Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2025-12-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-219-1001/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-12-03
Bylos Nr.
II-219-1001/2025
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00168-2025-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ilona Kvalitaitė
Pareiškėjas
J. T.
Advokatai
Vadimas Makušinas
Kategorijos
  • 22.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-219-1001/2025Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00168-2025-2Procesinio sprendimo kategorijos: 22.10.4 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. gruodžio 3 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Ilona Kvalitaitė,sekretoriaujant Aušrai Petkevičienei,dalyvaujant pareiškėjui J. T., atstovui advokatui Vadimui Makušinui,Valstybinės darbo inspekcijos atstovui G. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo J. T. skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos 2025-07-28 nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

skundžiamu nutarimu pareiškėjas nubaustas pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 150 straipsnio 3 dalį 780 Eur bauda už tai, kad 2025-06-04 (duomenys neskelbtini), vykdė individualią veiklą – remontuodamas gyvenamojo namo stogą, teikė statybininko paslaugas, siekdamas gauti pajamų, tačiau nurodytai veiklai nustatyta tvarka nebuvo įgijęs verslo liudijimo, neturėjo individualios veikos pažymėjimo ir nebuvo informavęs mokesčių administratoriaus apie pradėtą vykdyti individualią veiklą, t. y. vykdė nedeklaruotą savarankišką veiklą (Užimtumo įstatymo 59 straipsnis), taip pažeisdamas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 26 straipsnio, 35 straipsnio 2 dalies, VMI viršininko 2002-12-24 įsakymu Nr. 373 patvirtintų taisyklių 4 punkto nuostatas.

Pareiškėjas skundu prašo panaikinti skundžiamą nutarimą. Skunde nurodė ir teismo posėdyje paaiškino nurodytu laiku dirbęs ant draugo G. M. tėvų namo stogo, tačiau tai darė savanoriškai ir neatlygintinai. Kartu su juo (pareiškėju) dirbo žmogus, kurį matė tik tą dieną. Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjas būtų vykdęs individualią veiklą – teikęs atlygintinas paslaugas už atlygį. Pareiškėjas niekuomet nepripažino padaręs administracinį nusižengimą, jis tepripažino įvykio metu dirbęs ant namo stogo. Tarp pareiškėjo ir namo šeimininkų buvo susiklostę savitarpio pagalbos, o ne paslaugų teikimo santykiai. Jis įvykio vietoje neteisingai nurodė dirbęs pas tetą, nes visus vyresnius žmones iš pagarbos vadina tetomis ir dėdėmis. Individuali veikla turi atitikti individualios veiklos požymius: savarankiškumą, tęstinumą, ekonominės naudos siekimą (Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalis). Nėra įrodymų, kad pareiškėjas vykdė daugkartinę stogo remonto veiklą ir tai darė už atlygį. Nagrinėjamu laiku nedirbo, gavo nedarbo draudimo išmoką. Pareiškėjas nepadarė jam inkriminuoto nusižengimo, todėl byla jam turi būti nutraukta.

Atsiliepimas

Skundžiamą nutarimą priėmusi institucija atsiliepimu prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodė ir atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad bylos įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas 2025-06-04 vykdė individualią veiklą – teikdamas statybininko paslaugas, remontavo namo stogą. Pareiškėjo kaltė įrodyta administracinio nusižengimo protokolu, nelegalaus darbo tyrimo aktu, pareiškėjo paaiškinimu. Duomenų bazėse nustatyta, kad pareiškėjas nebuvo įsigijęs verslo liudijimo ir nebuvo įregistravęs individualios veiklos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką atlyginimo negavimas nepaneigia fakto, kad buvo darbo santykiai. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas pripažino padaręs inkriminuotą nusižengimą. Pareiškėjui skirta nuobauda individualizuota tinkamai. Kitas su pareiškėju dirbęs vyras – E. B., kuris nubaustas už analogišką nusižengimą, skundo neteikė.

Skundas netenkintimas.

