- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-05
- Bylos Nr.
- e2-13901-1119/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05842-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Žulpė
- Ieškovas
- G. M., V. B.
- Atsakovas
- A. B.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovių G. M. ir V. B. ieškinį atsakovei A. B., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų VĮ Turto bankas, dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovės G. M. ir V. B. ieškiniu (el. b. medž. 1-6 l.) prašo pripažinti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį kitų statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas), asmenine jų motinos M. A. nuosavybe. Nurodė, kad ieškovių V. B. ir G. M. tėvas yra V. T., miręs (duomenys neskelbtini) (pirmas M. A. sutuoktinis), o atsakovės A. B. tėvas yra antras M. A. sutuoktinis - B. A., (duomenys neskelbtini) gimimo (jo vardas ir gimimo data santuokos nutraukimo įraše), miręs (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad po mamos mirties šalys kreipėsi į notarą dėl jos palikimo priėmimo ir tuomet paaiškėjo, kad Turtas buvo įgytas santuokos su B. A. metu, o būtent 1981-09-23 šalių mama nupirko rastų gyvenamąjį namą, pažymėtą indeksu 2Alm, ūkio pastatą, pažymėtą indeksu 4Jlm ir kiemo statinius adresu (duomenys neskelbtini) (dabar Turto adresas - (duomenys neskelbtini). Už minėtą Turtą ji sumokėjo pardavėjui 1000 rublių prieš sudarant sandorį. Prieš Turto įsigijimą, mama turėjo asmeninį turtą, kuris jai liko po pirmos santuokos, kurį pardavus gautus pinigus panaudojo Turto pirkimui. Dėl savo gyvenimo būdo mamos sutuoktinis B. A. prie Turto įsigijimo neprisidėjo visiškai. VĮ Registrų centre minėtas Turtas registruotas M. A. vardu. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta B. A. ir M. A. santuoka. Dar iki santuokos nutraukimo B. A. paliko namus ir juose negyveno, valkatavo, gyveno landynėse Akmenėje ir Akmenės rajone, nesirūpino Turtu, neteikė išlaikymo tuo metu nepilnametei A. B.. Nutraukiant santuoką ir po jos nutraukimo B. A. nereiškė pretenzijų į Turtą, taip pat į Turtą nereiškė pretenzijų ir A. B. po tėvo mirties. Visus 20 metų mama Turtą laikė savo asmeniniu Turtu, nes Turtas buvo nupirktas tik iš jos asmeninių lėšų, buvęs sutuoktinis dėl Turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir jo dalybų nesikreipė, prie Turto išlaikymo ir komunalinių mokesčių mokėjimo neprisidėjo. Mama iki savo mirties gyveno name, adresu (duomenys neskelbtini), mokėjo visus komunalinius mokesčius, rūpinosi turtu kaip savo asmeniniu turtu, palaikydavo jį geroje būklėje. Įregistravus ištuoką, mama 1994-07-21 nusipirko 231 dalį žemės sklypo ir 1996-01-25 nusipirko 77 dalis žemės sklypo (iš bendro 0.0659 ha žemės sklypo) adresu (duomenys neskelbtini), šis turtas yra jos asmeninė nuosavybė.
2. Teismo posėdyje ieškovė G. M. palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti visiškai. Papildomai be ieškinyje nurodytų aplinkybių paaiškino, kad šalių mama M. A. su pirmuoju sutuoktiniu V. T. santuokos metu buvo įsigiję gyvenamąjį namą ir žemės sklypą Akmenės rajone. Mirus V. T. minėtas turtas buvo paveldėtas mamos. Šį turtą mama pardavė, už jį gavusi pinigus per dvi savaites nusipirko Turtą Šiauliuose. Patėvis B. A. neprisidėjo prie Turto įsigijimo, neatliko Turto remonto, nemokėjo mokesčių už turtą. Po patėvio mirties Turtas buvo rekonstruotas. Mama visada Turtą laikė savo asmenine nuosavybe, viena pati juo rūpinosi, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo. Mama nežinojo įstatymų, todėl dėl Turto pripažinimo asmenine nuosavybe niekur nesikreipė.
Atsiliepimas
3. Atsakovė A. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, su kuriuo sutiko, prašė jį tenkinti (el. b. medž. 51 l.). Teismo posėdyje atsakovė A. B. patvirtino ieškovės G. M. nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad, kai mama įsigijo Turtą, jai buvo 14 m. Prisimena, kad tėvas B. A. buvo alkoholikas, degradavęs, jis prie Turto įsigijimo ir išlaikymo neprisidėjo. Turtą valdė, juo naudojosi, remontavo, mokėjo už jį mokesčius tik mama. Tėvas niekada nereiškė pretenzijų dėl Turto, jo turtiniai klausimai nedomino.
4. Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VĮ Turto bankas, pateikė atsiliepimą į ieškinį. Prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra trečiojo asmens atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant (el. b. medž. 52-53 l.).
5. Ieškovė V. B. ir trečiojo asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Ieškovė ir tretysis asmuo nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimo. Atsižvelgiant į tai byla išnagrinėta ieškovei V. B. ir trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 str. 2 d., 247 str. 2 d.).
