Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovo Širvintų rajono savivaldybės administracijos atstovams advokatams Martynui Žilinskui, Haroldui Ivanauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. K. ieškinį Širvintų rajono savivaldybės administracijai dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti darbo sutarties nutraukimą pagal DK 129 straipsnį su ieškove neteisėtu ir panaikinti Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorės 2015 m. gruodžio 7 d. įsakymą Nr. 10-937 ir grąžinti ieškovę į darbą; priteisti iš atsakovo ieškovei vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 2004 m. vasario 6 d. dirbo Širvintų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus specialiste. 2015 m. rugpjūčio 6 d. ieškovei buvo įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą, o 2015 m. gruodžio 10 d. ieškovė buvo atleista iš darbo. Įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą nurodoma, kad ieškovės darbo sutartis nutraukiama, nes po Širvintų rajono savivaldybės administracijos struktūrinių pertvarkymų yra naikinama ieškovės pareigybė. Ieškovės pareigybės panaikinimas nėra realus, darbo sutarties nutraukimas pagal DK 129 str. 2 d. atliktas pažeidžiant Darbo kodekso nuostatas, todėl atleidimas iš darbo neteisėtas. 2015 m. rugpjūčio 4 d. Širvintų rajono savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta, kad didžiausias leistinas valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų pagal darbo sutartis skaičius yra 122 (anksčiau buvo 125) bei patvirtinta nauja Širvintų rajono savivaldybės administracijos struktūra. Naujai patvirtintoje struktūroje esminių pakeitimų nenumatyta. Nei šiame savivaldybės tarybos sprendime, nei jokiame kitame sprendime nėra patvirtintas savivaldybės vykdomų funkcijų keitimas, mažinimas ar atsisakymas. Tvirtinant naują savivaldybės administracijos struktūrą buvo patvirtinti tik nauji skyrių pavadinimai. Nieko nepasisakyta dėl šių skyrių vykdytinų funkcijų, jų perskirstymo. Joks pareigybių sąrašas kartu su nauja savivaldybės administracijos struktūra nebuvo patvirtintas. Tarybos sprendimu patvirtinta tik lentelėje sudėliota struktūra, tačiau nieko nepasisakyta dėl to, kaip bus perskirstytos pareigybės, kiek konkrečiai darbuotojų planuojama palikti dirbti, o kiek atleisti, kaip bus vykdoma darbuotojų atranka. Ieškovė daugiau nei 11 metų dirbo Žemės ūkio skyriaus specialiste. Atsakovo struktūroje Žemės ūkio skyrius išliko, tik buvo pervadintas į Žemės ūkio ir turto valdymo skyrių. Iš esmės visos funkcijos, kurias vykdė buvusio Žemės ūkio skyriaus darbuotojai, išliko. Tiesiog dalis funkcijų buvo perskirstytos kitiems skyriams. Žemės ūkio skyriaus specialistai vykdė funkcijas, kurios savivaldybei deleguotos įgyvendinant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymą. Šioms funkcijoms vykdyti finansavimas iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos yra skirtas ir 2016 m., taigi savivaldybei ir toliau yra deleguojamos lygiai tokios pačios funkcijos kaip ir iki šiol, t. y. funkcijos, kurias vykdė ieškovė. Ieškovės vykdytos funkcijos nebuvo panaikintos, jos buvo tiesiog kitaip perskirstytos. Todėl nėra pagrindo teigti, kad dėl atliktų struktūrinių pertvarkymų nebeliko poreikio ieškovės darbui. Šiuo atveju realių struktūrinių pertvarkymų nebuvo padaryta, išskyrus funkcijų perskirstymą. Tos pačios funkcijos, kurias vykdė ieškovė, ir toliau išliko, taip pat ir poreikis asmens, kuris tas funkcijas vykdytų. Vien skyrių pavadinimų keitimas ir funkcijų perskirstymas nesudaro teisėto pagrindo ieškovės atleidimui. Atsakovas nevykdė savo kaip darbdavio pareigos siūlyti ieškovei laisvas darbo vietas. Per visą įspėjimo laikotarpį ieškovei nebuvo siūlomas joks kitas darbas, ieškovė neturėjo jokios informacijos apie esančias laisvas darbo vietas po patvirtintų struktūrinių pertvarkymų. Be to, atsakovas, priimdamas sprendimą dėl laisvos darbo vietos pasiūlymo ir ieškovės atleidimo, nevertino ieškovei taikomų socialinių garantijų pagal DK 135 str. pirmenybės teisės būti paliktai darbe ir taip pažeidė ieškovės teises. Atsakovo pasirinkimas, ką palikti dirbti, yra visiškai neaiškus, darytas slapčia. Atsakovas nesudarė jokios darbuotojų atrankos komisijos, nevykdė jokios darbuotojų kvalifikacijos vertinimo. Ieškovei įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą buvo visiškai neinformatyvus, neatitiko DK numatytos prasmės. Ieškovei nebuvo suteikta jokios konkrečios informacijos, kaip bus vykdomi struktūriniai pertvarkymai, kodėl naikinama jos pareigybė, kokios kuriamos naujos pareigybės, kaip bus siūlomos laisvos darbo vietos, kokiais kriterijais vadovaujantis bus atrenkami darbuotojai į laisvas darbo vietas, kurie darbuotojai turi pirmenybės teisę būti palikti dirbti. Visi pertvarkymai buvo vykdomi paslapčia, neinformuojant darbuotojų. Atsakovas kaip darbdavys visiškai ignoravo savo pareigą informuoti darbuotojus apie priimtą sprendimą, kuris turi esminę įtaką darbo organizavimui savivaldybėje ir darbuotojų padėčiai. Darbuotojai neturėjo jokios informacijos apie tai, kokios yra savivaldybės tarybos priimto sprendimo priežastys, kokie planuojami pokyčiai, kaip pareigybės bus perskirstytos patvirtinus naują struktūrą, kurie darbuotojai bus atleisti ir kokiais kriterijais vadovaujantis bus paliekami dirbti. Savivaldybės administracijoje, ir kitose savivaldybei priklausančiose įstaigose iš darbo buvo atleisti daugiausia asmenys, kurie dalyvavo rinkimuose į savivaldybės tarybą ar dirbo rinkimų komisijos nariais, stebėtojais, todėl galima daryti pagrįstą išvadą, jog šie atleidimai yra sąlygoti ne realių struktūrinių pertvarkymų, o yra siekis susidoroti su politiniais oponentais.

Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad ieškovės pareigybės panaikinimas nebuvo fiktyvus, o pareigybė realiai panaikinta kompetentingo organo - savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, todėl egzistavo DK 129 str. 2 d pagrindas atleisti ieškovę iš darbo ne dėl jos kaltės. Širvintų rajono savivaldybės taryba 2015-08-04 sprendimu, savivaldybės administracijos direktorius buvo įpareigotas atlikti visus būtinus veiksmus, susijusius su sprendimo įgyvendinimu. Iš esmės pakeitus atsakovo struktūrą, atsirado poreikis peržiūrėti administracijoje dirbančių valstybės tarnautojų ir darbuotojų vykdomas funkcijas, pareigybių aprašymus bei performuoti pareigybes taip, kad būtų optimizuotas savivaldybės administracijoje dirbančių darbuotojų ir valstybės tarnautojų darbo krūvis, išvengta funkcijų dubliavimo. Atsižvelgiant į tai, dalis administracijos darbuotojų ir valstybės tarnautojų administracijos direktoriaus buvo atleista. Vadovaujantis LR vietos savivaldos įstatymo 30 str. 1 d., savivaldybės administracijos direktorius turi teisę organizuoti Savivaldybės administracijos darbą, o Savivaldybės tarybos pritarimas steigiant naujas ar panaikinant esamas pareigybes bei skiriant ir atleidžiant darbuotojus, nėra reikalingas. Šios teisės administracijos direktoriui numatytos ir Širvintų rajono savivaldybės administracijos nuostatuose. Be to, savivaldybės taryba tvirtina tik maksimalų pareigybių skaičių, kurio administracijos direktorius negali viršyti, tačiau jis gali savo nuožiūra spręsti dėl mažesnio pareigybių savivaldybės administracijoje skaičiaus. Ieškovės darbo vieta buvo panaikinta dėl struktūrinių pertvarkymų Širvintų rajono savivaldybės administracijoje. Pirmiausia, savivaldybės administracijos struktūrinių pertvarkymų realumą patvirtina akivaizdžiai sumažėjęs administracijoje dirbančių asmenų skaičius. Buvo sumažintas administracijos struktūrinių padalinių ir pareigybių skaičius, o naujai įsteigtos tik kelios pareigybės. Žemės ūkio skyrius, kuriame pagal darbo sutartį iki atleidimo ieškovė dirbo skyriaus specialiste, savivaldybės tarybos sprendimu buvo panaikintas. Vietoje šio skyriaus, naujai savivaldybės tarybos patvirtintoje struktūroje buvo įsteigtas žemės ūkio ir turto valdymo skyrius, kuriam paskirtos platesnės funkcijos. Kadangi struktūrinių pertvarkymų tikslas buvo tolygiau paskirstyti darbo krūvį skyriuose, nuspręsta atsisakyti žemės ūkio skyriaus specialistų pareigybių, tarp jų - ir ieškovės, kadangi jie nevykdė jokių išimtinių funkcijų, o jų pareigos buvo daugiau techninės. Savivaldybės tarybos sprendimu buvo įsteigtas iš esmės naujas administracijos padalinys, todėl šių skyrių tapatinimas nėra galimas. Neracionalus, palyginti su kitų skyrių struktūra, pareigybių išdėstymas buvo akivaizdus, visos skyriaus funkcijos gali būti vykdomos mažesnio skaičiaus specialistų. Ieškovė iš darbo atleista laikantis visų galiojančių teisės aktų reikalavimų. Ieškovei apie atleidimą pranešta laikantis įstatymo nustatytų įspėjimo terminų, direktoriaus įsakymu ieškovei pavesta išmokėti 5 mėnesių išeitinę išmoką. Ieškovės atleidimo iš darbo dieną nebuvo laisvų darbo vietų. Žemės ūkio ir turto valdymo skyriuje apskritai neliko darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, todėl ieškovę perkelti į kitas pareigas objektyviai nebuvo galimybės. Laisvos valstybės tarnautojų pareigybės tokiu atveju neturi būti siūlomos, atsižvelgiant į valstybės tarnautojų statusą, jiems keliamus griežtesnius nei darbuotojams reikalavimus, priskiriamą didesnę atsakomybę. Be to, net ir valstybės tarnautojų pareigybių šiame skyriuje laisvų nebuvo. DK 135 str. įtvirtinta garantija dėl ieškovės pirmenybės teisės būti paliktai dirbti negalėjo būti pritaikyta, nes buvo panaikinta ne viena iš kelių tapačių pareigybių, tačiau žemės ūkio ir turto valdymo skyriuje apskirtai atsisakyta skyriaus specialistų, dirbančių pagal darbo sutartį, todėl ieškovės pirmenybės teisės nebuvo kieno atžvilgiu taikyti. Be to, panaikinus specialistų pareigybes, pareigų, kurias galėtų užimti ieškovė, neliko. Ieškovei 2015-08-06 įteikto įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą turinys atitiko DK reikalavimus, t. y. ji informuota apie būsimą darbo sutarties nutraukimą, darbo sutarties nutraukimo priežastį, laiką, atsiskaitymo tvarką. Prieš savivaldybei 2015-08-04 priimant sprendimą dėl naujos savivaldybės administracijos struktūros, apie šį siūlymą bei jo priežastis buvo skelbiama savivaldybės internetiniame puslapyje, savivaldybės tarybos sprendimas buvo skelbiamas ir viešai. Apie pareigybės panaikinimą ieškovė buvo informuota nedelsiant, kai tik buvo pradėti struktūriniai pertvarkymai, taigi buvo sudarytos realios galimybės savivaldybės administracijos darbuotojams sužinoti apie vykstančius struktūrinius pasikeitimus bei gauti visą juos dominančią informaciją. Atsakovė griežtai nesutinka, jog ieškovės ir kitų atsakovo įstaigoje dirbusių darbuotojų ir valstybės tarnautojų atleidimas buvo siekis susidoroti su politiniais oponentais. Politinės pažiūros ar kiti su darbinėmis funkcijomis nesusiję veiksniai priimant šį sprendimą neturėjo jokios reikšmės, šie kaltinimai yra melagingi. Net pripažinus atleidimą iš darbo pagal DK 129 str. neteisėtu, šis reikalavimas negalėtų būti tenkintas, kadangi ieškovės pareigybė neegzistuoja, gražinimas į pareigas yra objektyviai neįmanomas.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė nuo 2004 m. vasario 6 d. dirbo Širvintų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus specialiste (1 t. b.l. 10-13). Širvintų rajono savivaldybės taryba 2015 m. rugpjūčio 4 d sprendimu Nr. 1-103 nustatė didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių bei patvirtino naują Širvintų rajono savivaldybės administracijos struktūrą. 2015 m. rugpjūčio 6 d. ieškovei buvo įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą (1 t. b.l. 14). Įspėjime nurodyta, kad 2015 m. gruodžio 10 d. dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir Širvintų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus specialisto pareigybės panaikinimo numatoma nutraukti ieškovės darbo sutartį. Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorės 2015 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 10-937 ieškovė buvo atleista iš darbo (1 t. b.l. 15). Ieškovė atleidimo iš darbo neteisėtumą iš esmės grindžia šias argumentais: 1) darbovietės struktūriniai pertvarkymai nebuvo realūs; 2) įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo neatitiko DK 130 straipsnio 2 dalies reikalavimų; 3) darbdavys pažeidė ieškovės pirmumo teisę likti darbe; 4) darbdavys per visą įspėjimo laikotarpį nesiūlė kito darbo, neinformavo apie esančias laisvas darbo vietas; 5) darbdavys nesikonsultavo su darbuotojų atstovais ir nepranešė darbo biržai apie grupinį darbuotojų atleidimą.

Dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų kaip svarbios priežasties nutraukti darbo sutartį pagal DK 129 straipsnio 1 dalį.

Pagal DK 129 straipsnio 1 dalį darbdavys savo iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, gali nutraukti darbo sutartį tik dėl svarbių priežasčių. To paties straipsnio 2 dalyje, be kitų svarbių priežasčių, kurioms esant galimas darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, nurodyti ir darbovietės struktūriniai pertvarkymai. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ne bet koks įmonės struktūrinis pertvarkymas gali būti vertinamas kaip svarbi priežastis nutraukti neterminuotą darbo sutartį. Darbovietės struktūriniai pertvarkymai gali būti teismo pripažįstami svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį tuo atveju, jeigu dėl struktūrinių pertvarkymų darbuotojas arba keli darbuotojai nebegali atlikti darbo sutartimi prisiimtų funkcijų, nes tokios funkcijos ar jų dalis darbovietėje iš viso nebeatliekamos arba joms atlikti užtenka mažiau darbuotojų; struktūriniai pertvarkymai turi būti įforminti atitinkamo darbdavio valdymo organo sprendimu ir jis turi būti realiai vykdomas. Struktūrinių pertvarkymų faktui konstatuoti, be kita ko, aktualu nustatyti, kokia iki jų buvo darbdavio struktūra (sandara) ir kaip ji pakito; taip pat būtina nustatyti, ar struktūriniai pertvarkymai nėra fiktyvūs, t. y. tokie, kuriais remiantis tik siekiama pagrįsti darbo sutarties su konkrečiu darbuotoju nutraukimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2012).

Darbuotojo ir darbdavio ginčą dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo sprendžiant teisme, darbdavys privalo įrodyti tų svarbių priežasčių, kuriomis jis grindė darbo sutarties nutraukimą, buvimą (CPK 178 straipsnis), o teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 6 dalis), atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar darbdavio nurodytos atleidimo iš darbo priežastys yra pakankamai svarbios, kad sudarytų pagrindą nutraukti darbo sutartį pagal DK 129 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2014).

