- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-06
- Bylos Nr.
- e2S-467-739/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00546-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė
- Atsakovas
- K. K.
- Ieškovas
- E. K.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. K. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2024 m. liepos 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. K. prašymą atsakovui K. K. dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė E. K. kreipėsi į teismą prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo: 1) nustatyti laikiną nepilnametės dukters R. K. gyvenamąją vietą su motina E. K.; 2) nustatyti laikiną atsakovo K. K. bendravimo su dukra R. K. tvarką; 3) įpareigoti K. K. teikti laikiną išlaikymą dukteriai R. K. periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur kiekvieną mėnesį, pinigus sumokant mokėjimo pavedimu į E. K. banko sąskaitą ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 10 kalendorinės dienos, pradedant mokėti nuo teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos iki galutinio sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo; 4) įpareigoti K. K. iki galutinio teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos gyventi jį skyrium ir uždrausti jam lankytis E. K. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini); 5) priteisti iš K. K. dėl šio prašymo parengimo ir pateikimo patirtų 50 proc. dydžio bylinėjimosi išlaidų, kurių pagrindžiančius dokumentus pateiks vėliau.
2. Prašyme nurodė, kad E. K. ir K. K. nebeveda bendro šeimos ūkio, bendras jų gyvenimas yra neįmanomas, kadangi atsakovas yra emociškai nestabilus, nuolat grasina ieškovei, jos šeimai, draugams ir kitiems aplinkiniams, yra neprognozuojamas, agresyvus, konfliktiškas. Nurodė, kad atsakovas ieškovei nuolat siunčia bauginančias žinutes, tokio pobūdžio vaizdo ir garso įrašus. Nurodė, kad šalių vaikas yra vos 10 mėnesių, turi ypatingą ryšį su motina, dėl savo amžiaus yra priklausoma nuo jos, jai reikalinga nuolatinė motinos priežiūra, o su atsakovu dukra neturi jokio ryšio, nes jis dažnai net ir prie vaiko neadekvačiai elgiasi, yra neprognozuojamas ir kelia realią grėsmę dukters sveikatai.
3. Taip pat nurodė, kad šiuo metu atsakovas visiškai neprisideda prie vaiko išlaikymo, todėl santykiams tapus itin konfliktiškiems, iš esmės visa našta rūpintis dukra ir jos poreikiais tenka išimtinai jai ir mano, kad atsakovas turėtų teikti 200,00 Eur dydžio išlaikymą. Ieškovė buvo priversta su vaiku išsikraustyti iš jai asmeninės nuosavybės teise priklausančios sodybos dėl atsakovo neadekvataus elgesio ir keliamos grėsmės bei nuomotis būstą Vilniuje, dėl ko ji patiria papildomų išlaidų, nors galėtų gyventi savo namuose. Teigė, kad atsakovo įpareigojimas gyventi skyrium užtikrintų ieškovės ir dukros interesus bei abiejų psichinę sveikatą, kas esamoje situacijoje yra itin svarbu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2024 m. liepos 9 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino – nustatė laikiną mažametės dukters R. K. gyvenamąją vietą su motina E. K., nustatė laikiną K. K. bendravimo su dukra R. K. tvarką: tėvas gali bendrauti su mažamete dukra du kartus per mėnesį, ketvirtadieniais po 2 val. nuo 14 val. iki 16 val. (valandos gali būti tikslinamos atsižvelgiant į dukros miego grafiką) viešoje vietoje, kartu dalyvaujant vaiko motinai ar socialiniam darbuotojui; taip pat tėvai turi iš anksto susitarti dėl susitikimo laiko ir vietos, bet ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas; įpareigojo K. K. mokėti laikiną išlaikymą dukteriai R. K. periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur, kiekvieną mėnesį; įpareigojo K. K. gyventi skyrium nuo E. K. ir dukters R. K. uždraudžiant K. K. lankytis gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini).
5. Teismas konstatavo, kad ieškovės prašymas laikinai nustatyti mažametės dukros, kuri yra vos 10 mėnesių amžiaus ir maitinama krūtimi, gyvenamąją vietą su motina neabejotinai yra pagrįstas, todėl jį tenkino.