6. Tarp šalių nėra ginčo dėl bylos esmės, atsakovė ieškinį pripažino visiškai, todėl surašytini sutrumpinti motyvai (CPK 268 str. 5 d.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Nustatytos faktinės aplinkybės.
7. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Šiaulių miesto liaudies teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. VI-2-1503 nutraukta M. A. ir B. A. (duomenys neskelbtini) sudaryta santuoka (el. b. medž. 22, 29-30 l.), ištuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) (el. b. medž. 31 l.). Santuokos metu M. A. sudarė 1981-09-23 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 1-1452, pagal kurią už 1000 rublių įsigijo gyvenamąjį namą, kurio plotas 23.63 kv.m., ūkinį pastatą ir kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini) (el. b. medž. 23-24 l.). Sutartį pasirašė M. A. ir pardavėjas. 2016-11-16 Deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą Nr. 1 pagrindu buvo įregistruota M. A. nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš mirties įrašo nustatyta, kad B. A. (duomenys neskelbtini) mirė, ir po jo mirties paveldėjimo byla nėra užvesta (el. b. medž. 32 l.). M. A. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. medž. 33 l.). Dėl palikimo po M. A. priėmimo kreipėsi šalys (el. b. medž. 34 l.). Pateiktos pažymos patvirtina, jog nėra skolų už Turtui teiktas paslaugas (el. b. medž. 41-45 l.). Ieškovė G. M. ir atsakovė A. B. paaiškino, kad mama Turto kainą sumokėjo piniginėmis lėšomis, gautomis pardavus santuokoje su V. T. įsigytą turtą, kuris jai priklausė asmenine nuosavybės teise. Įrodymų, paneigiančių šią aplinkybę, byloje nėra.
Dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.
8. Pagal Lietuvos TSR aukščiausiosios tarybos prezidiumo 1969 m. liepos 16 d. įsaku Nr. VII-327 patvirtinto Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Santuokos ir šeimos kodekso (Dėl Lietuvos Respublikos Santuokos ir šeimos kodekso patvirtinimo)“ (Vyriausybės žinios, 1969, Nr. 21-186) (toliau – SŠK) 40 straipsnį santuoka buvo laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose. Remiantis teismo sprendimu, santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organas registruoja sutuoktinių arba vieno iš jų pareiškimu. Prie pareiškimo turi būti pridedamas įsiteisėjusio teismo sprendimo išrašas (SŠK 119 str. 1 d.). Pagal SŠK 23 straipsnio 3 dalį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė gali būti padalijama tiek jiems išsituokiant, tiek ir santuokos metu, kiekvieno iš sutuoktinių reikalavimu. Nebuvo nustatyta privalomo reikalavimo, sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą, kartu išspręsti ir kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus, vienas iš kurių – sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas. Reikalavimams padalyti bendrąją jungtinę ištuoktų sutuoktinių nuosavybę nustatomas trejų metų ieškininės senaties terminas (SŠK 23 str. 4 d.). Taigi to meto šeimos teisinių santykių įstatymų reglamentavimas kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus suteikė teisę spręsti pareiškiant teismui savarankišką ieškinį.
9. Tiek galiojusiame SŠK, tiek ir galiojančiame Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 str. 1 d., CK 3.87 str. 1 d.). Be to, esant susituokus, įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 str. 3 d., CK 3.88 str. 1 d. 1 p.). Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, civilinio kodekso (toliau – CK) normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki CK įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija gali būti paneigta. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine nuosavybe gali būti pripažintas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.
10. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatyta, kad M. A. ir B. A. santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini), taigi Turtas 1981-09-23 buvo įsigytas santuokos metu. Visgi, tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai, tiek ir ieškovės G. M. bei atsakovės A. B. paaiškinimai patvirtina, jog Turtas buvo pirktas iš ieškovės lėšų, gautų pardavus santuokoje su V. T. įgytą, o šiam mirus, M. A. asmenine nuosavybės teise priklausiusį turtą. M. A. pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį, viena Turtą išlaikė, gerino, rekonstravo, iki santuokos nutraukimo ir ją nutraukus M. A. ir B. A. bendro ūkio nevedė. B. A. Turtui pirkti piniginių lėšų nedavė, mokesčių nemokėjo, vedė asocialų gyvenimo būdą, turėjo priklausomybę alkoholiui, pretenzijų dėl Turto nuosavybės teisės nereiškė, taip pat nereiškė reikalavimų padalinti Turtą nutraukiant santuoką ar ją nutraukus. Šių aplinkybių visuma, nesant įrodymų, kad B. A. iki mirties kokiu nors būdu prisidėjo prie Turto įsigijimo ar išlaikymo, leidžia daryti išvadą, kad M. A. įsigijo už asmenines lėšas, nuosavybės teisė į Turtą yra registruota M. A. vardu, ir Turto įsigijimo metu buvo aiškiai išreikšta jos valia įsigyti Turtą asmeninėn nuosavybėn. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai (CPK 270 str.).
11. Ieškovės nurodė, kad pasilieka prie savo bylinėjimosi išlaidų, jų priteisti iš atsakovės neprašė, todėl bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos.
12. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos nepriteisiamos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), asmenine M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybe.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.