Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Jolitos Cirulienės, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, Elenai Skruodenienei, dalyvaujant ieškovės V. P. atstovei advokatei Kristinai Česnauskienei, atsakovo UAB „Girga“ atstovams direktoriui Mindaugui Gailiūnui ir advokatei Jurgitai Spaičienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Girga“ apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1195-408/2008 pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovui UAB „Girga“ dėl nuostolių atlyginimo už naudojimąsi kelio servitutu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė V. P. patikslintu ieškiniu (b.l.113-115) prašė priteisti iš atsakovo UAB „Girga“ 29 353,36 Lt įsiskolinimą už naudojimąsi servitutu 0,1000 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2007 m. kovo 13 d. iki 2008 m. liepos 9 d., taip pat priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Kauno rajono apylinkės teismas 2008-12-11 sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovo 20 728,90 Lt įsiskolinimą už naudojimąsi servitutu už laikotarpį nuo 2007 m. kovo 13 d. iki 2008 m. liepos 9 d. bei 880,60 Lt bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisė iš atsakovo 26,80 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Teismas nustatė, kad ieškovei priklauso 1,1292 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.7). 2004-03-31 Apskrities viršininko įsakymu buvo nustatyti kelio servitutai, t.y. 5 metrų pločio kelias iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini),, 4 metrų pločio kelias iki hermetinės nuotekų duobės, 4 metrų pločio kelias iki artezinio šulinio (b.l.7). Be to, ieškovei priklauso 0,1000 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.8). Nustatytas servitutas – teisė pastatų (duomenys neskelbtini) savininkui neatlygintinai eiti, važiuoti prie jam nuosavybės teise priklausančių pastatų, juos prižiūrėti bei remontuoti (b.l.8). Sklype esantis pastatas – siurblinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui (b.l.9). Teismas nustatė, kad šiuos žemės sklypus ieškovė pirko iš buvusio jų savininko J. R. V. (b.l.67-69, 70-72), kuris šią žemę įgijo atkūrus nuosavybės teisę pagal LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (b.l.32-34). Teismas nustatė, kad atkuriant nuosavybės teises į žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių atkūrimo dalyviai sutarė, kad su šiame sklype esančio statinio savininku žemės nuomos sutartis nebus sudaroma. Nuosavybės teisė į nurodytą sklypą J. R. V. atkurta su sąlyga, kad šiame sklype esančio statinio savininkui bus leista naudotis žemės sklypu servituto teise. Kauno apskrities viršininkui priimant įsakymą dėl nuosavybės teisių į žemę J. R. V. atkūrimo, galiojo Žemės servitutų nustatymo, įregistravimo ir panaikinimo tvarka, patvirtinta LR Vyriausybės 1995-09-27 nutarimu Nr. 1278, kurios 9 punktas nustatė, kad apskrities valdytojo sprendimuose dėl žemės servitutų nustatymo turi būti nurodoma nuostolių dėl žemės servitutų atlyginimo sąlygos (nurodant, kad suteikiama teisė naudotis žemės sklypo dalimi neatlygintinai, arba konkrečius nuostolių ar žalos atlyginimo būdus). Kauno apskrities viršininkas 2004-03-31 įsakymo Nr. 02-01-2466 2 punktu J. R. V. suteikė žemės sklypą (duomenys neskelbtini), natūra, o to paties įsakymo 3.4 punktu nustatė servitutą, suteikiantį teisę pastatų, (duomenys neskelbtini), savininkui neatlygintinai eiti, važiuoti prie jam nuosavybės teise priklausančių pastatų, juos prižiūrėti bei remontuoti. Tačiau šiame įsakyme nebuvo nurodyta nuostolių dėl servituto atlyginimo sąlygos (vienkartinės ar periodinės kompensacijos dydis ir mokėjimo terminai). Atsižvelgdamas Konstitucijos 23 str., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 str. bei CK 4.129 str. nuostatas, teismas sprendė, kad teisės naudotis svetimu žemės sklypu suteikimas neatleidžia viešpataujančio daikto savininko bei tam tikrais atvejais teisėto valdytojo nuo pareigos atlyginti dėl nustatyto ir įregistruoto servituto atsiradusių tarnaujančio sklypo savininko ar teisėto valdytojo nuostolių. Spręsdamas ieškovei priteistinų nuostolių dydžio klausimą, teismas, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, sprendė, jog šalims nesusitarus, atsakovas už laikotarpį nuo 2007-03-13 iki 2008-07-09 privalėtų mokėti ieškovei bent valstybinės žemės nuomos mokesčio nustatytą nuomos mokestį, apskaičiuotą teisės aktais, reglamentuojančiais valstybinės žemės nuomos mokesčio nustatymą. Iš VĮ Registrų centro Kauno filialo preliminarios turto vertės nustatymo pažymos nustatęs, kad 10 arų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), vertė yra 390 000 Lt (b.l.41), vadovaudamasis 2002-11-19 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius“ 1.2 punktu, numatančiu, kad išnuomojant valstybinę žemę ne aukciono būdu, nuomos mokesčio tarifas metams negali būti mažesnis kaip 1,5 procento ir didesnis kaip 4 procentai, teismas sprendė, jog iš atsakovo ieškovei priteistinas žemės nuomos mokestis – 4 procentai indeksuotos žemės vertės už laikotarpį nuo 2007-03-13 iki 2008-07-09. Kadangi atsakovas naudojasi žemės sklypu, kurio vertė 390 000 Lt, todėl už laikotarpį nuo 2007-03-13 iki 2008-07-09 (už 485 dienas) teismas iš atsakovo priteisė ieškovei 4 procentų metinės žemės sklypo nuomos kainą – viso 20 728,9 Lt (390 000 x 4 proc.=15 600 Lt/per metus; 15 600 Lt/per metus / 365 dienų/per metus = 42,74 Lt/per dieną; 42,74 Lt/per dieną x 485 dienų = 20 728,9 Lt už nustatytą laikotarpį).

