- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-14
- Bylos Nr.
- II-182-554/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-62-3-00908-2010-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- J., J. A.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 47.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.3pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas bei priimtas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, - pareiškėjui J. A.,
Institucijos, kurios pareigūnas surašė protokolą ir priėmė nutarimą skirti administracinę nuobaudą, - Kauno apskrities VMI įgaliotam atstovui Jurijui Nataljinui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pareiškėjo J. A. skundą dėl 2010-11-09 Kauno apskrities VMI viršininko pavaduoto nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos sumažinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2010-11-09 Kauno apskrities VMI viršininko pavaduoto Gintauto Muzniko nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 1702/2010/I/KAU J. A. pagal ATPK 173-11 str. 1 d. buvo nubaustas administracine nuobauda – 1000 Lt bauda.
Pareiškėjui administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ir administracinė nuobauda paskirta už tai, kad jis, eidamas UAB ,,Jongista“ direktoriaus pareigas ir būdamas atsakingas už Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) mokėjimą (mokestį išskaičiuojantis asmuo), nuo 2010-02-01 į valstybės biudžetą nemokėjo GPM nuo išmokų, priskiriamų A klasės pajamoms, ir pareiškėjo vadovaujamos įmonės bendras įsiskolinimas biudžetui nuo 2009 metų balandžio mėnesio sudaro – 18736,15 Lt (su delspinigiais). Institucija konstatavo, jog pareiškėjas pažeidė Gyventojų pajamų mokesčio 23 str. 3 d. reikalavimus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismo prašė nutarimu paskirtą administracinę nuobaudą – 1000 Lt baudą sumažinti ATPK 30-1 str. pagrindu iki 200 Lt arba visiškai neskirti administracinės nuobaudos.
Pareiškėjas skunde (b.l. 3-5) nurodė, taip pat paaiškino teismo posėdžio metu, kad administracinė nuobauda yra per griežta. Jis dirba bendrovės direktoriumi, tačiau jo vadovaujama bendrovė šiuo metu negali sumokėti priskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio, kadangi su bendrove neatsiskaitė vienas iš pagrindinių kreditorių. Bendrovės darbuotojams pareiškėjas darbo užmokestį sumokėjo iš savo asmeninių lėšų. Šiuo metu bendrovės finansinė padėtis yra labai sunki, tam įtakos turėjo nesąžiningi skolininko veiksmai ir dėl jo veiksmų bendrovė kreipėsi į kompetetingą instituciją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Dėl atsiradusio įsiskolinimo (lėšų stokos) GPM ir nebuvo mokamas pagal teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jo šeimos pajamos yra tik apie 2000 Lt per mėnesį, šeimoje yra nepilnametė (15 metų) dukra, kita dukra studijuoja aukštojoje mokykloje ir savarankiškų pajamų taip pat neturi. Be to, pareiškėjo šeimos įsiskolinimas kredito įstaigai yra apie 30000 Lt. Dėl to paskirta bauda labai stipriai paveiks jo šeimos turtinę padėtį.
Institucijos įgaliotas atstovas teismo prašė nutarimą skirti administracinę nuobaudą palikti nepakeistą ir pareiškėjo skundo nepatenkinti.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į skundą (b.l. 38-39) nurodė, taip pat Institucijos įgaliotas atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjas nubaustas pagrįstai, administracinės nuobaudos dydis taip pat parinktas iš esmės nepažeidžiant ATPK normų reikalavimų. Pareiškėjas atlyginimus darbuotojams moka, todėl privalo mokėti ir GPM. GPM atžvilgiu mokesčių mokėtojas yra bendrovės darbuotojas, o pareiškėjas yra tik mokestį išskaičiuojantis asmuo. Skiriant pareiškėjui administracinę nuobaudą buvo atsižvelgta į visas nuobaudos dydį įtakojančias aplinkybes. Nebuvo nustatytos pareiškėjo atsakomybę sunkinančios ir atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Nežiūrint to, pareiškėjui buvo paskirta straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, nors buvo pakankamas pagrindas skirti sankcijoje numatytos baudos vidurkį. Tiek Institucija, tiek Institucijos įgaliotas atstovas pabrėžė, kad aplinkybių, dėl kurių turėtų būti taikomos ATPK 30-1 str. nuostatos, nei Institucijoje, nei teisme nebuvo nustatyta.
Motyvuojamoji dalis
Nutarimas skirti administracinę nuobaudą paliktinas nepakeistas ir pareiškėjo skundas netenkintinas.
