Kauno apygardos teismo nutartis

2009-04-09 · Civilinė byla Nr. 2A-524-109/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-04-09
Bylos Nr.
2A-524-109/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Bobrel (pirm.), Evaldas Burzdikas, Algirdas Remeika
Ieškovas
A. R.
Atsakovas
akcinei bendrovei „VST“
Advokatai
Elmaras Urbonas
Kategorijos
  • 24.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-524-109/2009
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Raimundas Klimaitis
Procesinio sprendimo kategorija: 24.1; 121.21
(s)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. balandžio 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų: Evaldo Burzdiko, Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Editai Vazgienei, dalyvaujant ieškovui A. R., jo atstovui advokatui Elmarui Urbonui , atsakovo atstovui nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. R. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-567-670/2008 pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „VST“ dėl turto išreikalavimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas A. R. 2008 m. balandžio 28 d. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo išreikalauti iš neteisėto AB ”VST” valdymo ieškovui A. R. priklausantį turtą- transformatorinę pastotę KTJ-109 ir 1, 1 km 110 KV elektros energijos perdavimo oro liniją (b.l. 2,3), o 2008 m. spalio 28 d. patikslintu ieškiniu prašė teismą pripažinti negaliojančia 1990 m. gruodžio 29 d. komplektinės transformatorinės KT J-109 ir 0,928 km ilgio 10 kV elektros oro linija F-1 priėmimo-perdavimo aktą, bei pripažinti, kad visi vėlesni nutarimai ir turto perdavimai dalyje dėl ginčijamo turto yra negaliojantys ( b.l. 114.,115). Nurodė, kad 1990 m. rugsėjo 11 d. Kauno elektros tinklai ir ūkininkas K. R. pasirašė perdavimo priėmimo aktą, kuriuo K. R. perdavė transformatorinę ir oro liniją į elektros tinklų balansą. Tačiau K. R. neturėjo teisės neatlygintinai perduoti Kauno elektros tinklams minėto turto, kadangi šis turtas priklausė kooperatyvui „Vairas“. K. R. nebuvo kooperatyvo „Vairas“ pirmininku, o tik nariu, ir neturėjo įgaliojimo pasirašyti perdavimo akto. Atsižvelgiant į tai, minėtas turtas turėtų būti grąžintas teisėtam savininkui. Teisėtu savininku yra ieškovas A. R., nes pasibaigus kooperatyvo veikai, jam turėjo atitekti likęs kooperatyvo turtas, nes K. R. yra miręs.

Žemesnės instancijos teismas

Jurbarko rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė nurodydamas, kad turto perdavimas buvo įvykdytas 1990 metais ir apie tai A. R. turėjo žinoti, nes neperdavus turto, pagal tada galiojusius įstatymus negalėjo eksploatuoti transformatorinės. Pirmosios instancijos teismas išdėstė abejones, kaip galėjo įmonės vadovas 1990 metų pabaigoje sudarant įmonės balansą nepastebėti, kad turtas nėra įmonių balanse, jeigu, ieškovo nuomone, turtas priklausė kooperatyvui ”Vairas” ir po to bendrai Lietuvos-Vokietijos įmonei „AUTOIMPEX“. Tai turėjo pastebėti kiekvienais po to sekančiais metais, kadangi įmonės turto balansas turėjo būti sudaromas kasmet. Teismas nurodė, kad dokumentų apie tai, jog įmonės balanse buvo transformatorinė ir elektros linija, nepateikta. Jei turtas priklausė ieškovo tėvui, tai pagal 1997-06-03 paveldėjimo teisės liudijimą A. R. sužinojo, kad jis nepaveldi transformatorinės. Teismas rėmėsi 1964 metų CK 84 straipsniu, numatančiu 3 metų senaties terminą, ir LR CK įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str. 1 d., nustatančia, kad civilinio kodekso nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio LR CK įsigaliojimo, taip pat ir LR CK 1.131 straipsniu, numatančiu, kad ieškinio termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu (b. l. 149-151) ieškovas A. R. prašo panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinti. Nurodė, kad apylinkės teismas buvo šališkas, atsisakė nagrinėti ieškovo pateiktus įrodymus, tuo tarpu reikalavo pateikti bylos esmei priešingus įrodymus, Be to teismas rėmėsi 2002-07-12 Jurbarko rajono apylinkės prokuratūros nutarimu atsisakyti iškelti baudžiamąją bylą, tačiau teismas turėjo įvertinti, kad civilinės teisės reguliuojami santykiai yra visiškai kitokie, t. y. šiuo atveju, perduodant turtą reikėjo raštiško sutikimo. Apeliantas nurodo, kad reikia vadovautis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 1ir LR Konstitucijos 23 straipsnio nuostatomis dėl nuosavybės teisės gynimo. Šioje byloje atsakovas nenurodė, pagal kokį įstatymą ar teisės aktą buvo nusavintas ginčijamas turtas ir koks teisės aktas įpareigojo savininką neatlygintinai perduoti turtą. Teismas turėjo vadovautis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principu taikant šias teisės normas, o ne LTSR 1964 m. CK 84 straipsnį, kuris yra negaliojantis.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 157-160) atsakovas AB „VST“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos motyvus:

