Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. Z., jo atstovei advokatei Kornelijai Janonytei, institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, atstovėms Ramunei Mikalauskienei ir Vilmai Skinderytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo (ATP) bylą pagal V. Z. skundą dėl Valstybinės kainų kontrolės ir energetikos komisijos nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau Komisija) įgaliota tarnautoja 2010 m. balandžio 7 d. V. Z. surašė ATP protokolą už tai, kad V. Z., AB „Klaipėdos energija“ Šilumos pardavimo ir rinkodaros departamento direktorius, atstovaudamas AB „Klaipėdos energija“, vykdydamas Šilumos ūkio įstatymo 22 str. bei Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 (toliau Taisyklės) 365 p. nustatytus įpareigojimus, 2010 m. sausio 12 d. AB „Klaipėdos energija“ tinklalapyje www.klenergiia.lt viešai paskelbdamas pranešimą vartotojams „Dėl karšto vandens tiekėjo pasirinkimo“ (toliau Pranešimas), tačiau nepateikdamas visos esminės informacijos, kuria remdamasis vidutinis vartotojas galėtų priimti tinkamą sprendimą dėl apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pasirinkimo, teikdamas informaciją tendencingai, neobjektyviai, neaiškiai, nepilnai ir nevisapusiškai, neatskleisdamas esminių sąlygų, būtinų vidutiniam vartotojui priimti sprendimą, pažeidė teisės aktuose nustatytus energetikos veiklos skaidrumo reikalavimus, sudarė sąlygas vartotojui priimti sprendimą, kurio kitomis aplinkybėmis jis nebūtų priėmęs, tokiu būdu pažeisdamas vartotojo teisę gauti aiškią, suprantamą, teisingą ir išsamią informaciją. Protokole konstatuota, kad AB „Klaipėdos energija“ pažeidė Civilinio kodekso (toliau CK) 6.163 str. 4 dalyje, Energetikos įstatymo 19 str., Vartotojų teisių gynimo įstatymo 3 str. 1 d. 3 p., Šilumos ūkio įstatymo 22 str., 30 str. 13 d. 8 p., Taisyklių 365 p. nustatytus įpareigojimus aiškiai, tiksliai, visapusiškai ir suprantama forma informuoti vartotojus ir vartotojo teisę tokią informaciją gauti. Pažymėta, kad per teisės aktuose nustatytą pareigą pardavėjams ir paslaugų teikėjams teikti vartotojams aiškią ir suprantamą informaciją ir vartotojų teisę gauti tokią informaciją yra įgyvendinamas skaidrumo principas. AB „Klaipėdos energija“ nesilaikė teisės aktuose nustatytų energetikos veiklos skaidrumo reikalavimų (b. l. 63-67).

Nutarimo 4 p. nurodytos 4 veikos, kuriomis tariamai buvo pažeistas Taisyklių 365 p. reikalavimas, neatitinka Komisijos 2010 m. balandžio 23 d. posėdžio metu konstatuotų pažeidimų, dėl kurių padarymo ir atitinkamai administracinės atsakomybės taikymo balsavo Komisija. Komisijos posėdžio metu Komisijos pirmininkė nurodė, kad Komisija, susipažinusi su bylos medžiaga, išklausiusi jo paaiškinimus, įvertinusi posėdžio metu pateiktus dokumentus ir kitas aplinkybes, nustatė, kad jo tariamai padarytas pažeidimas pasireiškė šiomis konkrečiomis veikomis: 1) Pranešime nebuvo nuorodos, kur vartotojas gali susipažinti su karšto vandens tiekimo sutartimis; 2) Pranešime nebuvo pažymėta, kad pasirinkus I-ąjį būdą, vartotojai išvengs šokinėjančio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad Komisija nustatė mažiau veikų, kuriomis buvo pažeistas Taisyklių 365 p., nei buvo nurodyta ATP protokole, buvo nutarta skirti jam mažesnę baudą, negu siūlė Komisijos skyrius. Mano, kad Komisijos 2010 m. balandžio 23 d. posėdžio metu konstatuoti jo tariamai padaryti pažeidimai nėra Taisyklių 365 p. pažeidimai, todėl administracinė atsakomybė jo atžvilgiu buvo pritaikyta nepagrįstai.