Apeliaciniu skundu (b.l.131-133) atsakovo UAB „Girga“ atstovas advokatas Gintaras Černiauskas nesutiko su teismo sprendimu, prašė teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, dėl šių motyvų:

1) teismas, priteisdamas iš atsakovo įsiskolinimą už naudojimąsi servitutu laikotarpiu nuo 2007-03-13 iki 2008-07-09, pažeidė CPK 185 str. 1 d. - netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad laikotarpiu nuo 2007-03-13 iki 2008-07-09 galiojo Kauno apskrities viršininko 2004-03-31 įsakymas Nr. 02-01-2466, kurio 3.4 punktu buvo nustatytas servitutas, suteikiantis teisę pastatų (duomenys neskelbtini), savininkui neatlygintinai eiti, važiuoti prie jam nuosavybės teise priklausančių pastatų, juos prižiūrėti bei remontuoti. Nurodytu laikotarpiu joks įstatymas, sutartis, teismo sprendimas ar administracinis aktas nenumatė prievolės atsakovui mokėti kompensaciją ar kitokias pinigų sumas ieškovei. Teismo sprendime nepagrįstai nustatyta, kad Kauno apskrities viršininko įsakyme nebuvo nurodyta nuostolių dėl servituto atlyginimo sąlygos. Kauno apskrities viršininkui priimant įsakymą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo J. R. V., galiojo Žemės servitutų nustatymo, įregistravimo ir panaikinimo tvarka, patvirtinta LR Vyriausybės 1995-09-27 nutarimu Nr. 1278. Šios tvarkos 9 punktas nustatė, kad apskrities valdytojo sprendimuose dėl žemės servitutų nustatymo turi būti nurodoma nuostolių dėl žemės servitutų atlyginimo sąlygos (nurodant, kad suteikiama teisė naudotis žemės sklypo dalimi neatlygintinai, arba konkrečius nuostolių ar žalos atlyginimo būdus). Ši teisės normos analizė leidžia daryti išvadą, kad pagal tvarkos 9 punktą nuostolių dėl žemės servitutų atlyginimo sąlygos galėjo būti dvejopos: 1) arba suteikiama teisė sklypo dalimi naudotis neatlygintinai, arba 2) numatomi konkretūs nuostolių ar žalos atlyginimo būdai. Kauno apskrities viršininko įsakyme nuostolių dėl žemės servituto atlyginimo sąlygos yra nustatytos, nurodant, kad suteikiama teisė naudotis žemės sklypu neatlygintinai. Todėl darytina išvada, kad įsiskolinimas už naudojimąsi servitutu objektyviai negalėjo susidaryti - tam nebuvo jokio pagrindo;