Liudytojas K. M. teismo posėdyje parodė, kad pareiškėjas yra sūnaus G. draugas, kurio sūnus paprašė suremontuoti namo stogą. Namo savininkai yra jis ir sutuoktinė. Sūnus organizavo darbus ir sakė dirbsiantis su draugais be atlygio.

Liudytojas G. M. parodė esantis pareiškėjo draugas. Įvykio dieną paprašė pareiškėjo ir E. B. suremontuoti namo stogą, nes pats negalėjo dirbti dėl sveikatos. Pareiškėjui nemokėjo jokio atlygio. Tai buvo vienkartinis atvejis. Stogą sutvarkė per vieną dieną.

Liudytojas Ž. S., darbo inspektorius, parodė, kad atlikinėjo patikrinimą dėl nelegalaus darbo pagal pavedimą. Įvykio vietoje namo savininkė V. M. sakė, kad ant stogo dirba sūnus su draugais. Pareiškėjas ir E. B. paaiškino esantys santechnikai, paprašius pateikti santechnikos darbų verslo liudijimą, sakė dirbantys statybos darbus tetai, kurios vardą nurodė klaidingą – N..

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjui inkriminuota ANK 150 straipsnio 3 dalis numato atsakomybę už komercinės ar ūkinės veiklos pažeidimą, vykdant nedeklaruotą savarankišką veiklą.

Pareiškėjas neneigia įvykio metu neįgijęs verslo liudijimo, neturėjęs individualios veikos pažymėjimo ir neinformavęs mokesčių administratoriaus apie pradėtą vykdyti individualią veiklą, tačiau jam to ir nereikėję, nes jis ant namo stogo dirbo neatlygintinai ir savanoriškai, padėdamas namo šeimininkui, jo sūnui.

Vertindamas bylos įrodymus, teismas atsižvelgia į tai, kad tokios kategorijos bylose abi šalys– tiek dirbęs asmuo, tiek jo užsakovas – nėra suinteresuoti atskleisti įvykio aplinkybių. Dirbusiajam taip vykdyti veiklą palanku dėl galimybės nemokėti mokesčių, o užsakovas tokiu atveju gali tartis dėl mažesnio atlygio. Taigi, šios kategorijos bylose remiamasi netiesioginiais įrodymais.

Byloje esančiame darbo inspektorių įvykio vietoje darytame vaizdo įraše užfiksuota, kad namo kieme V. M. sako, jog sūnus dirba su draugais. Pareiškėjas ir V. B. nulipa nuo namo stogo. V. B. pasikartodamas aiškina padedantis savo tetai N. M., tai, kad jis, J. T. ir G. M. yra pusbroliai, jie atvažiavo iš Vilniaus J. T. tai patvirtina. V. B. darbo inspektoriams pirmiausia aiškina, kad jie dirba pagal verslo liudijimą santechnikais, vėliau nurodo, kad tokį verslo liudijimą turi ne jie, o G. M., o jie dirba statybos darbus. Darbo inspektorė pasiūlo vyrams paaiškinimuose nurodyti darbo aplinkybes. V. B. pasako J. T., kad parašė padėjęs tetai tvarkyti stogą, ir pareiškėjas surašo tokį patį paaiškinimą. V. M. vėliau sako esanti dirbančių vyrų teta. Pareiškėjas ir kiti asmenys, bendraudami su darbo inspektoriais, paaiškinimus davė savanoriškai, žinodami, dėl ko vyksta tyrimas ir kokiems asmenims juos duoda.

Pareiškėjas 2025-06-04 rašytiniame paaiškinime darbo inspektoriams nurodė tą dieną, apie 13 val., padėjęs tetai.

