- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-26
- Bylos Nr.
- 2-72/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Vigintas Višinskis, Donatas Šernas
- Pareiškėjas
- akcinės bendrovės „SEB lizingas“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Transmanus“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Donato Šerno ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto V. Č. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutarties dėl pareiškėjo akcinės bendrovės „SEB lizingas“ finansinio reikalavimo patikslinimo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Transmanus“ bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Panevėžio apygardos teismas 2010 m. spalio 20 d. nutartimi patvirtino pareiškėjo AB „SEB lizingas“ 2 371 059,28 Lt dydžio finansinį reikalavimą. Šis reikalavimas buvo kildinamas iš pareiškėjo ir atsakovo sudarytų transporto priemonių lizingo sutarčių. Reikalavimą sudarė: 1 963 213,32 Lt dydžio nuostoliai, patirti realizavus lizinguotą turtą (nuostoliai apskaičiuoti kaip skirtumas tarp šio turto likutinės vertės ir jo pardavimo tretiesiems asmenims kainos), 129 728,34 Lt dydžio palūkanos, 554,89 Lt dydžio nesumokėtos lizingo įmokos, 131 069,25 Lt dydžio papildomos išlaidos bei 146 493,48 Lt dydžio delspinigiai.
2011 m. liepos 22 d. pareiškėjas paprašė patvirtinti patikslintą 4 975 301,18 Lt dydžio finansinį reikalavimą. Nurodė, kad buvo realizuotas visas atsiimtas lizinguotas turtas ir dėl to iš viso (kartu su jau patvirtintais 2010 m. spalio 20 d. nutartimi) patirta 4 551 298,64 Lt dydžio nuostolių.
Atsiliepimas
Atsakovas BUAB „Transmanus“ nesutiko su pastaruoju pareiškimu ir pareiškė ieškinį, prašydamas pripažinti, kad atsakovas neprivalo atlyginti 4 845 377,95 Lt dydžio pareiškėjo nuostolių. Atsakovo nuomone, lizinguotas turtas buvo realizuotas žymiai mažesne nei rinkos kaina. Byla pagal šį ieškinį buvo sujungta su bankroto byla.
Atsakovas, gavęs iš pareiškėjo papildomus dokumentus, turinčius pagrįsti patirtus nuostolius, savo ieškinio atsisakė ir paprašė, kad būtų patvirtintas patikslintas pareiškėjo finansinis reikalavimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apygardos teismas 2011 m. lapkričio 2 d. nutartimi patvirtinto pareiškėjo 4 845 377,95 Lt dydžio finansinį reikalavimą, o bylą pagal minėtą atsakovo ieškinį nutraukė.
Panevėžio apygardos teismas 2011 m. lapkričio 7 d. nutartimi ištaisė ankstesnėje nutartyje padarytą rašymo apsirikimą, nurodydamas, kad yra patvirtintas 4 975 301,18 Lt dydžio finansinis reikalavimas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantas V. Č. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartį.
Atskirajame skunde nurodoma, kad lizinguotas turtas galėjo būti parduotas žymiai didesne kaina ir pareiškėjas nebūtų patyręs tokių didelių nuostolių. Turtas buvo geros kokybės, paklausus, jo rinkos vertė net ir šiuo metu yra ženkliai didesnė. Apelianto nuomone, turtą buvo galima pardavinėti mažesniais kiekiais, o ne visą iš karto. Nurodo siūlęs pats saugoti turtą iki pardavimo, kad būtų sumažintos išlaidos, ieškoti pirkėjų. Apeliantas pastebi, kad turtas, kuris buvo parduotas užsienio įmonei už labai mažą kainą, iš tos pačios aikštelės naujojo savininko buvo parduodami ženkliai didesne kaina. Apelianto įsitikinimu, kadangi nuostolių atsiradimą lėmė paties kreditoriaus veiksmai, todėl jo pareikštas finansinis reikalavimas negalėjo būti patvirtintas.
Atsiliepimas
Atsakovas BUAB „Transmanus“ prašo skundą atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad teismas įvertino visus pareiškėjo finansinį reikalavimą patvirtinančius dokumentus, taip pat apelianto išreikštus įtarimus bei pateiktus įrodymus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.
Šalies argumentai
Pareiškėjas AB „SEB lizingas“ prašo skundą atmesti.