6. Dėl laikinos bendravimo tvarkos teismas nurodė, kad atsakovo netinkamą elgesį, konfliktiškumą, agresiją, nestabilią emocinę būklę patvirtino pateiktų telefonu siųstų žinučių turinys, audio bei vaizdo įrašai, iš kurių galima spręsti apie atsakovo grasinimus susidorojimu, ieškovės bauginimą, persekiojimą, psichologinio smurto priemonių naudojimą. Atsižvelgiant į tai, ir į mažamečio vaiko amžių, teismas sprendė, kad šiuo metu atsakovui vienam susitikinėti ir bendrauti su mažamete dukra be motinos yra per anksti.
7. Teismas nustatė, kad atsakovas verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą, jo vardu registruoti žemės sklypai bei gyvenamasis namas su statiniais, esantys Raseinių r., jo vardu registruoti trys automobiliai ir bazaltas. Taip pat nustatė, kad ieškovė šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, gauna periodines išmokas vaikui iš valstybės, jos vardu registruoti žemės sklypai bei gyvenamasis namas su statiniais, esantys Molėtų r., taip pat ji yra sudariusi nekilnojamojo turto nuomos sutartis, jos vardu registruotų transporto priemonių neturi. Atsižvelgęs į šiuos duomenis, dukros amžių, ieškovės prašymą mažametės dukros išlaikymui iš atsakovo priteisti po 200,00 Eur kas mėnesį teismas patenkino.
8. Spręsdamas dėl ieškovės prašymo įpareigoti atsakovą iki galutinio teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos gyventi skyrium ir uždrausti jam lankytis ieškovės gyvenamojoje vietoje, esančioje Molėtų r., teismas nurodė, kad atsakovas turi jam nuosavybės teise priklausančią gyvenamąją patalpą, todėl dėl ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės pritaikymo nebus pažeistos jo teisės į gyventąjį būstą. Siekdamas apsaugoti šalių nepilnametės dukters interesus turėti saugią gyvenamąją vietą bei tinkamas sąlygas augti ir vystytis, civilinės bylos nagrinėjimo metu iki teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo, teismas nutarė taikyti ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę – atsakovo įpareigojimą gyventi skyrium nuo ieškovės ir dukters.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esminiai argumentai
9. Atsakovas prašo iš dalies panaikinti Utenos apylinkės teismo 2024 m. liepos 9 d. nutartį ir atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalyje dėl laikino bendravimo su mažamete dukra nustatymo ir įpareigojimo atsakovui gyventi skyrium nuo ieškovės ir mažametės dukters ir draudimo lankytis gyvenamajame name, esančiame(duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
9.1. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pažeidė civilinio proceso įstatymo reikalavimus, kadangi atsakovas nebuvo informuotas apie prašymą, negalėjo pateikti savo pozicijos, apsiginti, buvo išklausyta tik viena šalis, dėl ko nagrinėjant tokį jautrų ir emociškai sudėtingą ginčą nebuvo nustatyta objektyvi tiesa.
9.2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, akcentavo apelianto netinkamą elgesį, konfliktiškumą, agresiją, nestabilią emocinę būklę, sprendė dėl grasinimų susidorojimu, ieškovės bauginimą, persekiojimą, psichologinio smurto priemonių naudojimą, tačiau nenustatė kuo konkrečiai pasireiškė atsakovo netinkamas elgesys, nenustatė kuo konkrečiai pasireiškė konfliktiškumas ir agresija. Mano, kad byloje nėra visiškai jokių įrodymų apie atsakovo tariamai nestabilią emocinę būklę, todėl nėra aišku kokiu pagrindu šį faktą pripažino pirmosios instancijos teismas.
9.3. Be to, apelianto teigimu, nėra aišku kodėl pirmosios instancijos teismas už tariamą ieškovės persekiojimą, grasinimus, bauginimą maksimaliai riboja atsakovo teisę matyti mažametę dukrą.
9.4. Apeliantas nurodo, kad nors pirmosios instancijos teismas konstatavo atsakovo netinkamą elgesį, tačiau būtent jis patyrė realią agresiją, persekiojimą ir psichologinį smurtą, kai 2024 m. gegužės 5 d. buvo užpultas namuose, esančiuose(duomenys neskelbtini) ir sumuštas, jo žiniomis, kaltinimai pareikšti 3 asmenims, tarp jų ir dabartiniam ieškovės gyvenimo draugui ir, galbūt, pačiai ieškovei.