Pareiškėjas yra išsilavinęs, turintis gyvenimiškos patirties žmogus, tačiau jo paaiškinimuose įvykio vietoje ir vėliau procese yra daug esminių nesutapimų, kurie tokiam žmogui neturėtų būti būdingi. Pareiškėjas, teigdamas padėjęs tetai, paaiškinime nenurodė nei jos vardo, nei pavardės. Kartu dirbęs V. B. namo bendrasavininkę V. M. vadina N. vardu, pareiškėjas jo nepataiso. V. B. kelis kartus aiškina, kad jis, G. M. ir J. T. yra pusbroliai, pareiškėjas įvykio vietoje neneigia šios aplinkybės. Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas teigė padėjęs remontuoti stogą ne tetai, o draugo tėvams.

Liudytojai K. M., G. M. teismo posėdyje pareiškėją ir V. B. nurodė kaip G. M. draugus, o ne giminaičius. V. M. vaizdo įraše darbo inspektoriams pirmiausia sako, kad sūnus dirba su draugais, o vėliau dirbusiesiems nurodžius, kad ji jų teta, ji taip pat teigia esanti vyrų teta.

Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėją su namo savininkais sietų giminystės ryšiai.

Pareiškėjo, namo savininkės V. M. paaiškinimų prieštaringumas rodo, kad jie savo versijas keitė, jas derindami prie byloje aiškėjančių aplinkybių. Teismas šių asmenų versijas apie įvykio aplinkybes vertina kaip nepatikimas ir jomis nesiremia. Liudytojų K. M., G. M. teisme duoti parodymai vertintini kaip siekis padėti pareiškėjui patvirtinti jo teisme keltą versiją, todėl taip pat vertintini kaip neobjektyvūs.

Pareiškėjas teigia stogą tvarkęs tik įvykio dieną, byloje nėra įrodymų, kad jo darbas būtų tęstinis, taigi, nenustatytas šis būtinas individualios veikos požymis. Pareiškėjo vykdomas namo stogo remontas iš tiesų užfiksuotas tik vieną kartą įvykio dieną, tačiau toks fiksavimas neeliminuoja galimybės pareiškėjo darbą vertinti kaip individualią veiklą. Šios kategorijos administracinių nusižengimų bylose nėra atliekami asmenų slapto sekimo veiksmai, reglamentuoti Baudžiamojo proceso kodekso 160 straipsnyje, netaikomos kitos šiame kodekse įtvirtintos procesinės prievartos priemonės, padedančios išsiaiškinti asmens veikos tęstinumą, nes tokių priemonių taikymas, varžantis žmonių, prieš kurias jos atliekamos, teises ir laisves, būtų aiškiai neproporcingas tikslui – išsiaiškinti administracinio nusižengimo fakto buvimą (ar nebuvimą). Šis požymis administracinio nusižengimo tyrimo procese gali būti nustatomas kitais įrodymais. Nagrinėjamu atveju vaizdo įraše užfiksuota, kad nuardytas didelis plotas namo stogo, o tai rodo ir didelę darbų apimtį. Pavedimą atlikti patikrinimą Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio teritorinio skyriaus vedėja surašė 2025-05-21, patikrinimas atliktas 2025-06-04. Teismo posėdyje dalyvavęs Valstybinės darbo inspekcijos atstovas paaiškino, kad patikrinimas (duomenys neskelbtini), atliktas, gavus pranešimą, o ne atsitiktiniu būdu. Ši aplinkybė rodo, kad asmuo, pateikęs pranešimą, matė šiuo adresu atliekamus statybos darbus ne vėliau kaip 2025-05-21, taigi, iki darbo inspektorių patikrinimo praėjo gana ilgas laikas - pora savaičių, kurių metu stogo darbai buvo tęsiami.

Byloje nėra nustatyta, kad pareiškėjas už stogo remontą būtų gavęs ar susitaręs gauti atlygį. Atlygintinumo klausimu teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tai, kad byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą, nepanaikina atlygintinumo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-25-942/2018). Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas, veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-2068/2011). Taigi, aplinkybė, jog nagrinėjamoje byloje nenustatytas atlygio gavimo faktas, atlygio forma, neturi reikšmės pareiškėjui inkriminuojamos veikos vertinimui. Tai, kad pareiškėjas dirbo ne vienas, o kartu su kitu žmogumi – V. B. pakankamai didelės apimties darbus svetimam žmogui, abu dirbo kvalifikuotą statybininko darbą, pareiškėjas įvykio metu buvo oficialiai nedirbantis, gavęs nedarbo draudimo išmoką, rodo, kad jis siekė už jas gauti atlygį. V. B., nubaustas už tokį patį nusižengimą, kaip ir pareiškėjas, jam priimto nutarimo neskundė.