2) ieškovei priteista pinigų suma yra nepagrįstai didelė. Teismas sprendime nemotyvavo, kodėl, nustatydamas įsiskolinimo už naudojimąsi servitutu dydį, vadovavosi LR Vyriausybės nutarimo „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 2 punkte nurodytu maksimaliu 4 procentų žemės vertės tarifu (atkreiptinas dėmesys, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu nustatyti tarifai yra mažesni). Teismas maksimalų tarifą taikė neįvertinęs, kad servituto nustatymas buvo sąlygotas nuo atsakovo nepriklausančių aplinkybių, o tuo pačiu pažeisdamas CK 1.5 str. įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus;

3) teismas, nustatydamas už naudojimąsi servitutu mokėtinos sumos dydį, nepagrįstai vadovavosi preliminaria turto vertės nustatymo pažyma Nr. P08-66, kurioje ieškovės sklypo vertė nurodyta 390 000 Lt. Turto vertės nustatymo pažymoje data 2008-02-26, kai tuo tarpu įsiskolinimas priteistas už laikotarpį nuo 2007-03-13 iki 2008-07-09. Be to, pačioje pažymoje nurodyta: „Šis preliminarus turto vertės nustatymas neatitinka vertinimo dokumentų turinio, kurį reglamentuoja LR Turto ir vertinimo pagrindų įstatymas. Tai informacinio pobūdžio dokumentas, neturintis juridinės galios ir skirtas vertinimo užsakovui“;

4) teismas, spręsdamas dėl įsiskolinimo priteisimo ir jo dydžio nustatymo, apsiribojo nurodymu, kad ieškovė mokėjo žemės mokestį (tai buvo įvertinta kaip dėl servituto nustatymo atsiradęs nuostolis), tačiau nesiaiškino, kokio konkrečiai dydžio žemės mokestis per ginčo laikotarpį buvo sumokėtas, kokia apimtimi ieškovė galėjo įgyvendinti savo, kaip sklypo savininko, teises, atsižvelgdama į nustatytą sklypo naudojimo būdą. Teismo sprendimo argumentai leidžia daryti išvadą, kad teismas neteisėtai servituto santykius pakeitė žemės nuomos santykiais;

5) teismo sprendimas dėl 20 728,90 Lt įsiskolinimo už naudojimąsi servitutu už laikotarpį nuo 2007-03-13 iki 2008-07-09 priteisimo ieškovei iš atsakovo yra nemotyvuotas - teismo išvados byloje nepagrįstos nei faktiškai, nei teisiškai. Tokiu būdu buvo pažeista CPK 270 str. 4 d., numatanti, kas turi būti nurodoma motyvuojamojoje sprendimo dalyje. Dėl procesinės teisės normų pažeidimų buvo neteisingai išspręsta byla. Procesinės teisės normų pažeidimas sąlygojo netinkamą CK 4.129 str. taikymą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l.139-142) ieškovės V. P. atstovė advokatė Kristina Česnauskienė su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, dėl šių motyvų:

