- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-01-10
- Bylos Nr.
- 1-628-1038/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-61555-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Indrė Rimkevičienė
- Kaltinamasis
- A. K.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Indrė Rimkevičienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Orijos Audronės Kolbienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:
A. K. (A. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „Plasta“ darbuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. mušdamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent: jis 2018 m. gruodžio 30 d., apie 22.40 val., bare, esančiame Kalvarijų g. 22, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,42 ‰ girtumas), konflikto metu tyčia kumščiu sudavė savo sugyventinei R. L. į veidą, taip savo veiksmais sukėlė pastarajai fizinį skausmą.
Tokiais veiksmais A. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
A. K. kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, įrodyta rašytine bylos medžiaga:
- kaltinamojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje kartu su savo sugyventine R. L.. Su R. kartu gyvena apie 8 mėnesius. Butas, kuriame šiuo metu gyvena, yra nuomojamas. 2018 m. gruodžio 30 d., apie 21.00 val. jis kartu su R. atėjo į barą, esantį Vilniuje, Kalvarijų g. 22 pasilinksminti. Baro pavadinimo, kuriame buvo, jis nežino. Bare linksminosi, vartojo alkoholinius gėrimus, bendravo su kitais baro klientais. Apie 22.40 val. jis pasakė R., kad jau laikas namo, o ji namo eiti dar nenorėjo. Tuomet jis susinervinęs jai vieną kartą kumščiu sudavė į veidą. Priėjęs prie baro pats paprašė, kad barmenė iškviestų policiją. Atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė. Jis dėl savo poelgio gailisi (b. l. 20);
- nukentėjusiosios R. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2018 m. gruodžio 30 d., apie 22.40 val. bare, esančiame Kalvarijų g. 22, Vilniuje, sugyventinis, būdamas neblaivus, išėjo iš baro parūkyti, o grįžęs priėjo prie jos ir nieko nepasakęs sudavė jai dešinės rankos kumščiu į nosį. Nuo GMP atsisakė, į teismo medicinos ekspertus nesikreips. Jos sugyventinis A. K. sukėlė jai fizinį skausmą (b. l. 7-10);
- 2018 m. gruodžio 30 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame nurodyta, jog atvykę pagal gautą iškvietimą į barą policijos pareigūnai nustatė, kad nukentėjusioji R. L. yra neblaivi, ant jos nosies matosi patinimas (b. l. 7-10);
- alkotesterio parodymų kvitu, iš kurio matyti, kad 2018 m. gruodžio 30 d., 23.37 val. A. K. buvo nustatytas vidutinis 2,42 promilės girtumas (b. l. 24).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tyčia – tiek tiesiogine, tiek netiesiogine, tai reiškia, jog kaltininkas, atlikdamas straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus – mušdamas ar kitaip smurtaudamas, asmeniui, prieš kurį atliekami nurodyti veiksmai, sukėlė pasekmes – fizinį skausmą arba nežymų sužalojimą, ar trumpam jį susargdino ir atlikdamas tokius veiksmus tokių pasekmių norėjo (tiesioginė tyčia), ar, suvokdamas pavojingą daromos nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti straipsnio dispozicijoje numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia) (BK 15 straipsnis).
Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bare vieną kartą kumščiu trenkė savo sugyventinei R. L. į veidą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Tokie kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 38 straipsnyje yra nustatyta, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji patvirtino, jog jiedu yra sugyventiniai, gyvena kartu, ši aplinkybė atsispindi ir bylos duomenyse (b. l. 7, 13, 20).
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu A. K. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausme (b. l. 36). Nukentėjusiajai R. L. buvo išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 37). Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus, tyčinis, smurtinis nusikaltimas prieš savo šeimos narį – sugyventinę), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį A. K. – anksčiau neteistas (b. l. 27), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 28-32), dirba (b. l. 33), duomenų apie gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse byloje nėra.
Atsižvelgdamas į šią nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir mažinti jos pagrindo nėra.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 72² straipsniu, A. K. yra įpareigojamas per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.
Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis BPK 140 straipsniu A. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. gruodžio 30 d. 23.30 val. iki 2018 m. gruodžio 31 d. 10.47 val. (1 para). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis sulaikymo terminas įskaitytinas į bausmės laiką (b. l. 15, 16).
Kaltinamajam A. K. ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę - panaikintina (b. l. 22).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
A. K. (A. K.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį ir įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. K. galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę:
1) uždraudžiant visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį;
2) įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1b punktu, 66 straipsniu, į atliktos bausmės laiką įskaityti A. K. vieną laikino sulaikymo parą nuo 2018 m. gruodžio 30 d. 23.30 val. iki 2018 m. gruodžio 31 d. 10.47 val., ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis BK 72² straipsniu, įpareigoti A. K. per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.
1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.