Karšto vandens tiekimo sutarties projekto nepateikimas, nuorodos, kur tokį projektą galima rasti, nenurodymas, nereiškia Taisyklių 365 p. pažeidimo. Taisyklių 365 p. nėra nustatyta šilumos tiekėjo pareiga pateikti vartotojams karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties projektą. Taisyklių 365 p. aiškiai nurodyta pateikti šią informaciją: 1) viešai pranešti apie atitinkamų institucijų nustatytas karšto vandens kainas bei atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų mokestį; 2) palyginimui pateikti apsirūpinimo karštu vandeniu būdo, kai šilumos tiekėjas tiekia šilumą, o geriamąjį vandenį - geriamojo vandens tiekėjas, kainas bei nustatytus papildomus mokesčius; 3) informuoti apie kitas esmines aplinkybes, kuriomis remdamasis vartotojas galėtų priimti sprendimą. Taisyklių 365 p. nėra nustatyta pareiga viešai paskelbti karšto vandens tiekimo sutarties projektą. Pareiga pateikti sutarties projektą nėra tapati pareigai informuoti apie kitas esmines aplinkybes. Pažymi, kad Taisyklių leidėjas gana aiškiai nurodė, kokią konkrečią informaciją pateikti vartotojui, todėl tuo atveju, jei Taisyklių leidėjo valia būtų įpareigoti šilumos tiekėją pateikti sutarties projektą, tai taip ir būtų nurodyta Taisyklėse (kaip tai padaryta pareigos pranešti kainas, mokestį, palyginimui pateikti kainas atveju). Paaiškinimuose nurodė, kad Šilumos ūkio įstatymo 15 str. 1 d. nustatyta pareiga karšto vandens tiekėjui sudaryti sutartis su vartotojais nuo to momento, kai vartotojai pagal Civilinio kodekso (toliau CK) 4.85 str. pasirenka šilumos tiekėją karšto vandens tiekėju. Energetikos įstatymo 12 str. 6 d., Taisyklių 295.5 p. numato karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių bendrąsias (privalomas) sąlygas, kuriomis privalu vadovautis, kai vartotojas nepageidauja ir su karšto vandens tiekėju neaptaria individualių sutarties sąlygų. Bendrosios sąlygos yra numatytos teisės aktuose, todėl su jomis susipažinti gali visi vartotojai. Teisės aktuose nustatytos privalomos bendrosios sąlygos užtikrina pakankamą vartotojų apsaugą, todėl laikantis šių bendrųjų sąlygų leidžiama tiekti karštą vandenį be papildomų susitarimų (Taisyklių 297 p.). Be to, vartotojui norint sudaryti jam asmeniškai pritaikytą susitarimą, sąlygos būtų aptartos individualiai. Akivaizdu, kad pateikti skirtingų vartotojų individualiai aptartinų sutarčių sąlygų projektą objektyviai nėra galimybės.

