- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-18
- Bylos Nr.
- 1S-585-318/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Regina Pocienė
- Pareiškėjas
- D. C., L. B.
- Advokatai
- Aivaras Škėma
- Kategorijos
- 2.1.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posedyje išnagrinejo pareiškeju D. C. ir L. B. skunda del Švencioniu rajono apylinkes teismo 2011 m. rugpjucio 22 d. nutarties, kuria atmestas pareiškeju D. C. ir L. B. skundas del Švencioniu rajono apylinkes prokuraturos prokurores 2011 m. gegužes 30 d. nutarimo atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustate:
Šalies argumentai
Pareiškejos D. C. ir L. B. kreipesi i Vilniaus apygardos prokuratura, prašydamos pradeti ikiteismini tyrima. Pareiškime nurode, kad VI „Registru centro“ Vilniaus filialo Švencioniu skyriaus matininke S. G. neteisetai iš kadastro ir registro bylos Nr. (duomenys neskelbtini) išbrauke pirti ir neteisetai nurode, kad pirtis yra tuo metu priklausiusiame A. R. ir R. B., o dabar A. U. priklausanciame žemes sklype, tokiu budu galimai padare nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., 228 str. A. U. samoningai pasinaudojo kadastro ir registro bylos Nr. (duomenys neskelbtini) suklastojimu ir iregistravo savo nuosavybe i pirti, kurios jis neigijo pagal 1995-04-04 pirkimo-pardavimo sutarti, t.y. galimai sukciavo (Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.).
Švencioniu rajono apylinkes prokuraturos prokurore 2011 m. gegužes 30 d. nutarimu atsisake pradeti ikiteismini tyrima pagal D. C. ir L. B. pareiškima, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu. Nutarime nurode, kad A. U. 1995-04-04 sudare pirkimo-pardavimo sutarti su A. R. ir R. B., pagal kuria isigijo ir gincijama pastata – pirti. Pirtis pardavejoms lygiomis dalimis priklause pagal 1994-04-01 Švencioniu rajono antrojo notaru biuro išduota Paveldejimo teises liudijima (A. R.) bei pagal 1994-04-21 Kaltanenu apylinkes pažyma ir 1995-03-30 Vilniaus teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugu biuro „Valda“ išduota pažymejima (R. B.). Ivertinusi šias aplinkybes, prokurore konstatavo, kad 1995-04-04 sutartimi igytas nekilnojamasis turtas ir ginco pirtis A. U. priklauso nuosavybes teise.
Prokurore nutarime taip pat nurode, kad remiantis 2007-04-23 Pažymejimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktiniu teisiu i ji iregistravima nekilnojamojo turto registre duomenimis, pareiškejai L. B. nuosavybes teise priklauso gyvenamasis namas, o D. C. – du ukiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini). Nuosavybes teisiu igijimo pagrindas 2007-04-16 ju motinos V. G. dovanojimo sutartis. V. G. šiuos pastatus paveldejo iš savo motinos P. R. I.. V. G. paveldetu pastatu kieki žinojo ir negincijo, kad buvo dar vienas pastatas, t.y. ginco pirtis. Jokio kito sanderio, kurio pagrindu pareiškejos ar ju motina V. G. butu igijusios nuosavybes teises i pirti, sudaryta nebuvo. Ivertinusi šias aplinkybes, prokurore konstatavo, kad 1995-04-04 sutartimi igytas nekilnojamasis turtas ir ginco pirtis A. U. priklauso nuosavybes teise.
Prokurore pažymejo, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010-07-16 prieme sprendima, kuriuo atmete analogiško pobudžio D. C. ir L. B. pareiškima del gincijamos pirties (duomenys neskelbtini). Teismas, remiantis ištirtu rašytiniu irodymu visuma, konstatavo, kad nera nei faktinio, nei teisinio pagrindo tenkinti pareiškeju pareiškima, ir patvirtino, kad ginco pirtis A. U. priklauso nuosavybes teise.