9.5. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsižvelgiant į vaiko amžių atsakovui yra per anksti bendrauti su vaiku be motinos yra nesuvokiama, grubiai pažeidžia atsakovo konstitucinę teisę į šeimos ryšius, įteisina diskriminaciją. Apeliantas įsitikinęs, kad nors mergaitė dar labai maža, tačiau jau labai daug ką suvokia, stebi pasaulį, todėl apeliantui, kaip vaiko tėvui, negali būti apribota galimybė dalyvauti kasdieniame vaiko gyvenime, atliepti kasdienius jos poreikius.
Žemesnės instancijos teismas
9.6. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, nepasistengęs net minimaliai objektyviai įvertinti esamos situacijos, nusprendė leisti atsakovui matytis su mažamete dukra tik 4 valandas per mėnesį, nutartyje nėra jokių argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų kaip konkrečiai atsakovas pažeidžia savo mažamečio vaiko interesus ir kaip tik 4 valandų trukmės per mėnesį susitikimai apsaugos mažametės interesus.
9.7. Taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovą K. K. gyventi skyrium nuo E. K. ir dukters, uždraudžiant lankytis gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), motyvuojant tuo, kad šis ginčo nekilnojamas turtas priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise, o atsakovas savo veiksmais tariamai daro didelę žalą tiek ieškovei, tiek mažametei dukrai. Tačiau, apelianto teigimu, ieškovė sąmoningai nutylėjo, kad gyvenant santuokoje iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomų lėšų buvo pakeista abiejų gyvenamųjų namų stogo danga, įvesta kanalizacija ir vandentiekis, pakeista elektros instaliacija, dalis lubų perdažyta, dalis lubų iškalta lentelėmis, išglaistytos ir perdažytos abiejų namų patalpų sienos, pakeistos grindys, įrengtas dušas ir vonia, nupirkti ir sumontuoti baldai, pakeista dalis langų.
Šalies argumentai
9.8. Apeliantas nurodo jau keli metai gyvenantis ir dirbantis Molėtuose, o gyvenamą būstą turintis Raseiniuose, todėl nėra jokių galimybių kasdien į darbą važinėti iš Raseinių į Molėtus. Kita vertus, pasak apelianto, atsižvelgiant į sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) atliktų pagerinimų mąstą, pirmosios instancijos teismas negalėjo daryti vienareikšmės išvados dėl šio turto priklausymo tik ieškovei.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
10.1. Ieškovė teigia, kad atsakovas kelia itin rimtą grėsmę absoliučiai visiems aplinkiniams. Jau kuris laikas, o ypač nuo tada, kai ieškovė nutraukė santykius su atsakovu, pastarasis grasina susidorojimu, manipuliuoja, išgalvoja nebūtus dalykus ir jais kaltina. Priešingai nei nurodo atsakovas, visi įrodymai, kuriuos pavyko surinkti ieškovei, buvo pateikti teismui, o jis išsamiai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, jog šioje susiklosčiusioje situacijoje privaloma taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
10.2. Mano, kad atsakovas turi rimtų psichologinių problemų, kelia grėsmę aplinkiniams, yra neprognozuojamas, todėl toks asmuo tikrai negali gyventi kartu, privalo gyventi skyrium. Taip pat yra visiškai neįmanoma, jog galėtų daug laiko praleisti su dukra. Ieškovė nesiekia atriboti dukrą nuo atsakovo, priešingai – dar net neįsigaliojus laikinai bendravimo tvarkai, pati siūlydavo susitikimo vietas ir laikus, jog tėtis galėtų pabendrauti su nepilnamečiu vaiku. Tačiau nepertraukiamas bendravimas yra pavojingas dukros sveikatai.
10.3. Teigia, kad atsakovas meluoja ir nepagrįstai kaltina ieškovę, nes ji niekada nesikėsino į atsakovo sveikatą, tuo metu negyveno Molėtų sodyboje, su dukra gyveno Vilniuje. Be to, ieškovei jokie kaltinimai nėra pareikšti ir negali būti pareikšti, nes ji niekada nesikėsino į atsakovą.
