- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-26
- Bylos Nr.
- 1A-245-932/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16250-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Bartkus, Julita Dabulskytė-Raizgienė, Rasa Paužaitė
- Nuteistasis
- T. B., R. T.
- Advokatai
- Aleksandras Palamarčukas, Jonas Leikauskas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Arūno Bartkaus, Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos) ir Rasos Paužaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų T. B. ir R. T. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nuosprendžio, kuriuo T. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta iki 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, T. B. paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 2 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, paskiriant galutinę subendrintą 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, T. B. į galutinės subendrintos bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. balandžio 20 d., 22.35 val., iki 2019 m. balandžio 21 d., 15.49 val., t. y. viena diena, ją prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Šiuo nuosprendžiu R. T. pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, jam paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta iki 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, R. T. į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. balandžio 20 d., 22.35 val., iki 2019 m. balandžio 21 d., 16.19 val., t. y. viena diena, ją prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Nuteistajam T. B. paskirtos bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o nuteistajam R. T. – nuo faktinio sulaikymo dienos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. T. B. ir R. T. buvo pripažinti kaltais dėl to, kad 2019 m. balandžio 20 d., apie 20.09 val., veikdami kartu, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, sulaužė virš durų esančią pertvarą ir įsibrovė į rekonstruojamo pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vidų bei pasikėsino pagrobti įmonei (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, o būtent: vieną suvirinimo aparatą „Dnepro“, kurio vertė 70 Eur, vieną siaurapjūklį „Makita“, kurio vertė 190 Eur, vieną perforatorių „Bosh“, kurio vertė 180 Eur, 2 vnt. elektrinių suktukų pakrovėjų „Makita“ su akumuliatoriais ir elektrinių suktukų „Makita“ komplektus (1 vnt. komplekto vertė 115 Eur), kurių bendra vertė 230 Eur, 2 vnt. diskinių pjūklų „Makita“ (1 vnt. vertė 230 Eur), bendros 460 Eur vertės, vieną elektrinį oblių „DVT“, kurio vertė 100 Eur, vieną elektrinę frezą „Bosh“, kurios vertė 153 Eur, 2 vnt. elektrinių suktukų „Dewalt“ (1 vnt. vertė 224,99 Eur), bendros 449,99 Eur vertės, vieną grandininį pjūklą „Makita“, kurio vertė 153 Eur, vieną grandininį elektrinį pjūklą „Makita“, kurio vertė 90,99 Eur, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė nepriklausomai nuo jų valios, nes tuoj pat buvo sulaikyti policijos pareigūnų vyriausiojo patrulio A. K. bei vyriausiojo patrulio T. B. Tokiais savo veiksmais T. B. ir R. T. pasikėsino pagrobti svetimą (duomenys neskelbtini) priklausantį 2 076,99 Eur vertės turtą. Šie T. B. ir R. T. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį.
II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. B. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nuosprendį ir į jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaičiuoti laiką nuo 2019 m. spalio 31 d. (kai pradėjo atlikti bausmę), o ne nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
2.1. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas neteisingai skaičiavo bausmės pradžią. Pažymi laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuo 2019 m. spalio 31 d., jo faktiškai atlikta bausmė turėtų būti įskaityta.
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. T. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nuosprendžiu paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę pakeisti lygtiniu paleidimu su namų areštu.
3.1. Apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad jis šiuo metu turi gyvenamąją vietą, dirba, išlaiko šeimą, dėl nusikaltimo pripažino savo kaltę. Pažymi, jog paleistas iš Vilniaus pataisos namų laisvėje išbuvo 5 metus, kol nesusidūrė su narkotikais. Už padarytą nusikaltimą jam buvo paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Atlikdamas ją Alytaus pataisos namuose, lankėsi pas psichologą, nuo pat bausmės pradžios dirbo, netgi turėjo teisę išeiti dirbti be sargybos. Serga ŽIV. Nustojo vartoti narkotikus, susitaikė su motina, susirado mylimą moterį, su kuria gyvena kartu. Šiuo metu dirba nelegaliai, bet šių metų vasario mėnesį jį ketina įdarbinti oficialiai. Prašo teismo suteikti galimybę gyventi normalų gyvenimą.