Prokurore taip pat atkreipe demesi i tai, kad pareiškejos prašo ivertinti S. G. ir A. U. veiksmus, atliktus 1995 metais. Taigi, net jei pastaruju veiksmai ir turetu nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., 228 str., 182 str. 1 d., požymiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK, galiojusio iki 2003-05-01, 49 straipsnio nuostatomis, jiems turetu buti taikomi senaties terminai.
Šalies argumentai
Nesutikdamos su priimtu sprendimu, pareiškejos skundu kreipesi i Švencioniu rajono apylinkes teisma, prašydamos panaikinti 2011 m. gegužes 30 d. nutarima atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima.
Švencioniu rajono apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teiseja 2011 m. rugpjucio 22 d. nutartimi pareiškeju D. C. ir L. B. skunda del Švencioniu rajono apylinkes prokuraturos prokurores 2011 m. gegužes 30 d. nutarimo atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima panaikinimo atmete. Toki sprendima motyvavo tuo, kad prokurore sprendima atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima prieme pagristai, vadovaudamasi byloje esanciais faktiniais duomenimis. Ta faktine aplinkybe, kad žemes sklypa po jam priklausanciu pastatu – ginco pirtimi A. U. igijo papildomai, nera pakankamas pagrindas pradeti ikiteismini tyrima del pastarojo veiksmu, nes isiteisejusiu administracinio teismo sprendimu jau yra nustatyta, kad jokio sandorio, kurio pagrindu pareiškejos ar ju mama V. G. butu igijusios nuosavybes teises i pirti, sudaryta nebuvo, tai teismo posedyje patvirtino ir pareiškeju atstovai. Teismas šiuo sprendimu taip pat nustate, kad P. R. I. 1998-08-28 praše iregistruoti jos nuosavybes teises i pastatus Švencioniu rajono valdybos 1998-08-20 sprendimo „Del pastatu teisinio iregistravimo“ Nr. 170 pagrindu, kur ginco pirtis nenurodyta. Todel atsižvelgtina ne tik i pareiškeju skunde akcentuojama principa, kad priklausini ištinka pagrindinio daikto likimas, bet ir i kita principa, kad paveldetojas negali siekti tureti daugiau teisiu, nei palikejas. Antstoles faktiniu aplinkybiu konstatavimo protokolas taip pat yra ivertintas teismo sprendimu. Pareiškejos savo mociutes palikima, kuri joms padovanojo motina, valdo iki šiol, taciau jame nera ginco pirties, todel formuojamame joms žemes sklype nei ginco pirtis, nei šiam pastatui aptarnauti skirta žeme negali buti perduota pareiškejoms.
Šalies argumentai
Skunde pareiškejos prašo panaikinti Švencioniu rajono apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejos 2011-08-22 nutarti ir pavesti Švencioniu rajono apylinkes prokuraturai pradeti ikiteismini tyrima pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., 300 str. 1 d., 228 str. A. U., S. G. ir kitu, su šiu asmenu galimai nusikalstamais veiksmais susijusiu, asmenu atžvilgiu.
Pareiškejos tvirtina, kad ikiteisminio tyrimo teiseja visiškai neisigilino i pareiškime išdestytos situacijos esme ir ja savaip interpretavo, paviršutiniškai ivertino jai pateiktus dokumentus, spresdama pareiškima visiškai nesireme tiek anksciau galiojusio, tiek dabartinio Civilinio kodekso normomis, reglamentuojanciomis nuosavybes igijima ir del to prieme neteiseta ir nepagrista nutarti.
Šalies argumentai
Apeliantes teigia, kad ikiteisminio tyrimo teiseja neteisingai aiškina ju pareiškimo tiksla, nes kreipdamosi i prokuratura jos nesieke išspresti ginco pirties nuosavybes klausima. Jis šiuo metu sprendžiamas Švencioniu rajono apylinkes teismas civilineje byloje Nr. 2-646-617/2011. Taigi ikiteisminio tyrimo teiseja nepagristai nurode, kad ginco pirties nuosavybes klausimas buvo išsprestas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-07-16 sprendimu. Nuosavybes teises klausimus sprendžia bendrosios kompetencijos, o ne administraciniai teismai. Minetu sprendimu Vilniaus apygardos administracinis teismas tik konstatavo, kad pagal dabar galiojancius ir istatymu nustatyta tvarka nenugincytus VI „Registru centro“ duomenis nera pagrindo ginco pirties savininku laikyti ne A. U.. Del šios priežasties VI „Registru centro“ duomenys yra gincijami minetoje civilineje byloje.
