Alytaus apylinkės teismo nutartis

2023-07-12 · Byla Nr. TS-40-543/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-07-12
Bylos Nr.
TS-40-543/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-19045-2021-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irmutė Kliučinskienė
Nuteistasis
A. S.
Advokatai
Eglė Latauskienė
Kategorijos
Byla Nr. TS-40-543/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19045-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.5.14.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. liepos 12 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Irmutė Kliučinskienė,

nerengdama teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. S. gynėjos advokatės Eglės Latauskienės skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime 2023 m. birželio 5 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime, nuteistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. kovo 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį (3 epizodai), taikant BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, 64¹ straipsnį, 64 straipsnio 1, 3 dalis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktą, jam paskirta galutinė 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. kovo 10 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64 straipsnio 1, 3 dalis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktą, jam paskirta galutinė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. spalio 19 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taikant 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis, 63 straipsnio 9 dalį, jam paskirta galutinė 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. lapkričio 10 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, visiško bausmių sudėjimo būdu, Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. kovo 10 d. nuosprendžiu paskirta bausmė, subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. kovo 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir nustatyta galutinė 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. kovo 22 d. nutartimi išaiškinta, kad 2022 m. spalio 19 d. Plungės apylinkės teismo nuosprendžiu A. S. yra subendrintos bausmės paskirtos 2022 m. spalio 19 d., 2022 m. kovo 10 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nuosprendžiais ir 2022 m. kovo 3 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu, galutinė subendrinta bausmė pagal visus tris nuosprendžius yra laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių.

Nuteistojo A. S. bausmės vykdymo pradžia – 2022 m. birželio 22 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2024 m. vasario 19 d., į bausmės laiką įskaityta 2 mėnesiai ir 3 dienos. Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime bausmę šis nuteistasis atlieka nuo 2022 m. liepos 7 d. Nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimas sprendžiamas pirmą kartą.

Žemesnės instancijos teismas

2023 m. birželio 5 d. Lygtinio paleidimo komisija Alytaus kalėjime (toliau – ir Komisija) priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nutarė netaikyti nuteistajam A. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir nustatyti pakartotinio šio klausimo svarstymo datą – 2023 m. lapkričio 5 d. Komisija savo nutarime nurodė, jog šios bausmės vykdymo metu nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas pirmą kartą. Šiuo metu nuteistasis jau yra atlikęs 1/2 dalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą, jam anksčiau yra taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau atidėjimo sąlygos buvo pažeistos. Nuteistajam yra būdingas nusikaltimų modelis. Nuteistasis yra dirbęs keliose įmonėse, darbiniai laikotarpiai įmonėse nuo kelių savaičių iki beveik metų laiko. Tarpai tarp įsidarbinimų nuo kelių mėnesių iki kelių metų. Didžiausias nedarbingumo laikotarpis nuo 1998 m. iki 2007 m. Taip pat nuteistasis oficialiai nedirbęs ir nuo 2010 m. iki 2013 m. Bendra darbinė patirtis tik du su puse metų. Vertinant nuteistojo piktnaudžiavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis, galima teigti, jog pastarieji nusikaltimai, taip pat administraciniai pažeidimai, įvykdyti būnant apsvaigus nuo alkoholio. Nors nuteistasis pripažįsta, jog alkoholis jam sukėlė daug problemų, tačiau alkoholio vartojimo problemos nesprendė, priklausomybę alkoholiui neigia. Nors šiuo metu nuteistasis šią problemą bando spręsti, tačiau yra linkęs piktnaudžiauti alkoholiu, alkoholio vartojimas turėjo įtakos nusikaltimams. Dėl alkoholio vartojimo nustatyta galima didelės žalos rizika. Vertinant nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumus pastebima, kad nors įprastai nuteistajam agresyvus ar savitvardos stokojantis elgesys nebūdingas, tačiau buvo nuteistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimus (smurtas artimoje aplinkoje). Tuo metu dažniausiai buvo neblaivus, kas turėjo įtakos konfliktinėje situacijoje prarasti savitvardą, panaudoti prieš kitus asmenis smurtą. Analizuojant jo elgesį nusikaltimo metu išryškėja ne iki galo pasvertų sprendimų priėmimas, neadekvati reakcija į aplinkinių veiksmus. Stebima savo poelgių racionalizacija, tai rodo, jog praeityje ne visuomet pasirinkdavo konstruktyvius būdus spręsti turimoms problemoms. Nors nuteistasis akivaizdžiai nereiškia kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, tačiau būdingas savo veiksmų minimalizavimas, polinkis save pateisinti. Nuteistojo požiūris į visuomenę kiek sutrikęs. Atsižvelgiant į gyvenimo stilių daugiau vyraudavo antisocialios nuostatos. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, nekinta. Nors yra vienas apsauginis veiksnys – teigiamas požiūris į esamų problemų sprendimą, tačiau dar išlieka kriminogeniniai dinaminiai veiksniai, tokie kaip: nestabili ir maža oficiali darbo patirtis; neįvykdyti finansiniai įsipareigojimai, lėšų valdymo sunkumai; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; impulsyvūs ir agresyvūs veiksmai; bausmės vykdymo sąlygų atidėjimo pažeidimas praeityje. Įvertinus visas aplinkybes konstatuoti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žymiai mažėja, šiuo metu negalima. Taip pat visos išvardintos aplinkybės neleidžia konstatuoti akivaizdžios pažangos nuteistojo elgesyje bei mąstyme siekiant mažinti kriminogeninius veiksnius ir tai nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis lygtinai paleistas į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Komisijos vertinimu, šiuo metu netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų. Tuo vadovaudamasi, Komisija nusprendė, jog nuteistajam A. S. negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Šalies argumentai