1) LR CK 4.95 str., remiantis kuriuo pareikštas ieškinys, nustato, kad savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Taigi, teismas šiuo konkrečiu atveju turi nustatyti, kas yra ginčo komplektinės transformatorinės KT J-109 ir 0,928 km ilgio 10 kV elektros oro linija F-l savininkas. Apeliantas bylos nagrinėjimo metu nepateikė nei vieno rašytinio įrodymo, kad jis yra teisėtas ginčo transformatorinės KT J-109 ir 0,928 km ilgio 10 kV elektros oro linijos F-l savininkas. Apelianto reikalavimai grindžiami tik tuo, kad Jurbarko kooperatyvas „Vairas“ 1990 metais atliko mokėjimus (net ne akcinei bendrovei „VST“, o tretiesiems asmenims) susijusius su elektros įrenginiais. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad Jurbarko kooperatyvas „Vairas“ kada nors buvo įgijęs nuosavybės teisę į ginčo turtą bei, kad kada nors perleido įgytas teises apeliantui A.R. Juridinių asmenų registre nėra įregistruoto Jurbarko kooperatyvo „Vairas“, todėl net ir pasitvirtinus apelianto teorijoms apie tai, kad Jurbarko kooperatyvas „Vairas“ kada nors buvo įgijęs nuosavybės teisę į ginčo turtą, apeliantas privalėjo pateikti įrodymus, kad Jurbarko kooperatyvas „Vairas“ iki išregistravimo iš juridinių asmenų registro kam nors perdavė savo nuosavybės teises į ginčo komplektinę transformatorinę KT J-109 ir 0,928 km ilgio 10 kV elektros oro liniją F-l.