Ieškovė neįrodė, jog atsakovo struktūros pakeitimai buvo tik formalūs, fiktyvūs. Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad atsakovo struktūra buvo patvirtinta 2015 m. rugpjūčio 4 d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-103. 2015 m. gruodžio 11 d. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 10-1022 buvo patvirtintos naujos pareigybės bei pareigybių aprašymai. Savivaldybės taryba nesprendžia dėl konkrečių pareigybių steigimo ir panaikinimo, jų skaičiaus savivaldybės administracijoje nustatymo, taryba tik tvirtina struktūrą bei maksimalų leistiną pareigybių skaičių. Savivaldybės administracijos direktorius, kaip įstaigos vadovas, pagal savo kompetenciją nustato valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičių, pareigybes, ir tvirtina jų sąrašą. Šiuo atveju pareigybes tvirtino administracijos direktorė, todėl įstatymų reikalavimai nepažeisti. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad įstaigoje buvo atlikti realūs struktūriniai pertvarkymai - buvo sumažintas nuo 13 iki 11 savivaldybės administracijoje skyrių skaičius, perskirstytos padalinių funkcijos, sukurti nauji padaliniai. Savivaldybės administracijos skyrių funkcijos išplėstos, detalizuotos, papildytos. Struktūrinių pertvarkymų realumą patvirtina ir mažesnis valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičius. Struktūriniai pertvarkymai naikinant dalį pareigybių gali būti ir šiuo atveju yra pateisinami šių struktūrinių pertvarkymų tikslu – optimizuoti administracijos darbą, vykdomas funkcijas paskirstyti vengiant funkcijų dubliavimosi, efektyviau panaudoti žmogiškuosius resursus.

Analizuojant ieškovės darbo vietos pasikeitimus, matyti, kad ji dirbo Žemės ūkio skyriaus specialiste. Pasikeitus struktūrai, šio skyriaus neliko ir buvo sukurtas naujas Žemės ūkio ir turto valdymo skyrius. Naujojo skyriaus veikla apima ne tik žemės ūkio, melioracijos, kaimo plėtros sritis bei su šiomis sritimis susijusių funkcijų vykdymą, bet ir savivaldybei priklausančio turto valdymo, naudojimo, disponavimo, savivaldybės kompetencijai priskirtų licencijų ir leidimų išdavimą. Šiame skyriuje vietoje 10 Žemės ūkio skyriaus skyriuje buvusių pareigybių įsteigtos tik 7 pareigybės. Iš naujai patvirtintų pareigybių matyti, kad konkrečiai, analogiška ieškovės pareigybė šiame skyriuje neišliko. Tačiau ieškovės vykdytos funkcijos, yra perduotos Investicijų skyriui, Ūkio ir plėtros skyriui, Viešosios tvarkos ir aplinkos skyriui, seniūnijų specialistams ir jas šiuo metu vykdo atskiri šių skyrių ar seniūnijų specialistai. Taigi, atsakovo struktūros pakeitimai buvo realūs.

Dėl darbdavio pareigos siūlyti atleidžiamam darbuotojui kitą darbą vykdymo ir ieškovės pirmenybės likti darbe.

DK 129 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atleisti darbuotoją iš darbo, kai nėra darbuotojo kaltės, leidžiama, jei negalima darbuotojo jo sutikimu perkelti į kitą darbą. Ši nuostata reiškia, jog darbdavys privalo per visą numatomo atleisti darbuotojo įspėjimo laikotarpį, t. y. iki pat atleidimo iš darbo dienos, ieškoti galimybės darbuotoją perkelti į kitą darbą. Vis dėlto ši įstatymu darbuotojui suteikta garantija gali būti įgyvendinama tik tuo atveju, jeigu darbdavys tuo metu apskritai turi arba įspėjimo laikotarpiu atsiranda laisvų darbo vietų; jei esanti laisva darbo vieta yra tokia, kad joje galėtų būti įdarbintas (perkeltas) darbuotojas, t. y. ji atitinka darbuotojo profesiją, specialybę, kvalifikaciją, o reikiamais atvejais – ir sveikatos būklę; jei darbuotojas išreiškia sutikimą būti perkeltas į kitą darbą pas tą patį darbdavį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-617/2012, 2014 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2014).

Atsakovas sutinka, kad ieškovei jis jokio kito jos kvalifikaciją atitinkančio darbo nesiūlė. Atsakovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad nuo ieškovės įspėjimo iki atleidimo neturėjo galimybės pasiūlyti kitą darbą ieškovei. Priešingai, teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad atsakovas turėjo galimybę pasiūlyti ieškovei kitas pareigas. Kaip jau minėta, ieškovo atliekamos funkcijos buvo perkeltos į Investicijų skyrių, Ūkio ir plėtros skyriui, Viešosios tvarkos ir aplinkos skyrių ir seniūnijų specialistams. Iš byloje pateiktų Investicijų skyriaus vyresniųjų specialistų, Viešosios tvarkos ir aplinkos skyriaus vyresniojo specialisto, Ūkio plėtros skyriaus vyresniojo specialisto, Jauniūnų seniūnijos specialisto, Gelvonų seniūnijos specialisto pareigybių matyti, kad daugiau kaip pusė šių pareigybių funkcijų sutampa su ieškovės vykdytomis funkcijomis. Šios pareigybės ieškovės atleidimo metu buvo laisvos ir jos jai nebuvo pasiūlytos.