Nuteistojo A. S. gynėja advokatė Eglė Latauskienė pateikė Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams skundą dėl Komisijos nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skunde nuteistojo A. S. gynėja prašo panaikinti šį Komisijos nutarimą ir taikyti šio nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, esant poreikiui nustatyti bausmės atlikimo probacijos priežiūros kontekste papildomus įpareigojimus, pavyzdžiui, dalyvauti elgesio programoje, užsiimti darbine veikla ir panašiai. Skunde nuteistojo gynėja nurodė, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 85 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo vietų įstaiga, likus dvidešimt darbo dienų iki nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos pagal šio kodekso 82 straipsnio 1, 2 ar 4 dalį, pateikia lygtinio paleidimo komisijai socialinio tyrimo išvadą, kurioje turi būti pateikiama informacija apie šiam nuteistajam taikytas resocializacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, jo nusikalstamo elgesio riziką ir su šia rizika susijusius pokyčius bausmės atlikimo metu. Susipažinus su Komisijos sprendimu neaišku, ar ši socialinio tyrimo išvada buvo pateikta ir kokie duomenys joje atsispindi apie nuteistojo socialines charakteristikas, resocializacijos priemones taikytas laisvės atėmimo vietoje. Kaip suprantama iš nutarimo, nuteistasis A. S. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytos paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Taigi, yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos - manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) akivaizdi pažanga ją mažinant. Nutarime bendrąja prasme nurodoma (neišskiriant kas nurodyta socialinio tyrimo išvadoje), kad <...> Nors nuteistajam dėl gyvenimo sąlygų, dėl išsilavinimo mokymosi ir galimybės įsidarbinti, dėl lėšų tvarkymo ir pajamų galima didelės žalos rizika nenustatyta, nuteistojo požiūris į save adekvatus, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo, tačiau reikia įvertinti ir kitas aplinkybes. <...>, tačiau neaišku kokias: - ar jo ankstesnius teistumus, ar jo socialines charakteristikas iki patekimo į laisvės atėmimo vietą, ar jo piktnaudžiavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis iki patekimo į laisvės atėmimo vietą, ar jo piktnaudžiavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis Alytaus kalėjimo aplinkoje; ar jo elgesio pasireiškimo motyvus, savęs savikritiškas nuostatas ir pan. Tokios aplinkybės nurodytos nutarime, tačiau visiškai neatskleidžiamas tokių aplinkybių reikšmingumas dėl jo nusikalstamo elgesio pokyčių, nes tokia yra bausmės – laisvės atėmimo – paskirtis. Komisija, priimdama skundžiamą nutarimą, išryškino tik tas nuostatas, kurios sudaro aliuziją dėl nuteistojo ribotos pažangos mažinant nusikalstamos veikos rizikos veiksnius, tačiau visiškai nieko nepasisakė dėl kitų faktinių aplinkybių, kurios atvirkščiai parodo tai, kad nuteistuoju galima pasitikėti ir spręsti klausimą dėl jo buvimo laisvės aplinkoje šalia kitų visuomenės narių ir integracijos į besikeičiančią bendruomenės aplinką. Komisija, priimdama skundžiamą nutarimą nepagrįstai nurodė, kad „<...> Vertinant nuteistojo piktnaudžiavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis, galima teigti, jog pastarieji nusikaltimai, taip pat administraciniai pažeidimai, įvykdyti būnant apsvaigus nuo alkoholio. Nors nuteistasis pripažįsta, jog alkoholis jam sukėlė daug problemų, tačiau nuteistasis alkoholio vartojimo problemos nesprendė, priklausomybę alkoholiui neigia. Apibendrinant galima teigti, kad nors šiuo metu nuteistasis šią problemą bando spręsti, tačiau nuteistasis linkęs piktnaudžiauti alkoholiu; alkoholio vartojimas turėjo įtakos nusikaltimams. Dėl alkoholio vartojimo nustatyta galima didelės žalos rizika. <...>, nes nuteistasis A. S. Alytaus kalėjime nuo jo bausmės atlikimo pradžios (2022 m. birželio 22 d.) nuosekliai dalyvavo ir baigė tokius socialinės reintegracijos ir resocializacijos mokymus ir kursus: 1) pykčio ir agresijos valdymo programa; 2) įžanginė grupė; 3) psichiką veikiančių medžiagų vartojimo ir jo sukeliamos žalos programą; 4) socialinių įgūdžių ugdymo programą; 5) Šiuo metu dar vykdo ir dalyvauja Anoniminių alkoholikų užsiėmimuose; 6) Aktyviai dalyvauja kitose socialinėse Alytaus kalėjimo organizuojamose veiklose. Gynėja pažymi, jog bausmės vykdymo metu A. S. baigė Alytaus profesinio rengimo centro profesinius mokymus (kategorija/specialybė „suvirintojas“).