Akcentuoja, kad jo tariamai padaryta neteisėta veika - nenurodymas Pranešime, kad pasirinkus I-ąjį būdą, vartotojai išvengs šokinėjančio mokesčio, ATP protokole apskritai nebuvo nurodyta, tokiu būdu buvo pažeisti ATPK 248 str. nurodyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, taip pat ATPK 7 str. numatytas teisėtumo principas bei staigmenų negalimumo procese principas. Administracinės atsakomybės taikymas už ATP protokole nenurodytą pažeidimą yra neteisėtas. Be to, pažymėtina, kad toks tariamas pažeidimas nereiškia Taisyklių 365 p. pažeidimo. Atsižvelgiant į faktinę situaciją, susiklosčiusią Klaipėdos mieste, AB „Klaipėdos energija“ neturėjo pareigos ir negalėjo informuoti vartotojų, kad pasirinkus karšto vandens tiekėju AB „Klaipėdos energija“, vartotojai išvengs šokinėjančio mokesčio. Tais atvejais, kuomet daugiabučių namų butuose yra nesutvarkyta karšto vandens apskaita ir niekas netikrina gyventojų skaitiklių deklaravimo teisingumo, teoriškai, skirtingais mėnesiais gali padidėti mokesčių už vandens pašildymą svyravimas. Atsiradus karšto vandens tiekėjui, yra tikimasi, kad jis sutvarkys apskaitą ir tikrins sunaudoto vandens deklaravimą, dėl ko ir turėtų sumažėti mokėjimų svyravimai, tačiau pažymi, kad vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2006 m. gegužės 25 d. sprendimu, kuriuo geriamo ir karšto vandens skaitiklių priežiūra, patikra ir keitimas pavestas AB „Klaipėdos vanduo“, šiuo metu Klaipėdoje yra pakeisti beveik visi geriamo ir karšto vandens apskaitos prietaisai (kituose didžiuosiuose šalies miestuose apie 70 proc. skaitiklių yra be patikros). Prietaisų rodmenų deklaravimo kontrolę vykdo AB „Klaipėdos vanduo“ ir AB „Klaipėdos energija“ kartu. AB „Klaipėdos vanduo“, skirtingai nuo daugumos Lietuvos geriamo vandens tiekėjų, sėkmingai vykdo geriamo ir karšto vandens skaitiklių priežiūrą. Klaipėdoje ir Gargžduose karšto vandens apskaitos prietaisai bus baigti pakeisti 2010 m. II-ame ketvirtyje 100 proc. Šiuo metu padidėjus šilumos suvartojimui karštam vandeniui paruošti, AB „Klaipėdos energija“ ieško tokio padidėjimo priežasčių. Esant neatitikimams tarp butų savininkų deklaruoto karšto vandens kiekio ir šalto geriamo vandens apskaitos prietaiso, įrengto prieš karšto vandens ruošimo įrenginį, AB „Klaipėdos energija“ ir AB „Klaipėdos vanduo“ darbuotojai tikrina butų atsiskaitomųjų karšto vandens skaitiklių rodmenis. Vartotojams, nedeklaruojantiems sunaudoto vandens kiekio, apmokestinti naudojamas vandens normatyvas. Dėl šios priežasties sąžiningi vartotojai nemoka už „gudraujančius“. Apie šių visų priemonių privalumus byloja ir Komisijoje gaunamų skundų dėl šilumos kainų, karšto vandens ir šilumos paskirstymo statistika - 2009 m. gauti 226 skundai-paklausimai, kurie daugiausiai gauti iš Vilniaus ir Kauno, tuo tarpu iš Klaipėdos gauti tik 4 skundai. Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 15 str., nustatant mokesčius už karštą vandenį, su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis gali būti priskirtas ir išdalijamas apmokėti vartotojams tik tuo atveju, jeigu tiekėjai įvykdė visas savo prievoles sutvarkyti karšto vandens apskaitą tame name. Kadangi Klaipėdoje tiekėjai įvykdė visas savo prievoles sutvarkyti karšto vandens apskaitą, todėl vadovaujantis CK 4.76 str., Šilumos ūkio įstatymo 12 str., visa bendrasavininkiams priklausančiame name suvartota energija išdalinama savininkams. Šią aplinkybę pažymėjo ir Energetikos ministerija, išanalizavusi Klaipėdos ir Gargždų situaciją, nurodydama, kad šių miestų gyventojams naudingiau yra pasirinkti II-ą karšto vandens tiekimo būdą, nes pasirinkus I-ą karšto vandens aprūpinimo būdą (tiekėjas AB „Klaipėdos energija“), galios Šilumos ūkio įstatymo 15 str. 1 d. „<...> Nustatant mokesčius už karštą vandenį, su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis gali būti priskirtas ir išdalijamas apmokėti vartotojams tik tuo atveju, jeigu tiekėjai įvykdė visas savo prievoles sutvarkyti karšto vandens apskaitą tame name <...>“ nuostatos ir mokėjimai už karštą vandenį gali būti didesni negu dabar“ (Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. sausio 1 d. raštas Seimo nariui J. Razmai) (paaiškinimų 3.4.4 p.).