Labai svarbi aplinkybė yra tai, kad aukščiau minėtas pareigas užėmė iki reorganizacijos nedirbę asmenys, kurie buvo priimti į Širvintų rajono savivaldybės administraciją po ieškovės atleidimo. Pavyzdžiui, M. S. buvo priimtas 2016 m. sausio 21 d., D. R. – 2016 m. vasario 23 d., R. M. – 2016 m. sausio 28 d., J. Š. – 2016 m. vasario 22 d., P. C. – 2016 m. balandžio 4 d., I. Ž. – 2016 m. balandžio 4 d. Šiai dienai atsakovas jau yra priėmęs 18 naujų darbuotojų, kurie nedirbo savivaldybėje grupinio darbuotojų atleidimo metu.

Teismas kaip nepagrįstus vertina atsakovo argumentus, kad Žemės ūkio skyrius buvo reorganizuotas į kitą skyrių ir jame neliko ne valstybės tarnautojų pareigybių, o į valstybės tarnautojo pareigas asmens pagal darbo sutartį perkelti be konkurso negalima. Iš tiesų pagal 2015 m. gruodžio 11 d. Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorės įsakymą Nr. 10-102 matyti, kad skyriuje patvirtintos 7 valstybės tarnautojų pareigybės. Tačiau iš savivaldybės tinklapyje skelbiamų kontaktų matyti, kad M. S. šiuo metu dirba Žemės ūkio ir turto valdymo skyriuje vyresniuoju specialistu. Po darbuotojų atleidimo M. S. dirbo pagal sutartį Investicijų skyriuje, o vėliau buvo perkeltas į Žemės ūkio ir turto valdymo skyrių vyresniojo specialisto pareigas ir dirba pagal darbo sutartį.

Teismo vertinimu, atsakovas siekė atleisti ieškovę ir neperkelti jos į kitas pareigas, nes atsakovas laisvai keičia patvirtintą pareigybių sąrašą ir priima naujus žmones, iki tol nedirbusius savivaldybėje, dirbti jo struktūroje ir vykdyti anksčiau atleistų asmenų funkcijas. Tai patvirtina iš dalies ir Investicijų skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės aprašymas, kurio IV dalyje Atsakomybė ir atskaitomybė nurodyta, kad „Žemės ūkio skyriaus specialistas atsako už ....“, o šios dalies 6 punkte numatytas, kad „Žemės ūkio skyriaus specialistas yra tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas Žemės ūkio skyriaus vedėjui“. Taigi, nors asmuo dirba Investicijų skyriuje, jis atsakingas Žemės ūkio skyriaus vedėjui. Be to, kitoje byloje, kurios teismo posėdžio protokolas prijungtas, teismo posėdžio metu paklausus D. R., kokias funkcijas jis vykdo, jis nurodė, kad pagrindinės jo funkcijos yra deklaravimas, o kas liečia Investicijų skyriaus funkcijas, tai jis yra skambinęs į kitas savivaldybes ir klausęs kokius projektus jos yra vykdę. Taigi, iš esmės jis vykdo tik žemės ūkio specialisto funkcijas.

Be to, įspėjimas apie pareigybės panaikinimą ieškovei buvo įteiktas iš karto po Tarybos sprendimo priėmimo, t. y. 2015 m. rugpjūčio 6 d., tačiau naujas pareigybių sąrašas ir skyrių bei atskirų pareigybių aprašymai patvirtinti bei jų funkcijos nustatytos tik 2015 m. gruodžio 7 ir 11 d. Taigi atsakovas įspėjo ieškovę, nors tuo metu dar nežinojo, kokios funkcijos dubliuojasi, kokios galbūt yra perteklinės ir kurias pareigybes reikėtų realiai panaikinti. Taigi, atsakovas neturėjo realios galimybės ir pasiūlyti ieškovei kitas pareigas.

Atsakovas taip pat pažeidė ieškovės pirmumo likti darbe teisę. DK 135 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad kai dėl ekonominių ar technologinių priežasčių arba dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų mažinamas darbuotojų skaičius, pirmenybės teisę būti palikti dirbti turi darbuotojai, kurie turi ne mažiau kaip dešimties metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje, išskyrus darbuotojus, įgijusius teisę į visą senatvės pensiją arba ją gaunančius. Iš darbo sutarties matyti, kad ieškovė pas atsakovą dirba nuo 2004 m. vasario 6 d., t. y. iki įspėjimo apie atleidimą iš darbo ji dirbo nepertraukiamai daugiau nei 10 metų, todėl ieškovė turėjo pirmumo teisę likti darbe.

Civilinėje byloje dėl grąžinimo į darbą darbdavys turi įrodyti, kad jis teisėtai atleido darbuotoją (CPK 178 straipsnis). Nors atsakovas teigia, kad ieškovo pirmumo teisė buvo vertinama, jis nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, o pateiktas pareigybių poreikio vertinimas ir Širvintų rajono savivaldybės administracijos darbuotojų lentelė su darbo stažo, pensijinio amžiaus paskaičiavimu neleidžia daryti išvados, kad buvo įvertinta ieškovės pirmenybė likti darbe ir nebuvo galimybės jos perkelti į kitas pareigas. Priešingai, iš minėtų lentelių matyti, kad savivaldybėje dirba nemažai darbuotojų neturinčių pirmumo teisės likti darbe, o taip pat pensijinio amžiaus asmenų, prieš kuriuos ieškovė turėjo pirmumo teisę likti darbe. Be to, ieškovės kvalifikacija turėjo būti lyginama ir su kitų pirmenybės teisę turinčių darbuotojų kvalifikacija ir dirbančių visoje savivaldybėje, ne tik Žemės ūkio skyriuje.