2) Dėl K. R. nuosavybės teisės į komplektinę transformatorinę KT J-109 ir 0,928 km ilgio 10 kV elektros oro liniją F-l. Kaip matyti iš 1990 m. birželio 27 d. paraiškos Vartotojų elektros įrenginių prijungimui prie Lietuvos energetinės sistemos elektros tinklų techninėms sąlygoms gauti, ūkininkų sąjungos narys K. R. pateikė paraišką dėl 100 kW galingumo elektros įrenginių prijungimo prie Lietuvos energetinės sistemos. Remiantis minėtu prašymu K. R. buvo išduotos techninės sąlygos Nr. 896 (kita paraiškos pusė), kuriose buvo nurodyta, kad K. R. turi suprojektuoti ir pastatyti komplektinę transformatorinę pastotę (KTP) su reikiamo galingumo jėgos transformatoriumi ir ją prijungti prie 10 kV elektros oro linijos. Kaip matyti iš akcinės bendrovės „VST“ 2002 m. sausio 9 d. rašto Nr. 005-1, skirto Jurbarko rajono prokurorui V.Diržiui, 10 kV elektros oro linija ir komplektinė transformatorinė KT J-109 buvo pabaigti statyti 1990 m. rugsėjo mėnesį ir statytojas K.R. 1990 m. rugsėjo 11 d. balansinės priklausomybės ir eksploatacinės atsakomybės ribų aktu komplektinę transformatorinę KT J-109 perdavė akcinei bendrovei „VST“. Šios aplinkybės patvirtina, kad ginčo komplektinės transformatorinės KT J-109 statytojas iki 1990 m. rugsėjo 11 d. jos savininku buvo K. R. Apelianto argumentai, susiję su tuo, kad ginčo komplektinė transformatorinė KT J-109 iki 1990 m. rugsėjo 11 d. priklausė kooperatyvui „Vairas“, o ne K.R. yra nepagrįsti, nes apeliantas teigdamas, kad ginčo komplektinė transformatorinė KT J-109 priklausė kooperatyvui „Vairas“, yra pateikęs Buitinių energetinių paslaugų teikimo gyventojams kooperatyvo „Kibirkštis“ Jurbarko r. „Pergalės“ kol. ūkininko K.R. Sodybos elektrifikavimo techninį darbo projektą. Minėtas techninis darbo projektas patvirtina, kad turėjo būti elektrifikuota ūkininko K.R. sodyba, o ne kooperatyvo „Vairas“ statiniai ar koks nors turtas. Apeliantas nėra pateikęs įrodymų, paneigiančių, kad ginčo transformatorinės statytoju ir savininku buvo K.R., o apelianto teismui pateikti mokėjimo dokumentai tik nurodo, kad vienu atveju kooperatyvas „Vairas“ 716 rublių sumokėjo Jurbarko r. Ūkininkų sąjungai, o kitu atveju 5000 rublių sumokėjo kooperatyvui „Kibirkštis“.

3) Dėl akcinės bendrovės „VST“ nuosavybės teisės į komplektinę transformatorinę KT J-109 ir 0,928 km ilgio 10 kV elektros oro liniją F-l ir jos įgijimo pagrindų. Kauno elektros tinklai ir ūkininkas K. R. 1990 m. rugsėjo 11 d. pasirašė Balansan perdavimo priėmimo aktą, kurį 1990 m. gruodžio 29 d. patvirtino Kauno elektros tinklų direktorius, kuriuo Kauno elektros tinklams buvo perduota komplektinė transformatorinė KT J-109 ir 0,928 km ilgio 10 kV elektros oro liniją F-l. Kol minėtas Balansan perdavimo priėmimo aktas nebus nuginčytas, akcinė bendrovė „VST“ bus laikoma teisėta ginčo komplektinės transformatorinės KT J-109 ir 0,928 km ilgio 10 kV elektros oro linijos F-l savininkė. 2001 m. spalio 29 d. LR Vyriausybės nutarimu „Dėl pritarimo specialios paskirties akcinės bendrovės „Lietuvos energija“ reorganizavimo projektui ir įgaliojimu suteikimo“ Nr. 1264 buvo pritarta specialios paskirties akcinės bendrovės „Lietuvos energija“ reorganizavimo projektui, kuriame buvo numatyta, kad ilgalaikis turtas, buvęs Kauno elektros tinklų balanse, tarp jo ir komplektinė transformatorinė KT J-109 ir 0,928 km ilgio 10 kV elektros oro linija F-l, turi būti perduota akcinei bendrovei „VST“. Kol šis LR Vyriausybės nutarimas nėra pripažintas negaliojančiu, akcinė bendrovė „VST“ yra teisėta minėtos transformatorinės savininkė. 2001 m. gruodžio 29 d. Turto, teisių ir pareigų (prievolių) perdavimo ir priėmimo akto pagrindu akcinė bendrovė „VST“ įgijo nuosavybės teisę į komplektinę transformatorinę KT J-109 ir 0,928 km ilgio 10 kV elektros oro liniją F-l. Kol minėtas aktas nėra pripažintas negaliojančiu, akcinė bendrovė „VST“ yra teisėta minėtos transformatorinės savininkė. LR Vyriausybė 2003 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1625 „Dėl pritarimo valstybei nuosavybės teise priklausančių akcinės bendrovės „Vakarų skirstomieji tinklai“ akcijų pirkimo - pardavimo sutarties projektui" patvirtino, kad akcinė bendrovė „VST“ visą nuosavybės teise valdomą turtą, taip pat ir komplektinę transformatorinę KT J-109 ir 0,928 km ilgio 10 kV elektros oro liniją F-l įgijo teisėtai, nėra ir nebus jokių trečiųjų asmenų teisių į akcinei bendrovei „VST" nuosavybės teise priklausantį turtą. Kol šis LR Vyriausybės nutarimas nėra pripažintas negaliojančiu, akcinė bendrovė „VST“ yra teisėta minėtos transformatorinės savininkė. Kadangi ginčo komplektinės transformatorinės KT J-109 ir 0,928 km ilgio 10 kV elektros oro linijos F-l savininkas yra atsakovas akcinė bendrovė „VST“, ieškovo A. R. ieškinys dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo pagrįstai buvo atmestas.