10.4. Dėl gyvenimo skyrium bei draudimo lankytis sodyboje ieškovė nurodo, kad atsakovo elgesys yra nepateisinamas, keliantis grėsmę ieškovei, jos šeimai bei dukrai, todėl gyvenimas kartu yra tiesiog neįmanomas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
12. Atsakovas su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – medicinos dokumentų išrašus. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgus į byloje sprendžiamo procesinio klausimo pobūdį ir jo išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme procesinę formą bei tvarką, į tai, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka nepranešus atsakovui (CPK 147 straipsnis), taip pat siekiant teisingai išspręsti šį klausimą ir nustatyti, ar tikrai egzistavo sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones, apeliacinės instancijos teismas priima atsakovo teikiamus naujus įrodymus priima bei vertina kartu su byloje jau esančiais įrodymais.
13. Byloje nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo. Nurodė, kad ketina kreiptis į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo, su tuo susijusių teisinių pasekmių išsprendimo, nepilnametės dukters gyvenamosios vietos su ieškove nustatymo, išlaikymo nepilnametei dukrai iš atsakovo priteisimo bei bendravimo su dukra tvarkos nustatymo. Prašyme teigė, kad ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykiai pašliję, ieškovė ir atsakovas kartu nebegyvena, nebeveda bendro ūkio, ieškovės ir atsakovo nepilnametė dukra gyvena su ieškove, tačiau atsakovas ne tik neteikia išlaikymo dukrai, tačiau ir kelia pavojų dukters fizinei ir psichinei sveikatai.
Žemesnės instancijos teismas
14. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs prie prašymo pridėtus ieškovės rašytinius įrodymus, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio patenkino.
15. Apeliantas su priimta nutartimi nesutinka iš dalies, skųsdamas tas nutarties dalis, kuriomis nustatyta laikina bendravimo su mažamete dukra tvarka bei atsakovas įpareigotas gyventi skyrium nuo ieškovės bei šalių mažametės dukters. Pasak apelianto, teismas, laikinųjų apsaugos priemonių klausimą išspręsdamas neišklausęs atsakovo, pažeidė jo teisę į gynybą, apelianto manymu, teismo nutartis visiškai nemotyvuota ir nepagrįsta, apeliantui neaišku kuo remdamasis teismas padarė išvadas, kad atsakovas gali pakenkti vaikui ir ieškovei. Be to, pasak apelianto, teismas, nustatydamas minimalią bendravimo su mažamete dukra tvarką, tiesiogiai diskriminuoja atsakovą, nes ieškovei su vaiku leidžiama bendrauti neribotai.
16. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje ,,Laikinosios apsaugos priemonės“ įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Kitaip tariant, laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama laikinai sureguliuoti situaciją, tam, kad, kol dar nėra išnagrinėtas ginčas iš esmės, būtų apsaugoti kito sutuoktinio ar vaiko interesai ir užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.
17. Pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Nagrinėjamu atveju, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad ieškovė pirmosios instancijos teismui 2024 m. spalio 14 d. pateikė ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių klausimų, tarp kurių ir reikalavimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. 2024 m. spalio 16 d. teisėjos rezoliucija ieškinys priimtas.
18. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas padarė procesinį pažeidimą, išspręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesuteikiant galimybės atsakovui pateikti savo argumentus, tokiu būdu neužtikrindamas jo teisės būti išklausytam.
19. Teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui (CPK 147 straipsnio 3 dalis). Paminėta įstatymo nuostata yra teisės būti išklausytam principo tam tikra išimtis, kadangi atitinkamais atvejais būtent dėl pranešimo apie ketinimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimo įvykdymui gali iškilti grėsmė. Susiklosčius aplinkybėms, kai laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos operatyviai, netikėtai, pirmenybė teikiama ieškovo (šiuo atveju nepilnamečio vaiko) interesams, siekiant apsisaugoti nuo galimų nesąžiningų priešingos šalies veiksmų. Tokiu atveju priešingai ginčo šaliai suteikiama teisė būti išklausytai vėliau, t. y. kreipiantis į teismą su atskiruoju skundu dėl priimtos nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu teisėtumo ir pagrįstumo. Atsižvelgus į tai, kad atsakovas pateikė teismui atskirąjį skundą, laikytina, kad jis pasinaudojo savo teise teikti argumentus dėl poreikio byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl nėra pagrindo spręsti, kad byloje buvo pažeistos atsakovo procesinės teisės.