Pareiškejos pažymi, kad civilineje byloje reikalavima del nuosavybes teises i pirti pripažinimo yra pareiškusi ju mama V. G., bet ne pareiškejos, kadangi tik V. G., kaip savo motinos P. R. I. turto paveldetoja, ginco pirti paveldejo de fakto, kaip viso turto (sodybos) priklausini. Tuo tarpu pareiškejos, vedinos pilietiškumo pareigos, savo pareiškimu sieke informuoti apie galimas nusikalstamas veikas, del kuriu padarymo pirmiausiai ju neigali (nebyle) mociute P. R. I. negalejo iregistruoti nuosavybes teises i jos sodyboje esancia pirti, o mama V. G. šia pirti paveldeti oficialiai. Kadangi nuosavybes teise i ju šeimos (promociutes, mociutes) nuo 1952 m. tureta pirti iregistravo A. U. ir tai padare 2002 m., butent po P. R. I. mirties (mire 2000 m.), nors nurodo, kad igijo 1995 m., pasinaudojes pakartotinai S. G. atliktais kadastriniais matavimais, po kuriu atlikimo pirtis iš P. R. I. sodybos ribu buvo išbraukta, kilo pagrindas manyti, kad butent šie asmenys nusikalstamais veiksmais, pasinaudoje P. R. I. neigalumu, užkirto jai kelia iregistruoti nuosavybes teise i jos sodyboje esancia pirti.
Apeliantes teigia, kad ikiteisminio tyrimo teiseja turejo vertinti, ar pareiškime minimu asmenu veiksmai, kai yra iregistruojama pirtis, kurios ja iregistraves asmuo civiliniu sandoriu, t.y. pirkimo-pardavimo sutartimi, realiai negalejo igyti, kai po kadastriniu matavimu atlikimo iš sodybos schemos yra išbraukiama pirtis, tarsi ji fiziškai neegzistuotu, nors pagal turimas nuotraukas akivaizdu, kad ji yra šalia gyvenamojo namo ir 2 ukiniu pasatu, kaip ir nurodyta schemoje (kadastro registro byloje Nr. 5221), iš kurios ji buvo išbraukta, yra nusikalstami, nepaisant kol kas civilineje byloje nenugincytu viešojo registro duomenu. Vien tai, kad A. U. viešajame registre šiuo metu nurodytas kaip pirties savininkas, savaime nesudaro pagrindo atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima.
Pareiškejos tvirtina, kad ikiteisminio tyrimo teiseja neivertino tos aplinkybes, kad A. U. ginco pirties pagal 1995-04-04 prikimo-pardavimo sutarti, kuri neva buvo pagrindas prities registravimui, tiek civilines teises, tiek bet kokiu kitu požiuri igyti negalejo, nes A. R. ir R. B. pagal 1995-04-04 pirkimo-pardavimo sutarti pardave joms nuosavybes teise priklausanti žemes sklypa ir tik ant joms priklausancio žemes sklypo stovincius pastatus, tarp kuriu niekada nebuvo kitame žemes sklype esanciu pastatu, tame tarpe ir pirties. Ši pirtis iki žemes sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformavimo stovejo valstybiniame žemes sklype, kuri nuo 1952 m. naudojo pareiškeju šeima. Ikiteisminio tyrimo teiseja ir prokurore, atsisakydama pradeti ikiteismini tyrima, šiu aplinkybiu neivertino, neatliko butinu procesiniu veiksmu, neapklause A. R. ir R. B., todel be jokio pagrindo padare išvada, kad ginco pirti A. U. galejo igyti pagal 1995-04-04 pirkimo-pardavimo sutarti.