4) Dėl išreikalautino daikto egzistavimo. Kaip matyti iš akcinės bendrovės „VST“ 2002 m. sausio 9 d. rašto Nr. 005-1, Jugoslaviška komplektinė transformatorinė KT J-109, kurią K.R. 1990 m. rugsėjo 11 d. perdavė akcinei bendrovei „VST“ 1997 m. lapkričio 6 d. buvo pakeista Šiaulių gamyklos komplektine transformatorine. Kadangi konkreti Jugoslaviško tipo komplektinė transformatorinė, kuri buvo perduotas akcinei bendrovei „VST“, neegzistuoja, vietoje jos sumontuota kita, ieškovas neturi pagrindo remtis LR CK 4.95 str.

5) Dėl LR CK 1.131 str. ir praleisto senaties termino - kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių, K. R., kuris 1990 m. rugsėjo 11 d. pasirašė Balansan perdavimo priėmimo aktą, patvirtintą 1990 m. gruodžio 29 d. Kauno elektros tinklų direktoriaus, mirė 1996 m. gruodžio 3 d. Kaip matyti iš teismui pateikto 1997 m. birželio 3 d. Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą, registro Nr. 1-2835, ieškovas yra K. R. įpėdinis, ir paveldėjo l/2 K.R. turto. Minėtame Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime yra nurodytas visas paveldimas turtas, tarp jų žemės sklypas ir piniginis indėlis. Taigi, priimant K.R. palikimą, ieškovas privalėjo sužinoti ir sužinojo, kad ginčo komplektinė transformatorinė KT J-109 ir 0,928 km ilgio 10 kV elektros oro linija F-l, nebepriklausė K. R. ir todėl nebuvo paveldėta. 1964 m. CK 84 str. nustatė bendrą 3 metų ieškinio senaties terminą. Atsižvelgiant į tai, kad Paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, registro Nr. 1-2835 , iš kurio ieškovas turėjo sužinoti ir sužinojo, kad ginčo transformatorinė KT-J-109 nebepriklauso K.R. ir nėra paveldėta, buvo išduotas 1997 m. birželio 3 d. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, terminas ieškiniui pareikšti pasibaigė 2000 m. birželio 3 d. LR CK patvirtinimo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str. 1 d. nustato, kad civilinio kodekso nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio LR CK įsigaliojimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio senaties terminas pasibaigė 2000 m. birželio 3 d., t.y. iki LR civilinio kodekso įsigaliojimo, ieškovo ieškinys pagrįstai buvo atmestas dėl senaties termino praleidimo. LR CK 1.131 str. nustato, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 39 21 punkte konstatuota, kad pagal LR CK 1.131 str. 1 d. ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis ieškinio senatį reikalauja taikyti, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Kadangi akcinė bendrovė „VST“ prašė taikyti ieškinio senatį, teismas pagrįstai atmetė A. R. ieškinį.

