Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. E. P., būdamas UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu, žinodamas, kad UAB „A.“ neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi 97 107,19 eurų dydžio mokestinę nepriemoką, esant pareikštiems trečiosios eilės – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreditoriniams reikalavimams, laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 26 d. iki 2024 m. kovo 17 d. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, įtvirtinančias kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę – atsiskaitinėjo su paskesnės eilės kreditoriais, tokiu būdu pažeidė kreditoriaus – VMI teises ir interesus.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Teismo posėdžio metu E. P. paaiškino, kad jis sutinka, jog jis pažeidė atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo tvarką. Jis manė, kad pirmiausiai jis turi atsiskaityti su darbuotojais. Taip pat jis buvo pasiėmęs paskolą, kurią dengė, atsiskaitė už suteiktas paslaugas. Su A. P. jis atsiskaitė už pusės metų darbą. Jis sau nei cento nepasiėmė. Jis bandė gelbėti verslą, atsiskaityti su įmonėmis, kad nebūtų daugiau problemų. Jis būtų sumokėjęs VMI. Šiuo metu skelbiamas UAB „A.“ bankrotas. Dėl savo veiksmų jis gailisi.

3. UAB „A.“ bendrovės vadovu nuo 2019 m. (duomenys neskelbtini) yra registruotas E. P..

4. 2025 m. liepos 30 d. UAB „A.“ mokestinę nepriemoką sudarė 28 999 eurų, iš kurių UAB „A.“ valstybės biudžetui buvo skolinga: 1) 27 120,48 eurų pridėtinės vertės mokesčio ir 1 461,76 eurų šio mokesčio delspinigių (laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 26 d. iki 2025 m. gegužės 27), bendra suma 28 582,24 eurų; 2) 380,76 eurų gyventojų pajamų mokesčio ir 36 eurų šio mokesčio delspinigių (laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 15 d. iki 2024 m. balandžio 30 d.), bendra suma 416,76 eurų.

5. UAB „A.“ laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 26 d. iki 2024 m. kovo 17 d. vykdė mokėjimus įvairiems fiziniams ir juridiniams asmenims (UAB „B.“, įmonei „C.“, A. P.) už paslaugas bei dengė turimus įsiskolinimus.

6. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Atsižvelgiant į tai, mokestinė nepriemoka VMI turėjo būti sumokėta anksčiau nei mokėjimai sandorių šalims. E. P. pažeidė šią teisės normą, pirmenybę teikė atsiskaitymui ne su VMI, bet su kitais UAB „A.“ kreditoriais. Teismas turi pagrindo teigti, kad UAB „A.“ vadovui laikantis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatų, įtvirtinančių kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę, mokestinė nepriemoka būtų buvusi mažesnė. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad E. P., būdamas UAB „A.“ vadovu, žinodamas, kad UAB „A.“ neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi mokestinę nepriemoką, esant pareikštiems trečiosios eilės – VMI kreditoriniams reikalavimams, nuo 2024 m. vasario 26 d. iki 2024 m. kovo 17 d. pažeidė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, įtvirtinančias kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę – atsiskaitinėjo su paskesnės eilės kreditoriais, tokiu būdu pažeidė kreditoriaus – VMI teises ir interesus.

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

7. E. P., būdamas UAB „A.“ vadovu, pažeidė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, įtvirtinančias kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę – esant pareikštiems trečiosios eilės – VMI kreditoriniams reikalavimams, atsiskaitinėjo su paskesnės eilės kreditoriais, tokiu būdu pažeidė kreditoriaus – VMI teises ir interesus, taigi E. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

IV. Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai

8. E. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatyta bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

9. Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į tai, kad E. P. prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kas yra E. P. atsakomybė lengvinanti aplinkybė. E. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. E. P. baustas už administracinių nusižengimų, susijusių su prekyba, finansų sistema ir oficialiąja statistika, transportu ir kelių ūkiu, valdymo tvarka, padarymą, tačiau administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, jis padarė pirmą kartą, taigi E. P. skirtina minimali ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vieno tūkstančio keturių šimtų eurų dydžio bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34, 635-637, 644 straipsniais, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 675 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Pripažinti E. P. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam vieno tūkstančio keturių šimtų eurų baudą.

Išaiškinti E. P., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jai dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, - ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „1001“, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo bylos numerį eA6.-159-990/2025. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.