Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Jolantos Gailevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės DNSB „Vaizdas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės DNSB „Vaizdas“ ieškinį atsakovams I. R., V. P. dėl skolos išieškojimo, atsakovų I. R. ir V. P. priešieškinį DNSB „Vaizdas“ dėl DNSB „Vaizdas“ valdymo organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys G. G., A. S., A. K., T. G., Klaipėdos miesto savivaldybė, G. M.-Urbelienė, N. K., J. T., I. V., A. B., B. B., V. S.-Gabidzashvili, E. V., A. V., R. A., E. B., D. K., L. J., R. L., R. V., L. V., A. R., A. S., D. I., K. S., M. P., V. N., J. Č., O. G., R. M., P. M., R. M., R. Š., R. V., L. M., S. O., T. O., G. I., R. M., D. Š., R. S., M. G., V. I., I. M., N. A., M. N., S. L., L. L., S. G., N. P., L. V. B., Rimantas A. B., L. J., L. Š., I. Š., A. S., P. L., L. K., R. L., K. Š., L. P., A. J., I. P., N. K., S. V., A. K., R. V., V. Ž., M. M., J. F., I. F., V. M., I. M., V. P., N. R., Z. S., D. J., A. R., D. Ž., A. P., G. B., V. P., V. M., A. M., V. J., V. J., R. K., R. V., J. V., B. K., Z. M., R. M., A. K., S. M., A. R., V. G., T. V., A. B., L. M., E. N.-Motiejauskienė, J. Š., R. J., A. K., E. N., A. R., G. S., R. R., V. B., J. G., G. G., A. U., R. K., I. N., D. N., R. C., R. M., J. L., V. Š. R. Š., S. M., A. R., G. K., A. O. M., D. G., G. A., A. S., V. B., N. B., J. D., M. D., R. K., P. E., A. S. R., J. L., E. G.-J., G. P., A. P., K. Ž., R. S., D. K., V. K., F. B., Z. L., T. B., D. B., UAB „Debreceno valda“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Teisėjų kolegija nagrinėjamu konstatuoja, jog byloje iš esmės kilo ginčas dėl ieškinio senaties termino taikymo. Dėl to nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, nuo kada prasideda ieškinio senaties terminas. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nurodo, kad kasacinis teismas, formuluodamas ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisykles, ne kartą pažymėjo, kad šio termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK bei kiti įstatymai (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal O. M. C. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, bylos Nr. 3K-3-449/2007; 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. Individualių gyvenamųjų namų statybos bendrija Nr. 676 ir kt., bylos Nr. 3K-3-447/2008).

Teisėjų kolegija, įvertinusi civilinių teisinių santykių dėl kilusio ginčo pobūdį, pripažįsta nepagrįsta pirmosios instancijos teismo poziciją, kad atsakovai nepraleido ieškinio senaties termino ginčyti ieškovės priimtų sprendimų. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kad aplinkybė, jog atsakovai dar iki 2010 metų balandžio mėnesio kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę dėl bendrijos nustatytų mokesčių išaiškinimo ir duomenų pateikimo, o reikalaujami duomenys antstoliui buvo pateikti tik 2014 metų sausio mėnesį, leidžia konstatuoti, kad atsakovai elgėsi apdairiai ir rūpestingai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog atsakovai kreipėsi į savivaldybę dėl mokesčių išaiškinimo, liudija, kad jiems susirinkime priimti mokesčiai ir svarstyti klausimai buvo žinomi, tačiau atsakovai nesiėmė jokių priemonių, jog šiuos priimtus sprendimus ginčytų pareikšdami ieškinį teisme. Pažymėtina, jog ieškovai pareiškė priešieškinį dėl ieškovės susirinkime priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais tik gavę ieškinį dėl mokesčių nemokėjimo. Taip pat atsakovų ieškinio pareiškimo galimybės neribojo ir tai, kad ieškovė, kaip nurodo pirmosios instancijos teismas, dokumentus vykdydama antstolio nurodymą pateikė tik 2014 m. sausio mėnesį. Pažymėtina, jog priešieškinis pateiktas teismui buvo 2013-11-04 dar iki ieškovės dokumentų pateikimo. Aplinkybių, kurios sudaro pagrindą ginčyti ieškovės priimtus sprendimus žinojimas, tačiau nesiimant priemonių jų ginčyti įstatymų nustatyta tvarka pareiškiant ieškinį, vertintina kaip aplinkybė, nepateisinanti ieškinio senaties termino praleidimo. Ginčo pobūdis leidžia apeliacinės instancijos teismui konstatuoti, jog atsakovai apie ieškovės priimtus sprendimus turėjo sužinoti nuo pirmosios sąskaitos gavimo. Nuo šio momento ir skaičiuojamas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 4.85 straipsnio 9 dalis). Be to, atsakovai neneigė nežinoję apie priimtus sprendimus, tačiau nurodė, jog nebuvo supažindinti detaliau su priimtais sprendimais ir dėl to kreipėsi į savivaldybę. Ši aplinkybė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nestabdo ieškinio senaties termino. Dėl to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovų kreipimąsi į savivaldybę dėl mokesčių išaiškinimo ir dokumentų pateikimo iš esmės pripažino kaip aplinkybę, kuri sustabdo ieškinio senaties terminą. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, jog atsakovai kreipėsi į savivaldybę ne dėl visų klausimų, kurie buvo priimti ginčijamais sprendimais. Be to, CK 1.129 straipsnyje numatytos taisyklės, kuriomis remiantis ieškinio senatis sustabdoma. Dėl to pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog atsakovai apie savo teisių pažeidimą žinojo anksčiau, ieškinio senaties termino sustabdymą turėjo vertinti pagal įstatyme numatytas aplinkybes, o ne sukurti savąsias. Nagrinėjamu atveju akcentuotina, kad įstatymas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumą, bet ir sukurti stabilius civilinius teisinius santykius, todėl nustato ilgesnį ir trumpesnį ieškinio senaties terminą. Šis ne tik skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Taigi, taikant normas, reguliuojančias ieškinio senatį, būtina atsižvelgti tiek į abiejų civilinio teisinio santykio šalių interesus, tiek ir į ieškinio senaties instituto normų tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto valdyba v. Vilniaus knygos draugija, bylos Nr. 3K-3-856/2000; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos v. AB firma „VITI“, bylos Nr. 3K-3-633/2013). Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad ginčijamu sprendimu teismas, be kitų ieškovės priimtų sprendimų, pripažino negaliojančiu ieškovės valdybos nutarimą, kuris buvo priimtas netgi 2002-08-26, t. y. praėjus daugiau nei dvylikai metų. Toks teismo sprendimas taikyti ieškinio senatį, kai atsakovai nepateisinamai ilgą laiko tarpą nesiėmė priemonių, kad gintų pažeistas teisės, yra teisiškai nepagrįstas ir prieštaraujantis iš esmės ieškinio senaties tikslinei paskirčiai. Dėl to šis teismo sprendimas turi būti pakeistas panaikinant teismo sprendimo dalį dėl ieškovės priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pripažinus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino ieškovės priimtus sprendimus konstatuotina, jog ieškovės ieškinys dėl 2 334,76 Lt įsiskolinimo iš kiekvieno atsakovo priteisimo už ieškovei nesumokėtus mokesčius tenkintinas visiškai.

Nurodytų aplinkybių visetas apeliacinės instancijos teismui suteikia pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas. Vis dėlto teismas tiek ieškinį, tiek ir priešieškinį, nepanaikindamas atitinkamo nutarimo dalies, tenkino iš dalies. Ši aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti viso pirmosios instancijos teismo sprendimo ir priimti priešingo, kaip prašė apeliantė, o yra pagrindas jį pakeisti (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Dėl to apeliacinis skundas dėl netinkamo apeliacinio dalyko formulavimo tenkintinas iš dalies.

CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 000 Lt už teisinę pagalbą ir 155 Lt žyminio mokesčio. Taip pat ieškovė sumokėjo 140 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, o apeliacinis skundas iš dalies, tačiau tai įtakos bylinėjimosi išlaidų paskirstymui neturi. Iš atsakovų priteistina po 627,50 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai. Kadangi priešieškinis atmestas visiškai, atsakovams bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Taip pat iš kiekvieno atsakovo priteistina po 145,50 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria pripažinti negaliojančiais DNSB „Vaizdas“ 2008-07-16 susirinkimo nutarimas dėl administracinio mokesčio, 2009-01-20 susirinkimo nutarimo 2 punktas dėl kaupimo fondo įmokų, 2010-05-19 susirinkimo nutarimo 5 punktas dėl kaupimo fondo įmokų, 2011-06-01 susirinkimo nutarimo 6 ir 8 punktai dėl kaupimo fondo įmokų ir administracinio mokesčio nustatymo, 2012-05-03 susirinkimo nutarimo 4 ir 5 punktai dėl kaupimo fondo lėšų padidinimo ir administravimo mokesčio, 2013-05-30 susirinkimo nutarimo 5 punktas dėl kaupimo mokesčio, DNSB „Vaizdas“ valdybos 2002-08-26 nutarimas dėl kiemo priežiūros mokesčio nustatymo ir DNSB „Vaizdas“ valdybos 2007-08-27 nutarimo 1 punktas dėl delspinigių dydžio nustatymo.

Priteisti ieškovei DNSB „Vaizdas“ iš atsakovų I. R. ir V. P. po 2 334,76 Lt skolos, po 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos ( 2013-06-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovų I. R. ir V. P. po 627,50 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovės DNSB „Vaizdas“ naudai.

Priteisti valstybei iš atsakovų I. R. ir V. P. po 145,50 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.