Šiuo atveju, teismo vertinimu, svarbi aplinkybė yra ta, kad atsakovas po darbuotojų atleidimo jau priėmė 18 naujų darbuotojų iki tol nedirbusių pas atsakovą, kad net šeši naujai priimti darbuotojai vykdo žemės ūkio funkcijas, ieškovės išsilavinimas (aukštasis neuniversitetinis) atitinka kai kurių pareigybių reikalavimus, t. y. visa tai rodo, kad pas atsakovą buvo laisvų darbo vietų, tačiau jos nebuvo siūlomos atleidžiamam darbuotojui.

Dėl tinkamo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą.

DK 130 straipsnis numato, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį raštu pasirašytinai įspėjęs darbuotoją prieš du mėnesius. DK 130 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamas įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą turinys. Įspėjime turi būti nurodyta atleidimo iš darbo priežastis ir aplinkybės, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas (DK 130 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Įspėjimo paskirtis yra informuoti darbuotoją dėl jo tolesnės padėties darbovietėje ir yra svarbi darbuotojų teisių užtikrinimo priemonė tiek ginant darbuotojo interesus jam dirbant, tiek sprendžiant ginčą dėl jo atleidimo iš darbo pagrįstumo ir teisėtumo. Įspėjimo tikslas atleidžiant darbuotoją dėl įmonėje vykdomų struktūrinių pertvarkymų yra suteikti jam informacijos apie tai, kokio masto, kokių padalinių ir nuo kada atliekami pertvarkymai bei kita darbuotojo teisėms įgyvendinti ir prireikus ginti nuo pažeidimų reikalinga informacija. Pagal ją darbuotojas turi turėti galimybę sužinoti, patikrinti ir įsitikinti, kad pertvarkymai yra realiai vykdomi ir yra tikroji jo atleidimo iš darbo prielaida. Įspėjime turi būti žinios, kokio masto ir kokias struktūras bei kitus darbuotojus apima pertvarkymai. Iš šių duomenų darbuotojas turi turėti galimybę spręsti ir įsitikinti, kad pirmiau nurodyta atleidimo iš darbo prielaida yra pagrindas atleisti iš darbo būtent jį, o ne kitus darbuotojus, su kuriais vykdomas pertvarkymas yra susijęs. Ši informacija reikalinga darbuotojui įgyvendinant jo teises dėl galimybių būti perkeltam į kitą darbą, naudotis pirmumo teise atleidžiant iš darbo, tikintis gauti atsilaisvinančias ar naujai sukuriamas pertvarkymo metu darbo vietas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai darbuotojas įspėjamas apie atleidimą iš darbo dėl vykdomų struktūrinių pertvarkymų, įspėjime turi būti detaliai nurodyta, nuo kada, kokio masto, kurių struktūrinių padalinių (ar jų dalių), kurių darbuotojų darbo organizavimą ar kitokio pobūdžio (jį konkrečiai nurodant) pertvarkymai bus atliekami.

Kaip jau buvo minėta aukščiau, 2015 m. rugpjūčio 6 d. ieškovei įteiktame įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą buvo nurodyta, kad dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir Širvintų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus specialisto pareigybės panaikinimo 2015 m. gruodžio 10 d. numatoma nutraukti ieškovės darbo sutartį. Ieškovė informuota, kad jai bus siūlomos laisvos darbo vietos įspėjimo laikotarpiu bei, kad atleidimo dieną su ieškove bus visiškai atsiskaityta.

Įvertinęs įspėjimo turinį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia ieškovei įteiktas įspėjimas buvo neinformatyvus, nes jame turėjo būti aiškiai nurodoma, nuo kada, kokio masto, kurių struktūrinių padalinių, kurių darbuotojų darbo organizavimą bei kitus darbuotojus apima atsakovo struktūriniai pertvarkymai. Iš ieškovei įteikto įspėjimo turinio negalima nuspręsti ir įsitikinti tuo, kad nurodyta atleidimo iš darbo priežastis yra pagrindas atleisti būtent ją, o ne kitus darbuotojus. Analogiškus įspėjimus dėl pareigybių panaikinimo gavo visi savivaldybės administracijos darbuotojai, išskyrus vadovybę. Turint omenyje tai, kad Širvintų rajono savivaldybės taryba 2015 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu sumažino maksimalų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, ir valstybės tarnautojų skaičių tik trimis, t. y. nuo 125 iki 122, manytina, kiekvienas įspėjimą dėl darbo sutarties nutraukimo gavęs darbuotojas, galėjo pagrįstai tikėtis, kad atleistas bus kitas darbuotojas, o ne jis. Ieškovė manė, kad ji nebus atleista, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės vykdytos funkcijos yra valstybės deleguotos savivaldybei ir jos toliau yra deleguojamos bei joms skirtas finansavimas, ji turėjo pirmenybę likti darbe, buvo gerai vertinama, turi tinkamą išsilavinimą ir nuolat kėlė kvalifikaciją. Be to, ji negalėjo sužinoti, kokio masto, kurių struktūrinių padalinių, kurių darbuotojų darbo organizavimą apims struktūriniai pertvarkymai, kadangi naujos pareigybės buvo patvirtintos tik 2015 m. gruodžio 11 d., t. y. jau po ieškovės atleidimo. Taigi atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovo įspėjimo tekstas, kuriame nurodytas abstraktus vykdomų struktūrinių pertvarkymų faktas, neatitiko DK 130 straipsnio 2 dalies 1 punkto, reikalavimų.

Dėl informacijos keitimosi su darbuotojais ir darbo biržos informavimo.