Pareiškėjo vykdytu stogo remonto darbai atitiko individualios veikos požymius, numatytus Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje: buvo savarankiški, tęstiniai, jais pareiškėjas siekė ekonominės naudos. Asmens nedeklaruota savarankiška veikla, be kita ko, laikoma individualios veikos požymius atitinkanti veikla, vykdoma jos neįregistravus mokesčių įstatymų nustatyta tvarka (Užimtumo įstatymo 59 straipsnis). Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 26 straipsnis numato verslo liudijimo išdavimo tvarką, 35 straipsnio 2 dalis įpareigoja pradėjusį vykdyti individualią veiklą gyventoją apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka.

Proceso metu kilo klausimas dėl Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio teritorinio skyriaus vedėjos 2025-05-21 pavedimo atlikti tyrimą Nr. 543, pagal kurį ir buvo atliktas patikrinimas (duomenys neskelbtini). Šiame dokumente nurodyta, kad patikrinimą pavedama atlikti nuo 2025-05-21 iki 2025-06-30 Kėdainių savivaldybės vietovėje, o faktiškai patikrinimas atliktas Panevėžyje. Dokumentą surašiusi Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio teritorinio skyriaus vedėja A. G. rašte teismui nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad dokumente dėl rašymo apsirikimo padaryta techninė klaida, t.y. suklysta nurodant patikrinimo atlikimo vietovę, pavedime turi būti nurodyta, kad pavedimą pavedama atlikti Panevėžio miesto savivaldybės vietovėje. Valstybinė darbo inspekciją pateiktoje pažymoje nurodė, kad pagal 2025-05-21 pavedimą Nr. 543 buvo atlikti du patikrinimai: nagrinėjamas ir (duomenys neskelbtini), kurį baigus, taip pat surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Teismas, įvertinęs dokumentą surašiusio asmens paaiškinimus, aplinkybę, kad pagal šį dokumentą buvo atlikti du patikrinimai Panevėžio mieste, pripažįsta, kad, dokumente nurodant patikrinimo vietą, iš tiesų padaryta rašybos klaida, o nagrinėjamas patikrinimas atliktas teisėtai.

Teismas, įvertinęs bylos įrodymus, pripažįsta įrodyta, kad pareiškėjas 2025-06-04 (duomenys neskelbtini), vykdė individualią veiklą – remontuodamas gyvenamojo namo stogą, teikė statybininko paslaugas, siekdamas gauti pajamų, tačiau nurodytai veiklai nustatyta tvarka nebuvo įgijęs verslo liudijimo, neturėjo individualios veikos pažymėjimo ir nebuvo informavęs mokesčių administratoriaus apie pradėtą vykdyti individualią veiklą, taip pažeisdamas skundžiamame nutarime nurodytas teisės aktų normas. Pareiškėjo veika atitinka ANK 150 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo požymius.

Pareiškėjui už inkriminuotą nusižengimą skirta minimalaus dydžio bauda. Teisminio nagrinėjimo metu nepatvirtinta skundžiamame nutarime nurodyta pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas ir gailėjimasis, tačiau bylą nagrinėjus tik pagal pareiškėjo skundą, teismas jo padėties negali bloginti, todėl ši aplinkybė lieka skundžiamame nutarime. Pareiškėjui skirta minimali bauda individualizuota tinkamai, todėl nekeistina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies punktu,

nutarė:

J. T. skundo netenkinti ir palikti nepakeistą Valstybinės darbo inspekcijos 2025-07-28 nutarimą administracinio nusižengimo byloje.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja Ilona Kvalitaitė