1) skundo argumentas, kad 2007-03-13 -2008-07-09 laikotarpiu joks įstatymas, sutartis, teismo sprendimas ar administracinis aktas nenumatė prievolės atsakovui mokėti kompensaciją ar kitokias pinigų sumas ieškovei, nepagrįstas. Ieškovės teisė gauti nuostolių kompensavimą įtvirtinta CK 4.129 str. ir joks kitas teisės aktas negali pakeisti ar paneigti šios nuostatos, nes CK 1.3 str. 2 d. įtvirtina CK, kaip kodifikuoto teisės akto, viršenybės principą kitų norminių aktų atžvilgiu. Be to, LR žemės įstatymo 23 str. 7 d. reglamentuoja, kad žemės savininkams nuostoliai dėl nustatytų servitutų turi būti atlyginami viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko lėšomis. CK 4.113 str. 1 d. nustato, kad servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui. Nuosavybės teisė į 0,1 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), J. R. V., iš kurio vėliau sklypą pirko ieškovė, buvo atkurta su sąlyga, kad šiame sklype esančio statinio savininkui bus leista naudotis žemės sklypu servituto teise. Nustatytas servitutas - teisė pastatų (duomenys neskelbtini) savininkui neatlygintinai eiti, važiuoti prie jam nuosavybės teise priklausančių pastatų, juos prižiūrėti bei remontuoti (b.l.9). Sklype esantis ir atsakovui priklausantis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra siurblinė. Vadinasi, nustatytas servitutas yra skirtas atsakovui eiti, važiuoti prie jam nuosavybės teise priklausančios siurblinės, ją prižiūrėti bei remontuoti. Atitinkamai ir nustatyto servituto turinys bei jo apimtis buvo sąlygota ir suteikta, atsižvelgiant į pastato statusą, funkcionalumą. Tačiau atsakovas siurblinę yra nelegaliai rekonstravęs į kavinę ir gyvenamąsias patalpas. Siurblinės pastatui dėl jo neteisėtos rekonstrukcijos Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2007-02-13 savavališkos statybos aktas Nr. 8-RSS-4 (b.l.9). Taigi, atsakovas nuosavybės teise valdo siurblinę, tačiau pastatą naudoja kitoms reikmėms, ne pagal paskirtį, kas tiesiogiai lemia ir nustatyto servituto naudojimą ne pagal paskirtį. Šią aplinkybę patvirtina 2007-01-16 antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 1 (b.l.18-19), iš kurio matyti, kad pastatas rekonstruotas į kavinę bei gyvenamąsias patalpas, šalia įrengta asfaltuota automobilių stovėjimo aikštelė klientams. Akivaizdu, kad servituto, naudojamo dėl kavinės, turinys visiškai nesutampa su servituto, nustatyto siurblinei, turiniu, t.y. yra kur kas didesnės apimties ir labiau varžantis ieškovės, kaip žemės sklypo savininkės, teises. Kadangi servituto suteikiamos teisės nėra įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį („aptarnauti" siurblinę), ieškovės, t.y. tarnaujančio objekto savininkės, teisės yra pažeistos, todėl, vadovaujantis CK 4.129 str. nuostatomis, jai turi būti atlyginta dėl papildomų nepatogumų, ribojimų patiriama žala, įvertinta pinigais (nuostoliai). Šiuo metu ieškovė visiškai neturi galimybės naudotis sklypu, kuriame stovi atsakovo nelegaliai pastatyta transformatorinė. Atsakovas, neteisėtai pakeitęs viešpataujančio daikto paskirtį ir statusą, neteisėtai ir nepagrįstai išplėtė nustatyto servituto turinį bei paskirtį, įgyvendina servituto suteikiamas teises ne pagal tikslinę paskirtį, kuri buvo numatyta nustatant šį servitutą dėl siurblinės. Dėl šių aplinkybių ieškovės nuosavybei sudaromi didesni, papildomi suvaržymai, pažeidžiamos jos teisės, o daroma žala (nuostoliai) turi būti atlyginti;