Pagal DK 47 str. 3 d., prieš priimdamas sprendimą dėl grupės darbuotojų atleidimo iš darbo, darbdavys privalo informuoti darbuotojų atstovus ir su jais konsultuotis. Informavimas turi apimti planuojamų atleidimų priežastis, bendrą ir atleidžiamų darbuotojų skaičių pagal jų kategorijas, laikotarpį, per kurį bus nutraukiamos darbo sutartys, atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus, darbo sutarčių nutraukimo sąlygas ir kitą svarbią informaciją. Konsultacijomis turi būti siekiama išvengti grupės darbuotojų atleidimų ar sumažinti jų skaičių arba sušvelninti šių atleidimų padarinius. Prieš priimdamas sprendimą dėl įmonės reorganizavimo, verslo ar jo dalies perdavimo ir kitus sprendimus, galinčius turėti esminės įtakos darbo organizavimui įmonėje ir darbuotojų teisinei padėčiai, darbdavys privalo informuoti darbuotojų atstovus ir konsultuotis su jais dėl tokio sprendimo priežasčių bei teisinių, ekonominių ir socialinių padarinių darbuotojams ir dėl numatytų priemonių galimiems padariniams išvengti arba jiems sušvelninti (DK 47 str. 4 d.). Kai įmonėje nėra darbuotojų atstovų, šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais apie priimamų sprendimų vykdymo datą, priežastis, teisinius, ekonominius ir socialinius padarinius bei dėl darbuotojų numatytas priemones darbdavys privalo darbuotojus informuoti iš anksto tiesiogiai arba visuotiniame darbuotojų susirinkime (DK 47 str. 10 d.).

Be to, DK 130¹ straipsnyje nustatyta, kad apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą darbdavys privalo raštu pranešti teritorinei darbo biržai Vyriausybės nustatyta tvarka pasibaigus konsultacijoms su darbuotojų atstovais ir ne vėliau kaip prieš įteikdamas įspėjimus apie darbo sutarties nutraukimą. Šis reikalavimas turi būti vykdomas, jei per trisdešimt kalendorinių dienų numatoma atleisti ne mažiau kaip dešimt procentų darbuotojų įmonėse, kuriose dirba nuo šimto iki dviejų šimtų devyniasdešimt devynių darbuotojų (DK 130¹ str. 1 d. 2 p.).

Šiuo atveju savivaldybėje dirbo 125 darbuotojai, o buvo atleisti 24 darbuotojai, todėl atleidimas laikytinas grupiniu. Atstovas nurodė, kad apie struktūrinius pertvarkymus darbuotojai buvo informuoti paskelbiant informaciją savivaldybės administracijos interneto tinklalapyje ir įprastų administracijos darbuotojų susirinkimų metų, o ieškovei nebuvo trukdoma gauti visą dominančią informaciją. Toks darbuotojų informavimas negali būti pripažįstamas tinkamu DK 47 straipsnio prasme. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad tokios konsultacijos turi būti išankstinės, t. y. įvykti iki įspėjimų darbuotojams įteikimo. Šia nuostata siekiama išvengti numatomų pertvarkymų neigiamų pasekmių arba jas sušvelninti. Darbuotojai būtų buvę tinkamai informuoti, jeigu su jais būtų surengtos konsultacijos, kurios yra būtinos atleidžiant grupę asmenų ir jų metu būtų aiškiai nustatyta, kuriuos darbuotojus numatoma atleisti, būtų buvusi gauta informacija reikalinga darbuotojui įgyvendinant jo teises dėl galimybių būti perkeltam į kitą darbą, naudotis pirmumo teise atleidžiant iš darbo, tikintis gauti atsilaisvinančias ar naujai sukuriamas pertvarkymo metu darbo vietas. Ieškovės atleidimo iš darbo metu tokios konsultacijos nebuvo rengiamos. Įprastiniai darbiniai susirinkimai neįrodo, kad su darbuotojais buvo konsultuojamasi. Byloje nepateikta jokių įrodymų, kokie klausimai minėtuose susirinkimuose buvo aptariami, nepateikti susirinkimų protokolai. Tai, kad su darbuotojais nebuvo konsultuojamasi iš dalies patvirtina ir tai, kad naujos pareigybės buvo patvirtintos tik 2015 m. gruodžio 11 d., t. y. iki atleidimo nebuvo žinoma kokios bus patvirtintos naujos pareigybės. Be to, teritorinei darbo biržai nebuvo pranešta apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą (1 t. b.l. 27). Šios aplinkybės neginčija ir atsakovas. DK 130¹ straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis negali būti nutraukiama pažeidus pareigą pranešti teritorinei darbo biržai apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą ar pareigą konsultuotis su darbuotojų atstovais. Byloje nustatyta, kad jokios konsultacijos su darbuotojais nebuvo rengiamos ir nebuvo pranešta darbo biržai apie grupės darbuotojų atleidimą, todėl darbo sutartis su ieškove negalėjo būti nutraukta.

Dėl ieškovės grąžinimo į darbą.