Visi kiti nutarimo 4 p. nurodyti veiksmai (neveikimas), kuriais buvo tariamai pažeistas Taisyklių 365 p. reikalavimas, skelbiant nutarimą nebuvo konstatuoti. Priešingai, skiriant jam mažesnę baudą negu siūlė Komisijos skyrius, buvo pažymėta, kad Komisija atsižvelgė į jo pateiktą informaciją, jog Klaipėdos mieste 2010 metų II ketvirtį bus 100 proc. įrengta ir sutvarkyta karšto vandens apskaita (protokolo surašymo metu Klaipėdos mieste apskaita buvo sutvarkyta didžiojoje daugumoje namų. Šias aplinkybes buvo nurodęs paaiškinimų 3.4.4 p., šias aplinkybes patvirtina Komisijos 2010 m. balandžio 23 d. posėdžio metu pateiktas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos kolegijos 2010 m. balandžio 22 d. posėdžio protokolo išrašas). Dėl šių priežasčių nutarime nepagrįstai konstatuota, kad buvo pažeistas Taisyklių 365 p. Pažymi, kad ATPK 99³ str. 1 d. įtvirtinta nuostata dėl energetikos veiklos skaidrumo reikalavimų nesilaikymo, Taisyklių 365 p. aiškinimas ir taikymas bei bylos faktinių aplinkybių įvertinimas yra neatsiejamai susiję, todėl atsižvelgiant į faktinę Klaipėdos mieste susiklosčiusią situaciją, t. y. į tai, kad apskaita 2010 m. II ketvirtį bus sutvarkyta 100 proc, informacija apie šilumos kiekio paskirstymą/nepaskirstymą gyventojams nėra reikšminga, todėl negali būti esmine aplinkybe Taisyklių 365 p. prasme.

Nutarime padaryta prielaida, kad Pranešime nurodžius, jog vartotojui karšto vandens tiekėju pasirinkus AB „Klaipėdos energija“, sąskaitos dydis vartotojui už 1 m³ suvartoto karšto vandens ir temperatūros palaikymą padidės 8 Lt per mėnesį, vartotojas gali susidaryti klaidingą nuomonę, jog sunaudojęs 2 m³ karšto vandens, turės mokėti 16 Lt daugiau, už 3 m³ - 24 Lt daugiau ir t. t. nėra pagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Administracinės atsakomybės taikymas negali būti grindžiamas prielaidomis ar subjektyvaus pobūdžio pasvarstymais. Tik realaus teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Paaiškinimuose yra nurodęs, kad Taisyklės ar kiti teisės aktai, nenustato, kokia forma, tvarka ir kokiu mastu turi būti pateiktas Taisyklių 365 p. nurodytas palyginimas, todėl Pranešime AB „Klaipėdos energija“ specialistai, vadovaudamiesi Komisijos 2009 m. kovo 16 d. tinklalapyje paskelbtais skaičiavimo ir palyginimo pavyzdžiais, pateikė kainų (pagal šiuo metu Klaipėdoje esančią tvarką) su galimu kainų, kai karšto vandens teikėja yra AB „Klaipėdos energija“, palyginimą, t. y. Taisyklių 365 p. reikalavimas buvo įvykdytas. Pažymi, kad pati Komisija, pateikdama analogiško pobūdžio skirtingų apsirūpinimo karštu vandeniu būdų palyginimus, nurodo karšto vandens, šilumos energijos bei geriamojo vandens kainas būtent 1 m³ suvartojamo karšto vandens kiekiui. Be to, atsižvelgiant į Europos Teisingumo Teismo suformuluotą vidutinio vartotojo sąvokos išaiškinimą (sprendimai bylose Nr. C-99/2001 Linhart, C-486/2001 Procter & Gamble vs OHM) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktą protingai atidaus ir apdaraus asmens sąvokos aiškinimą (2005 m. lapkričio17 d. nutartis adm. byloje Nr. A1-931/2005, „Administracinių teismų praktika“ Nr. 8, 2006 m.), vidutinis vartotojas suprantamas kaip išsilavinęs ir protingas asmuo, sugebantis suvokti nesudėtingą informaciją bei ją išanalizuoti, todėl tokiam vartotojui turi būti aišku, kad temperatūros palaikymo („gyvatuko“) mokestis mokamas kartą per mėnesį, dėl ko sunaudojus 2 m³ karšto vandens, sąskaita dvigubai nepadidės, suvartojus 3 m³ - sąskaita trigubai nepadidės ir t. t.