2) atsakovo argumentai esą pagal LR Vyriausybės 1995-09-27 nutarimo Nr. 1278 9 punkto nuostatas reikia suprati, kad gali būti nustatytos tik alternatyvios nuostolių dėl žemės servitutų atlyginimo sąlygos, t.y. arba 1) suteikiama teisė sklypo dalimi naudotis neatlygintinai, arba 2) numatomi konkretūs nuostolių ar žalos atlyginimo būdai, todėl jei yra nurodyta, kad neatlygintinai, tai negali būti nustatyti nuostolių atlyginimo būdai, yra nepagristi. Vyriausybės nutarimo normos negali prieštarauti CK nuostatoms dėl nuostolių atlyginimo ir turi būti vertinamos, interpretuojamos sutinkamai su CK nuostatomis. Nors servituto nustatymo sąlygose ir buvo nurodyta atsakovo teisė neatlygintinai naudotis servitutu, tačiau tai jokiu būdu neatleidžia ir nepanaikina jo pareigos atlyginti patirtus nuostolius - asmens teisė gauti teisingą ir protingą jo patiriamų nuostolių atlyginimą negali būti ribojama;

3) atsakovo išvada, kad įsiskolinimas už naudojimąsi servitutu objektyviai negalėjo susidaryti - tam nebuvo jokio pagrindo, o teismas pažeidė CPK 185 str. nuostatas, yra visiškai nepagrįstas. Teismas, ir dalies tenkindamas ieškovės reikalavimus, pagrįstai vadovavosi Konstitucijos 23 str., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 str. bei LR CK 4.129 str. nuostatomis;

4) atsakovo argumentai dėl per didelės ieškovei priteistos pinigų sumos (įsiskolinimo už naudojimąsi servitutu) nepagrįsti. LR Vyriausybės 2004-10-14 nutarimu Nr. 1289 patvirtintų Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių 16.6. punkte nurodoma, kad apskrities viršininkas, priimdamas sprendimą nustatyti žemės servitutą, sprendime privalo nurodyti nuostolių dėl servituto atlyginimo sąlygas (vienkartinės ar periodinės kompensacijos dydį ir mokėjimo terminus). Neišsprendus viršininkui, nuostolių priteisimas yra teismo prerogatyva pagal CK 4.129 str. Ginčo servitutas buvo nustatytas Kauno apskrities viršininko 2004-03-31 įsakymu Nr. 02-01-2466, kuriame nebuvo nurodyta nuostolių dėl servituto atlyginimo sąlygų. Kauno miesto žemėtvarkos skyrius, vadovaudamasis 1998-04-23 LR žemės ūkio ministerijos įsakymo Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo" 10 punktu, siekė išspręsti problemą su atsakovu ir sudaryti nuomos sutartį, tačiau atsakovas atsisakė pasirašyti siūlomą sutartį, nes jam buvo dar per mažas sklypo dydis. Tuometinė ir dabartinė atsakovo pozicija rodo jo negeranoriškumą, piktybiškumą, savanaudiškumą ir siekimą praturtėti svetimo sąskaita. Todėl nustatant nuostolių atlyginimą bei jo dydį, būtina vertinti atsakovo elgesį ir veiksmus. LR Vyriausybės 2004-12-02 nutarimu Nr. 1541 patvirtinta Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika. Pagal šią metodiką už naudojimąsi servitutu paskaičiuojama mokestis valstybinei žemei, tačiau privačios žemės sklypui atlygis gali būti nustatomas šalių susitarimu arba teismo sprendimu, vadovaujantis pagal savininko reikalavimus logiškumo, protingumo, sąžiningumo ribose. Kadangi su atsakovu dėl jo paties kaltės susitarti dėl patiriamų nuostolių atlygio nepavyko, Kauno apskrities viršininko 2004-03-31 įsakyme Nr. 02-01-2466 nuostolių dėl žemės servituto atlyginimo sąlygos taip pat nebuvo nurodytos, todėl nuostolių apskaičiavimo, t.y. kompensacijos dydžio nustatymas, liko teismo prerogatyvai, atsižvelgiant į vieną kriterijų - vadovaujantis pagal savininko reikalavimus logiškumo, protingumo, sąžiningumo ribose. Teismo išvados, kad atsakovas privalėtų mokėti už 2007-03-13 - 2008-07-09 laikotarpį bent jau valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatytą nuomos mokestį, apskaičiuotą teisės aktais, reglamentuojančiais valstybinės žemės nuomos mokesčio nustatymą, visiškai atitiko ieškovės, kaip tarnaujančio daikto savininkės, reikalavimus logiškumo, protingumo, sąžiningumo ribose. Šiuo atveju taikyta analogija, nes specialaus įstatymo nėra. Tuo teismas servituto santykių jokiu būdu nepakeitė žemės nuomos santykiais, kaip teigia atsakovas, tiesiog žemės nuomos mokesčio skaitinę vertę paėmė kaip objektyvų kriterijų nustatyti ieškovės patiriamų nuostolių mėnesinei vertei. Įvertinus tai, kad atsakovas, neteisėtai pakeitė viešpataujančio daikto paskirtį ir statusą, neteisėtai ir nepagrįstai išplėtė nustatyto servituto turinį bei paskirtį, įgyvendina servituto suteikiamas teises ne pagal tikslinę paskirtį, kuri buvo numatyta nustatant šį servitutą dėl siurblinės, ir tuo ieškovės nuosavybei buvo sudaryti didesni, papildomi suvaržymai, pažeistos teisės, todėl teismas visiškai pagrįstai ir teisingai, apskaičiuodamas nuostolių dydį, paėmė maksimalią 4 procentų vertę, nustatytą 2002-11-19 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius" 1.2 punktu. Be to, vadovaudamasis CPK 185 str., teismas pagrįstai ir teisėtai laikė, kad Preliminari turto vertės nustatymo pažyma Nr. P08-66 yra tinkamas rašytinis įrodymas dėl servitutinio žemės sklypo vertės - 390 000 Lt, nuo kurios ir skaičiavo patirtų nuostolių dydį. Juolab, kad pats atsakovas pirmos instancijos teisme neginčijo šios pažymos ir ja nustatytos žemės sklypo vertės, nepateikė jokių kitų įrodymų, kad žemės sklypo vertė yra kita, nei nustatyta pažymoje;