Aplinkybė, kad atsakovo struktūros pertvarkymas yra teisėtas, realus ir nefiktyvus, nepašalina atsakovo kaip darbdavio pareigos užtikrinti įstatymų reikalavimų laikymąsi atleidžiant ieškovę. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovės atleidimo dieną buvo pareigybių, kurios jai galėjo būti siūlomos, nebuvo įvertinta ieškovės pirmenybė pasilikti darbe, atsakovo struktūroje yra darbo vietų, kurias galėjo ir gali užimti ieškovė, be to, atsakovas pažeidė konsultavimosi su darbuotojais ir darbo biržos informavimo apie grupinį darbuotojų atleidimą pareigas, todėl ieškovės atleidimas iš darbo pripažįstamas neteisėtu. Byloje nenustatyta jokių ypatingų (išskirtinių) aplinkybių, kurios leistų pripažinti, kad minėti pažeidimai gali būti vertinami kaip atleidimo procedūros pažeidimai, savaime nesudarantys pagrindo ieškovės atleidimą pripažinti neteisėtu.

Pripažinus ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu, individualus norminis aktas, priimtas dėl jos atleidimo iš darbo, naikintinas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės darbo vieta ir funkcijos yra išlikę, ieškovė grąžintina į darbą.

Nepagrįstas atsakovo argumentas, jog šiuo metu nėra darbo vietos, į kurią gali būti grąžinama ieškovė. Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnyje nurodyta, kad pareigybių keitimas, sukūrimas yra savivaldybės administracijos direktorės diskrecijos teisė, todėl manytina, jog galima ieškovę grąžinti į darbą. Juolab, kad ir šiuo metu yra laisvų darbo vietų. Teismo posėdžio metu buvo nurodyta, kad iš 122 valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, yra užimtos 108 pareigybės, vadinasi yra laisvos 14 pareigybių. Be to, kitoje byloje, kurios teismo posėdžio protokolas yra prijungtas, posėdžio metu apklausta Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorė nurodė, kad pareigybių keitimas, sukūrimas yra jos diskrecijos teisės ir pagal poreikį ji jas steigia, keičia. Tai patvirtina ir byloje esantys įrodymai, jog patvirtintos valstybės tarnautojų pareigybės buvo keičiamos atgal į specialistų pagal darbo sutartį pareigybes, todėl tikrai manytina, jog norint galima darbuotoją grąžinti į darbą.

Teismas taip pat pažymi, kad ieškovė neįrodė, kad buvo atleista iš darbo dėl politinių motyvų. Byloje nėra tai patvirtinančių jokių įrodymų ir pagalima daryti įvairias prielaidas dėl atleidimo motyvų.

Dėl vidutinio darbo užmokesčio ir procesinių palūkanų priteisimo.

Pagal DK 300 straipsnio 3 dalį, jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia jam vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Minėta įstatymo nuostata siekiama darbuotojui kompensuoti jo turėtus praradimus.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė iš darbo atleista 2015 m. gruodžio 7 d. Jos vidutinis mėnesio darbo užmokestis buvo 325 Eur. Ieškovei taip pat turėjo būti mokama išeitinė išmoka, todėl, grąžinus ją į darbą, jai priteisiamas vidutinis mėnesio darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, atskaitant ieškovei išmokėtą išeitinę išmoką. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė nuo 2016 m. sausio 11 d. iki 2016 m. vasario 25 d. dirbo Lietuvos statistikos departamente ir per visą šį laikotarpį uždirbo 311,94 Eur darbo užmokesčio, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė per atleisimo laikotarpį laikinai dirbo kitame darbe, jai iš priteisiamo darbo užmokesčio atskaičiuoja 200 eurų. Suma šiek tiek mažinama, nes ieškovei teko važinėti dirbti į darbą kitame mieste.

Ieškovė teismo posėdžio metu atsisakė nuo reikalavimo priteisti iš atsakovo 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (LR CPK 140 str. 1 d.). Minėto reikalavimo atsisakymas neprieštarauja viešajam interesui ar imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Reikalavimo atsisakymo pasekmės ieškovei yra žinomos. Esant šioms aplinkybėms, yra visos sąlygos priimti reikalavimo dėl 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo atsisakymą (CPK 42 str. 1 ir 2 d., 140 str. 1 d.). Priėmus reikalavimo dėl 5 procentų procesinių palūkanų atsisakymą, byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 str. 1 d. 4 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (Nauja redakcija nuo 2015-03-20, Nr. 1R-77) (toliau – Rekomendacijos). Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė patyrė 1100 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsniu, atsižvelgdamas į Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius, į ieškovės atstovės suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, jos darbo ir laiko sąnaudas, į bylos pobūdį, sudėtingumą ir apimtį, į bylos nagrinėjimo trukmę, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, mano, kad šis bylinėjimosi išlaidų dydis nėra per didelis ir neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių. Tačiau, kadangi vieno iš reikalavimų ieškovė atsisakė, atsižvelgiant į atsakovo atstovavimo išlaidų dydį šioje byloje, ieškovei priteistinas bylinėjimosi išlaidų dydis mažintinas iki 1050 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269, 270 ir 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti ieškovės D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) atleidimą iš Širvintų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus specialistės pareigų neteisėtu.

Panaikinti Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorės 2015 m. gruodžio 7 d. įsakymą Nr. 10-937 ir grąžinti ieškovę D. K. į Širvintų rajono savivaldybės specialistės ar lygiavertes pareigas.

Įpareigoti Širvintų rajono savivaldybės administraciją sumokėti ieškovei D. K. po 325 Eur vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną mėnesį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išskaitant jai išmokėtą išeitinę išmoką ir Lietuvos statistikos departamente uždirbtus 200 Eur.

Priimti ieškovės D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsisakymą ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Širvintų rajono savivaldybės administracijos (j. a. k. 188722373) 1050 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos Vilniaus apygardos teismui per Širvintų rajono apylinkės teismą.