6) Dėl LR CPK 197 str. taikymo ir oficialiųjų rašytinių įrodymų. LR CPK 197 str. 2 d. nustato, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybės institucijų. patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Teismui buvo pateiktas Energetikos valstybinės inspekcijos prie Ūkio ministerijos Kauno skyriaus 2002 m. gegužės 8 d. raštas Nr. 13-36, kuris buvo surašytas atlikus tyrimą dėl ginčo komplektinės transformatorinės KT J-109 ir 0,928 km ilgio 10 kV elektros oro linijos F-l nuosavybės teisės. Kadangi oficialiuoju rašytiniu įrodymu patvirtinama, kad akcinė bendrovė „VST“ yra ginčo komplektinės transformatorinės KT J-109 ir 0,928 km ilgio 10 kV elektros oro linijos F-l savininkas, ieškovo ieškinys turi būti atmestas.

7) Dėl netinkamo ieškovo - ginti savo teises remiantis LR CK 4.95 str. turi teisę tik savininkas. Kadangi A.R. nepateikė jokių įrodymu, kad jis šiuo metu yra, ar kada nors buvo ginčo turto savininku, ieškinys dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo pagrįstai buvo atmestas.

8) Dėl ieškovo suformuluotų reikalavimų. Kaip matyti iš ieškinio bei apeliacinio skundo reikalavimų, apeliantas A. R. taip pat reikalauja pripažinti, kad visi po 1990 m. rugsėjo 11 d. buvę nutarimai ir ginčo turto perdavimai yra negaliojantys. A.R. privalėjo konkrečiai suformuluoti savo reikalavimus, nurodyti tinkamus atsakovus. Kadangi akcinė bendrovė „VST“ ginčo turtą yra įgijusi galiojančių LR Vyriausybės nutarimų ir turto perdavimo aktų pagrindu, A.R. ieškinys pagristai buvo atmestas.

Bylos esmė

Byloje nustatyta, kad 1990 m. birželio 27 d. ūkininkų sąjungos narys K. R. KET Jurbarko skyriui pateikė paraišką vartotojų elektros įrenginių prijungimui prie Lietuvos energetinės sistemos elektros tinklų techninėms sąlygoms gauti. Remiantis minėtu prašymu K. R. buvo išduotos techninės sąlygos Nr. 896 (b.l. 133), kuriose buvo nurodyta, kad K. R. turi suprojektuoti ir pastatyti komplektinę transformatorinę pastotę (KTP) su reikiamo galingumo jėgos transformatoriumi ir ją prijungti prie 10 kV elektros oro linijos.

Kauno elektros tinklai 1990-07-27 išrašė Jurbarko rajono ūkininkų sąjungai sąskaitą Nr. 5 716 rub. sumai už 1990-07-27 patiektą Jugoslavišką KTP 160/10 ir transformatorinę 160 KVA Nr. 28272. Kooperatyvas ”Vairas ” 1990-09-02 mokėjimo pavedimu Nr. 62 sumokėjo 716 rub. Jurbarko ūkininkų sąjungai pagal 1990-07-27 išrašytą sąskaitą Nr. 5. (b.l. 10,12).

1990-09-17 mokėjimo pavedimu Nr. 75 Kooperatyvas ”Vairas” sumokėjo 5000 Lt kooperatyvui ”Kibirkštis ” už aukštos įtampos elektros linijos sumontavimą pagal sąskaitą (b.l. 11).

10 kV elektros oro linija ir komplektinė transformatorinė KT J-109 buvo pabaigti statyti 1990 m. rugsėjo mėnesį ir statytojas K.R. 1990 m. rugsėjo 11 d. balansinės priklausomybės ir eksploatacinės atsakomybės ribų aktu komplektinę transformatorinę KT J-109 perdavė akcinei bendrovei „VST“.( b.l. 137).