6) byloje taikytina LAT praktika, suformuota šios kategorijos bylose (nutartys civ. bylose Nr. 3K-3-100/05, 3K-3-321/05). LAT civ. byloje Nr. 3K-3-100/05 (2005-03-14 nutartis) vienareikšmiškai nurodė, kad servituto naudotojas, įgyvendindamas suteikiamas teises, privalo nepažeisti savininko teisių. LAT nurodė, jog suprantama, kad už naudojimąsi svetimu daiktu turi būti protingai atlyginama, bei pažymėjo, kad servitutu suteikiama tik ribota naudojimosi svetimu daiktu teisė, kad servituto nustatymas - tai ne nuosavybės iš teisėto savininko paėmimas, kad jie nėra bendrasavininkiai. LAT taip pat pažymėjo, kad visais atvejais servituto teisė turi būti mažesnė už savininko teises.

Apeliacinis skundas tenkintinas pilnai.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, kad J. R. V. 2004 03 31 Kauno apskrities viršininko įsakymu buvo atkurta nuosavybės teisė natūra į 1, 17 ha ploto žemės sklypą Saliuose ir suteiktas natūra 0,10 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (b.l. 32-34). Minėtu apskrities viršininko įsakymu buvo nustatyti kelio servitutai, t.y. 5 metrų pločio kelias iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 4 metrų pločio kelias iki hermetinės nuotekų duobės, 4 metrų pločio kelias iki artezinio šulinio (b.l 32). Šiuos žemės sklypus ieškovė dvejomis pirkimo pardavimo sutartimis pirko iš buvusio jų savininko J. R. V. (b.l.67-69, 70-72). 2006 12 14 pirkimo pardavimo sutartyje buvo įrašyta, kad pirktame 1, 1292 ha ploto žemės sklype yra nustatytas servitutas 5 metrų pločio kelias iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 4 metrų pločio kelias iki hermetinės nuotekų duobės, 4 metrų pločio kelias iki artezinio šulinio (b.l. 67, kita pusė). 2007 03 17 pirkimo pardavimo sutartyje buvo nustatyta, kad pirktame 0,10 ha ploto žemės sklype yra nustatytas servitutas teisė pastatų (duomenys neskelbtini) savininkui neatlygintinai eiti, važiuoti prie jam nuosavybės teise priklausančių pastatų, juos prižiūrėti bei remontuoti (b.l. 71). Kauno apskrities viršininko 2004-03-31 įsakymu Nr. 02-01-2466 nustatytas servitutas yra įregistruotas nekilnojamojo turto registre, nepanaikintas, nepakeistas (b.l. 7, 8). Sklype esantis pastatas – siurblinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui (b.l.9).

Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimą dėl apmokėjimo už naudojimąsi servitutu, vadovavosi Konstitucijos 23 str., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 str. bei LR CK 4.129 str. nuostatomis, teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime konstatavo, kad teisės naudotis svetimu žemės sklypu suteikimas neatleidžia viešpataujančio daikto savininko bei tam tikrais atvejais teisėto valdytojo nuo pareigos atlyginti dėl nustatyto ir įregistruoto servituto atsiradusių tarnaujančio sklypo savininko ar teisėto valdytojo nuostolių. Spręsdamas ieškovei priteistinų nuostolių dydžio klausimą, teismas, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, sprendė, jog šalims nesusitarus, atsakovas už laikotarpį nuo 2007-03-13 iki 2008-07-09 privalėtų mokėti ieškovei bent valstybinės žemės nuomos mokesčio nustatytą nuomos mokestį, apskaičiuotą teisės aktais, reglamentuojančiais valstybinės žemės nuomos mokesčio nustatymą (b.l. 127-129).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka sprendžia, kad Kauno rajono apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime neteisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigas, įrodymų vertinimą (LR CPK 178 str., 185 str.), taip pat materialinės teisės normas, reglamentuojančias servituto nustatymą, jo paskirtį ir iš jo kylančias teises ir pareigas (LR CK IV knygos VII skyriaus nuostatos), dėl ko buvo neteisingai išspręsta byla, teismo sprendimo išvados neatitinka nustatytoms faktinėms aplinkybėms byloje. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas naikintinas, o kadangi byloje yra nustatytos visos reikšmingos bylai faktinės aplinkybės, byloje priimtinas naujas teismo sprendimas, kuriuo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (LR CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo motyvais (skundo 1 p.), jog laikotarpiu nuo 2007-03-13 iki 2008-07-09 galiojo Kauno apskrities viršininko 2004-03-31 įsakymas Nr. 02-01-2466, kurio 3.4 punktu buvo nustatytas servitutas, suteikiantis atsakovui teisę pastatų (duomenys neskelbtini), savininkui neatlygintinai eiti, važiuoti prie jam nuosavybės teise priklausančių pastatų, juos prižiūrėti bei remontuoti. Nurodytu laikotarpiu joks įstatymas, sutartis, teismo sprendimas ar administracinis aktas nenumatė prievolės atsakovui mokėti kompensaciją ar kitokias pinigų sumas ieškovei. Kauno apskrities viršininkui priimant įsakymą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo J. R. V., galiojo Žemės servitutų nustatymo, įregistravimo ir panaikinimo tvarka, patvirtinta LR Vyriausybės 1995-09-27 nutarimu Nr. 1278. Šios tvarkos 9 punktas nustatė, kad apskrities valdytojo sprendimuose dėl žemės servitutų nustatymo turi būti nurodoma nuostolių dėl žemės servitutų atlyginimo sąlygos (nurodant, kad suteikiama teisė naudotis žemės sklypo dalimi neatlygintinai, arba konkrečius nuostolių ar žalos atlyginimo būdus). Teismas sprendime pagrįstai ir teisingai konstatavo, kad Kauno apskrities viršininko įsakyme nebuvo nurodyta nuostolių dėl servituto atlyginimo sąlygos, tačiau motyvuojamojoje sprendimo dalyje nepagrįstai sprendė, kad ieškovė turi teisę į nuostolių atlyginimą. Kauno apskrities viršininko 2004-03-31 įsakymu Nr. 02-01-2466 nustatytas servitutas yra įregistruotas nekilnojamojo turto registre, nepanaikintas, nepakeistas (b.l. 7, 8), todėl šalims yra privalomas (LR CK 4.124 str. 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija atmeta ieškovės atsiliepimo argumentus, jog ieškovės teisė gauti nuostolių kompensavimą įtvirtinta LR CK 4.129 str. ir joks kitas teisės aktas negali pakeisti ar paneigti šios nuostatos. Todėl atsakovui nei įsiskolinimas už naudojimąsi servitutu, nei nuostolių ar žalos atlyginimas už naudojimąsi servitutu objektyviai negalėjo atsirasti - tam laikotarpiu nuo 2007-03-13 iki 2008-07-09 nebuvo jokio teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija atmeta ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, jog atsakovas siurblinę yra nelegaliai rekonstravęs į kavinę ir gyvenamąsias patalpas, pastatą naudoja kitoms reikmėms, ne pagal paskirtį, kas tiesiogiai lemia ir nustatyto servituto naudojimą ne pagal paskirtį. Šie motyvai ir atsiliepime nurodomos faktinės aplinkybės neturi teisinės reikšmės nagrinėjamajame ginče byloje dėl įsiskolinimo ar nuostolių dėl naudojimosi servitutu priteisimo.