Atsiliepimas
Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad skunde nepagrįstai ginčijama ir ta finansinio reikalavimo dalis, kuris buvo patvirtinta 2010 m. spalio 20 d. nutartimi. Pareiškime dėl reikalavimo patikslinimo papildomai buvo nurodyti tik 2 588 085,32 Lt dydžio nuostoliai, realizavus anksčiau neparduotą turtą, bei 16 516,58 Lt dydžio išlaidos, susijusios su šio turto realizavimu. Pareiškėjas pažymi, kad jis išimtinai verčiasi tik finansavimo veikla, naudoti joje lizinguojamą turtą neturi galimybių ir, siekdamas išvengti dar didesnių nuostolių dėl lizinguoto turto saugojimo, draudimo bei nuvertėjimo, yra priverstas kuo skubiau šį parduoti tretiesiems asmenims. Kartu nurodo, kad neturi jokio tikslo nuostolingai parduoti atsiimtą turtą ir taip dar labiau padidinti dėl lizingo sutarčių nutraukimo atsiradusius nuostolius, tuo labiau, kad šiuo atveju atsakovui yra iškelta bankroto byla. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad prie atskirojo skundo pridėtais išrašais iš interneto svetainių negalima vadovautis, nes jie surašyti ne lietuvių kalba. Be to, išrašai galėtų pagrįsti tik dalies turto apytiksles kainas, juose nurodomas turtas nėra individualizuotas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties patvirtinti patikslintą pareiškėjo finansinį reikalavimą pagrįstumo ir teisėtumo klausimas.
Šiame kontekste kolegija atkreipia dėmesį, kad bankroto byloje teismas nėra įpareigotas tvirtinti visus be išimties administratoriaus pripažintus reikalavimus, o gali patvirtinti administratoriaus ginčijamus kreditorių pareikštus reikalavimus, arba atsisakyti juos tvirtinti, sumažinti ar padidinti administratoriaus pripažintus teismui pateiktus tvirtinti kreditorių reikalavimus. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tuomet tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų padaryti išvadą dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugpjūčio 7 d. nutartis UAB „Barklita“ bankroto byloje, bylos Nr. 2-504/2007).
Nagrinėjamoje byloje iš esmės kilo klausimas dėl pareiškėjo nuostolių, patirtų nutraukus su atsakovu sudarytas lizingo sutartis ir pardavus susigrąžintą turtą kitiems asmenims, fakto ir dydžio. Iš pradžių atsakovas, kaip ir dabar apeliantas, nesutiko su pareiškėjo patikslintu reikalavimu, nes manė, kad nuostoliai patirti dėl paties kreditoriaus kaltės. Kolegija pažymi, kad tais atvejais, kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie prievolės neįvykdymo ar netinkamo jos įvykdymo padarytų nuostolių padidėjimo, taip pat kreditorius tyčia arba dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.259 str.).
Pareiškėjas savo nuostolius įrodinėjo remdamasis savo paties sudaryta pažyma apie nuostolius, patirtus realizavus lizinguotą turtą, bei turto pardavimo sąskaitomis-faktūromis (T. 1, b. l. 162). Byloje nėra jokių įrodymų, kokiu būdu vyko turto pardavimo procedūros, kokios būklės buvo atsiimtas ir pardavinėjamas turtas, nepateikta net lizingo sutarčių kopijų. Kaip matyti iš bylos medžiagos (T. 2, b. l. 9-11), pareiškėjas teismo proceso metu teikė atsakovui tam tikrus duomenis apie turto pardavimą, turto priėmimą-perdavimą, tačiau pastarieji teismui taip pat nebuvo pateikti.
Kolegijos nuomone, aptartų įrodymų nebuvimas byloje leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismas, nepaisant ankstesnės atsakovo pozicijos apie reikalavimo nepagrįstumą, taip pat tuo metu žinomos analogiškos apelianto pozicijos (T. 1, b. l. 162), skundžiama nutartimi visiškai formaliai patvirtinto pareiškėjo finansinį reikalavimą. Pastebėtina, kad nutartyje net neatsispindi aptariamu atveju teismo privalėtas atlikti reikalavimo pagrįstumo vertinimas (CPK 270 str. 4 d.). Nurodyta sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 26 str. 1 d.).
Pakartotinai nagrinėjant bylą, kolegijos vertinimu, esminę reikšmę turi nustatymas, ar pareiškėjo vykdytos turto pardavimo procedūros atitiko protingumo kriterijus. Tam, be kita ko, būtina išsiaiškinti, kokios kokybės buvo turtas, kokiu būdu jis buvo pardavinėjamas, per kokį laiką buvo parduotas, koks santykis tarp likutinės turto vertės ir jo pardavimo kainos. Tuo tarpu apeliantas turėtų tinkamais įrodymais pagrįsti savo atskirajame skunde išdėstytus teiginius, tame tarpe apie turto pardavimo metu buvusią jo rinkos vertę, aplinkybę, kad aptariamas turtas trečiųjų asmenų iš karto po įsigijimo ne tik buvo pardavinėjamas ženkliai didesne kaina, bet ir buvo nupirktas.
Kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad 2010 m. spalio 20 d. nutartimi jau buvo išspręstas klausimas dėl pareiškėjo 2 371 059,28 Lt dydžio finansinio reikalavimo, kildinamo iš to paties teisinio ir faktinio pagrindo, patvirtinimo, o nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė tik padidinti patvirtintą reikalavimą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.