4. Teismo posėdyje nuteistojo T. B. gynėjas J. Leikauskas prašė nuteistojo T. B. apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo R. T. gynėjas A. Palamarčukas prašė nuteistojo R. T. apeliacinį skundą patenkinti, o prokurorė A. Poškutė prašė abiejų nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, skundžiamu nuosprendžiu ir apeliacinio skundo argumentais daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti nuteistųjų apeliacinius skundus. Nuteistieji nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, nusikalstamų veikų kvalifikavimo, paskirtos bausmės dydžio. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.
Dėl nuteistojo T. B. apeliacinio skundo
6. Nuteistasis T. B. savo dalinį nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu grindžia tuo, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog bausmės pradžia yra skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (2020 m. sausio 16 d.), nors jis laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2019 m. spalio 31 d. Nuteistojo manymu, šis laikotarpis, t. y. nuo 2019 m. spalio 31 d. iki 2020 m. sausio 16 d., turėjo būti įskaitytas į skundžiamu nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą bausmę. Su tokiu apelianto argumentu nesutiktina ir laikytina, kad pirmosios instancijos teismas bausmės pradžios laiką nustatė teisingai.
7. Skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu T. B. buvo pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį bei 178 straipsnio 2 dalį, jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant T. B. 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Visgi tai nebuvo vienintelis nuosprendis, kuriuo T. B. pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo. Pastarojo kaltė konstatuota ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 2 d. nuosprendžiu, kuriuo T. B. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta subendrinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, šios bausmės vykdymas buvo atidėtas 1 metams. Vėliau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir T. B. pasiųstas realiai atlikti Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 2 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nuosprendžiu T. B. pripažinus kaltu, iškilo būtinybė šiuo nuosprendžiu jam paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 2 d. nuosprendžiu paskirtąja bausme. Pažymėtina, jog BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika buvo įvykdyta 2019 m. balandžio 20 d., t. y. tuo metu, kai pagal įsiteisėjusį Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 2 d. nuosprendį T. B. dar buvo taikomas bausmės vykdymo atidėjimas. Tais atvejais, kai nauja nusikalstama veika padaroma bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, bausmės bendrinamos vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tą ir padarė – paskirtos bausmės buvo subendrintos, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bei paskirta galutinė subendrinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
9. Iš bylos medžiagos matyti, kad dar iki priimant skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nuosprendį nuteistasis T. B. jau buvo pradėjęs atlikti bausmę, paskirtą Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 2 d. nuosprendžiu. Nuteistojo įsitikinimu, pagal minėtą nuosprendį faktiškai atlikta bausmės dalis turėtų būti įskaityta į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą bausmę, tačiau tokia nuteistojo pozicija yra neteisinga. BK 64 straipsnio 3 dalyje, būtent kuria ir vadovavosi pirmosios instancijos teismas, nustatyta, jog tuo atveju, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Toks reguliavimas reiškia, jog bendrinant bausmes, kai nauja nusikalstama veika padaryta bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, yra aktuali ne visa ankstesniuoju nuosprendžiu paskirta bausmė, bet tik jos likutis, egzistuojantis naujojo nuosprendžio paskelbimo dieną. Pabrėžtina, kad bendrinant bausmes pagal BK 64 straipsnį bendrinimas atliekamas tik su neatlikta bausmės, paskirtos ankstesniais teismų procesiniais sprendimais, dalimi, neįskaitant jokių atliktų bausmės laikotarpių pagal ankstesnius nuosprendžius. Vadinasi, pirmosios instancijos pagrįstai į paskirtą galutinę subendrintą bausmę neįskaitė iki skundžiamo nuosprendžio paskelbimo dienos pagal Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 2 d. nuosprendį apelianto atliktą laisvės atėmimo bausmės dalį, o tai reiškia, kad nuteistojo T. B. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Dėl nuteistojo R. T. apeliacinio skundo
10. Nuteistasis R. T. apeliaciniu skundu prašo vietoje paskirtos laisvės atėmimo bausmės taikyti lygtinį paleidimą su namų areštu. Akivaizdu, kad baudžiamasis įstatymas tokio instituto nenumato, tačiau, kaip galima suprasti iš skundo turinio, toks apelianto prašymas iš esmės reiškia pastarojo siekį sulaukti skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio prašymas pirmosios instancijos teisme nebuvo iškeltas, jis liko neapsvarstytas ir skundžiamame nuosprendyje.
11. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir pagrindus reglamentuoja BK 75 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.
12. Sutiktina, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja formalus pagrindas svarstyti bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. R. T. buvo pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, t. y. pasikėsinęs padaryti apysunkį tyčinį nusikaltimą. Skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta ženkliai mažesnė nei 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Visgi pabrėžtina, kad atitikimas šiems formaliesiems kriterijams nėra savaiminis pagrindas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, o tik pagrindas svarstyti tokį klausimą.
13. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-697/2019 pažymėta, kad teismas privalo ne tik atsižvelgti į BK 75 straipsnyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus, bet ir įvertinti bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą bausmės paskirties kontekste. Bausmės paskirtį įtvirtina BK 41 straipsnis, todėl atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą svarbu nustatyti, ar tokia poveikio priemonė bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Vertindamas padarytą nusikalstamą veiką, teismas turi atkreipti dėmesį į jos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltininko vaidmenį darant tyčinę nusikalstamą veiką ir kt. Visais atvejais būtina atsižvelgti į teigiamas ir neigiamas kaltininko savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikaltimo padarymo priežastis. Ne mažiau svarbu įvertinti kaltininko elgesį po nusikaltimo padarymo: ar jis kritiškai vertina savo elgesį, nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, atsiprašo nukentėjusiojo ir atlygina padarytą žalą, stengiasi sumažinti nusikalstamos veikos pasekmes ir pan.
14. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis akcentuoja teigiamus jo asmenybės pokyčius apibūdinančias aplinkybes, taip pat savo elgesį atliekant ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, vis tik teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, jog bausmės tikslai galėtų būti pasiekti R. T. realiai neatliekant paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis, kuris nors deklaruoja teigiamus savo pokyčius, tačiau nesunkiai, be didesnio įkalbinėjimo sutiko padėti T. B. įgyvendinti pastarojo sugalvotą nusikalstamą sumanymą. Kaip pirmosios instancijos teisme nurodė R. T., jis norėjo padėti T. B., kadangi šiam nesumokėjo pinigų už atliktą darbą. Net ir tikint tokia versija, pastebėtina, kad ji galimybės taikyti bausmės vykdymo atidėjimą kontekste rodo, kad iškilus problemai nuteistasis nemėgino rasti teisėtų jos sprendimo būdų, o iš karto, be svarstymų sutiko imtis neteisėtų veiksmų. Tokios aplinkybės sudaro pagrindą abejoti, ar būdamas laisvėje R. T. pateisintų teismo jam parodytą pasitikėjimą. Abejones dar labiau stiprina kitos šioje byloje nustatytos aplinkybės – pagal Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenis R. T. į laisvę atlikęs anksčiau paskirtą bausmę buvo paleistas 2019 m. vasario 7 d. (1 t., b. l. 169), o skundžiamu nuosprendžiu konstatuotą nusikalstamą veiką pasikėsino padaryti praėjus vos kiek daugiau nei porai mėnesių nuo paleidimo iš pataisos įstaigos (pirmosios instancijos teismas nustatė BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytą sunkinančią aplinkybę); anksčiau apeliantas yra ne kartą teistas, taip pat ir už analogiškus nusikaltimus (1 t., b. l. 161-176); po paleidimo į laisvę R. T. sistemingai vykdė administracinius nusižengimus, yra baustas ir už smulkią vagystę (1 t., b. l. 177-190); ikiteisminio tyrimo metu ne kartą pažeidė jam skirtos kardomosios priemonės sąlygas (1 t., b. l. 95); per daugiau nei metus laiko, kai buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos, neužsiregistravo Užimtumo tarnyboje, nepradėjo legaliai dirbti. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad dar 2020 m. vasario mėn. nuteistasis turėjo pradėti dirbti, tačiau tokie objektyvūs duomenys nepateikti, iš SODROS duomenų bazės (2 t., b. l. 135) matyti, kad apeliantas ir šiai dienai yra nedirbantis.
15. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šių aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma neleidžia daryti išvados, jog nagrinėjamu atveju bausmės tikslai bus pasiekti R. T. realiai neatliekant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Pagrindų taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti R. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nenustatyta, o tai reiškia, kad nuteistojo R. T. apeliacinis skundas yra atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistųjų T. B. ir R. T. apeliacinius skundus atmesti.