Jurbarko rajono apylinkės prokuratūros 2002-07-12 nutarimu (b.l. 135,136) atsisakyta iškelti baudžiamąją bylą pagal A. R. pareiškimą dėl jam priklausančio ginčo turto pasisavinimo ir elektros energijos tiekimo nutraukimo. Nutarime konstatuota, kad 1990-09-11 balansinės priklausomybės ir eksploatacinės atsakomybės ribų aktą (b.l. 137) bei 1990-11-29 balansan perdavimo-priėmimo aktą ( b.l. 51,52) vietoje K. R. pasirašė E. R., tuo metu gavęs žodinį K. R. ir A. R. nurodymą. 1999-12-31 A. R., šios bylos ieškovas, pats savo parašu nuosavybės ir eksploatacinės atsakomybės ribų akte Nr. 641/99 patvirtino tokias pačias sąlygas (b.l. 53,69, 135,136).

Nutarimas yra įsiteisėjęs.

Energetikos Valstybinė inspekcija, ištyrusi A. R. pareiškimą, nustatė, kad K. R. neturėjo leidimo eksploatuoti aukštos įtampos elektros įrenginius, todėl KET atstovas ir K. R. pasirašė balansan perdavimo – priėmimo aktą (b.l. 69), K. R. pareiškimas dėl KTP-J-109 ir 10 KV įtampos oro linijos priklausymo jam yra nepagrįstas (b.l. 69).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje įstatymo normoje nustatyta, kad apeliacinio proceso paskirtis yra pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo patikrinimas tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektais.

Tokiu atveju, kada pirmosios instancijos teisme sprendžiamas ieškinio senaties instituto taikymo klausimas, padaromos atitinkamos išvados dėl ieškinio senaties termino eigos pradžios momento bei dėl priežasčių praleistam terminui atnaujinti svarbos, o apeliaciniame skunde akcentuojamas klausimas dėl netinkamo ieškinio senaties instituto taikymo, apeliacinės instancijos teismas, peržiūrėdamas bylą apeliacine tvarka, turi patikrinti visus pirmosios instancijos teismo argumentus dėl ieškinio senaties instituto taikymo ir padaryti atitinkamas išvadas.

Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir analizuoti tokių argumentų, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjamoje byloje, skųsdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliantas nurodė šiuos argumentus, dėl kurių prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą: pirma kad teismas nenurodė įstatymo ar teisės akto, kurio pagrindu buvo nusavintas ginčijamas turtas; antra, nepagrįstai taikytas negaliojantis 1964 m. CK 84 straipsnis

Kadangi pirmosios instancijos teismas priimtą sprendimą grindė ieškinio senaties termino praleidimu, teisėjų kolegija peržiūri teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą šiuo aspektu.

Dėl ieškinio senaties taikymo

Ieškinio senaties instituto paskirtis yra užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą. Ilgesnis arba trumpesnis senaties terminas skatina nukentėjusiąją šalį kreiptis į teis­mą dėl pažeistos teisės gynybos greitai po to, kai sužino apie savo pažeistą teisę, o kita sandorio šalis dėl to, kad praėjo įstatyme numatytas laikas, gali jaustis saugi ir užtikrinta, jog teisiniai santykiai lieka nepakitę ir negali būti kvestionuojami. Apie teisinės padėties pasikeitimą asmuo sužino iš karto po sandorio sudarymo, jeigu tai yra sutartis dėl turto naudojimo arba perleidimo, tai sutarties vykdymas dažniausiai ir atskleidžia sandorio ydas - neperleisto turto užvaldymą arba kitokias pasekmes, prieštaraujančias įstatymams arba šalies valiai. 1990-09-11 ginčo turto priėmimo - perdavimo aktas į KET balansą yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas ir prilyginamas sandoriui. Pažymėtina, kad šiam sandoriui pritarė ginčo turto savininkas K. R., nes iki pat savo mirties jis neužginčijo šio sandorio, o šios bylos ieškovas po tėvo mirties tapęs jo valdos savininku, 1999-12-31 pats pasirašydamas nuosavybės ir eksploatacinės atsakomybės ribų akte Nr. 641/29 patvirtino tas pačias sąlygas, t.y. pripažino ginčo turto nuosavybę KET.