Apeliantes pažymi, kad V. G. nesiekia tureti daugiau turto nei turejo jos motina P. R. I.. Vien tai, kad ginco pirtis nebuvo iregistruota pastarosios vardu, pareiškeju manymu, savaime nepaneigia jos faktines nuosavybes teises i pirti. Prie pareiškimo prideta rašytine medžiaga – faktiniu aplinkybiu konstatavimo protokolas, Labanoro apylinkes 1952-1956 m. ukines knygos duomenys, 2011-03-14 kadastro žemelapio ištrauka) patvirtina, kad ginco pirtis stovejo ir iki šiol stovi P. R. I. priklausancioje (anksciau priklausiusioje jos motinai M. R.) sodyboje. Teigia, kad ginco pirtis buvo pastatyta praejus keliems metams po Antrojo pasaulinio karo P. R. I. motinos M. R. nuo 1952 m. naudotame 60 aru valstybiniame žemes sklype, ant kurio stovejo ir stovi gyvenamasis namas bei du sujungti ukiniai pastatai, tokiu budu tapo M. R. sodybos, sudarytos iš gyvenamojo namo ir dvieju sujungtu ukiniu pastatu, dalimi ir kartu priklausiniu. Taigi, P. R. I., igijusi nuosavybes teise i gyvenamaji nama, nuosavybes teise i pirti igijo istatymo pagrindu, o butent 1964 m. CK 153 str. pagrindu, kuris nurodo, kad priklausini ištinka pagrindinio daikto likimas.
Pareiškejos tvirtina, kad A. U., negaledamas ginco pirties igyti pagal 1995-04-04 pirkimo-pardavimo sutarti, negalejo teisetai iregistruoti nuosavybes teises i šia pirti. Pastarasis neabejotinai ta suvoke, taciau samoningai pasinaudojo kadastro ir registro bylos Nr. (duomenys neskelbtini) galimu suklastojimu ir neteisetai iregistravo savo nuosavybe i pirti. Teigia, kad iregistruoti nuosavybes teise i ginco pirti A. U. buvo palanku, nes pirtis, kuri stovejo ir galbut iki šiol stovi ant A. R. ir R. B. priklausiusio, o dabar A. U. priklausancio sklypo, taip pat nebuvo ir nera iregistruota viešame registre.
Šalies argumentai
Pareiškejos nesutinka su prokurores ir ikiteisminio tyrimo teisejos argumentais del senaties taikymo. Teigia, jog A. U., galimai apgaules budu užvaldes ju šeimos valdoma pirti, tokiu pat apgaules budu iregistravo ir beveik 5 aru žemes sklypa aplink pirti, tokiu budu apgaudamas ne tik privacius asmenis, bet ir Lietuvos valstybe, nes prisistatydamas pirties, kurios niekada nebuvo teisetai igijes, savininku, A. U. itikino Švencioniu rajono žmetevarkos skyriaus darbuotojus suformuoti jam žemes sklypa apie pareiškeju šeimos naudojamame valstybiniame žemes sklype esancia pirti ir suformuota valstybes žemes sklypa jam parduoti. Ši sklypa jis užvalde 2011-02-22, taigi šiuo atveju taikyti senaties terminus nera pagrindo. Be to, tiriant, ar valstybini žemes sklypa A. U. igijo nusikalstamu budu, pirmiausiai turetu buti tiriamas pirties išbraukimo ir nuosavybes teises i pirti iregistravimo veiksmu neteisetumas, nes nepadarius išvados apie šiu veiksmu neteisetuma, nebutu galimybes teisingai ištirti galima valstybes žemes sklypo užvaldyma apgaules budu. Todel, pareiškeju manymu, šios aplinkybes turi buti tiriamos kompleksiškai.
Pareiškejos pažymi, kad, jei A. U. 1995-04-04 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu isigijo žemes sklypa ir ant jo stovincius pastatus, tame tarpe ir pirti, kyla klausimas, kam tuomet aplink A. U. iš A. R. ir R. B. isigyta pirti formuoti sklypa, jei pirtis ja parduodant stovejo tame paciame privaciame sklype, o ne valstybineje žemeje. Šias aplinkybes turejo ivertinti ir Švencioniu rajono žemetvarkos skyriaus darbuotojai, todel neatmestinas ir pastaruju piktnaudžiavimas tarnybine padetimi padedant A. U. apgaules budu isigyti valstybines žemes sklypa.