Teismas, patikrinęs priimto nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą, konstatuoja, kad administracinis teisės pažeidimas ir pareiškėjo kaltė objektyviai bei patikimai įrodyta byloje esančiais faktiniais duomenimis, teisės pažeidimas kvalifikuotas teisingai, pareiškėjas administracinėn atsakomybėn patrauktas ir nubaustas pagrįstai bei teisėtai (ABTĮ 57 str.). Teismui pateiktas duomenimis (b.l. 6-14, 30-35) nustatyta, kad pareiškėjas, eidamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas ir būdamas atsakingas už Gyventojų pajamų mokesčio mokėjimą (t.y. – iš esmės būdamas mokestį išskaičiuojantis asmuo), nuo 2010-02-01 į biudžetą nemokėjo GPM nuo išmokų, priskiriamų A klasės pajamoms, nors PMD ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijose šias sumas nurodė. Pareiškėjo vadovaujamos bendrovės bendras įsiskolinimas biudžetui nuo 2009 metų balandžio mėnesio sudaro – 18736,15 Lt. Nustatytų faktinių aplinkybių visetas duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad pareiškėjas, kaip bendrovės vadovas, pažeidė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 str. 3 d. reikalavimus, kur nurodyta, kad mokestį išskaičiuojantys asmenys nuo išmokų, priskiriamų A klasės pajamoms (to paties įstatymo 22 str. 1 d.), išmokėtų iki atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotą pajamų mokestį privalo sumokėti į biudžetą iki to paties mėnesio 15 dienos, o nuo išmokų, išmokėtų po atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotas pajamų mokestis turi būti sumokėtas iki to paties mėnesio paskutinės dienos. Pareiškėjo argumentai, kad su įmone neatsiskaitė skolininkas, įmonės sunki materialinė padėtis, negali būti pakankamu pagrindu panaikinti ginčijamą nutarimą. Teismas atkreipia dėmesį, jog GPM mokėtojas yra įmonės darbuotojas, o darbdavys tik minėto mokesčio pervedimą į biudžetą kontroliuojantis asmuo. Skiriant administracinę nuobaudą pareiškėjo atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Teismas iš esmės sutinka su tokia Institucijos pareigūno išvada. Be to, imama domėn ir tai, kad pareiškėjas ne visiškai pripažįsta padarytą teisės pažeidimą, nesigaili dėl savo veiksmų. Pareiškėjas iš esmės prašo jo atžvilgiu taikyti ATPK 30-1 str. nuostatas ir paskirtą minimalią administracinę nuobaudą (1000 Lt baudą) sumažinti iki 200 Lt arba visiškai neskirti administracinės nuobaudos. Teismas daro išvadą, kad taikyti ATPK 30-1 str. nėra pagrindo, nes ATPK 30-1 str. nuostatos taikytinos tik esant išimtinėms faktinėms aplinkybėms, kurios neatsietinos nuo pažeidėjo asmenybės, jo turtinės ar socialinės padėties ir kurių buvimas ATPK 30-1 str. taikymo aspektu leidžia daryti išvadą apie materialinės teisės normos sankcijos taikymo šiam pažeidėjui neatitikimą teisingumo ir protingumo kriterijams. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas padarė grubų teisės pažeidimą, dėl jo veiksmų realiai gali nukentėti GPM mokėtojai – bendrovės darbuotojai, kurie neteks dalies socialinių garantijų. Be to, pareiškėjas GPM sistemingai neišskaičiuoja bei neperveda į biudžetą jau ilgą laiko tarpą, todėl laikytina, kad paskirtoji administracinė nuobauda atitinka teisingumo ir protingumo kriterijams. Pareiškėjas nei Institucijos pareigūnui, nagrinėjusiam administracinio teisės pažeidimo bylą, nei teismo posėdžio metu nepateikė jokių rašytinių įrodymų, atitinkančių protingumo ir teisingumo kriterijų turinį bei patvirtinančių išskirtines, ypatingas aplinkybes dėl mažesnės nuobaudos taikymo. Kaip jau buvo paminėta, nenustatytos pareiškėjo nei atsakomybę lengvinančios, nei atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Todėl, nesant įrodymų ir aplinkybių, atitinkančių ATPK 30-1 str. turinio reikalavimus, nėra jokio pagrindo taikyti minėtos specialiosios normos, numatančios išimtis iš bendrųjų nuobaudos skyrimo taisyklių. Jokių kitų išimtinių faktinių aplinkybių, duodančių pagrindą taikyti ATPK 30-1 str. nuostatas, teismas savarankiškai taip pat nenustatė. Teismas, tuo pačiu, atsižvelgia ir į tai, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, taip pat, tiek pats pažeidėjas, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Ši nuobauda turi būti griežta, kad pažeidėjui neatsirastų nebaudžiamumo jausmas, kad ji jam sukeltų neigiamas pasekmes. Iš įstatymo formuluotės sektų, kad nuobauda skiriama, siekiant prevencinių tikslų, sukurti pažeidėjui suvaržymus dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai pirmiausiai reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių, arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Nuobaudos taptų beprasmiškomis, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
2010-11-09 Kauno apskrities VMI viršininko pavaduoto Gintauto Muzniko nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 1702/2010/I/KAU, kuriuo J. A. pagal ATPK 173-11 str. 1 d. nubaustas administracine nuobauda – 1000 Lt bauda, palikti nepakeistą ir J. A. skundo nepatenkinti.
Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.