Ieškovas kaip rū­pestingas ir apdairus asmuo, žinojo ir privalėjo žinoti kas vykdo funkcijas ginčo turto valdymo, priežiūros ir tvarkymo srityje.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas pagal 1997-06-03 paveldėjimo teisės liudijimą po tėvo mirties turėjo sužinoti ir sužinojo, kad jis nepaveldi transformatorinės, ir nuo tada pradedamas skaičiuoti ieškinio senaties terminas.( b.l. 134). Ieškinio senaties terminas pasibaigė 2000-06-03. Taip pat ieškovas žinojo, kad 1997-11-06 Jugoslaviška komplektinė transformatorinė KT J-109 buvo pakeista į Šiaulių gamyklos komplektinę transformatorinę.

Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį (1964 m. CK 90 straipsnio 1 dalį) ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis ieškinio senatį reikalauja taikyti, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Todėl byloje nusta­čius, kad ieškinio senaties terminas praleistas, o ieškovas neprašė atnaujinti ieškinio senaties termino reikalavimui pripažinti negaliojančia 1990 m. gruodžio 29 d. komplektinės transformatorinės KT J-109 ir 0,928 km ilgio 10 kV elektros oro linija F-1 priėmimo-perdavimo aktui apskųsti, ir ginčo šalis reikalauja ieškinio senatį taikyti, teismas pagrįstai ieškinį atmetė motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu. Tokiu atveju teismo sprendimo moty­vuojamojoje dalyje išdėstyti argumentus dėl ieškinyje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų pagrįstumo nebūtina, pakanka teismo sprendimą motyvuoti ieškinio sena­ties taikymu. Dėl virš nurodytų argumentų teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas. (CPK 329,330 str. 326 str. 1d. 1p.).

Pažeidus subjektinę teisę, suinteresuotas asmuo gali imtis priemonių , kad apgintų pažeistą ar ginčijamą teisę. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Asmens teisė kreiptis į teismą ieškinio teisenos tvarka įgyvendinama per ieškinio institutą. Ieškinio pareiškime ieškovas privalo nurodyti savo ieškinio elementus: ieškinio dalyką ir ieškinio pagrindą. Ieškinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką ir nustato bylos nagrinėjimo ribas, o būtent ieškinio pagrindo ir dalyko tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti teisminio nagrinėjimo ribas ir užtikrinti visišką ginčo išsprendimą. Ieškinio pagrindo ir dalyko tinkamas suformulavimas reikšmingas ir todėl, kad pagal juos sprendžiama, koks yra ginčo pobūdis, bei nustatoma, kokio dydžio žyminį mokestį privalo sumokėti ieškinį teikiantis asmuo.

Kadangi akcinė bendrovė „VST“ ginčo turtą yra įgijusi 1990-09-11 balansan perdavimo-priėmimo akto ir atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų LR Vyriausybės nutarimų ir turto perdavimo aktų pagrindu, ieškovas privalėjo tinkamai suformuluoti savo reikalavimus bei nurodyti tinkamus atsakovus. Pažymėtina, kad vienas iš ieškinio reikalavimų - pripažinti, kad visi vėlesni nutarimai ir turto perdavimai dalyje dėl ginčijamo turto yra negaliojantys, yra netinkamai suformuluotas. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad ieškinys buvo atmestas dėl ieškinio senaties termino praleidimo ir teismo sprendimas nesukels Vyriausybei jokių teisinių pasekmių, nepatraukus atsakove Vyriausybės, nelaiko, jog yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas sprendimui panaikinti.(CPK 329 str. 2d.2p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio Proceso kodekso 326 straipsnio 1dalimi,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Birutė BobrelKolegijos teisėjai: Evaldas BurzdikasAlgirdas Remeika