Nutarimo 5 p. nurodytos aplinkybės, kad Pranešime nebuvo pateiktas „gyvatuko“ mokestis neatitinka tikrovės. Tokia aplinkybė ATP protokole taip pat nebuvo nurodyta. Protokolas apibrėžia ATP bylos nagrinėjimo ribas. Jei veikos, kvalifikuotinos kaip administraciniai teisės pažeidimai, nebuvo inkriminuotos administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nėra teisinio pagrindo vertinti tų aplinkybių, kurios nebuvo nurodytos protokole. Atitinkamai nėra pagrindo konstatuoti, jog asmuo padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, kurio esmė buvo apibrėžta protokole (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis adm. byloje Nr. N502-2911/2010).

Akcentuoja, kad Komisija nenustatė pažeidimo subjektyviosios pusės. Tiek atliekant tyrimą, tiek surašant ATP protokolą, Komisijos atsakingi pareigūnai netyrė pažeidimo subjektyviosios pusės elemento - kaltės. Komisijos tinklalapyje skelbiant apie ATP bylos nagrinėjimo laiką, buvo aiškiai nurodyta, kad bus sprendžiamas baudų dydžio klausimas, t. y. Komisija jau iš anksto buvo nusprendusi, jog jis tyčia ar dėl neatsargumo padarė administracinį teisės pažeidimą. Protokole nėra nurodytos jokios aplinkybės dėl jo kaltės egzistavimo, o nutarime nepagrįstai teigiama, kad jis nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, atlikdamas Taisyklių 365 p. nustatytą pareigą, nors kaip matyti iš nutarimo, visi jam inkriminuoti pažeidimai yra susiję su Taisyklių 365 p. nurodytų esminių aplinkybių neatskleidimu, nors tos esminės aplinkybės nėra nurodytos nei kokiame nors teisės akte, nei Komisijos ar kitų valstybės institucijų rekomendacijose. Tuo tarpu pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo asmuo gali būti pripažintas tik tuo atveju, kai kaltinančių įrodymų vertinimas leidžia pašalinti visas abejones dėl asmens kaltumo, o teisinantys įrodymai gali būti pripažinti neturinčiais įrodomosios galios. Taisyklių 365 p. reikalavimo įvykdymui nėra nustatyta konkreti forma, turinio apimtis ir t. t., todėl dėl subjektyvios informacijos, kurios galimai tikėjosi Komisija, nepateikimo (dėl ko buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn) nėra AB „Klaipėdos energija“, o taip pat ir jo kaltės.