Apeliantes nurodo, kad iki pat P. R. I. mirties (2000-01-31) jos niekada netikrino pastarosios nuosavybes dokumentu, nesiaiškino, kokiu juridiniu pagrindu jai priklauso sodyba, nes tam nebuvo poreikio. P. R. I. toje vietoje gyveno nuo 1945 m. ir tuo metu niekas i jos turta nereiške jokiu pretenziju. Todel pareiškeju mamai V. G. paveldint P. R. I. turta nebuvo jokios butinybes gincyti pirties priklausomybe, nes tuo metu nebuvo žinoma apie pirties neteiseta iregistravima A. U. vardu.
Teismo posedyje pareiškeja D. C. ir jos atstovas praše skunda tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškeju D. C. ir L. B. skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos BPK 2 straipsnis ipareigoja prokurora bei ikiteisminio tyrimo pareigunus reaguoti i kiekviena informacija apie galimai padaryta nusikalstama veika ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika butu atskleista. Kita vertus, pradedant procesa turi buti isitikinama, jog nera priežasciu, del kuriu procesas negali buti vykdomas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio nuostatomis, baudžiamasis procesas negali buti pradedamas, o pradetas turi buti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu (BPK 3 str. 1 d. 1 p.) arba suejo baudžiamosios atsakomybes senaties terminai (BPK 3 str. 1 d. 2 p.).
Pareiškejos, kreipdamosi i prokuratura, praše pradeti ikiteismini tyrima pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., 228 str. VI „Registru centro“ Vilniaus filialo Švencioniu skyriaus matininkes S. G. atžvilgiu, nes pastaroji, 1998-07-20 atlikdama kadastro duomenu patikslinima, iš P. R. I. namu valdos technines apskaitos bylos, Invent. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisetai išbrauke pirti, pažymeta indeksu 4I1/m. Taip pat praše pradeti ikiteismini tyrima pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. A. U. atžvilgiu, nes pastarasis samoningai pasinaudojo kadastro ir registro bylos Nr. (duomenys neskelbtini) suklastojimu ir iregistravo nuosavybes teise i pirti, kurios neigijo pagal 1995-04-04 pirkimo-pardavimo sutarti, t.y. galimai sukciavo. Be to pastarasis apgaule, prisistatydamas pirties, kurios niekada nebuvo teisetai igijes, savininku, itikino Švencioniu rajono žemetvarkos skyriaus darbuotojus suformuoti jam žemes sklypa apie mineta pirti ir ši suformuota valstybines žemes sklypa jam parduoti.
Iš byloje esancio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenu banko išrašo matyti, kad nuosavybes teise i žemes sklypa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1995-04-04 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu A. U. iregistravo Nekilnojamojo turto registre 1995-04-04, o nuosavybes teise i pastata pirti, pažymeta plane 1I1 m, 1995-04-04 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu – 1995-07-17.
Taigi faktiškai pareiškejos, kreipdamosi i ikiteisminio tyrimo istaiga, praše ivertinti S. G. galimai nusikalstamus veiksmus, padarytus 1998-07-20, o A. U. – 1995-07-17.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 3 straipsnio nuostatomis, veikos nusikalstamuma ir asmens baudžiamuma nustato tos veikos padarymo metu galiojes baudžiamasis istatymas.
Atsakomybe už oficialaus dokumento suklastojima 1995-1997 metais buvo numatyta 1964 m. LR BK 207 str. 1 d., už sukciavima – šio kodekso 274 str. 1 d. Griežciausia bausme už šiuos nusikaltimus galejo buti paskirta laisves atemimas 3 metams. Atsakomybe už piktnaudžiavima tarnyba numate šio kodekso 285 str. 1 d., griežciausia bausme už ši nusikaltima galejo buti paskirta laisves atemimas 4 metams.