Skunde nurodoma, kad Komisija, priimdama skundžiamą nutarimą nepagristai nurodė, jog „<...> Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, nekinta. Nors yra vienas apsauginis veiksnys – teigiamas požiūris į esamų problemų sprendimą, tačiau dar išlieka kriminogeniniai dinaminiai veiksniai, tokie kaip nestabili ir maža oficiali darbo patirtis; neįvykdyti finansiniai įpareigojimai, lėšų valdymo sunkumai; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; impulsyvūs ir agresyvūs veiksmai; bausmės vykdymo sąlygų atidėjimo pažeidimas praeityje. <...>, nes nuteistojo A. S. įregistruota individuali komercinė veikla yra neišregistruota, iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžios jis nuo 2002 m. iki 2019 m. su pertraukomis buvo darbo emigrantas Norvegijoje (iš jo žodžių jo asmens byloje yra tai patvirtinantys dokumentai) ir dirbdavo statybos sektoriuje pagal individualius užsakymus, kai būdavo Lietuvoje trumpam įsidarbindavo, nes reikėdavo vykti į Norvegiją. Iš nuteistojo žodžių, jis tik atvykęs į Alytaus kalėjimą, kas mėnesį teikdavo rašytinius prašymus dėl darbo santykių Alytaus kalėjime, visada šios įstaigos atsakymas būdavo tai, jog nėra darbo pasiūlymų, šie jo prašymai ir įstaigos atsakymai (dėl darbo pasiūlymų nebuvimo) yra užregistruoti. Tai patvirtina, jog Alytaus kalėjimas nesiima efektyvių priemonių, skatinančių nuteistųjų įsitraukimą į darbo rinką. Tokiu atveju, dėl nuteistojo darbo stokos nepagrįstai pasisakoma Komisijos nutarime, nes pagal bausmių vykdymo kodeksą pati įkalinimo įstaiga nevykdo įstatyminių nuostatų.

Komisija (ir/ar) teismas, spręsdami lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertina paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą atsižvelgęs į nusikalstamų veikų kiekį, jų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Šio skundo atveju Komisija dėl šių aplinkybių apskritai nieko nepasisakė, jog neatliktos bausmės dalis Komisijos dieną buvo 8 mėnesiai ir 14 dienų, kuri laikytina adekvačia nuteistojo padaryto nusikaltimo sunkumui ir yra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Tiek iš Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos seka, kad laisvės atėmimo bausmė neturi būti suprantama kaip savitikslis procesas, o šiuo atveju neįžvelgtina priežasčių toliau taikyti nuteistajam A. S. laisvės atėmimą, nes nėra aišku, kokią didesnę naudą tiek pačiam nuteistajam, tiek visuomenei tai duotų, Komisijos rekomendacijos dėl kreipimosi į specialistus dėl dalyvavimo priklausomybių reabilitacijos programose, kai nuteistasis išklausė „n“ kursų ir programų...bei kurias gali išklausyti neizoliuotas nuo visuomenės Probacijos pareigūnų priežiūros srityje. Gynėja mano, kad Komisijos nutarime išdėstytos faktinės aplinkybės apie nuteistojo socialinę charakteristiką ir jos pokyčius kriminogeninės elgsenos atžvilgiu yra nepagrįstos ir prieštarauja faktinėms aplinkybėms ir sąlygoms dėl nuteistojo A. S. galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos namų nustatant konkrečias vykdymui pareigas.