Byloje teisėjų kolegijai padarius išvadą, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės į įsiskolinimo priteisimą ar nuostolių dėl naudojimosi servitutu atlyginimą, teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriuose aptariami ieškovei priteistos pinigų sumos dydis (skundo 2 p.), jog teismas nepagrįstai vadovavosi preliminaria turto vertės nustatymo pažyma (skundo 3 p.), teismas, spręsdamas dėl įsiskolinimo priteisimo ir jo dydžio nustatymo, tai siejo su valstybinės žemės nuomos kaina (skundo 4p.). Teisėjų kolegija pažymi, kad Kauno rajono apylinkės teismas, padaręs neteisėtą ir nepagrįstą išvadą kad ieškovė turi reikalavimo teisę į atsakovą už įsiskolinimą už naudojimąsi servitutu, nepagrįstai šį įsiskolinimą siejo ir jo dydį skaičiavo vadovaudamasis LR Vyriausybės nutarimo „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ nuostatomis.

Teisėjų kolegija atmeta ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvus, jog sprendžiant šį šalių ginčą, byloje taikytina LAT praktika, suformuota šios kategorijos bylose (nutartys civ. bylose Nr. 3K-3-100/05, 3K-3-321/05). LAT civ. byloje Nr. 3K-3-100/05 (2005-03-14 nutartis). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ir ieškovės nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylose nesutampa bylos aplinkybės, ginčo dalykas, skiriasi ginčo teisiniai santykiai.

Byloje priėmus naują sprendimą ir atmetus ieškinį, atsakovui iš ieškovės priteistinos jo turėtos byloje 622 Lt (b.l. 134) išlaidos žyminiam mokesčiui ir 1428 lt atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 93 str. 98 str.). Byloje priėmus naują sprendimą ir atmetus ieškinį, valstybei iš ieškovės priteistinos 26, 80 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 92 str.).

Vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

apeliacinį skundą patenkinti pilnai.

Kauno rajono apylinkės teismo 2008-12-11 sprendimą panaikinti, byloje priimti naują sprendimą.

V.P. ieškinį atsakovui Uždarajai akcinei bendrovei „Girga“ dėl nuostolių atlyginimo už naudojimąsi kelio servitutu atmesti.

Priteisti iš V. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) Uždarajai akcinei bendrovei „Girga“ (į.k. 159931295) 2050 lt (du tūkstančius penkiasdešimt litų) turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos metu.

Priteisti iš V. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 26, 80 lt (dvidešimt šešis litus ir 80 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.