LR BK 1964 m. Lietuvos Respublikos BK 49 str. 3 p. nustatyta, jog asmuo negali buti traukiamas baudžiamojon atsakomyben, jei nuo tos dienos, kai buvo padarytas nusikaltimas, už kuri pagal istatyma gali buti skiriamas laisves atemimas ne daugiau kaip 5 metams, praejo penkeri metai.
Esant šioms aplinkybems, apylinkes prokuraturos prokurore ir apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teiseja padare pagrista išvada, jog net ir nustacius pareiškime nurodytu nusikalstamu veiksmu požymius, baudžiamasis procesas S. G. ir A. U. atžvilgiu negaletu buti vykdomas, nes suejo baudžiamajame istatyme numatyti baudžiamosios atsakomybes senaties terminai.
Kita vertus, iš teismui pateiktos medžiagos, kuri buvo surinkta tikslinant pareiškeju skunde išdestytas aplinkybes, matyti, jog ginco pirties, kuri, 1997-07-15 atlikus P. R. I. priklausanciu pastatu kadastrinius matavimus, namu valdos technines apskaitos byloje, Invent. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pažymeta 4I1/m, kadastro duomenys iš tikruju dar 1994-04-16 buvo užfiksuoti kitoje nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentu byloje, inv. (duomenys neskelbtini), ir pažymeta 3I1/m. Tai patvirtino ir liudytoja apklausta S. G.. Ji paaiškino, jog 1997-07-15 P. R. I. prašymu atliko pirminius matavimus. Matavo pastatus, t.y. gyvenamaji pastata, ukinius pastatus ir pirti, kuriuos nurode užsakove P. R. I.. 1998 m. tikslinant duomenis, buvo nustatyta, kad P. R. I. nurodyta pirtis jau buvo apmatuota 1994 metais kitam šeimininkui, todel buvo išbraukta iš kadastrines bylos Nr. (duomenys neskelbtini).
Taigi, esant nustatytoms aplinkybems, vertinti matininkes S. G. veiksmus, kuri, 1998-07-20 tikslindama kadastro duomenis ir nustaciusi to paties nekilnojamojo turto daikto dubliavimo fakta, išbrauke velesniais matavimais užfiksuotus tos pacios pirties duomenis iš nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentu bylos Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamus, nebuvo ir nera jokio pagrindo. Tam neprieštarauja ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-07-16 sprendimas, kuriuo VI Registru centro Vilniaus filialo 2009-12-04 sprendimas Nr. IN(5.1.15.)-39965 ir Centrinio registratoriaus gincu nagrinejimo komisijos 2010-01-12 sprendimas Nr. 11 pripažinti pagristais ir teisetais.
Esant šioms aplinkybems, skunda nagrinejantis teismas konstatuoja, jog Švencioniu rajono apylinkes prokuraturos prokurore, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 168 str. 1 d. nuostata, kad ikiteisminio tyrimo pareigunas, gaves skunda, pareiškima ar pranešima, atsisako pradeti ikiteismini tyrima, kai yra aiškios Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybes, pagristai atsisake pradeti ikiteismini tyrima pagal pareiškeju D. C. ir L. B. pareiškima. Naikinti Švencioniu rajono apylinkes teismo 2011 m. rugpjucio 22 d. nutarti del pareiškeju skunde išdestytu motyvu nera istatyminio pagrindo.
Atkreiptinas pareiškeju demesys, jog ta aplinkybe, kad nebuvo nustatytas pagrindas ikiteisminiam tyrimui pradeti, neužkerta kelio pareiškejoms ginca del nuosavybes teises i ginco pirti spresti civilinio proceso tvarka, ka šiuo metu pareiškejos ir daro – Švencioniu rajono apylinkes teisme nagrinejama civiline byla pagal ieškoviu V. G., D. C. ir L. B. civilini ieškini del nuosavybes teises i pirti pripažinimo V. G..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p., teismas
nutare:
pareiškeju D. C. ir L. B. skunda atmesti ir palikti galioti Švencioniu rajono apylinkes teismo 2011 m. rugpjucio 22 d. nutarti.
Nutartis isigalioja nuo jos priemimo dienos ir yra neskundžiama.