Prokuroro atsiliepimas į nuteistojo gynėjos skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. S. gynėjos advokatės Eglės Latauskienės skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyta formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog nuteistasis A. S. jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (vieną trečdalį paskirtos bausmės), kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, o tai sudaro tik formalųjį pagrindą priimti sprendimą dėl šio nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau, kaip jau minėta pirmiau, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui taip pat dar būtina ir materialioji sąlyga – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog tiek nuo pirminio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, tiek ir šiuo metu ši rizika yra vertinama kaip vidutinė pagal „OASys“ vertinimo metodiką. Ta aplinkybė, jog viso bausmės vykdymo laikotarpiu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, neleidžia teigti, kad šis nuteistasis jau padarė akivaizdžią bei reikšmingą pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Dabartinės bausmės atlikimo metu nuteistasis A. S. mokosi, jis dalyvavo tiek privalomose, tiek papildomose socialinės reabilitacijos programose, deklaravo gyvenamąją vietą konkrečiu adresu, be to, jis palaiko ir artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais. Nors visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja vien teigiamai, tačiau tokios aplinkybės jokiu būdu negali būti išskirtinai sureikšmintos, kadangi, kaip jau minėta, būtina įvertinti nagrinėjimam klausimui reikšmės turinčių aplinkybių visumą, kuri teismui leistų daryti neabejotiną išvadą, kad laisvėje šis nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Tačiau tokia išvada dar negali būti daroma dėl toliau nurodytų motyvų.

Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog nuteistasis A. S. šiuo metu atlieka jam paskirtą galutinę 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę už nesunkaus nusikaltimo padarymą. Praeityje šis nuteistasis Lietuvos Respublikoje jau buvo teistas septynis kartus (pirmas teistumas išnykęs). Pirmą kartą nuteistas 22 m. amžiaus. Laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą. Pirmą kartą laisvės atėmimo bausmę (90 parų arešto) atlikinėjo 2022 m. Anksčiau yra taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau atidėjimo sąlygas buvo pažeidęs. Pastarieji trys nusikaltimai analogiški, t. y. smurtas apsvaigus nuo alkoholio, todėl galima teigti, jog dabartiniams nusikaltimams būdingas modelis. Nusikaltimai įvykdyti veikiant vienam. Administracine tvarka baustas 15 kartų. Beveik visi pažeidimai susiję su alkoholio vartojimu, pasirodymu viešoje vietoje būnant apsvaigus nuo alkoholio. Nors visos pirmiau aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant dabartinį klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiems veiksniams pašalinti, tuo labiau, kai vis dar išlieka dinaminių kriminogeninių veiksnių.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis A. S. iki šiol turi įgijęs vidurinį išsilavinimą, jis turi elektriko profesinę kvalifikaciją. Šiuo bausmės atlikimo metu nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio mokosi profesinėje mokykloje suvirintojo profesijos. Bendra darbinė patirtis apie du su puse metų. Nuteistasis teigia, jog dažniausiai buvo dirbantis, dirbo statybose, o darbinio nestabilumo laikotarpiai galėjo atsirasti dėl to, kad jis išvažiuodavo dirbti į Norvegiją pagal norvegišką kontraktą ir tuomet Lietuvoje būdavo atleidžiamas. Taip pat buvo laikotarpiai, kuomet dirbo neoficialiai. Teigia, kad po paleidimo iš įkalinimo įstaigos planuoja vėl dirbti statybų sektoriuje. Dabartinės bausmės atlikimo metu nuteistasis kelis kartus raštu kreipėsi dėl įdarbinimo statybų srityje, tačiau nuteistojo prašymai nebuvo tenkinti dėl laisvų darbo vietų trūkumo. Dėl kitokio pobūdžio darbo įkalinimo įstaigoje nesikreipė, teigia, jog norėjo dirbti tik pagal savo kvalifikaciją. Visgi vertinant nustatytas aplinkybes dėl nuteistojo nedidelės oficialaus darbo patirties, tai, kad laisvėje jis nevengė neoficialių pajamų, visa tai leidžia abejoti ir tuo, kad būdamas laisvėje šis nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis piniginėmis lėšomis. Be to, nors nuteistasis teigia, kad iki suėmimo uždirbdavo apie 1500 Eur, tačiau visgi matyti, kad pajamų šaltinis nebuvo pakankamas ir stabilus, jog padengti visus finansinius įsipareigojimus, lėšų paskirstymas yra problematiškas. Administracinių nusižengimų registro duomenimis nuteistajam yra paskirta administracinių baudų, kurių suma yra virš dviejų tūkstančių eurų, iš kurių sumokėta tik kiek daugiau nei 100 Eur. Dėl kokių priežasčių nesumokėtos baudos, neįvardina, planuoja finansinius įsipareigojimus vykdyti išėjus į laisvę. Be to, pastarojo nuosprendžio duomenimis yra paskirtas 180 Eur ieškinys, nuteistasis kreipėsi į administraciją dėl ieškinio apmokėjimo, tačiau įkalinimo įstaigoje nėra gauta antstolio vykdomųjų raštų dėl skolos apmokėjimo. Kitokių būdų sumokėti ieškinį, nuteistasis nepasirinko.

Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog pastarieji nusikaltimai, taip pat administraciniai nusižengimai įvykdyti būnant apsvaigus nuo alkoholio. Nusikaltimai smurtiniai. Nuteistasis alkoholio vartojimo problemos nesprendė, tačiau pripažįsta, kad alkoholis jam sukėlė daug problemų. Priklausomybę alkoholiui neigia, tačiau šiuo metu šią problemą bando spręsti. Vertinimo metu nuteistojo emocijos stabilios, požiūris į save adekvatus. Nuteistojo tarpasmeniniai gebėjimai išugdyti pakankamai, bendrauja gan noriai ir atvirai, manipuliacija nėra stebima. Įprastai agresyvus ar savitvardos stokojantis elgesys jam nėra būdingas, tačiau buvo nuteistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimus. Tuo metu dažniausiai buvo neblaivus, kas turėjo įtakos konfliktinėje situacijoje prarasti savitvardą, panaudoti prieš kitus asmenis smurtą. Analizuojant jo elgesį nusikaltimo metu išryškėja ne iki galo pasvertų sprendimų priėmimas, neadekvati reakcija į aplinkinių veiksmus. Stebima savo poelgių racionalizacija, tai rodo, jog praeityje ne visuomet pasirinkdavo konstruktyvius būdus spręsti turimoms problemoms. Nors nuteistasis akivaizdžiai nereiškia kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, tačiau būdingas savo veiksmų minimalizavimas, polinkis save pateisinti. Požiūris į visuomenę kiek sutrikęs, atsižvelgiant į gyvenimo stilių daugiau vyraudavo antisocialios nuostatos.

Kaip pirmiau minėta, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, jo elgesys privalo būti vertinamas viso bausmės atlikimo metu. Šiuo atveju nuteistasis A. S. viso šios bausmės vykdymo metu nebuvo nei skatintas, nei baustas drausmine tvarka. Vien ta aplinkybė, jog nuteistasis nėra baustas drausminėmis nuobaudomis, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti išskirtinai sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją.

Teismo vertinimu, visos pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo A. S. elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama, o tą patvirtina ir vis dar išliekantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – nestabili ir maža oficiali darbo patirtis, neįvykdyti finansiniai įsipareigojimai, lėšų valdymo sunkumai, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, impulsyvūs ir agresyvūs veiksmai, bausmės vykdymo sąlygų atidėjimo pažeidimas praeityje. Todėl, išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis A. S., būdamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, laikosi neformalių nuteistųjų taisyklių tiek, kiek to reikia, kad neapsunkintų sau gyvenimo tokioje įstaigoje. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje įtakoja bei formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog likusi neatlikta bausmės dalis nėra maža – daugiau kaip 8 mėnesiai (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Tuo tarpu teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju Komisija visapusiškai įvertino nuteistojo A. S. asmenybę, jo elgesį bei mąstymo pokyčius. Teismas visiškai pritaria Komisijos nutarimui ir daro išvadą, jog šis nuteistasis vis dar neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos – jo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema ir jis nepadarė akivaizdžios pažangos ją mažindamas. Būtent dėl to lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jam ir negali būti taikomas. Be to, šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai, būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas ir nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Todėl, atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, nuteistojo A. S. gynėjos advokatės Eglės Latauskienės skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime 2023 m. birželio 5 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo A. S. gynėjos advokatės Eglės Latauskienės skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime 2023 m. birželio 5 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistojo A. S. asmens bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimui.

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per šią nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja Irmutė Kliučinskienė