Nutarime nepagrįstai nurodyta, kad Komisijai nereikėjo nustatyti priežastinio ryšio tarp tariamai jo atliktų pažeidimų ir vartotojų suklaidinimo fakto, nes ATPK 99³ str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėtis yra formalioji. Protokolas apibrėžia ATP bylos nagrinėjimo ribas. Protokole, nurodant jo pažeidimus, buvo akcentuojamas būtent vartotojų suklaidinimo faktas. Pažymi, kad nutarimu jam paskirta administracinė nuobauda dėl energetikos veiklos skaidrumo reikalavimų nesilaikymo, tačiau ne bet koks informacijos netinkamas pateikimas (kaip jį supranta Komisija) reiškia energetikos veiklos skaidrumo pažeidimą. Nutarime aiškindama energetikos veiklos skaidrumo principo turinį, Komisija remiasi vartotojų galimybe priimti sprendimą, jo neklaidinimą. Karšto vandens sektoriaus pertvarkymas visuomenėje sukėlė aktyvias diskusijas, įvairūs subjektai (įskaitant ir viešojo administravimo subjektus) teikė savo nuomones, analizavo, aiškino įvairius, su karšto vandens tiekimu, susijusius aspektus. Ne vieną pranešimą šiuo reikalu yra viešai paskelbusi Komisija, Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, vartotojų teisių apsaugos ir gynimo institucijos, Seimo nariai ir kt. Šių subjektų išsakyti argumentai taip pat galėjo įtakoti vartotojų apsisprendimą priimti vieną ar kitą sprendimą, tuo tarpu Komisija ATP protokole nurodydama, kad AB „Klaipėdos energija“ nesilaikė įstatymuose ir teisės aktuose įtvirtintų energetikos veiklos skaidrumo principų, ir tai sukėlė protokole nurodytas pasekmes, visiškai nesiaiškino, ar tarp tariamų AB „Klaipėdos energija“, o taip pat ir jo pažeidimų, yra priežastinis ryšys. Priežastinis ryšys nėra nustatytas ir nutarime.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo atstovas skundą palaikė remdamiesi jame nurodytais motyvais.

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovės teisminio nagrinėjimo metu prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str. 1 d.).

ATPK 99³ str. 1 d. numato, kad energijos išteklių ar energijos perdavimo, paskirstymo, laikymo, tiekimo tvarkos pažeidimas, energijos išteklių ir energijos tiekimo sistemos balansavimo ir prisijungimo prie jos tvarkos pažeidimas, reguliuojamų tarifų ar (ir) kainų taikymo pažeidimas, ne laiku atnaujintas privalomasis draudimas, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų energetikos veiklos skaidrumo reikalavimų nesilaikymas, įpareigojimų teikti privalomas paslaugas nevykdymas, vertimasis energetikos veikla neturint licencijos tokiai veiklai ar licencijoje nurodytų reikalavimų nesilaikymas, nesuteikimas teisės pasinaudoti energijos išteklių ar energijos perdavimo ar paskirstymo sistema (tinklais) užtraukia įspėjimą arba baudą pareigūnams nuo 500 Lt iki 1 500 Lt. Paminėta norma yra blanketinė, todėl siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį, ATP protokole būtina nurodyti, kokius konkretaus teisės akto reikalavimus pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.

Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės parengtos vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymu ir privalomos šilumos tiekėjams, karšto vandens tiekėjams, šilumos vartotojams, karšto vandens vartotojams, pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojams bei šilumos ūkio sektoriuje veikiantiems kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Taisyklių 365 p. apibrėžta, kad šilumos tiekėjai, kuriems iki 2009 m. liepos 1 d. Komisija ar savivaldybių tarybos nenustatė karšto vandens kainos, iki 2010 m. sausio 1 d. apskaičiuoja ir viešai praneša apie atitinkamų institucijų nustatytas karšto vandens kainas bei atsiskaitomųjų kašto vandens apskaitos prietaisų mokestį. Palyginimui pateikia apsirūpinimo karštu vandeniu būdo, kai šilumos tiekėjas tiekia šilumą, o geriamąjį vandenį – geriamojo vandens tiekėjas, kainas bei nustatytus papildomus mokesčius. Šilumos tiekėjas informuoja apie kitas esmines aplinkybes, kuriomis remdamasis vartotojas galėtų priimti sprendimą. Šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjai, kurie pagal šių Taisyklių nuostatas yra pasiūlę, pakartotinai pasiūlo, o tie šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjai, kurie nebuvo pasiūlę, ne vėliau kaip iki 2010 m. vasario 1 d. pasiūlo buitiniams karšto vandens vartotojams apsispręsti dėl karšto vandens vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo. Buitiniai vandens vartotojai ne vėliau kaip iki 2010 m. balandžio 1 d. teisės aktų (Taisyklių 1 priedo 1, 3 punktai) nustatyta tvarka priima sprendimą dėl pasiūlymo priimtinumo ir ne vėliau kaip iki 2010 m. gegužės 1 d. apie priimtą sprendimą raštu informuoja šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėją.