20. Pažymėtina, kad esminė sąlyga, norint, jog būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio pareiškimo tokio pobūdžio byloje (šeimos teisiniai santykiai) – pateikimas įrodymų, patvirtinančių grėsmę kito sutuoktinio ir / ar nepilnamečių vaikų interesams. Nagrinėjamu atveju, matyti, kad ieškovė kartu su pradiniu prašymu pateikė turimus rašytinius įrodymus – susirašinėjimą su atsakovu, kurie, pasak ieškovės, turėjo patvirtinti, kad ieškovei ir šalių mažametei dukrai atsakovas kelia realią grėsmę, dėl ko yra pagrindas nustatyti ieškovės prašomą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką bei įpareigoti atsakovą gyvento skyrium. Pažymėtina, kad, priešingai nei teigia atsakovas, jo ieškovei rašytų žinučių turinys patvirtina, kad atsakovas grasina ne tik ieškovei, bet ir jos tėvams, draugams. Žinutėse esantis turinys (ieškovės prašymo Priedas Nr. 5, CBP-5747), kurio teismas necituoja, akivaizdžiai įrodo atsakovo siekį sukelti baimę ieškovei, žinutėse reiškiami grasinimai ne tik ieškovei, bet ir jos tėvams, draugams, necenzūriniais žodžiais bei įvairiais epitetais vadinama ne tik ieškovė, bet ir kiti jai artimi asmenys. Pastovus žinučių rašymas, ieškovei į jas neatsakant, rodo atsakovo siekį sukelti ieškovei stresą, baimę. Žinučių turinys taip pat patvirtina ieškovės teiginius apie atsakovo vykdomą ieškovės sekimą vaizdo ir garso įranga, atsakovas ieškovei rašo apie 8 kameras bei 6 „blakes“ sodyboje, kurioje šeima gyveno, grasina ieškovę palikti be vaiko. Atkreiptinas dėmesys, kad tokios pačios aplinkybės užfiksuotos ir kartu su ieškiniu ieškovės pateikiamuose naujuose rašytiniuose įrodymuose (DOK-31113), todėl nėra pagrindo netikėti ieškovės teiginiais apie atsakovo veiksmus ir jų keliamą grėsmę.
21. Nors apeliantas nurodo, kad jis pats, o ne ieškovė, yra auka, kad buvo sumuštas prie namų ir dėl to yra atsakinga ieškovė, tokie apelianto argumentai nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, todėl pripažintini deklaratyviais ir atmestini.
22. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato teismui galimybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti, esant galimybei, vieną sutuoktinį, gyventi skyrium. Minėtos laikinosios apsaugos priemonės taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų pasaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės, t. y. kai vienas iš sutuoktinių naudoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, dėl to gyvenimas kartu ar lankymasis tam tikrose vietose gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui. Galimas pavojus turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis. Be to, ši laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma, kuomet nustatoma, kad kitas sutuoktinis turi galimybę gyventi skyrium, turi kitą nuosavybės teise jam priklausančią gyvenamąją patalpą ar ją nuomojasi, jo finansinė padėtis leidžia tą daryti.
23. Prašoma laikinoji apsaugos priemonė šeimos santykių bylose yra išskirtinė ir taikoma esant ypatingoms aplinkybėms dėl jos taikymo metu kilusios grėsmės vaikų ar kito sutuoktinio interesams, nes kitu atveju ji pažeidžia vaikų teises gyventi kartu su abiem savo tėvais, neišnagrinėjus bylos iš esmės (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Teismas, spręsdamas šios laikinosios apsaugos priemonės (ne)taikymo klausimą, privalo atidžiai vertinti į bylą pateiktus įrodymus dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo. Pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę bei aplinkybę, kad jų nepritaikius bus pažeisti vaikų ar vieno iš sutuoktinio interesai, tenka asmeniui (nagrinėjamu atveju – pareiškėjai), prašančiam taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones (CPK 178 straipsnis).
