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.