Nagrinėjant ATP bylą būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu pareiškėjas yra kaltinamas, ar pareiškėjas kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.). Administracinė atsakomybė galima tik nustačius visus keturis būtinus teisės pažeidimo sudėties elementus, kurie organiškai tarp savęs susiję: objektą, objektyviąją pusę, subjektą, subjektyviąją pusę. Įstatymo apibrėžta konkreti administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra teisinis administracinės atsakomybės atsiradimo pagrindas. Realaus teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo asmuo gali būti pripažintas tik tuo atveju, kai kaltinančių įrodymų vertinimas leidžia pašalinti visas abejones dėl asmens kaltumo, o teisinantys įrodymai gali būti pripažinti neturinčiais įrodomosios galios.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tvirtina, kad jam inkriminuoto teisės pažeidimo nepadarė. Teismo vertinimu, tokia V. Z. pozicija, išreikšta skunde ir teisinio nagrinėjimo metu, iš esmės yra pagrįsta.

Bylos medžiaga patvirtina, kad AB „Klaipėdos energija“ 2010 m. sausio 12 d., t. y. pagal Taisyklių 365 p. nustatytus terminus, tinklalapyje www.klenergija.lt viešai paskelbė pranešimą vartotojams „Dėl karšto vandens tiekėjo pasirinkimo“ (b. l. 33-35). Dėl šios aplinkybės ginčo tarp procesinių šalių nėra.

Kaip matyti iš ATP protokolo, jame konstatuota, kad pareiškėjo darbdavys - AB „Klaipėdos energija“ pažeidė CK 6.163 str. 4 d., Energetikos įstatymo 19 str., Vartotojų teisių gynimo įstatymo 3 str. 1 d. 3 p., Šilumos ūkio įstatymo 22 str., 30 str. 13 d. 8 p., Taisyklių 365 p. nuostatas, tačiau nutarimu administracinė nuobauda AB „Klaipėdos energija“ darbuotojui V. Z. buvo skirta tik už Taisyklių 365 p. nesilaikymą, kitų teisės aktų pažeidimai konstatuoti nebuvo. Todėl šios pažeidimo bylos nagrinėjimo dalykas - tai, ar pareiškėjas pagrįstai buvo nubaustas administracine tvarka pagal ATPK 99³ str. 1 d. konstatavus Taisyklių 365 p. pažeidimą.

Pareiškėjui kaltinimas nutarime iš esmės grindžiamas tuo, kad šilumos tiekėjas AB „Klaipėdos energija“ neinformavo apie kitas esmines aplinkybes, kuriomis remdamasis vartotojas galėtų priimti sprendimą dėl apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pasirinkimo ir dėl karšto vandens vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo (Taisyklių 365 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudžiama plečiamai aiškinti administracinę atsakomybę nustatančias teisės normas ir taikyti administracinę atsakomybę plačiau negu ją numatė įstatymų leidėjas (žr. pvz. 2004 m. spalio 19 d. nutartis adm. byloje Nr. N7-1148-04, 2006 m. rugsėjo 22 d. nutartis adm. byloje Nr. N3- 1004/2006).

Vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, plečiamai aiškinant imperatyvias įstatymo normas būtų pažeistas vienas kertinių teisės principų – teisėtumo – kurio turinys atskleistas ATPK 7 str. (jame nurodyta, jog niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka; administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo; tam įgalioti organai ir pareigūnai taiko administracinio poveikio priemones jų kompetencijos ribose, tiksliai pagal įstatymus (žr. pvz. 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-1881-07). Toks aiškinimas iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ne kartą pabrėžtą teisinio tikrumo principą (žr. pvz. 2006 m. gegužės 31 d., 2007 m. liepos 5 d. nutarimai), bendruosius baudžiamosios teisės principus nullum crimen, nulla poena sine lege, Europos žmogaus teisių teismo jurisprudenciją, kurioje teigiama, kad baudžiamoji teisė neturi būti plečiamai aiškinama kaltinamojo nenaudai, o nusikaltimas turi būti tiksliai apibrėžtas įstatyme.

Teismas nagrinėtinu atveju sprendžia, kad Taisyklių 365 p. suformuluota šilumos tiekėjo pareiga informuoti apie kitas esmines aplinkybes, kuriomis remdamasis vartotojas galėtų priimti sprendimą iš esmės yra labai abstrakti, nedetalizuojanti, kaip turėtų būti suprantamos tos esminės aplinkybės (veiksmų, laiko ar kitokių faktorių atžvilgiu), todėl atsakomybės taikymas institucijai pareiškus subjektyvią nuomonę šios normos pagrindu negali būti traktuotinas kaip pateisinamas. Institucijai darant prielaidas apie tai, kuo asmuo kaltinamas, būtų pažeisti tiek ATPK 248 str. nurodyti ATP bylų teisenos uždaviniai, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, tiek ir tokie principai kaip ATPK 7 str. numatytas teisėtumo principas bei staigmenų negalimumo procese principas. Be to, kaip teisingai pažymėta skunde, Taisyklių 365 p. nėra nustatyta šilumos tiekėjo pareiga pateikti vartotojams karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties projektą arba duoti nuorodą, kur tokį projektą rasti. Todėl ir tokios sutarties projekto nepateikimas vartotojams (atitekamos nuorodos nebuvimas) negali būti vertinamas kaip Taisyklių 365 p. reikalavimų pažeidimas ir kaip pagrindas atsakomybės pagal ATPK 99³ str. 1 d. taikymui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 256 str. 3 d., 259 str. l d., 260 str., 284 str. 2 d., yra nurodęs, kad ATP protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. ATP protokolu apibrėžiamos ATP bylos nagrinėjimo ribos. ATP protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad ATPK 260 str. 1 d. yra nurodyti būtini ATP protokolo turinio elementai. Teisės mokslo ir teismų praktikos pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir ATP bylos baigtis, ATP protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui. (Administracinių teismų praktika Nr. 1, 328-329 p.; Administracinių teismų praktika Nr. 7, 251-252 p.).

Šiuo atveju ATP protokole pareiškėjui nebuvo inkriminuojama veika - nenurodymas Pranešime informacijos apie sąskaitų skirtumą dėl „gyvatuko“ mokesčio ir karšto vandens kainų stabilumo, kai yra karšto vandens tiekėjas ir dėl galimų pokyčių, kai jo nėra, todėl, teismo vertinimu, V. Z. negalėjo būti skirtina administracinė nuobauda už tokios veikos padarymą, kuri nebuvo nurodyta ATP protokole. Tai nesuderinama su jau paminėtais teisėtumo, staigmenų negalimumo procese principais.

ATPK 250 str. 1 d. 1 p. numato, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties.

Įvertinus surinktų įrodymų visetą, ginčo teisinį reglamentavimą, spręstina, kad V. Z. nubaudimas pagal ATPK 99³ str. 1 d. šiuo atveju yra nepagrįstas, todėl Komisijos 2010 m. balandžio 23 d. nutarimas Nr. K2-04 naikintinas, o ATP byla V. Z. atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 2 p., 128 str.,

nutarė:

V. Z. skundą tenkinti.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010 m. balandžio 23 d. nutarimą Nr. K2-04, kuriuo V. Z. už pažeidimo, numatyto ATPK 99³ str. 1 d., paskirta 500 Lt bauda, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą V. Z. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.