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau aprašyti atsakovo veiksmai neabejotinai patvirtino ieškovės prašyme nurodytas aplinkybes apie galimą atsakovo keliamą grėsmę tiek ieškovei, tiek šalių mažametei dukrai, tarp ieškovės ir atsakovo kilusi konfliktinė situacija, atsakovo bendravimo būdas su ieškove akivaizdžiai gali neigiamai paveikti mažamečio vaiko interesus. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, nenustatinėja vienos iš šalių kaltės dėl konfliktų šeimoje, teismui pakanka įsitikinti tuo, jog konkrečiu atveju yra grėsmė, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių iki teismo sprendimo priėmimo, gali būti pažeisti nepilnamečio vaiko ar kito sutuoktinio interesai. Atmestini atsakovo argumentai, kad jo turimas turtas yra kitame mieste, todėl pažeidžiamos jo teisės į gyvenamąją vietą. Visų pirma, turtas, kuriame šalys gyveno, nuosavybės teise priklauso ieškovei. Ta aplinkybė, kad atsakovas turi pretenzijų ieškovei dėl šio turto pagerinimo, nėra šio prašymo nagrinėjimo dalykas ir, šioje bylos stadijoje, vertinimo, kad turtas priklauso ieškovei, nekeičia. Antra, atsakovas niekaip nepagrindė, kad neturi galimybių susirasti kitą (laikiną) būstą.
25. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis).
26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 34 punktas; 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 38 punktas).
27. Atsakovas atskirajame skunde nesutinka su ieškovės prašyta ir pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina bendravimo su mažamete dukra tvarka, nurodydamas, kad tvarka yra minimali ir be pagrindo riboja tėvo ir vaiko bendravimą, diskriminuoja atsakovą.
28. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė tokią ieškovo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarką – tėvas gali bendrauti su mažamete dukra du kartus per mėnesį, ketvirtadieniais po 2 val. nuo 14 val. iki 16 val. (valandos gali būti tikslinamos atsižvelgiant į dukros miego grafiką) viešoje vietoje, kartu dalyvaujant vaiko motinai ar socialiniam darbuotojui; taip pat tėvai turi iš anksto susitarti dėl susitikimo laiko ir vietos, bet ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas.
29. Apeliacinės instancijos teismas sutinka pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsižvelgus į šioje konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visumą – vaikui skundžiamos nutarties priėmimo metu buvo tik 10 mėn., vaikas maitinamas krūtimi, į byloje esančius duomenis apie atsakovo bendravimo būdą, galimai taikomas psichologinio poveikio priemones ieškovės atžvilgiu, šiuo metu atsakovui vienam susitikinėti ir bendrauti su mažamete dukra be motinos, o tuo pačiu ir be trečiojo nešališko asmens, yra per anksti. Atkreiptinas dėmesys, kad tokia bendravimo tvarka nustatyta išskirtinai itin mažo amžiaus vaiko interesais, nesiekiant nei diskriminuoti vieno iš tėvų, nei kitam suteikti pranašumą santykyje su vaiku, priešingai, nustatyta tvarka suteikiama teisė apeliantui matytis su dukra ir kurti su ja ryšį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu bus nustatytas tikrasis apelianto ryšys su vaiku, jo galimybės rūpintis vaiku, todėl spręstina, kad šioje konkrečioje bylos stadijoje nustatyta laikinoji tėvo bendravimo su vaiku tvarka nepažeidžia vaiko interesų, ginčo situacijoje yra optimali, atsižvelgus į pirmiau nurodytas aplinkybes, ir negali būti vertinama kaip pažeidžianti atsakovo teises.
30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka užtikrina skyrium gyvenančio tėvo bendravimą su vaiku, nepažeidžia nė vieno iš tėvų ar šalių vaiko interesų, todėl atsižvelgiant į šiuo metu byloje esančius duomenis, šalių procesiniuose dokumentuose bei apeliacinės instancijos teismui nurodytas aplinkybes, keisti pirmosios instancijos teismo nustatytą laikiną atsakovo ir šalių dukters bendravimo tvarką nėra pakankamo pagrindo.
31. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad nagrinėjamoje byloje klausimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo bus išspręstas teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus teismo sprendimą, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymu išspręstas klausimas tik dėl laikinos atsakovo ir šalių dukters bendravimo tvarkos iki teismo sprendimo priėmimo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
32. Kita vertus, skundžiama nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms, teikti prašymą teismui dėl šių priemonių panaikinimo ar pakeitimo CPK 148 ar 149 straipsniuose nustatyta tvarka. Be to, šalys gali susitarti ir dėl kitokios bendravimo tvarkos, jei randa bendrą sutarimą ir dėl to tarp šalių nekyla ginčai ar konfliktai.
33. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą iki ieškinio, todėl naikinti ją remiantis apelianto argumentais nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2024 m. liepos 9 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2024 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą.