Vilniaus apygardos teismo nutartis

3. 2025 m. sausio 17 d. teisme gautas bankrutuojančios UAB „AC3 grupė“ kreditoriaus UAB „Gaudus“ atskirasis skundas, kuriuo prašė Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 8 d. ir 2025 m. sausio 15 d. nutarties dalis, kuria patvirtintas kreditoriaus UAB „TLO“ kreditorinis reikalavimas panaikinti ir patvirtinti ne didesnį kaip 98 147 Eur dydžio antros eilės kreditorinį reikalavimą bankrutuojančios UAB „AC3 grupė“ bankroto byloje, t. y. 103 762,51 – 2 5291,51 Eur – 3 086 Eur, ir apskritai netvirtinant 171 958,07 Eur reikalavimo. Nurodė, jog kreditorius teikė 2024-12-19 kreditorinį reikalavimą, o po to teikė 2025-01-07 aiškinamąjį raštą dėl pateikto kreditorinio reikalavimo. Šiame aiškinamajame rašte kreditorius UAB „TLO“ nurodė, iš ko susideda jo reikalavimas, t. y. vieną dalį reikalavimo (171 958,07 Eur) jis kildino iš 2023-03-15 reikalavimo perleidimo sutarties, o kitą (103 762,51 Eur) – iš tos pačios dienos 2023-03-15 pirkimo – pardavimo sutarties bei su ja susijusios mokestinės nepriemokos perėmimo sutarties. Pažymi, kad 2023-03-15 reikalavimo perleidimo sutarties 4.1.1. punkte nurodyta, kad skolininkas UAB „AC3 grupė“ laidavo už šiuo atveju apelianto prievolę prie UAB „TLO“, kad šis įvykdys atsiskaitymo pareigą už perimtą reikalavimą. Apelianto įsitikinimu, skolininko laidavimas kreditorinio reikalavimo pateikimo metu buvo pasibaigęs, todėl administratorius neturėjo teisės priimti ir teikti teismui tvirtinti (o teismas negalėjo tvirtinti) bet kokių reikalavimų iš skolininko suteikto laidavimo. T. y. skolininkas UAB „AC3 grupė“ laidavo už terminuotą apelianto prievolę, kuri turėjo savo aiškiai apibrėžtus terminus, numatytus 2023-03-15 reikalavimo teisių perleidimo sutartyje (sutarties 3.1 p.). Taigi prievolė, už kurią buvo laiduota buvo terminuota ir jos įvykdymo terminas baigėsi 2024-03-15, todėl pagal CK 6.88 straipsnio 1 dalį, kreditorius UAB „TLO“ turėjo savo ieškinį ar reikalavimą skolininkui pareikšti per tris mėnesius, t .y. iki 2024-06-15 dienos, tačiau to nepadarė. Šiuo atveju aiškaus ir nedviprasmiško skolininko pareiškimo, jog laidavimas galioja iki visiško prievolės įvykdymo nei 2023-03-15 reikalavimo perleidimo sutartyje, nei jokiame kitame dokumente nėra. Todėl turi būti konstatuojama, kad skolininko UAB „AC3 grupė“ laidavimas baigėsi, o kreditoriaus UAB „TLO“ kreditorinis reikalavimas 171 958,07 Eur apimtyje negalėjo būti tvirtinamas. Taigi 2025-01-08 Vilniaus apygardos teismo nutartyje padaryta klaida tvirtinant UAB „TLO“ kreditorinius reikalavimus, kadangi sumaišytos eilės, t. y. nes 171 958,07 Eur UAB „TLO“ kreditorinį reikalavimą, kylantį iš laidavimo teisinių santykių, teismas priskyrė pirmos eilės kreditoriniam reikalavimui. Ši kreditoriaus teisė nebuvo užtikrinta jokia hipoteka ar įkeitimu. Atitinkamai kita UAB „TLO“ kreditorinio reikalavimo dalis – 103 762,51 Eur buvo patvirtinta kaip antros eilės kreditorinis reikalavimas, nors kaip matyti iš dokumentų, ši reikalavimo dalis yra užtikrinta hipoteka 2023-03-15 pirkimo pardavimo sutartimi, todėl tikėtina, Vilniaus apygardos teismas, tvirtindamas reikalavimus padarė klaidą dėl ko neteisingai įrašė 171 958,07 Eur reikalavimą, kaip pirmos eilės, o 103 762,51 Eur – kaip antros. Apeliantas iš esmės neprieštarautų, kad 103 762,51 Eur kreditorinis reikalavimas (t. y. ne daugiau kaip 98 147 Eur) galėtų būti tvirtinamas kaip pirmos eilės kreditorinis reikalavimas, tačiau, likusi reikalavimo dalis (171 958,07 Eur) turėtų būti arba apskritai netvirtinama (kaip pasibaigęs iš laidavimo kylantis reikalavimas), arba jei teismas jį paliktų, tai ši reikalavimo dalis turėtų būti tvirtinama kaip antros eilės reikalavimas, nes kaip minėta 171 958,07 Eur reikalavimas nebuvo užtikrintas nei hipoteka, nei įkeitimu. Todėl šia apimtimi 2025-01-16 nutartis naikintina ir tikslintina. Be to, tvirtinant UAB „TLO“ reikalavimus teismas turėjo mažinti prašomus tvirtinti delspinigius (bei palūkanas) arba apskritai jų netvirtinti, t. y. tiek 171 958,07 Eur sumoje, kaip šios sumos sudedamosios dalys buvo palūkanos – 7 886,07 Eur ir 48 072,00 Eur delspinigiai ir 103 762,51 Eur sumoje, kaip sudėtinės dalys buvo palūkanos – 2 529,51 Eur ir delspinigiai – 3086 Eur. Apelianto manymu, 7 886,07 Eur palūkanos turėtų būti įskaitytos į 48 072,00 Eur delspinigių sumą ir tvirtinama viena 48 072,00 Eur suma (nesant pagrindų ją mažinti) ir 2 529,51 Eur palūkanų suma turėtų būti įskaityta į 3 086 Eur delspinigių sumą ir tvirtinama viena 3 086 Eur delspinigių suma (jei teismas jų nemažintų). Prašo atsižvelgti į tai, kad prašomi patvirtinti delspinigiai yra neprotingai dideli, neaiškus jų apskaičiavimo būdas ir laikotarpis, t. y. neaišku nuo kokios sumos ir už kokį laikotarpį delspinigiai skaičiuojami. Esant paskaičiavimui, būtų galima matyti, ar delspinigiai skaičiuojami už ne ilgesnį kaip 6 mėn. terminą, nes priešingu atveju būtų pagrindas taikyti ieškinio senatį ir didesne apimtimi delspinigių netvirtinti. Apeliantas prašytų teismo taikyti ieškinio senatį UAB „TLO“ skaičiuojamiems delspinigiams. Be to, 48 072 Eur buvo tariamai apskaičiuoti taikant 0,1 proc. ir apelianto manymu, yra pagrindas mažinti šį delspinigių procentą iki protingo – 0,01 proc., tokiu būdu tvirtintini delspinigiai galėtų sudaryti ne daugiau, kaip 4 807 Eur. Apeliantas mano, jog kadangi UAB „TLO“ nepateikė delspinigių ir palūkanų apskaičiavimų, tai šie reikalavimai apskritai netvirtintini.